PROJEKTAS · dar negalioja XIP-3568 · užregistruota · Registruotas
🏛 Iniciatoriai: —
Keičiamas įstatymas: Baudžiamojo kodekso — 143-1, 143-2 str.
🏛 Seime vyksta 5 eilinė sesija (nuo 2026-09-10).
Šiam projektui svarstymų datų Seimo darbotvarkėje dar nėra.
„Projektu siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pačias pavojingiausias veikas, kai komercializuojamas žmogaus kūnas, neteisėtai perkant ar kitaip už atlygį įgyjant žmogaus organus, audinius ar ląsteles transplantacijai ir lytines ląstelės ar embrioną dirbtiniam apvaisinimui.“
Kairėje — iniciatorių aiškinamasis raštas. Dešinėje — tik apskaičiuoti faktai iš viešų registrų. Palyginkite ir išvadas darykite patys.
Iniciatoriai (Nacionalinė donorų asociacija ir Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“, projektą parengė Seimo narė Dangutė Mikutienė) deklaruoja siekią užpildyti Baudžiamojo kodekso spragą, nes šiuo metu nėra numatyta atsakomybė už prekybą žmogaus organais, audiniais, ląstelėmis ar embrionu, kai tai nesusiję su nužudymu, sveikatos sutrikdymu ar prekyba žmonėmis. Projektu siūloma Baudžiamąjį kodeksą papildyti 143¹ ir 143² straipsniais, numatant baudžiamąją atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už neteisėtą organų, audinių ar ląstelių įgijimą už atlygį transplantacijai, taip pat už lytinių ląstelių ar embriono įgijimą už atlygį dirbtiniam apvaisinimui, bei už transplantacijos ar apvaisinimo procedūrų atlikimą panaudojant taip įgytą medžiagą. Iniciatorių teigimu, tai turėtų didinti visuomenės pasitikėjimą organų donoryste ir skatinti altruistinę donorystę.
— aiškinamojo rašto santrauka (DI) · originalas ↗
Tik apskaičiuoti faktai iš viešų registrų.
Deklaruoti privalo tik įregistruoti lobistai — deklaracijų nebuvimas nereiškia, kad įtakos nebuvo, o buvimas — kad ji neteisėta.
Oficialių lobistinės veiklos deklaracijų dėl šio įstatymo ar projekto VTEK registre nerasta.
Kontekstiniai srities rodikliai. Vertikalios žymos — ankstesnių šio įstatymo pakeitimų įsigaliojimo datos. Sutapimas laike nėra priežastinis ryšys.
Nuomonei susidaryti — pirminiai dokumentai ir skirtingų leidinių straipsniai, ne vieno šaltinio pasakojimas.