ATAD — 2 straipsnis

ministravimo mokesčiai ir panašios sąnaudos, susijusios su lėšų skolinimusi; garantijos už finansavimo susitarimus, administravimo mokesčiai ir panašios sąnaudos, susijusios su lėšų skolinimusi; 2. viršijančios skolinimosi sąnaudos –suma, kuria atskaitomos mokesčių mokėtojo skolinimosi sąnaudos viršija apmokestinamas palūkanų pajamas ir kitas ekonomiškai lygiavertes apmokestinamas pajamas, kurias mokesčių mokėtojas gauna pagal nacionalinę teisę; 3. mokestinis laikotarpis –mokestiniai metai, kalendoriniai metai arba kitas tinkamas laikotarpis mokesčių tikslais; laikotarpis –mokestiniai metai, kalendoriniai metai arba kitas tinkamas laikotarpis mokesčių tikslais; 4. susijusi įmonė yra – a) subjektas, kuriame mokesčių mokėtojas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo kapitalo dalį per balsavimo teises ar per jam nuosavybės teise priklausančius 25 % arba daugiau kapitalo, arba turi teisę gauti 25 % arba daugiau to subjekto pelno; b) fizinis asmuo ar subjektas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai valdo mokesčių mokėtojo kapitalo dalį per balsavimo teises ar per jam nuosavybės teise priklausančius 25 % arba daugiau kapitalo, arba turi teisę gauti 25 % arba daugiau mokesčių mokėtojo pelno. Jei fizinis asmuo arba subjektas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 25 % arba daugiau mokesčių mokėtojo ir vieno arba daugiau subjektų kapitalo, visi atitinkami subjektai, įskaitant mokesčių mokėtoją, taip pat laikomi susijusiomis įmonėmis; subjektų kapitalo, visi atitinkami subjektai, įskaitant mokesčių mokėtoją, taip pat laikomi susijusiomis įmonėmis; 9 ir 9a straipsnių taikymo tikslais: a) jeigu pasinaudojimo neatitikimais pasekmės atsiranda pagal šio straipsnio 9 dalies pirmos pastraipos b, c, d e arba g punktą arba jeigu pagal 9 straipsnio 3 dalį arba 9a straipsnį reikalaujama atlikti koregavimą, susijusios įmonės apibrėžtis pakeičiama – 25 procentų reikalavimas pakeičiamas 50 procentų reikalavimu; b) laikoma, kad asmuo, kuris kartu su kitu asmeniu imasi veiksmų tam tikro subjekto balsavimo teisių arba nuosavybės teise priklausančio kapitalo atžvilgiu, dalyvauja visų to subjekto balsavimo teisių ar nuosavybės teise priklausančio kapitalo, kuriuos turi tas kitas asmuo, valdyme; c) susijusi įmonė taip pat reiškia subjektą, kuris finansų apskaitos tikslais priklauso tai pačiai konsoliduotai įmonių grupei kaip mokesčių mokėtojas, įmonę, kurios valdymui mokesčių mokėtojas daro reikšmingą poveikį, arba įmonę, darančią reikšmingą poveikį mokesčių mokėtojo valdymui; mokesčių mokėtojas daro reikšmingą poveikį, arba įmonę, darančią reikšmingą poveikį mokesčių mokėtojo valdymui; 5. finansų įmonė – bet kuris iš toliau išvardytų subjektų: a) kredito įstaiga arba investicinė įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba alternatyvaus investavimo fondo valdytojas (AIFV), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, arba kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjekto (KIPVPS) valdymo įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte; b) draudimo įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 punkte; c) perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4 punkte; d) įstaiga, atsakinga už profesinių pensijų skyrimą, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/41/EB , nebent valstybė narė pasirinko visai arba iš dalies tos direktyvos netaikyti tai įstaigai pagal tos direktyvos 5 straipsnį, arba įstaigos, atsakingos už profesinių pensijų skyrimą, įgaliotinis, kaip nurodyta tos direktyvos 19 straipsnio 1 dalyje; e) pensijų įstaigos, valdančios pensijų sistemas, kurios laikomos socialinės apsaugos sistemomis, kurioms taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. kurios laikomos socialinės apsaugos sistemomis, kurioms taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009 , taip pat bet kuris juridinis asmuo, įsteigtas investavimo į tokias sistemas tikslu; f) alternatyvaus investavimo fondas (AIF), valdomas AIFV, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b punkte, arba AIF, kurio priežiūra vykdoma pagal taikytiną nacionalinę teisę; g) KIPVPS, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 1 straipsnio 2 dalyje; h) pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 1 punkte; i) centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalyje; depozitoriumas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 909/2014 2 straipsnio 1 dalyje; 6. turto perkėlimas –operacija, dėl kurios valstybė narė praranda teisę apmokestinti perkeltą turtą, nors turtas juridinės arba ekonominės nuosavybės teise toliau priklauso tam pačiam mokesčių mokėtojui; 7. rezidavimo vietos mokesčių tikslais perkėlimas –operacija, dėl kurios mokesčių mokėtojas nustoja būti rezidentu mokesčių tikslais vienoje valstybėje narėje ir įgyja rezidavimo vietą mokesčių tikslais kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje; 8. nuolatinės buveinės vykdomos veiklos perkėlimas –operacija, dėl kurios mokesčių mokėtojas nustoja būti apmokestinamas vienoje valstybėje narėje ir pradedamas apmokestinti kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nors joje netampa rezidentu mokesčių tikslais; 9. apmokestinti kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nors joje netampa rezidentu mokesčių tikslais; 9. pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais – atvejis, susijęs su mokesčių mokėtoju arba, 9 straipsnio 3 dalies atveju, subjektu, kai: a) mokėjimas pagal finansinę priemonę lemia atskaitymo neįtraukiant pasekmę ir: i) toks mokėjimas neįtraukiamas per pagrįstą laikotarpį ir ii) pasinaudojimo neatitikimais pasekmės yra priskirtinos priemonės arba pagal ją atlikto mokėjimo kvalifikavimo skirtumams. neatitikimais pasekmės yra priskirtinos priemonės arba pagal ją atlikto mokėjimo kvalifikavimo skirtumams. Taikant pirmą pastraipą, mokėjimas pagal finansinę priemonę laikomas įtrauktu į pajamas per pagrįstą laikotarpį, jeigu: i) mokėjimo gavėjo jurisdikcija įtraukia mokėjimą į mokestinį laikotarpį, prasidedantį per 12 mėnesių nuo mokėtojo mokestinio laikotarpio pabaigos, arba ii) pagrįstai galima tikėtis, kad mokėjimo gavėjo jurisdikcija įtrauks mokėjimą į būsimą mokestinį laikotarpį, o mokėjimo sąlygos yra tokios, dėl kokių, tikėtina, susitartų nepriklausomos įmonės; b) mokėjimas hibridiniam subjektui nulemia atskaitymą neįtraukiant ir tokios pasinaudojimo neatitikimais pasekmės atsiranda dėl hibridiniam subjektui atliktų mokėjimų paskirstymo skirtumų pagal jurisdikcijos, kurioje hibridinis subjektas yra įsisteigęs arba registruotas, ir asmenų, turinčių to hibridinio subjekto dalį, jurisdikcijos įstatymus; c) mokėjimas subjektui, turinčiam vieną arba daugiau nuolatinių buveinių, nulemia atskaitymą neįtraukiant ir tokios pasinaudojimo neatitikimais pasekmės atsiranda dėl mokėjimų paskirstymo tarp pagrindinės buveinės ir nuolatinės buveinės arba tarp dviejų ar daugiau to paties subjekto nuolatinių buveinių skirtumų pagal jurisdikcijų, kuriose tas subjektas veikia, įstatymus; d) mokėjimas nulemia atskaitymą neįtraukiant, susijusį su mokėjimu nuolatinei buveinei, kuri kitur tokia nelaikoma; e) hibridinio subjekto atliekamas mokėjimas nulemia atskaitymą neįtraukiant ir tokios pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais pasekmės atsiranda dėl to, kad pagal mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus į tą mokėjimą neatsižvelgiama; f) numanomas mokėjimas tarp pagrindinės buveinės ir nuolatinės buveinės arba tarp dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių nulemia atskaitymą neįtraukiant ir tokios pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais pasekmės atsiranda dėl to, kad pagal mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus į tą mokėjimą neatsižvelgiama, arba g) atsiranda dvigubo atskaitymo pasekmė. mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus į tą mokėjimą neatsižvelgiama, arba g) atsiranda dvigubo atskaitymo pasekmė. Šio 9 punkto taikymo tikslais: a) dėl mokėjimo, reiškiančio su perkelta finansine priemone susijusią grąžą, neatsiranda pasinaudojimo mokestinės tvarkos neatitikimais atvejis pagal pirmos pastraipos a punktą, jeigu tą mokėjimą atlieka finansų prekiautojas pagal hibridinį perkėlimą rinkoje, su sąlyga, kad mokėtojo jurisdikcija reikalauja, kad finansų prekiautojas kaip pajamas įtrauktų visas gautas sumas, susijusias su perkelta finansine priemone; b) pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais pagal pirmos pastraipos e, f arba g punktą susidaro tik tokia apimtimi, kokia mokėtojo jurisdikcija leidžia atskaitymą išskaičiuoti iš sumos, kuri nėra laikoma dvigubai įtrauktomis pajamomis; c) pasinaudojimo neatitikimais pasekmės laikomos pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais tik tada, kai jos atsiranda tarp susijusių įmonių, tarp mokesčių mokėtojo ir susijusios įmonės, tarp pagrindinės buveinės ir nuolatinės buveinės, tarp dviejų ar daugiau to paties subjekto nuolatinių buveinių arba pagal struktūrinį susitarimą. nuolatinės buveinės, tarp dviejų ar daugiau to paties subjekto nuolatinių buveinių arba pagal struktūrinį susitarimą. 9 punkte ir 9, 9a ir 9b straipsniuose: a) pasinaudojimo neatitikimais pasekmės – dvigubas atskaitymas arba atskaitymas neįtraukiant; b) dvigubas atskaitymas – to paties mokėjimo, išlaidų arba nuostolių atskaitymas jurisdikcijoje, kurioje yra mokėjimo šaltinis arba kurioje patiriamos išlaidos ar nuostoliai (mokėtojo jurisdikcija), ir kitoje jurisdikcijoje (investuotojo jurisdikcija). patiriamos išlaidos ar nuostoliai (mokėtojo jurisdikcija), ir kitoje jurisdikcijoje (investuotojo jurisdikcija). Hibridinio subjekto arba nuolatinės buveinės atliekamo mokėjimo atveju mokėtojo jurisdikcija yra jurisdikcija, kurioje yra įsisteigęs arba kurioje yra tas hibridinis subjektas arba nuolatinė buveinė; c) atskaitymas neįtraukiant – mokėjimo arba numanomo mokėjimo tarp pagrindinės buveinės ir nuolatinės buveinės arba tarp dviejų ar daugiau nuolatinių buveinių atskaitymas bet kurioje jurisdikcijoje, kurioje tas mokėjimas arba numanomas mokėjimas laikomas atliktu (mokėtojo jurisdikcija), atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais to mokėjimo arba numanomo mokėjimo mokėjimo gavėjo jurisdikcijoje. atitinkamai neįtraukiant mokesčių tikslais to mokėjimo arba numanomo mokėjimo mokėjimo gavėjo jurisdikcijoje. Mokėjimo gavėjo jurisdikcija yra bet kuri jurisdikcija, kurioje tas mokėjimas arba numanomas mokėjimas yra gaunamas arba laikomas gautu pagal bet kurios kitos jurisdikcijos įstatymus; d) atskaitymas – suma, kuri pagal mokėtojo arba investuotojo jurisdikcijos įstatymus yra laikoma atskaitytina iš apmokestinamųjų pajamų. Terminas „atskaitytina“ yra aiškinamas atitinkamai; e) įtraukimas – vartojama kalbant apie sumą, kuri pagal mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus įskaičiuojama apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas. Mokėjimas pagal finansinę priemonę nelaikomas įtrauktu, jeigu mokėjimui bet kokio pobūdžio mokesčių lengvata taikoma vien tik dėl to, kaip tas mokėjimas kvalifikuojamas pagal mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus. lengvata taikoma vien tik dėl to, kaip tas mokėjimas kvalifikuojamas pagal mokėjimo gavėjo jurisdikcijos įstatymus. Terminas „įtraukta“ yra aiškinamas atitinkamai; f) mokesčio lengvata – atleidimas nuo mokesčio, mokesčio tarifo sumažinimas arba bet koks mokesčio kreditas ar grąžinimas (išskyrus mokesčio prie pajamų šaltinio kreditą); g) dvigubai įtrauktos pajamos – bet kokios pajamos, įtrauktos pagal abiejų jurisdikcijų, kuriose atsirado pasinaudojimo neatitikimais pasekmių, įstatymus; h) asmuo – fizinis asmuo arba subjektas; i) hibridinis subjektas – bet koks subjektas arba darinys, kuris pagal vienos jurisdikcijos įstatymus laikomas apmokestinamuoju subjektu ir kurio pajamos arba išlaidos pagal kitos jurisdikcijos įstatymus laikomos kito asmens arba kelių kitų asmenų pajamomis arba išlaidomis; j) finansinė priemonė – bet kuri priemonė, lemianti finansavimo arba nuosavybės vertybinių popierių grąžą, kuri yra apmokestinama taikant taisykles dėl skolos, nuosavo kapitalo arba išvestinių finansinių priemonių apmokestinimo pagal mokėjimo gavėjo arba mokėtojo jurisdikcijos įstatymus ir apima hibridinį perkėlimą; k) finansų prekiautojas – asmuo arba subjektas, kurio verslas – reguliariai savo sąskaita pirkti ir parduoti finansines priemones siekiant gauti pelno; l) hibridinis perkėlimas – bet koks susitarimas perkelti finansinę priemonę, kai su perkelta finansine priemone susijusi grąža mokesčių tikslais laikoma vienu metu gauta daugiau kaip vienos to susitarimo šalies; m) hibridinis perkėlimas rinkoje – bet koks hibridinis perkėlimas, kurį finansų prekiautojas atlieka įprastinėmis verslo sąlygomis, o ne pagal struktūrinį susitarimą; n) nuolatinė buveinė, kuri kitur tokia nelaikoma – bet koks darinys, kuris pagal pagrindinės buveinės jurisdikcijos įstatymus laikomas tokiu, kuris sąlygoja nuolatinės buveinės statusą, o pagal kitos jurisdikcijos įstatymus nėra laikomas tokiu, kuris sąlygoja nuolatinės buveinės statusą; statusą, o pagal kitos jurisdikcijos įstatymus nėra laikomas tokiu, kuris sąlygoja nuolatinės buveinės statusą; 10. konsoliduota įmonių grupė finansų apskaitos tikslais –grupė, sudaryta iš visų subjektų, kurie yra visiškai įtraukti į konsoliduotąsias finansines ataskaitas, parengtas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus arba valstybės narės nacionalinę finansinės atskaitomybės sistemą; tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus arba valstybės narės nacionalinę finansinės atskaitomybės sistemą; 11. struktūrinis susitarimas –susitarimas, susijęs su pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, kai pasinaudojimo tokiais neatitikimais pasekmių kaina yra įtraukta į susitarimo sąlygas, arba susitarimas, kuris sumanytas siekiant, kad atsirastų pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais pasekmės, nebent negalima pagrįstai manyti, kad mokesčių mokėtojas arba susijusi įmonė žinojo apie galimybę pasinaudoti tokiais šalių mokestinės tvarkos neatitikimais, ir jis (ji) negavo jokios naudos iš mokesčių lengvatos, kuriai sąlygas sudaro šalių mokestinės tvarkos neatitikimai.