rm7 Teisė · teisėkūros analizė · atnaujinta 2026-08-17
Šeši pamatiniai ES mokesčių, muitų ir duomenų apsaugos aktai, išnagrinėti teisėkūros pjūviu: kodėl ES juos priėmė (pačių aktų konstatuojamosios dalys ir travaux), kiek diskrecijos kiekvienas aktas palieka valstybėms (kiekviena „valstybės narės gali“ nuostata, suskaičiuota ir priskirta straipsniui) ir kaip tą pačią pradinę medžiagą įgyvendina Lietuva, Estija, Švedija, Italija, Slovėnija ir Latvija. Kiekvienas skaičius suskaičiuotas iš pačių teisės aktų teksto; kiekvienas faktas veda gilyn — į aktą, procedūrą, svarstomus pakeitimus arba klausimą sistemai.
Šis puslapis lygina, kaip šešios šalys perkelia tuos pačius aktus. Žemiau — atskiri įrašai apie tai, kas tuos aktus formavo: interesų grupės, jų susitikimai su Komisija, EP nariai, vieši atsiliepimai ir spauda. Dalis šių puslapių turinio — originalo kalba, dažniausiai angliškai; kalbą galima perjungti puslapio viršuje.
Lietuvos teisėkūros konvencija nuo 2004 m. reikalauja prie įgyvendinančio įstatymo pridėti oficialų priedą „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“. Tokį priedą turi 1340 galiojančių įstatymų — tai formali, pačių įstatymų deklaruota ES kilmės riba (apatinė riba: senesnės redakcijos ir netiesioginis perkėlimas į ją nepatenka). Žemiau — konkretesnis matas: kiek kiekvienos šalies teisės aktų cituoja kiekvieną iš šešių ES aktų savo tekste.
| ES aktas | Rūšis | Lietuva | Estija | Švedija | Italija | Slovėnija | Latvija |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| PVM direktyva 2006/112/EB 32006L0112 | direktyva | 902 | 157 | 14 | 131 | 68 | 50 |
| Sąjungos muitinės kodeksas 952/2013 32013R0952 | reglamentas | 998 | 356 | 42 | 43 | 21 | 9 |
| BDAR 2016/679 32016R0679 | reglamentas | 5183 | 620 | 240 | 220 | 48 | 5 |
| ATAD 2016/1164 32016L1164 | direktyva | 22 | 45 | 1 | 10 | 8 | 2 |
| DAC 2011/16/ES 32011L0016 | direktyva | 97 | 119 | 17 | 91 | 11 | 0 |
| Akcizų direktyva 2020/262 32020L0262 | direktyva | 47 | 43 | 8 | 22 | 5 | 4 |
| PPWR — pakuočių reglamentas (ES) 2025/40 32025R0040 | reglamentas | 5 | 0 | 4 | 1 | 10 | 0 |
Skaičius = unikalūs nacionaliniai aktai, kurių tekste minimas ES akto numeris (tikslus fragmento patikrinimas, be mūsų pačių įkeltų ES tekstų). Tai ES akto pėdsakas nacionalinėje sistemoje: ne tik perkėlimo įstatymas, bet ir visi poįstatyminiai aktai, kurie privalo jį cituoti. Latvijos skaičiai — su išlyga: Dabartiniai konsoliduoti LV mokesčių įstatymai nemokamuose šaltiniuose nepasiekiami (mokamas likumi.lv sluoksnis) — pėdsako skaičius apima tik laisvai prieinamus aktus.
Kiek pasirinkimo laisvės aktas palieka valstybėms, matuojame iš paties akto teksto: suskaičiuota kiekviena „valstybės narės gali / valstybė narė gali“ nuostata galiojančioje suvestinėje redakcijoje ir priskirta straipsniui. Tai struktūrinis skirtumų tarp šalių šaltinis — kiekviena tokia nuostata yra vieta, kur šešios sistemos teisėtai išsiskiria.
| ES aktas | Rūšis | Straipsnių | Konstatuojamųjų dalių | „Valstybės narės gali“ | LT sąsajų (straipsnis→ES) |
|---|---|---|---|---|---|
| PVM direktyva 2006/112/EB | direktyva | 414 | 20 | 126 | 211 |
| Sąjungos muitinės kodeksas 952/2013 | reglamentas | 288 | 29 | 5 | 147 |
| BDAR 2016/679 | reglamentas | 99 | 131 | 7 | 64 |
| ATAD 2016/1164 | direktyva | 13 | 16 | 8 | 99 |
| DAC 2011/16/ES | direktyva | 31 | 10 | 16 | 251 |
| Akcizų direktyva 2020/262 | direktyva | 58 | 24 | 25 | 95 |
| PPWR — pakuočių reglamentas (ES) 2025/40 | reglamentas | 71 | 134 | 0 | 28 |
Interpretacija: reglamentai (SMK, BDAR) galioja tiesiogiai — jų nedidelis opcijų skaičius reiškia, kad skirtumai tarp šalių teisėti tik tose keliose vietose. PVM direktyva — priešingas polius: 126 vietų, kur valstybė renkasi pati; būtent todėl PVM praktika tarp šalių skiriasi labiausiai, nors „bendra sistema“ ta pati. Paskutinis stulpelis — kiek Lietuvos įstatymų straipsnių mūsų sistema susiejusi su šio akto straipsniais (atsakymo pagrindime ES šaknis iškeliama automatiškai).
Kiekvienam aktui: ES motyvai cituojami pažodžiui iš akto konstatuojamųjų dalių (priėmimo metu suformuluotas tikslas), diskrecijos taškai — iš galiojančios suvestinės redakcijos, įgyvendinimo lentelė — iš šešių šalių registrų su nuorodomis į oficialius portalus.
Pėdsakas: kas formavo aktą → · Vieši atsiliepimai · Parengiamieji dokumentai
Iš 20 konstatuojamųjų dalių — būdingiausios (cituojama pažodžiui, LT vertimas iš EUR-Lex):
(1)1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (1) keletą kartų buvo iš esmės keista. Dar kartą iš dalies keičiant minėtą direktyvą, aiškumo ir racionalumo tikslais direktyvą reikėtų išdėstyti nauja redakcija. (2) Į nauja redakcija išdėstytą tekstą turėtų būti įtrauktos visos 1967 m. balandžio 11 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių apyvartos mokesčius, suderinimo (2) nuostatos, kurios dar taikomos. Todėl minėta direktyva turėtų būti panaikinta. (3) Siekiant užtikrinti geresnio reglamentavimo principą atitinkantį, aiškų ir
(50)Valstybės narės turėtų turėti galimybę ūkininkams, kuriems netaikoma įprastinė schema, laisvai taikyti specialią vienodo tarifo schemą, skirtą kompensuoti pirkimo PVM. Siekiant užtikrinti nuosavų išteklių surinkimą turėtų būti nustatyti tokios specialios schemos pagrindiniai principai ir patvirtintas bendras tokių ūkininkų sukurtos pridėtinės vertės apskaičiavimo metodas. (51) Tikslinga patvirtinti Bendrijos apmokestinimo tvarką, taikytiną naudotoms prekėms, meno kūriniams, antikvariniams daiktams ir kolekcionavimo objektams, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo ir konkurencijos tarp apmokestinamųjų asmenų iškraipymo. (52) Auksui taikomos įprastinės PVM taisyklės labai trukdo naudoti jį f
(57)Pageidautina priimti tik laikinas nuostatas dėl radijo ir televizijos transliavimo ir tam tikrų elektroniniu būdu teikiamų paslaugų, kurios būtų peržiūrimos atsižvelgiant į per trumpą laikotarpį įgytą patirtį. (58) Būtina skatinti vienodą šios direktyvos nuostatų taikymą, ir tuo tikslu turėtų būti įsteigtas patariamasis pridėtinės vertės mokesčio komitetas, kuris padėtų valstybėms narėms ir Komisijai glaudžiai bendradarbiauti. (59) Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama, neperžengiant tam tikrų ribų ir tam tikromis sąlygomis, pradėti ar toliau taikyti specialias priemones, nukrypstančias nuo šios direktyvos, siekiant supaprastinti apmokestinimą arba užkirsti kelią sukčiavimui ar mokesčio ve
(67)Šia direktyva neturėtų būti pažeidžiamos valstybių narių prievolės dėl XI priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: TURINYS I ANTRAŠTINĖ – DALIS DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS 9 II ANTRAŠTINĖ – DALIS TERITORINIO TAIKYMO SRITIS 10 III ANTRAŠTINĖ – DALIS APMOKESTINAMIEJI ASMENYS 11 IV ANTRAŠTINĖ – DALIS APMOKESTINAMIEJI SANDORIAI 12 1 skyrius – Prekių tiekimas 12 2 skyrius – Prekių įsigijimas Bendrijos viduje 13 3 skyrius – Paslaugų teikimas 14 4 skyrius – Prekių importas 14 V ANTRAŠTINĖ – DALIS APMOKESTINAMŲJŲ SANDORIŲ VIETA 14 1 skyrius – Prekių tiekimo vieta 14 1 skirsnis – Prekių tiekimas nenaudojant transporto 14 2 skirsnis – Prekių tiekim
Pažodinės citatos iš įgyvendinančių įstatymų projektų lydimosios medžiagos (aiškinamieji raštai, komitetų ir Teisės departamento išvados) e-Seimas registre. Istorinė medžiaga pildoma — skiltis auga automatiškai.
Aiškinamasis raštas priimtapajamas gaunantiems asmenims. Įstatymo projekto tikslas – vieneriems metams pratęsti — šaltinis ↗
Aiškinamasis raštas priimtasiekiama nacionalinėje teisėje įgyvendinti naujai priimtus 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos — šaltinis ↗
Komiteto išvada priimtakalendoriniais metais nenumatoma šios ribos viršyti.“. 2. Įvertinus Įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo Seime terminus, siūloma pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: — šaltinis ↗
| Straipsnis | Opcijų | Nuostata (pažodžiui) |
|---|---|---|
| 98 str. | 4 | 1. Valstybės narės gali taikyti ne daugiau kaip du lengvatinius tarifus. |
| 145 str. | 3 | 2. Kol įsigalios 1 dalyje nurodytos taisyklės, valstybės narės gali taikyti savo galiojančias nacionalines nuostatas. |
| 199 str. | 3 | 1. Valstybės narės gali numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam yra skirtas šie tiekimo ar teikimo sandoriai: a) su nekilnojamuoju turtu susijusių statybos paslaugų, įskaitant remonto, valymo, priežiūros, kei… |
| 247 str. | 3 | 2. Siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdyti 233 straipsnyje nustatyti reikalavimai, 1 dalyje nurodyta valstybė narė gali reikalauti, kad sąskaitos faktūros būtų saugomos tokios formos, kuria jos buvo išsiųstos ar pateiktos – popierinės ar elektroninės. |
| 369z str. | 3 | Nukrypstant nuo 94 straipsnio 2 dalies, valstybės narės gali nustatyti, kad taikant šias specialias procedūras taikomas importo valstybėje narėje galiojantis standartinis PVM tarifas. |
| 12 str. | 2 | Valstybės narės gali nustatyti 1 dalies a punkte nurodyto kriterijaus taikymo pastatų pertvarkymui išsamias taisykles ir apibrėžti, ką reiškia sąvoka „žemė, ant kurios stovi pastatas“. |
| Šalis | Pagrindinis įgyvendinantis aktas | Aktų, cituojančių šį ES aktą | Gilyn |
|---|---|---|---|
| Lietuva | TAR.C5DF704DF871 ↗ TAR.ED68997709F5 ↗ | 902 | klausti sistemos |
| Estija | Käibemaksuseadus ↗ Käibemaksuseadus ↗ Käibemaksuseadus ↗ | 157 | |
| Švedija | Mervärdesskattelag (2023:200) ↗ | 14 | |
| Italija | Istituzione e disciplina dell'imposta sul valore aggiunto. ↗ | 131 | |
| Slovėnija | Zakon o davku na dodano vrednost (ZDDV) ↗ Zakon o davku na dodano vrednost (ZDDV-1) ↗ | 68 | |
| Latvija | neidentifikuotas / nesusietas | 50 |
Dabartiniai konsoliduoti LV mokesčių įstatymai nemokamuose šaltiniuose nepasiekiami (mokamas likumi.lv sluoksnis) — pėdsako skaičius apima tik laisvai prieinamus aktus.
Pėdsakas: kas formavo aktą → · Vieši atsiliepimai · Parengiamieji dokumentai
Iš 29 konstatuojamųjų dalių — būdingiausios (cituojama pažodžiui, LT vertimas iš EUR-Lex):
(1)2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 450/2008, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (3), reikia daryti pakeitimų. Dėl aiškumo minėtas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija; (2) tikslinga užtikrinti, kad Reglamentas (EB) Nr. 450/2008 būtų suderintas su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), visų pirma jos 290 ir 291 straipsniais. Taip pat tikslinga tame reglamente įvertinti Sąjungos teisės raidą ir patikslinti kai kurias jo nuostatas, kad jas būtų lengviau taikyti; (3) siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį
(5)siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant: nustatyti duomenų formatą ir kodus, susijusius su bendrais duomenų reikalavimais, muitinių tarpusavio informacijos mainų ir mainų su ekonominės veiklos vykdytojais bei tokios informacijos saugojimo tikslais, bei informacijos mainų ir saugojimo, vykdomų naudojant ne elektronines duomenų apdorojimo priemones, procedūrines taisykles; priimti sprendimus leisti vienai ar daugiau valstybių narių naudoti informacijos mainams ir saugojimui ne elektronines duomenų apdorojimo priemones; nustatyti muitines, atsakingas už ekonominės veiklos vykdytojų ir kitų asmenų registra
(10)tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas administracinių procedūrų supaprastinimas, toliau modernizuojant muitų teisės aktus reikėtų deramai atsižvelgti į ekonominės veiklos vykdytojų nuomones; (11) remiantis 2004 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos komunikatu „Bendrijų finansinių interesų apsauga – Kova su sukčiavimu – 2004–2005 m. veiklos planas“ tikslinga geriau pritaikyti teisinę sistemą Sąjungos finansinių interesų apsaugai;
(15)palankioms sąlygoms teisėtam verslui sudaryti ir kovai su sukčiavimu reikia paprastų, sparčių ir standartizuotų muitinės procedūrų bei procesų. Todėl, remiantis 2003 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatu dėl paprastos ir nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos, tikslinga supaprastinti muitų teisės aktus, kad būtų galima taikyti modernias priemones ir technologijas, ir toliau skatinti vienodą muitų teisės aktų taikymą bei modernių muitinio tikrinimo metodų naudojimą, tokiu būdu padedant užtikrinti veiksmingų ir paprastų muitinio įforminimo procedūrų pagrindo sukūrimą. Siekiant didinti verslo konkurencingumą, muitinės procedūras reikėtų sujungti arba racionalizuoti, o jų skaičių sumažinti pali
Pažodinės citatos iš įgyvendinančių įstatymų projektų lydimosios medžiagos (aiškinamieji raštai, komitetų ir Teisės departamento išvados) e-Seimas registre. Istorinė medžiaga pildoma — skiltis auga automatiškai.
Lyginamasis variantas priimtametodas, kuriuo siekiama įgyvendinti muitinei pavestus uždavinius ir kuris — šaltinis ↗
Komiteto išvada priimtaįstatymo 15 straipsnio 3 dalies 1 punkte siekiama įtvirtinti Muitinės — šaltinis ↗
Komiteto išvada priimtaprincipams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu siūloma papildyti keičiamo — šaltinis ↗
| Straipsnis | Opcijų | Nuostata (pažodžiui) |
|---|---|---|
| 18 str. | 2 | 3. Pagal Sąjungos teisę valstybės narės gali nustatyti sąlygas, kuriomis atstovas muitinėje gali teikti paslaugas valstybėje narėje, kurioje jis yra įsisteigęs. |
| 111 str. | 2 | 6. Jeigu 3 ir 4 dalyse nurodyti laikotarpiai nustatyti savaitėmis, valstybės narės gali nustatyti, kad importo ar eksporto muito suma, kurios mokėjimas buvo atidėtas, turi būti sumokėta ne vėliau kaip ketvirtosios savaitės, sekančios po atitinkamos savaitės, p… |
| 243 str. | 1 | 1. Valstybės narės gali suteikti Sąjungos muitų teritorijos dalims laisvųjų zonų statusą. |
| Šalis | Pagrindinis įgyvendinantis aktas | Aktų, cituojančių šį ES aktą | Gilyn |
|---|---|---|---|
| Lietuva | TAR.2294490FE9DD ↗ TAR.77795057FC99 ↗ TAR.TAR.77795057FC99 ↗ | 998 | klausti sistemos |
| Estija | neidentifikuotas / nesusietas | 356 | |
| Švedija | Tullag (2016:253) ↗ | 42 | |
| Italija | DECRETO LEGISLATIVO 26 settembre 2024, n. 141 ↗ | 43 | |
| Slovėnija | neidentifikuotas / nesusietas | 21 | |
| Latvija | Muitas likums ↗ Muitas likums ↗ | 9 |
Pėdsakas: kas formavo aktą → · Vieši atsiliepimai · Parengiamieji dokumentai
Iš 131 konstatuojamųjų dalių — būdingiausios (cituojama pažodžiui, LT vertimas iš EUR-Lex):
(1)fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis yra pagrindinė teisė. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 8 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą; (2) fizinių asmenų apsaugos tvarkant jų asmens duomenis principais ir taisyklėmis turėtų būti paisoma fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių, visų pirma jų teisės į asmens duomenų apsaugą, neatsižvelgiant į jų pilietybę ar gyvenamąją vietą. Šiuo reglamentu siekiama padėti užbaigti kurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir ekonominę sąjungą, skatinti ekonominę ir socialinę paž
(50)asmens duomenų tvarkymas kitais tikslais nei tais, kuriais iš pradžių buvo rinkti asmens duomenys, turėtų būti leidžiamas tik tuomet, kai duomenų tvarkymas suderinamas su tikslais, kuriais iš pradžių buvo rinkti asmens duomenys. Tokiu atveju nereikalaujama atskiro teisinio pagrindo, užtenka to pagrindo, kuriuo remiantis leidžiama rinkti asmens duomenis. Jeigu duomenų tvarkytojui tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą dėl viešojo intereso arba vykdant viešosios valdžios funkcijas, Sąjungos arba valstybės narės teisėje galima apibrėžti ir sukonkretinti užduotis ir tikslus, kuriais tolesnis duomenų tvarkymas turėtų būti laikomas suderinamu ir teisėtu. Tolesnis duomenų tvarky
(53)specialių kategorijų asmens duomenys, kuriems taikytina aukštesnio lygio apsauga, galėtų būti tvarkomi tik su sveikata susijusiais tikslais, kai būtina pasiekti tuos tikslus fizinių asmenų ir visos visuomenės labui, visų pirma valdant sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos paslaugas ir sistemas, be kita ko, kai tokius duomenis tvarko valdymo ir centrinės nacionalinės sveikatos apsaugos institucijos kokybės kontrolės, valdymo informacijos ir sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos sistemos bendros priežiūros nacionaliniu ir vietos lygiu tikslais, ir užtikrinant sveikatos apsaugos arba socialinės rūpybos ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros tęstinumą arba sveikatos saugumo, stebėseno
(156)tvarkant asmens duomenis archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais, turėtų būti taikomos tinkamos duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemonės pagal šį reglamentą. Tomis apsaugos priemonėmis turėtų būti užtikrinama, kad būtų įgyvendintos techninės ir organizacinės priemonės siekiant užtikrinti visų pirma duomenų kiekio mažinimo principą. Asmens duomenys archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais turi būti toliau tvarkomi po to, kai asmens duomenų valdytojas įvertina galimybes pasiekti šiuos tikslus tvarkant duomenis, kai negalima arba nebegalima
Pažodinės citatos iš įgyvendinančių įstatymų projektų lydimosios medžiagos (aiškinamieji raštai, komitetų ir Teisės departamento išvados) e-Seimas registre. Istorinė medžiaga pildoma — skiltis auga automatiškai.
Aiškinamasis raštas priimtasiūloma pakeisti atitinkamai „administracinio nusižengimo“, „administracinio — šaltinis ↗
Komiteto išvada priimtatvarkymo teismuose taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – reglamentuoti — šaltinis ↗
Komiteto išvada priimtaĮstatymo projekto tikslas suderinti jo nuostatas su 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio — šaltinis ↗
| Straipsnis | Opcijų | Nuostata (pažodžiui) |
|---|---|---|
| 6 str. | 1 | 2. Valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti konkretesnes nuostatas šio reglamento taisyklių taikymui pritaikyti, kiek tai susiję su duomenų tvarkymu, kad būtų laikomasi 1 dalies c ir e punktų, tiksliau nustatydamos konkrečius duomenų tvarkymui keliam… |
| 9 str. | 1 | 4. Valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti papildomas sąlygas, įskaitant apribojimus, genetinių duomenų, biometrinių duomenų arba sveikatos duomenų tvarkymui. |
| 80 str. | 1 | 2. Valstybės narės gali nustatyti, kad bet kuri šio straipsnio 1 dalyje nurodyta įstaiga, organizacija ar asociacija, nepriklausomai nuo duomenų subjekto įgaliojimų, toje valstybėje narėje turi teisę pateikti skundą priežiūros institucijai, kuri yra kompetenti… |
| 83 str. | 1 | 7. Nedarant poveikio priežiūros institucijų įgaliojimams imtis taisomųjų veiksmų pagal 58 straipsnio 2 dalį, kiekviena valstybė narė gali nustatyti taisykles, reglamentuojančias tai, ar ir kokiu mastu administracinės baudos gali būti skiriamos valdžios institu… |
| 87 str. | 1 | Valstybės narės gali tiksliau apibrėžti konkrečias sąlygas, kuriomis tvarkomas nacionalinis asmens identifikavimo numeris ar bet kuris kitas bendro taikymo identifikatorius. |
| 88 str. | 1 | 1. Valstybės narės gali teisėje ar kolektyvinėse sutartyse numatyti konkretesnes taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti teisių ir laisvių apsaugą tvarkant darbuotojų asmens duomenis su darbo santykiais susijusiame kontekste, visų pirma juos įdarbinant, vykdan… |
| Šalis | Pagrindinis įgyvendinantis aktas | Aktų, cituojančių šį ES aktą | Gilyn |
|---|---|---|---|
| Lietuva | TAR.5368B592234C ↗ | 5183 | klausti sistemos |
| Estija | Isikuandmete kaitse seadus ↗ Isikuandmete kaitse seadus ↗ | 620 | |
| Švedija | Lag (2018:218) med kompletterande bestämmelser till EU:s dataskyddsförordning ↗ | 240 | |
| Italija | IT:URN:urn:nir:stato:legge:2003;196 ↗ | 220 | |
| Slovėnija | Zakon o varstvu osebnih podatkov (ZVOP) ↗ Zakon o varstvu osebnih podatkov (ZVOP-1) ↗ Zakon o varstvu osebnih podatkov (ZVOP-2) ↗ | 48 | |
| Latvija | neidentifikuotas / nesusietas | 5 |
Pėdsakas: kas formavo aktą → · Vieši atsiliepimai · Parengiamieji dokumentai
Iš 16 konstatuojamųjų dalių — būdingiausios (cituojama pažodžiui, LT vertimas iš EUR-Lex):
(1)dabartiniai politiniai prioritetai tarptautinio apmokestinimo srityje rodo poreikį užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas ir sukuriama vertė. Todėl būtina atkurti pasitikėjimą mokesčių sistemų teisingumu ir leisti Vyriausybėms veiksmingai naudotis savo mokesčių suverenumu. Šie nauji politiniai tikslai buvo perkelti į rekomendacijas dėl konkrečių veiksmų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) iniciatyvoje, skirtoje kovai su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS). Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino šį darbą 2013 m. kovo 13–14 d. ir 2013 m. gruodžio 19–20 d. išvadose. Reaguodama į teisingesnio apmokestinimo poreikį, 2015 m. birželio 1
(2)2015 m. spalio 5 d. buvo viešai paskelbtos galutinės ataskaitos dėl 15 EBPO kovos su BEPS veiksmų punktų. 2015 m. gruodžio 8 d. išvadose Taryba palankiai įvertino šį darbą. Tarybos išvadose pabrėžiama, kad reikia rasti bendrus, bet lanksčius ES lygmens sprendimus, suderinamus su EBPO BEPS išvadomis. Be to, išvadose remiamas veiksmingas ir spartus kovos su BEPS priemonių suderintas įgyvendinimas ES lygmeniu ir nurodoma, kad įgyvendinant EBPO BEPS išvadas ES lygmeniu pirmenybė atitinkamais atvejais turėtų būti teikiama ES direktyvoms. Geram vidaus rinkos veikimui būtina, kad valstybės narės bent įvykdytų savo įsipareigojimus pagal BEPS ir apskritai imtųsi veiksmų, atgrasančių nuo mokesčių veng
(3)būtina nustatyti taisykles siekiant sustiprinti vidutinį apsaugos nuo agresyvaus mokesčių planavimo lygį vidaus rinkoje. Kadangi šios taisyklės turėtų būti tinkamos 28 atskiroms pelno mokesčio sistemoms, reikėtų apsiriboti bendromis nuostatomis, o įgyvendinimas turėtų būti paliktas valstybėms narėms, nes jos turi daugiau galimybių nustatyti konkrečius šių taisyklių elementus taip, kad jie geriausiai tiktų jų pelno mokesčio sistemoms. Šį tikslą būtų galima pasiekti sukūrus minimalų nacionalinių pelno mokesčio sistemų apsaugos nuo mokesčių vengimo praktikos lygį visoje Sąjungoje. Todėl būtina koordinuoti valstybių narių veiksmus įgyvendinant 15 EBPO kovos su BEPS veiksmų punktų nuostatas, kad
(16)atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas yra didinti visos vidaus rinkos atsparumą tarpvalstybinio mokesčių vengimo praktikai, valstybės narės negali deramai to pasiekti veikdamos atskirai. Nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, sąveikaujant skirtingoms nacionalinėms priemonėms, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Rezultatas būtų nepakankamas koordinavimas. Kadangi dėl didelio vidaus rinkos neveiksmingumo pirmiausia kyla tarpvalstybinio pobūdžio problemų, taisomosios priemonės turėtų būti priimamos Sąjungos lygmeniu. Todėl labai
Pažodinės citatos iš įgyvendinančių įstatymų projektų lydimosios medžiagos (aiškinamieji raštai, komitetų ir Teisės departamento išvados) e-Seimas registre. Istorinė medžiaga pildoma — skiltis auga automatiškai.
Komiteto išvada priimtaprojekte siekiama išskirti tipines verslo centrų paslaugas, todėl nėra — šaltinis ↗
Komiteto išvada priimtapat siūloma papildyti Projekto 2 str. 2 dalimi, numatant pelno mokesčio — šaltinis ↗
Komiteto išvada priimtaĮstatymo nuostatos. Siekiama aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų — šaltinis ↗
| Straipsnis | Opcijų | Nuostata (pažodžiui) |
|---|---|---|
| 7 str. | 4 | Kai kontroliuojamoji užsienio bendrovė yra įsikūrusi trečiojoje valstybėje, kuri nėra EEE susitarimo šalis, arba joje yra tos bendrovės rezidavimo vieta, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti pirmiau esančios pastraipos. |
| 4 str. | 3 | 4. Valstybės narės gali į 1 dalies taikymo sritį neįtraukti viršijančių skolinimosi sąnaudų, patirtų dėl: a) paskolų, dėl kurių sutartys buvo sudarytos anksčiau nei 2016 m. |
| 9 str. | 1 | 4. Valstybės narės gali: a) šio straipsnio 2 dalies b punkto netaikyti pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejams, apibrėžtiems 2 straipsnio 9 dalies pirmos pastraipos b, c, d arba f punktuose; b) šio straipsnio 2 dalies a ir b punktų netaik… |
| Šalis | Pagrindinis įgyvendinantis aktas | Aktų, cituojančių šį ES aktą | Gilyn |
|---|---|---|---|
| Lietuva | TAR.84CB75BE0C44 ↗ TAR.A5ACBDA529A9 ↗ | 22 | klausti sistemos |
| Estija | Tulumaksuseadus ↗ Tulumaksuseadus ↗ Tulumaksuseadus ↗ | 45 | |
| Švedija | Inkomstskattelag (1999:1229) ↗ | 1 | |
| Italija | IT:URN:urn:nir:stato:decreto.del.presidente.della.repubblica:1986;917 ↗ | 10 | |
| Slovėnija | Zakon o davku od dohodkov pravnih oseb (ZDDPO-1) ↗ Zakon o davku od dohodkov pravnih oseb (ZDDPO-2) ↗ | 8 | |
| Latvija | neidentifikuotas / nesusietas | 2 |
Pėdsakas: kas formavo aktą → · Vieši atsiliepimai · Parengiamieji dokumentai
Iš 10 konstatuojamųjų dalių — būdingiausios (cituojama pažodžiui, LT vertimas iš EUR-Lex):
(1)Globalizacijos epochoje valstybių narių savitarpio pagalbos apmokestinimo srityje poreikis sparčiai didėja. Mokesčių mokėtojų judumas, tarpvalstybinių sandorių skaičius ir finansinių priemonių internacionalizavimas itin sparčiai didėja, todėl valstybėms narėms sunku tinkamai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius. Šie vis didėjantys sunkumai turi įtakos apmokestinimo sistemų veikimui, ir kyla dvigubo apmokestinimo problemų, o tai skatina mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą, kol kontrolės įgaliojimai tebėra taikomi nacionaliniu lygiu. Taigi visa tai kelia pavojų vidaus rinkos veikimui. (2) Todėl viena atskira valstybė narė negali valdyti savo vidaus apmokestinimo sistemos, ypač kiek tai susiję
(3)Todėl reikėtų taikyti visiškai naują požiūrį ir parengti naują tekstą, kad valstybėms narėms būtų suteikti įgaliojimai veiksmingai bendradarbiauti tarptautiniu lygiu siekiant pašalinti neigiamą vis didėjančios globalizacijos poveikį vidaus rinkai. (4) Tokiomis aplinkybėmis galiojančioje 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje 77/799/EEB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo ir draudimo įmokų apmokestinimo srityje (3) nustatytos priemonės nebėra tinkamos. Dideli šios direktyvos trūkumai buvo išnagrinėti Ad hoc Tarybos kovos su mokesčių sukčiavimu darbo grupės 2000 m. gegužės 22 d. ataskaitoje, o vėliau –2004 m. rugsėjo 27 d. Komisijos K
(27)Šioje direktyvoje nurodytam visam keitimuisi informacija taikomos nuostatos, kuriomis įgyvendinama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (5), taip pat 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (6). Tačiau tikslinga apsvarstyti galimybę apriboti tam tikras teises ir prievoles, nustatytas Direktyvoje 95/46/EB, kad būtų apsaugoti tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti interesai. Tokie apribojimai yra reikalingi ir
(29)Kadangi direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti veiksmingą valstybių narių administracinį bendradarbiavimą siekiant pašalinti neigiamą didėjančios globalizacijos poveikį vidaus rinkai, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl reikiamo vienodumo ir veiksmingumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumą principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
Pažodinės citatos iš įgyvendinančių įstatymų projektų lydimosios medžiagos (aiškinamieji raštai, komitetų ir Teisės departamento išvados) e-Seimas registre. Istorinė medžiaga pildoma — skiltis auga automatiškai.
Aiškinamasis raštas priimtapat siūloma nustatyti, kad elektroninio važtaraščio kilmės autentiškumas ir — šaltinis ↗
Komiteto išvada priimtasiekiama tapačių tikslų. Pažymėtina tai, kad šiuo metu bankai teikia — šaltinis ↗
Komiteto išvada priimtasiūloma nustatyti prievolę pridėtinės vertės mokesčio mokėtojams teikti — šaltinis ↗
| Straipsnis | Opcijų | Nuostata (pažodžiui) |
|---|---|---|
| 31 str. | 6 | Kiekviena valstybė narė gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms naudotis paslaugų teikėjų paslaugomis, kad įvykdytų joms nustatytas duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievoles, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, tačiau už šių prievolių vykd… |
| 8a str. | 3 | Valstybės narės gali į šioje dalyje nurodytą pateiktiną informaciją neįtraukti informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sandorius ir išankstinę kainodaros tvarką, priimtus, iš dalies pakeistus ar atnaujintus iki 2016 m. |
| 27a str. | 2 | 1. Nepaisant informacijos apie praneštinus tarpvalstybinius susitarimus pateikimo terminų, kaip nustatyta 8ab straipsnio 12 dalyje, valstybės narės gali imtis būtinų priemonių, kad tarpininkams ir atitinkamiems mokesčių mokėtojams būtų leista ne vėliau kaip 20… |
| 15 str. | 1 | 2. Valstybės narės gali kartu su Komisija parengti gaires dėl bet kurio aspekto, kuris, jų manymu, yra reikalingas keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir patirtimi. |
| 16 str. | 1 | 3. Jeigu valstybės narės kompetentinga institucija mano, kad informacija, kurią ji gavo iš kitos valstybės narės kompetentingos institucijos, 1 dalyje nurodytais tikslais gali būti naudinga trečiosios valstybės narės kompetentingai institucijai, ji gali perduo… |
| 18 str. | 1 | 3. Nepaisant 2 dalies, valstybė narė gali atsisakyti perduoti prašomą informaciją, jei tokia informacija susijusi su mokestiniais laikotarpiais iki 2011 m. |
| Šalis | Pagrindinis įgyvendinantis aktas | Aktų, cituojančių šį ES aktą | Gilyn |
|---|---|---|---|
| Lietuva | TAR.3EB34933E485 ↗ TAR.D503DCB3BF0D ↗ | 97 | klausti sistemos |
| Estija | Maksukorralduse seadus ↗ Maksukorralduse seadus ↗ Maksukorralduse seadus ↗ + dar 2 redakcijos | 119 | |
| Švedija | Lag (2012:843) om administrativt samarbete inom Europeiska unionen i fråga om beskattning ↗ | 17 | |
| Italija | neidentifikuotas / nesusietas | 91 | |
| Slovėnija | Zakon o davčnem postopku (ZDavP-1) ↗ Zakon o davčnem postopku (ZDavP) ↗ Zakon o davčnem postopku (ZDavP-2) ↗ | 11 | |
| Latvija | neidentifikuotas / nesusietas | 0 |
Pėdsakas: kas formavo aktą → · Vieši atsiliepimai · Parengiamieji dokumentai
Iš 24 konstatuojamųjų dalių — būdingiausios (cituojama pažodžiui, LT vertimas iš EUR-Lex):
(1)Tarybos direktyva 2008/118/EB (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama. Kadangi tą direktyvą reikia keisti dar kartą, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija; (2) akcizo prekėms, kurioms taikoma Direktyva 2008/118/EB, skaičiavimo sąlygos turi likti suderintos, kad būtų užtikrintas deramas vidaus rinkos veikimas; (3) tikslinga apibrėžti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikoma ši direktyva, ir tuo tikslu nurodyti Tarybos direktyvas 92/83/EEB (4), 92/84/EEB (5), 2003/96/EB (6) ir 2011/64/ES (7); (4) akcizais apmokestinamoms prekėms specifiniais tikslais gali būti taikomi kiti netiesioginiai mokesčiai. Tačiau tokiais atvejais, siekiant nesukelti pavojaus naudingam netiesiogin
(16)siekiant užtikrinti, kad su atleidimo sertifikato forma susijusios sąlygos būtų vienodos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (9); (17) siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir sukčiavimo, reikėtų aiškiai apibrėžti atvejus, kuriais leidžiama iš Sąjungos teritorijos išvykstantiems keliautojams parduoti neapmokestinamas prekes. Kadangi sausuma keliaujantys asmenys gali dažniau ir laisviau judėti, palyginti su lėktuvu ar laivu keliaujančiais asmenimis, kelionių sausuma atveju kyla daug didesnė rizika, kad keliautojai nesilaikys leidžiamo importuoti akcizais ir mokesčia
(40)laikantis vidaus rinkos reglamentavimo principo, kai akcizais apmokestinamas prekes privatūs fiziniai asmenys įsigyja asmeniniam naudojimui ir jas gabena iš vienos valstybės narės teritorijos į kitos valstybės narės teritoriją, akcizai turėtų būti mokami toje valstybėje narėje, kurioje akcizais apmokestinamos prekės įsigyjamos; (41) akcizo dydžiai, kuriuos valstybės narės taiko tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams, skiriasi dėl įvairių veiksnių, pavyzdžiui, fiskalinės ir visuomenės sveikatos politikos, ir tokie skirtumai kai kuriais atvejais yra dideli. Šiomis aplinkybėmis valstybės narės turėtų galėti suvaldyti riziką, dėl kurios susidaro palankesnės sąlygos mokestiniam sukčiavimui, m
(42)tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės, išleistos vartoti valstybėje narėje, komerciniais tikslais yra pristatomos kitoje valstybėje narėje, būtina nustatyti, kad akcizai mokėtini antrojoje valstybėje narėje. Tais tikslais visų pirma reikia apibrėžti sąvoką „pristatomos komerciniais tikslais“; (43) kompiuterinė sistema, šiuo metu naudojama akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimui, turėtų būti išplėsta, kad apimtų ir akcizais apmokestinamų prekių, kurios buvo išleistos vartoti vienos valstybės narės teritorijoje ir yra gabenamos į kitos valstybės narės teritoriją pristatyti komerciniais tikslais, gabenimą. Naudojant tą kom
Pažodinės citatos iš įgyvendinančių įstatymų projektų lydimosios medžiagos (aiškinamieji raštai, komitetų ir Teisės departamento išvados) e-Seimas registre. Istorinė medžiaga pildoma — skiltis auga automatiškai.
Komiteto išvada priimtavienas kitam: jeigu siekiama kelti akcizus dėl sveikatingumo tikslų, akcizais — šaltinis ↗
Komiteto išvada priimtapriedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslas – — šaltinis ↗
Komiteto išvada priimtastraipsniuose siūloma nustatyti akcizų lengvatas asmenims, kurie pagal — šaltinis ↗
| Straipsnis | Opcijų | Nuostata (pažodžiui) |
|---|---|---|
| 44 str. | 4 | Tačiau paskirties valstybė narė gali leisti siuntėjui asmeniu, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, paskirti mokestinį atstovą, įsisteigusį paskirties valstybėje narėje. |
| 47 str. | 3 | 1. Nedarant poveikio 6 straipsnio 2 dalies taikymui, valstybės narės gali reikalauti, kad akcizais apmokestinamos prekės būtų ženklinamos mokestiniais žymenimis arba nacionaliniais identifikavimo ženklais, kurie mokesčių tikslais būtų naudojami jas išleidžiant… |
| 1 str. | 2 | 2. Specifiniais tikslais valstybės narės gali akcizais apmokestinamas prekes apmokestinti kitais netiesioginiais mokesčiais, jei tie mokesčiai atitinka akcizams ar pridėtinės vertės mokesčiui taikomas Sąjungos mokesčių taisykles, susijusias su mokesčio bazės n… |
| 6 str. | 2 | akcizais apmokestinamų prekių importas, išskyrus atvejus, kai akcizais apmokestinamoms prekėms jas importavus nedelsiant pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, arba akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas įvežimas, išskyrus atvejus, kai skola … |
| 12 str. | 2 | 2. Valstybės narės gali naudoti 1 dalyje nurodytą atleidimo sertifikatą kitoms netiesioginio apmokestinimo sritims ir užtikrinti, kad jis būtų suderinamas su nacionalinės teisės aktuose nustatytomis atleidimo sąlygomis ir apribojimais. |
| 16 str. | 2 | 3. Valstybės narės gali numatyti, kad 2 dalies c punkte nurodytas įrodymas kompetentingoms institucijoms būtų pateikiamas tik joms paprašius. |
| Šalis | Pagrindinis įgyvendinantis aktas | Aktų, cituojančių šį ES aktą | Gilyn |
|---|---|---|---|
| Lietuva | TAR.6B508102E146 ↗ TAR.B9E1D301256F ↗ | 47 | klausti sistemos |
| Estija | neidentifikuotas / nesusietas | 43 | |
| Švedija | Lag (1994:1776) om skatt på energi ↗ Lag (2022:155) om tobaksskatt ↗ Lag (2022:156) om alkoholskatt ↗ | 8 | |
| Italija | Testo unico delle disposizioni legislative concernenti le imposte sulla produzione e sui consumi e relative sa ↗ | 22 | |
| Slovėnija | Zakon o trošarinah (ZTro) ↗ Zakon o trošarinah (ZTro-1) ↗ | 5 | |
| Latvija | neidentifikuotas / nesusietas | 4 |
Pėdsakas: kas formavo aktą → · Vieši atsiliepimai · Parengiamieji dokumentai
Iš 134 konstatuojamųjų dalių — būdingiausios (cituojama pažodžiui, LT vertimas iš EUR-Lex):
(1)produktus reikia tinkamai supakuoti, kad jie būtų apsaugoti ir lengvai transportuojami iš ten, kur jie pagaminami, į ten, kur jie naudojami ar vartojami. Produktų vidaus rinkos veikimui itin svarbu, kad būtų išvengta kliūčių pakuočių vidaus rinkoje. Dėl nenuoseklių taisyklių ir neaiškių reikalavimų ekonominės veiklos vykdytojai susiduria su neužtikrintumu ir patiria papildomų išlaidų;
(60)pakuotė turėtų būti suprojektuota taip, kad jos tūris ir svoris būtų kuo mažesni ir ją būtų galima perdirbti, tuo pat metu išlaikant jos tinkamumą atlikti pakuotės funkcijas. Fizinis gamintojas turėtų įvertinti pakuotę pagal šiame reglamente nurodytus eksploatacinius kriterijus. Atsižvelgiant į šio reglamento tikslą mažinti pakuočių kiekį ir susidarančių pakuočių atliekų kiekį ir gerinti pakuočių žiediškumą visoje vidaus rinkoje, tikslinga dar papildyti bei patikslinti esamus kriterijus ir juos sugriežtinti. Todėl darniajame standarte EN 13428:2004 „Pakuotės. Specialieji gamybos ir sudėties reikalavimai. Prevencija užtikrinant mažinimą susidarymo vietoje“ pateiktas pakuočių eksploatacinių kr
(94)siekiant padidinti pakartotinio naudojimo tikslų veiksmingumą ir užtikrinti vienodą požiūrį į ekonominės veiklos vykdytojus, tokie tikslai turėtų būti nustatyti ekonominės veiklos vykdytojams. Gėrimams taikomų pakartotinio naudojimo tikslų atveju pakartotinio naudojimo tikslai turėtų būti nustatomi galutiniams platintojams, kurie tiekia gėrimus vartotojams prekinėse pakuotėse. Kai kuriems gėrimams, kurie laikomi greitai gendančiais, nes lengvai pasiduoda bakterijų ar mielių sukeliamam mikrobiologiniam gedimui, reikia specialios aseptinės technologijos, kad jie būtų apsaugoti nuo sugedimo, kartu užtikrinant ilgą jų tinkamumo vartoti laiką. Todėl pieno ir kitų greitai gendančių gėrimų atveju n
(152)pagal Direktyvą 94/62/EB Komisija turi peržiūrėti pakuočių perdirbimo 2030 m. tikslus, kad juos būtų galima palikti galioti arba, jei tikslinga, padidinti. Vis dėlto dar nėra tikslinga keisti 2030 m. tikslus, nes duomenys rodo, kad kai kurioms valstybėms narėms tebėra sunku pasiekti esamus tikslus. Dėl tos priežasties reikėtų nustatyti priemones, kuriomis fiziniai gamintojai būtų skatinami pateikti rinkai daugiau tinkamų perdirbti pakuočių ir taip valstybėms narėms būtų padedama pasiekti perdirbimo tikslus. Ateityje Komisijai turėtų būti teikiami detalesni duomenys apie pakuočių ir pakuočių atliekų perdirbimo srautus . Tų duomenų teikimas ataskaitose suteiks Komisijai galimybę peržiūrėti esa
Pažodinės citatos iš įgyvendinančių įstatymų projektų lydimosios medžiagos (aiškinamieji raštai, komitetų ir Teisės departamento išvados) e-Seimas registre. Istorinė medžiaga pildoma — skiltis auga automatiškai.
Aiškinamasis raštasSiūlomas reguliavimas didina gamintojų veiklos lankstumą, mažina administracinę naštą, susijusią su atskiros organizacijos steigimu ir administravimu, bei sudaro prielaidas efektyviau organizuoti profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą pasitelkiant jau veikiančias gamintojų ir importuotojų organizacijas. PPATĮ projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma numatyti galimybę gamintoja… — šaltinis ↗
Aiškinamasis raštasĮstatymų projektų tikslas – užtikrinti aiškų, nuoseklų ir veiksmingą pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo teisinį reguliavimą, suderintą su Reglamentas — šaltinis ↗
Teisės departamento išvadastraipsnį nuo 2028 m. vasario 12 d. siūloma papildyti 8 dalimi. — šaltinis ↗
| Šalis | Pagrindinis įgyvendinantis aktas | Aktų, cituojančių šį ES aktą | Gilyn |
|---|---|---|---|
| Lietuva | TAR.9D1ADB9E1518 ↗ | 5 | klausti sistemos |
| Estija | neidentifikuotas / nesusietas | 0 | |
| Švedija | neidentifikuotas / nesusietas | 4 | |
| Italija | neidentifikuotas / nesusietas | 1 | |
| Slovėnija | neidentifikuotas / nesusietas | 10 | |
| Latvija | neidentifikuotas / nesusietas | 0 |