Posėdis 2026-06-10 08:30

Valstybės kontrolės atstovė pristaatė 2025 m. valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatus, nurodydama sąlygines nuomones dėl reikšmingų turto apskaitos klaidų bei vidaus kontrolės trūkumų įvairiose ministerijose ir įstaigose. Finansų viceministras, Aplinkos ministerijos, Miškų urėdijos, NŽT, Geologijos tarnybos, KAM, Kalėjimų tarnybos ir SAM atstovai pakomentavo pastebėtus trūkumus bei atliekamus veiksmus. Komiteto nariai akcentavo būtinybę griežtinti Šaulių sąjungai skirtų lėšų kontrolę bei decentralizuoti pacientų pavežėjimo paslaugas.

Argumentai posėdyje

• Valstybės ataskaitų rinkiniuose yra reikšmingų turto apskaitos klaidų (miško žemės, mineralinių išteklių, kelyno nusidėvėjimo, kariuomenės statinių pagerinimo srityse).
• Krašto apsaugos ministerija neužtikrino pakankamos Lietuvos šaulių sąjungai skirtų asignavimų kontrolės, o metų pabaigoje atlikti nepagrįsti avansiniai mokėjimai.
• Nespecializuoto pacientų pavežėjimo paslaugų organizavimas yra neefektyvus ir brangus, todėl tikslinga vertinti paslaugos decentralizavimą perduodant ją savivaldybėms.

Pozicijos

• Valstybės kontrolės atstovė — informuoja: „Dėl abiejų jų pareiškiame sąlygines nuomones. A, pirmiausiai apie finansinių ataskaitų rinkinį. Jame, dėl jo pareiškiame sąlyginę nuomonę, nes jame yra reikšmingų turto apskaitos klaidų.“
• Darius Sadeckas — informuoja: „institucijos renkdamos amatas ir jas atsiskaitydamos, jos laikėsi galiojančio reguliavimo.“
• Artūras Skardžius — abejoja: „Asociacijai skirti pinigus, žinant, kad ten su pinigais, na, nėra tiesiog tikslio tinkamos apskaitos“
• Jurgis Razma — siūlo pataisą: „yra duota Šaulių sąjungai tie konkretūs nurodymai susitvarkyti su vadybiniais gebėjimais, su žmogiškų išteklių stiprinimu“
• Irena Segalovičienė — siūlo pataisą: „ne tiktai žmogiškuosius išteklius ir administracinius būtina stiprinti, bet ir priežiūrą pačioj ir šaulių sąjungoj.“

Sprendimas: Išklausyta informacija; nutarta atsižvelgti į Valstybės kontrolės pastabas ir pateikti siūlymus Vyriausybei bei ministerijoms dėl apskaitos sutvarkymo, Šaulių sąjungos asignavimų kontrolės bei pavežėjimo paslaugų decentralizavimo.

Nuotaika: kritiškas — Komiteto pirmininkas ir nariai aštriai kėlė atsakomybės klausimus dėl neefektyvaus pavežėjimo paslaugų organizavimo ir avansinių mokėjimų Šaulių sąjungoje.

#Valstybės kontrolė #finansinis auditas #valstybės ataskaitų rinkinys #Šaulių sąjunga #KAM #pavežėjimo paslaugos #Sveikatos apsaugos ministerija

Kartu su valstybės ataskaitų rinkiniu apsvarstyti 2025 m. nacionalinio ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatai. Vyriausybės kanceliarijos atstovai paaiškino pagrindinių rezultatų ataskaitos rengimo tvarką bei pripažino tam tikras technines rodiklių atskleidimo klaidas. Valstybės kontrolė pažymėjo laiku atliktą kanceliarijos darbą ir paragino tobulinti rezultatų bei išlaidų susiejimo stebėseną.

Argumentai posėdyje

• Nacionalinio ataskaitų rinkinio rengimas reikalauja nuoseklios metodikos ir tikslaus rodiklių susiejimo su valstybės veiklos prioritetais.
• Vyriausybės kanceliarija pripažino ataskaitos apimties ir techninių duomenų gavimo iššūkius, žadėdama derinimo procesus su Finansų ministerija.

Pozicijos

• Daiva Žaromskytė Rastenė — informuoja: „Pagrindinių rezultatų valstybės veiklos srityje ataskaitą mes šiais metais už 25osius rengiam pirmą kartą įgyvendinant 25 metų gruodį pasikeitusias viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nuostatas.“
• Valstybės kontrolės atstovė — informuoja: „po dviejų metų pertraukos valstybės kanceliarija, na, laiku atliko savo darbą ir ir mes dėl pačios ataskaitos a pasakysime savo nuomonę.“

Sprendimas: Apsvarstyta ataskaita, atsižvelgta į pateiktas pastabas ir paaiškinimus.

Nuotaika: dalykiškas — Vyriausybės kanceliarija ir Valstybės kontrolė konstruktyviai aptarė ataskaitos rengimo kokybę ir ateities tobulinimo kryptis.

#nacionalinis ataskaitų rinkinys #Vyriausybės kanceliarija #Valstybės kontrolė #rodikliai #stebėsena

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir NŽT atstovai pristatė pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę teisinį reguliavimą, taikomas išimtis bei praktines problemas. NŽT atstovai pateikė teisminį pavyzdį, kuomet dėl procedūrinių klaidų ir teisinio reguliavimo spragų valstybė turėjo atlyginti 90 tūkst. eurų žalą, o žemę įgijęs asmuo pakeitė jos paskirtį ir perleido komerciniam verslui. Komiteto nariai pabrėžė būtinybę užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir spekuliacijai žeme urbanizuojamose teritorijose.

Argumentai posėdyje

• Esamas teisinis reguliavimas numato draudimą keisti žemės paskirtį tik įsigyjant žemę iš valstybės, tačiau privačiuose sandoriuose šis apribojimas nefiksuojamas Registrų centre.
• Pirmumo teisės taikymas teritorijose, kur pagal bendruosius planus numatyta urbanizacija, sudaro prielaidas spekuliacijai ir žalai valstybės biudžetui.

Pozicijos

• Kęstutis Navickas — informuoja: „pirmumą turi a tokios išimtys ar galimybės. Tai pats pirmiausias pirmumas yra žemės sklypo bendratis.“
• Dovydas Petraška — informuoja: „tarnyba atliekusi vidinį patikrinimą nustatė, kad visi prašymai tuo metu buvo nukreipiami skirtingiems darbuotojams“
• Artūras Skardžius — siūlo pataisą: „Čia reikalingi neatidėliotini teisiniai sprendimai arba išvis atsisakyti juos, arba tiesiog jau ta teisė nebesivotovauti ten, kur pakeisti bendrieji planai“
• Jurgis Razma — siūlo pataisą: „gal reikėtų kreiptis į vyriausybę dėl tų čia yra tas dalykas.“

Sprendimas: Nutarta parengti ir suderinti protokolinį sprendimą kreiptis į Vyriausybę, Prokuratūrą, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo bei žalos išieškojimo regreso tvarka.

Nuotaika: kritiškas — Komiteto pirmininkas griežtai vertino piktnaudžiavimo ir spekuliacijos atvejus bei reikalavo teisinio reguliavimo griežtinimo.

#žemės ūkio paskirties žemė #pirmumo teisė #NŽT #Aplinkos ministerija #spekuliacija #teisinis reguliavimas

VRK pirmininkė Lina Petronienė bei VRK atstovas pristačius ES Reglamento 2024/900 dėl politinės reklamos skaidrumo taikymą bei santykį su valstybės ir savivaldybių įstaigų viešąja komunikacija. Komiteto nariai kėlė klausimus dėl pilkosios zonos, kuomet už valstybės ar savivaldybių lėšas kuriamas turinys ar naudojami nuomonės formuotojai tampa politikų savireklama. Kultūros ministerijos atstovai paaiškino visuomenės informavimo nuostatas bei galiojančias Vyriausybės taisykles.

Argumentai posėdyje

• Atskyrimas tarp oficialios institucijos komunikacijos ir politiko savireklamos yra sudėtingas, o pagrindinis skiriamasis kriterijus pagal ES reglamentą yra atlygintinumas.
• Viešųjų lėšų naudojimas politikų ar įstaigų vadovų įvaizdžio formavimui kelia skaidrumo rizikų, todėl reikalingos atnaujintos gairės bei aiškesnės rekomendacijos.

Pozicijos

• Lina Petronienė — informuoja: „spalio mėnesį pradėjo pilna apimtim galioti Europos Sąjungos priimtas reglamentas dėl politinės reklamos, kuris yra išplėtęs pakankamai politinės reklamos sąvoką“
• Artūras Zuokas — siūlo pataisą: „norėtųsi iš jūsų daug aiškesnio suformulavimo ne tik mūsų komitetui, bet ir bendrai, pavyzdžiui, ar biudžeto lėšomis gali būti finansuojamas nuomonės formuotoju, taip vadinamų influenceriu kuriamas turinys.“
• Jurgis Razma — siūlo pataisą: „gal vis dėlto komitetas gali protokoliniu nutarimu prašyti Vyriausios rinkimo komisijos, kad ji vis dėlto parašytų rekomendacijas a politines pareigas užimantiem vadovams.“
• Artūras Skardžius — abejoja: „Seimo nariui uždėti didesnis apynasis negu kitiems valstybės politikams, ministrams ir ir merams?“

Sprendimas: Nutarta parengti komiteto protokolinį sprendimą su siūlymais Kultūros ministerijai bei Vyriausybei atnaujinti teisės aktus bei taisykles, prašyti VRK pateikti aiškesnes rekomendacijas bei kreiptis dėl savivaldos rinkimų datos ankstyvo nustatymo.

Nuotaika: įtemptas — Komiteto nariai reikalavo griežtesnės VRK ir Kultūros ministerijos pozicijos dėl biudžeto lėšomis finansuojamos savireklamos ribojimo.

#VRK #politinė reklama #ES reglamentas #visuomenės informavimas #savireklama #Kultūros ministerija

Komiteto pirmininkas ir Valstybės kontrolierė aptarė artimiausių ataskaitų pateikimą, o biuro vedėja informavo apie būtinybę birželio 22 d. sušaukti neeilinį posėdį. Komiteto nariai pritarė birželio 22 d. neeilinio posėdžio organizavimui nuotoliniu būdu.

Argumentai posėdyje

• Neeilinis posėdis reikalingas siekiant laiku apsvarstyti Seimo nutarimais tvirtinamus ataskaitų rinkinius iki pateikimo pagrindiniams komitetams.

Pozicijos

• Artūras Skardžius — informuoja: „Ačiū. Tai sveikindami tada baigiame šio klausimo svarstymas.“
• Irena Segalovičienė — informuoja: „darbinė tvarka, gerbiamas pirmininke, dabar viena reikšmę atsakyti negaliu, nes, na, situacija tokia dinaminė.“
• Laura — informuoja: „yra poreikis birželio 22 deną pirmadienį sušaukti neeilinį komiteto posėdį dėl, a, Seimo nutarimais tvirtinamų rinkinių.“

Sprendimas: Pridarta kito posėdžio darbotvarkės projektui bei nutarta šaukti neeilinį posėdį 2026 m. birželio 22 d. nuotoliniu būdu.

Nuotaika: dalykiškas — Glaustas darbotvarkės ir posėdžių datų suderinimas.

#posėdžio darbotvarkė #neeilinis posėdis #Valstybės kontrolė #Audito komitetas