Posėdis 2025-05-21 12:00

Komisija svarstė įstatymo projektą dėl moterų pavardžių sudarymo su galūne „-a“. Lietuvių kalbos instituto atstovai ir kalbininkai paaiškino, kad vyriškos pavardės perėmimas be darybos pažeidžia lietuvių kalbos gramatinę sistemą ir giminės kategoriją. Išsakius įvairias nuomones, nutarta siūlyti pagrindiniam komitetui projektą atmesti, tačiau kartu pasiūlyti tęsti platesnę, visapusišką diskusiją.

Argumentai posėdyje

• Vyriškos pavardės su galūne „-a“ (pvz., Nausėda, Šarka) sakinyje derinamos kaip vyriškosios giminės, todėl galūnė „-a“ savaime nereiškia moteriškos giminės.
• Suteikiant moteriai vyrišką pavardę be darybos, griaunamas lietuvių kalbos gramatinis stuburą palaikantis giminės derinimas sakinyje.
• Asmenvardžiai valstybiniuose dokumentuose nėra tik privatus reikalas, jie patenka į valstybinės kalbos vartojimo sritį ir turi atitikti kalbos sistemą.

Pozicijos

• Rita Miliūnaitė — prieš: „mes mėginame įvairiose diskusijose m įrodinėti šito projekto įdingumą ir lingvistinį ir kiek mūsų pačių kompetencija leidžia šiek tiek ir teisinį.“
• Linas Balsys — siūlo pataisą: „O jeigu dėl šito, tai aš siūlyčiau kaip nutarimą tokį sprendimą, kaip čia parašyta š šiuo metu atmesti“
• komiteto narys — prieš: „aš tiesiog būčiau tos minties, jeigu reikės kažkokios nuomonės [...] kad lietuvių pavardės ir liktų lietuviškos. Be šitos A raidelės“
• Vasiliūnienė — abejoja: „Aš būčiau išvis prieš, kaip minėjau, bet bet jau yra padarytas precedentas.“
• Jurgita Maciauskaitė Bonda — siūlo pataisą: „Nematyčiau labai didelės problemos. Na, kad pavard pavardės, kaip mano Bonda ar Kilda, na, yra leidžiamos ir moterims tokias turėti.“
• Petras Dargis — abejoja: „aš jau nesuprantu, kokią čia problemą norima spręsti ir koks čia interesas yra, motyvas realus.“
• Bonifacas — siūlo pataisą: „Man rodos, kad čia dar nėra iki galo išdiskutuotas šitas klausimas ir kol kas gal nereikėtų šokti į laužą tiesiog luktverti dar met kokius metus ir labai gerai išdiskutuoti.“

Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui projektą atmesti, nes juo siekiama įteisinti naują lietuvių kalbos gramatinei sistemai nebūdingą moterų pavardžių darymo būdą (vyriškos pavardės perėmimą), kartu siūlant tęsti platesnę ir visapusišką diskusiją.

Nuotaika: dalykiškas — Išklausyti tiek kalbininkų, tiek politikų bei mokslininkų argumentai, po kurių prieita bendro kompromisinio sprendimo tekstui.

#pavardės #Lietuvių kalbos institutas #gramatika #asmens dokumentai #moterų pavardės #kalbos politika

Aptartas pasirengimas birželio mėnesio posėdžiui dėl baltistikos ir lituanistikos centrų užsienyje veiklos bei jų finansavimo. Atkreiptas dėmesys į kylančias finansavimo ir prioritetų nustatymo problemas bei suderinta kito posėdžio data ir laikas.

Argumentai posėdyje

• Baltistikos ir lituanistikos centrai atlieka svarbų kultūrinį bei akademinį vaidmenį užsienyje, tačiau trūksta aiškių finansavimo mechanizmų ir prioritetų iš ministerijos pusės.
• Aptarti šį klausimą reikia pakviesti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Prezidentūros atstovus.

Pozicijos

• pirmininkas — informuoja: „birželio mėnesį mums reikėtų pakalbėti apie baltistikos centrų veiklą. mums reikia apsispręsti ir mes bendrai imamės šitos srities kuravimo“
• komiteto narys — siūlo pataisą: „reikia turbūt prioritetų prasme, kad jie aišku, kad jie negauna finansavimo, bet kad mum pateiktų, kokie būtų prioritetiniai ir kokia pagalba reikalinga.“

Sprendimas: Kitas posėdis skiriamas baltistikos ir lituanistikos centrų veiklai bei finansavimui aptarti, numatytas 2025 m. birželio 18 d. 13:00 val.

Nuotaika: pritariantis — Komisijos nariai geranoriškai susitarė dėl kito posėdžio datos ir nagrinėjamos temos svarbos.

#baltistikos centrai #lituanistika #užsienio lietuviai #finansavimas #posėdžio data