2025 m. liepos 16 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas.

Byla T‑106/23

Iceland Foods Ltd

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą

2025 m. liepos 16 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Vaizdinis Europos Sąjungos prekių ženklas „Iceland“ – Absoliutus negaliojimo pagrindas – Apibūdinamasis pobūdis – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies c punktas)“

Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų ir nuorodų, galinčių būti naudojamų prekės ar paslaugos savybėms žymėti – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

(žr. 22, 23 punktus)

Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų ir nuorodų, galinčių būti naudojamų prekės ar paslaugos savybėms žymėti – Žymens apibūdinamojo pobūdžio vertinimas – Geografiniai pavadinimai

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

(žr. 24–29, 46, 70 punktus)

Europos Sąjungos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Absoliutūs negaliojimo pagrindai – Prekių ženklai, sudaryti tik iš žymenų ir nuorodų, galinčių būti naudojamų prekės ar paslaugos savybėms žymėti – Vaizdinis prekių ženklas „Iceland“

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

(žr. 30, 36–39, 46–54, 58–63, 67, 69–71 punktus)

Santrauka

Bendrasis Teismas išnagrinėjo dviejų žymenų, sudarytų iš Europos valstybės pavadinimo (ICELAND), apibūdinamąjį pobūdį ir atmetė dėl Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) išplėstinės apeliacinės kolegijos sprendimo pareikštą ieškinį tuo pagrindu, kad nurodyti žymenys apibūdina jais žymimų prekių ir paslaugų geografinę kilmę ar savybes.

2002 m. balandžio 19 d. ir 2013 m. vasario 12 d. Iceland Foods Ltd pateikė EUIPO paraiškas įregistruoti atitinkamai žodinį žymenį ICELAND ir vaizdinį žymenį „Iceland“ kelių rūšių prekėms ir paslaugoms. Vėliau EUIPO anuliavimo skyriui buvo pateikti du prašymai pripažinti ginčijamų prekių ženklų registraciją negaliojančia tam tikroms jais žymimoms prekėms ir paslaugoms. (

1) Anuliavimo skyrius patenkino šiuos prašymus dėl visų juose nurodytų prekių ir paslaugų. Ieškovė pateikė dvi apeliacijas dėl Anuliavimo skyriaus sprendimų. 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimais (toliau – ginčijami sprendimai) Išplėstinė apeliacinė kolegija apeliacijas atmetė. Ji laikėsi nuomonės, kad atitinkama visuomenė, t. y. angliškai kalbantys Europos Sąjungos gyventojai, suvokė ginčijamus prekių ženklus kaip nuorodą, kad jais žymimų prekių ir paslaugų kilmės šalis yra Islandija, ir kad jie laikytini apibūdinamaisiais (

2). Priminusi, jog pakanka, kad būtų taikomas bent vienas absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas tam, kad žymenys nebūtų registruojami kaip Europos Sąjungos prekių ženklai, Išplėstinė apeliacinė kolegija nusprendė, kad bet kuriuo atveju, jei taip pat būtų nagrinėjama, ar ginčijami prekių ženklai turi skiriamąjį požymį (

3), jie būtų neišvengiamai pripažinti jo neturinčiais (

4).

Ieškovė dėl kiekvieno iš ginčijamų sprendimų pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme (

5).

Bendrojo Teismo vertinimas

Bendrasis Teismas pirmiausia priminė, kad geografinių pavadinimų registravimas neleidžiamas dviem atvejais. Pirmasis yra geografinių pavadinimų registravimas kaip prekių ženklų, kai jie žymi apibrėžtas geografines vietas, kurios jau yra pripažintos arba žinomos dėl konkrečios prekių ar paslaugų kategorijos ir kurios dėl to, suinteresuotos visuomenės požiūriu, yra su ja susijusios. Antrasis atvejis susijęs su geografiniais pavadinimais, kuriuos gali naudoti įmonės ir kurie pastarosioms turi būti prieinami kaip konkrečių prekių ar paslaugų kategorijų geografinės kilmės nuorodos.

Be to, Bendrasis Teismas konstatavo, kad, vertinant ginčijamų prekių ženklų apibūdinamąjį pobūdį, būtina atsižvelgti į visus svarbius veiksnius, kaip antai, Islandijos ir jai būdingų bruožų žinomumą ir ryšį tarp prekių ir paslaugų kategorijų ir ginčijamų prekių ženklų.

Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad ginčijami prekių ženklai reiškia Europoje esančios valstybės pavadinimą; ji turi palyginti nedaug gyventojų, bet jos teritorijos plotas didesnis už kai kurių Sąjungos ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) valstybių.

Taigi Bendrasis Teismas nurodė, kad žodis „Iceland“ žinomas didelei atitinkamos visuomenės daliai, kurią sudaro angliškai kalbantys Sąjungos gyventojai.

Be to, Bendrasis Teismas patvirtino, kad įrodymai, kuriais rėmėsi Išplėstinė apeliacinė kolegija, patvirtina, pirma, jog Islandija yra šalis, kuri rūpinasi aplinka – tai rodo daugybė geoterminių elektrinių ir hidroelektrinių, antra, Islandiją labai mėgsta turistai ir, trečia, Islandija siūlo platų prekių ir paslaugų asortimentą ir jo pagrindu palaiko intensyvius prekybos santykius su EEE valstybėmis.

Bendrasis Teismas taip pat pastebėjo, kad reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, buvusias ginčijamo prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo dieną, laikytis perspektyvaus požiūrio ir neapsiriboti vien klausimu dėl „reputacijos“, kurią Islandija turėjo suinteresuotoje visuomenėje ar kurią ji galėjo įgyti ateityje, kiek tai susiję su ginčijamais prekių ženklais žymimomis prekėmis ir paslaugomis. Be to, įvairūs Islandijai būdingi bruožai yra svarbūs nustatant, kokią reikšmę nagrinėjamų prekių ar paslaugų geografinė kilmė gali turėti suinteresuotajai visuomenės daliai vertinant atitinkamų prekių ar paslaugų kokybę ar kitas savybes. Dėl tų pačių priežasčių Bendrasis Teismas nusprendė, kad Išplėstinė apeliacinė kolegija pagrįstai atsižvelgė į ekonominę gerovę, įskaitant bendrojo vidaus produkto vertinimą, į kvalifikuotą darbo jėgą ar įvairių pramonės šakų buvimą, nes šie kriterijai galėjo leisti nustatyti, ar Islandija galėjo tapti žinoma ar įgyti reputaciją kaip nagrinėjamų prekių ir paslaugų geografinės kilmės vieta.

Kalbėdamas apie prekes, apimančias augalinės ir gyvūninės kilmės maisto produktus ir žmonėms vartoti skirtus skysčius, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ginčijami prekių ženklai yra apibūdinamieji jų atžvilgiu. Ginčijamų prekių ženklų registravimo dieną Islandija gamino ir eksportavo šias prekes bei gebėjo gaminti kitas, o kai kuri nors tų prekių parduodama pažymėta vienų iš ginčijamų prekių ženklų, ji gali būti suvokiama kaip kilusi iš šios valstybės. Net padaręs prielaidą, kad dabartinis Islandijos maisto produktų eksportas nesudaro palyginti svarbios viso jos eksporto dalies, Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad toks teiginys neleidžia paneigti apibūdinamojo ryšio tarp prekių ženklų ir jais žymimų prekių, nes juo neatsižvelgiama į tai, kad ateityje toks ryšys pagrįstai gali būti nustatytas tarp ginčijamų prekių ženklų ir jais žymimų prekių.

Galiausiai Bendrasis Teismas konstatavo, kad Išplėstinė apeliacinė kolegija kruopščiai išnagrinėjo ginčijamų prekių ženklų apibūdinamąjį pobūdį atsižvelgdama į visas jais žymimas prekes ir paslaugas. Be to, kalbėdamas apie vaizdinį prekių ženklą „Iceland“ (

6), jis pridūrė, kad nei ginčijamo prekių ženklo tipografija, nei jo spalva nepaverčia jo neįprastu ar pritrenkiančiu. Iš tiesų, šio prekių ženklo žodinis elementas pavaizduotas standartiniu baltu šriftu, be jokių tipografinių ypatumų. Nors jis pavaizduotas raudonos, oranžinės ir geltonos spalvų stačiakampyje, kurio geltona ir oranžinė spalvos sukelia susiliejimo įspūdį, spalvotas – būtent, oranžinis ir geltonas – fonas dažnai naudojamas reklamoje ar ant pakuočių, todėl vartotojai jį laiko dekoratyviniu. Šiomis aplinkybėmis ginčijamo prekių ženklo vaizdiniai elementai buvo skirti tik jo žodiniam elementui išryškinti ir niekaip nepakeitė pastarojo perteikiamos apibūdinimo idėjos.

Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 40/94 12 straipsnio b punktu (

7), skirtu prekių ženklo veikimo apribojimui ir leidžiančiu užtikrinti Islandijos ūkio subjektų teisę naudoti pavadinimą „Iceland“, Bendrasis Teismas priminė, kad šia nuostata siekiama, be kita ko, spręsti problemas, kylančias, kai įregistruojamas prekių ženklas, kurį visą ar jo dalį sudaro geografinis pavadinimas, ir dėl to tretiesiems asmenims nesuteikiama teisė naudoti šio pavadinimo kaip prekių ženklo, bet tik užtikrinama galimybė naudoti jį kaip apibūdinimą, t. y. kaip geografinės kilmės nuorodą, su sąlyga, kad naudojimas savaime neprieštarauja sąžiningai pramoninės ir komercinės veiklos praktikai. Be to, aplinkybė, kad Reglamento Nr. 40/94 12 straipsnio 1 dalies b punktas užtikrina galimybę visiems ūkio subjektams laisvai naudoti nuorodas, susijusias su prekių ir paslaugų savybėmis, neleidžia užtikrinti bendrojo intereso, kuriuo grindžiamas to reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punktas, apsaugos. Anaiptol, ši aplinkybė aiškiai parodo suinteresuotumą tuo, kad Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punkte, siejamame su 7 straipsnio 1 dalies c punktu, įtvirtintas, beje, absoliutus atsisakymo registruoti pagrindas būtų veiksmingai taikomas visiems žymenims, galintiems žymėti prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas, savybę.

(

1) Prekės, kurioms prašyta registracijos, priskiriamos prie 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 7, 11, 16, 29–32 ir 35 klasių (pirmasis žymuo) ir 29, 30 bei 35 klasių (antrasis žymuo). (

2) Kaip tai suprantama pagal 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo ( OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) 7 straipsnio 1 dalies a punktą, vėliau tapusį 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo ( OL L 78, 2009, p. 1) 7 straipsnio 1 dalies a punktu, kurį galiausiai pakeitė 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo ( OL L 154, 2017, p. 1) 7 straipsnio 1 dalies a punktas. (

3) Kaip tai suprantama pagal minėto Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą, vėliau tapusį Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktu, kurį galiausiai pakeitė Reglamento (ES) 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b punktas. (

4) Dėl pavėluoto pateikimo Išplėstinė apeliacinė kolegija kaip nepriimtiną atmetė pareiškėjų teiginį, kad ginčijami prekių ženklai prieštaravo viešajai tvarkai (kaip tai suprantama pagal kartu taikomus Reglamento Nr. 40/94 51 straipsnio 1 dalies a punktą (vėliau tapusį Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktu, kurį galiausiai pakeitė Reglamento 2017/1001 59 straipsnio 1 dalies a punktas) ir Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies f punktą (vėliau tapusį Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies f punktu, kurį galiausiai pakeitė Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies f punktas). Taigi šio klausimo nenagrinėjo nei Apeliacinė taryba, nei vėliau Bendrasis Teismas. (

5) Bylos Iceland Foods / EUIPO – Íslandsstofa (Promote Iceland) ir kt. (ICELAND) (T‑105/23) dėl žodinio prekių ženklo ICELAND ir Iceland Foods / EUIPO – Icelandic Trademark (Iceland) (T‑106/23) dėl vaizdinio prekių ženklo „Iceland“. (

6) 2025 m. liepos 16 d. Sprendimas Iceland Foods / EUIPO – Icelandic Trademark (Iceland) ( T‑106/23, EU:T:2025:730). (

7) Vėliau tapo Reglamento Nr. 207/2009 12 straipsnio b punktu, kurį galiausiai pakeitė Reglamento 2017/1001 14 straipsnio b punktas.