Projekto lyginamasis variantas
įstatymas 2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 49 dalį ir ją išdėstyti taip: „49. Pėsčiųjų perėja – perėjimo (ar kirtimo dviračiu, motoriniu dviračiu) per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią. Pėsčiųjų perėja yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforas arba reguliuotojas.“. 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Dviračio, motorinio dviračio vairuotojui galima
kirsti važiuojamąją kelio dalį tiek reguliuojama, tiek nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojant dviračiu, motoriniu dviračiu. Privažiavęs nereguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojas privalo:
1) sustoti,
2) praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones,
3) pradėti važiuoti tik įsitikinęs, ar jo veiksmai neprivers kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį bei greitį,
4) pradėti važiuoti pėsčiųjų perėja tik įsitikinęs, kad tai yra saugu. Privažiavus reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio, motorinio dviračio vairuotojui eismo tvarką nustato šviesoforai arba reguliuotojas. Važiuodamas tiek per nereguliuojamą, tiek per reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračio ar motorinio dviračio vairuotojas privalo važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.“. 2. Buvusią 17 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Dainius Kepenis Eugenijus Gentvilas Algimantas Kirkutis Mindaugas Puidokas Aušrinė Armonaitė Kęstutis Bartkevičius Artūras Skardžius Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Andrius Kupčinskas Aurimas Gaidžiūnas Rasa Petrauskienė Virgilijus Alekna Irina Rozova Vanda Kravčionok Alfredas Stasys Nausėda
aiškinamasis raštas DĖL lietuvos respublikos SAUGAUS
priežastys, tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektu siekiama važiavimą dviračiu, motoriniu dviračiu padaryti patrauklesnį ir patogesnį, įteisinant saugų, kultūringą važiavimą dviračiu per pėsčiųjų perėjas. Tuo pačiu siekiama įstatymo projektu užtikrinti saugų eismą, nesukeliant nepatogumų pėstiesiems. Įstatymo pakeitimus paskatino ir Dviratininkų bendruomenė. Seimo Peticijų komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. posėdyje buvo nagrinėjama Mariaus Kučinsko peticija „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo“. Peticijos tikslas – leisti važiuoti per perėjas nenulipant nuo dviračio, tačiau įsitikinus, kad tai yra saugu. Seimas 2018 m. gruodžio 4 d. protokoliniu nutarimu parėmė „Dėl Mariaus Kučinsko peticijos“ peticiją. Įstatymo projektą rengti taip pat paskatino ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atlikta (2018-11-27) analitinė apžvalga „Dviračių eismo reguliavimas ir saugos reikalavimai Europos Sąjungos valstybėse narėse“, kurioje pateikta Vokietijos, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Estijos, Latvijos teisės aktų apžvalga dėl kelių eismo, dviračių saugos. Apžvalgoje pateikta informacija, kad per pėsčiųjų perėjas (tuo pačiu ir perėjas „Zebrus“) teisės aktai nedraudžia važiuoti dviračiu: Vokietijoje, Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje, Estijoje. ES ir atskiros valstybės narės, reglamentuodamos transporto priemonių eismą, didelį dėmesį skiria dviratininkų saugumui, taiko jiems ir papildomus reikalavimus.
Europos parlamento (2011 m. rugsėjo 27 d. priimta rezoliucija „Europos kelių eismo saugos“) ir Europos Komisijos (2011 m. lapkričio 29 d. sprendimas „Dėl dviračių , mažamečių vaikų dviračių ir dviračių bagažinių Europos standartų atitikties saugos reikalavimams, nustatytiems EP ir Tarybos direktyvoje 2001/95/EB“) ir kiti (2016 m. kovo 9 d. EP ir Tarybos reglamentas (ES 2016/425) priimti dokumentai skatina valstybes nares remti važiavimą dviračiu ir ėjimą pėsčiomis kaip savarankiškas transporto rūšis ir neatskiriamą transporto sistemų dalį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Marius Kučinskas, mob. tel. 8622 93702, Seimo Darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 pakeitimo įstatymo projektui parengti pagal M. Kučinsko peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo“ pateiktus pasiūlymus, taip pat Seimo narys Dainius Kepenis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 nuostatos nesuteikia dviratininkams galimybės važiuoti per pėsčiųjų perėjas, kas neatitinka nei tarptautinės praktikos, nei logikos, nes dviračiu leidžiama važiuoti ir šaligatviu (pėsčiojo greičiu), taip pat niekaip nedaro įtakos eismo saugumui. Nėra duomenų, pagrindžiančių bet kokius teigiamus pokyčius eismo saugumui būtent dėl šio reikalavimo ir net veikia priešingai – šio reikalavimo sistemiškai nesilaikoma kaip perteklinio ir nelogiško. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.
VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama važiavimą dviračiu, motoriniu dviračiu padaryti komfortiškesniu ir patrauklesniu, atsisakant draudimo važiuoti dviračiu, motoriniu dviračiu per perėjas, tą aiškiai apibrėžiant, kaip saugiai turėtų elgtis važiuojantysis asmuo, siekiantis pagerinti eismo saugumą: sustoti, praleisti važiuojamąja kelio dalimi važiuojančias transporto priemones, pradėti važiuoti pėsčiųjų perėja tik įsitikinęs, kad tai yra saugu, važiuoti greičiu, artimu pėsčiojo judėjimo greičiui, duoti kelią pėstiesiems, jiems netrukdyti ir pan. Taip pat pažymėtina, kad automobilių vairuotojai yra suinteresuoti, kad visi eismo dalyviai saugiai ir skubiai pereitų pėsčiųjų perėją ir negaišintų kitų eismo dalyvių, ypač automobilių vairuotojų, laiko. Tokiu teisiniu reguliavimu bus siekiama apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius, didinti eismo saugumą, taip pat užtikrinti ir prisidėti prie Lietuvos miestų aktyvesnio dalyvavimo „Europos dviračių iššūkyje“, Europos politikos skatinant darnų judumą. Tikimasi, kad naujas teisinis reguliavimas populiarins šalyje važiavimą dviračiu, kaip savarankišką transporto priemonę, nekeliančią triukšmo, neteršiančią aplinkos išmetamosiomis dujomis ir nereikalaujančią daug erdvės, tai pat didelių finansinių išlaidų. Šiuo metu, tai – greičiausia transporto priemonė tiek mieste, tiek miesteliuose ir kaimuose, nes dviračiu daug kur galima nuvažiuoti greičiau negu lengvuoju automobiliu ar viešuoju transportu. Tokia susisiekimo priemonė nesukelia miestuose transporto spūsčių, tokiai transporto priemonei, kaip dviračiui, motoriniam dviračiui paprasčiau susirasti tinkamą vietą stovėjimui, negu automobiliui, aikštelę mieste – prie darbo ar mokymosi, gyvenamojoje vietoje.
Dviratis, motorinis dviratis vis labiau tampa sveikatą stiprinanti ir aplinką tausojanti susisiekimo priemonė. Vis dažniau gyventojai važiuoja dviračiais ne tik sportuodami arba tiesiog savo malonumui, pramogai, vis daugiau į šią veiklą įsitraukia vaikai, jaunimas, šeimos. Taip pat tikimasi, kad ateityje dar labiau didės valdžios pastangos populiarinant alternatyvų aplinkos neteršiantį transportą, tam bus nutiesta arba nužymėta daugiau dviračių trasų, sparčiau bus atnaujinami dviračių takai miesto, miestelio erdvėse. Šalia įėjimų į pastatus bus įrengta daugiau dviračių stovėjimo aikštelių, dviračių stovų. Savivaldybės sutelks daugiau pastangų dviračių takų plėtrai. Taip pat tikimasi, kad važiavimas dviračiu vis labiau pasitarnaus nauda gyventojų sveikatai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui parengti buvo vykdyta 18 institucijų ir įstaigų (ministerijų, teismų, policijos komisariatų, savivaldybių) apklausa dėl į avarijas patekusių dviratininkų važiuojant per pėsčiųjų perėjas. Apklausos duomenys rodo, kad dviratininkų, važiuojančių per pėsčiųjų perėjas, avaringumas yra mažas. Minėtų 18 institucijų ir įstaigų atsakymai rodo, kad tik 2-ose institucijose buvo fiksuotas nedidelis avaringumas.
Panašiai ši situacija apibūdinta ir Mariaus Kučinsko pateiktoje Seimui peticijoje „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo“: dviratininkų, važiuojančių per perėjas, avaringumas labai mažas arba jo nėra. Nemažai paminėtų institucijų dėl šios priežasties ir dėl neproporcingo žmogiškųjų išteklių poreikio tokiai statistinei informacijai rinkti nekaupia duomenų apie minėtų asmenų sukeltas avarijas keliuose. Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas teigiamai įtakos verslo plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės, tačiau reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
11Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti prireiktų keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomo valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Saugus eismas, eismo dalyvis, pėsčiųjų perėja, dviratis, motorinis dviratis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Dainius Kepenis Kęstutis Bartkevičius Algimantas Kirkutis Mindaugas Puidokas Irina Rozova Artūras Skardžius Zenonas Streikus Tomas Tomilinas Eugenijus Gentvilas Aušrinė Armonaitė Andrius Kupčinskas Aurimas Gaidžiūnas Rasa Petrauskienė Virgilijus Alekna Vanda Kravčionok Alfredas Stasys Nausėda
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 49 dalyje pateiktą pėsčiųjų perėjos sąvoką, nustatant, kad pėsčiųjų perėja yra perėjimo (ar kirtimo dviračiu, motoriniu dviračiu) per važiuojamąją dalį vieta. Taip pat siūloma papildyti sąvoką, nustatant jog pėsčiųjų perėja yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforas arba reguliuotojas. Šis siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiamo įstatymo 2 straipsnio buvusios 1–96 dalys laikomos atitinkamai 2–97 dalimis, projekto 1 straipsniu turi būti keičiama įstatymo 2 straipsnio 50 dalis (toliau šioje išvadoje vartojama galiojanti keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeracija). Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje sąvokos papildymas žodžiais „(ar kirtimo dviračiu, motoriniu dviračiu)“ tikslintinos kalbiniu ir teisės terminų požiūriais, kadangi siūloma formuluotė dėstoma, neatsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje pėsčiasis apibrėžiamas kaip „asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. <...>.“ Atkreipiame dėmesį, kad 1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublika ratifikavo 1968 m.
Vienos konvenciją dėl kelių eismo (toliau - Konvencija) (įsigaliojo 1992-11-20), kurios 1 straipsnio v punkte pateikiama vairuotojo sąvoka, kuria remiantis „vairuotojas – tai bet koks asmuo, vairuojantis automobilį ar kitą transporto priemonę, įskaitant dviratį <...>“, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje vairuotojas apibrėžiamas kaip „asmuo, vairuojantis transporto priemonę“. Konvencijos 1 straipsnio l punkte ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje dviratis apibrėžiamas kaip „ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas <...>“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog siūlomas sąvokos pakeitimas sudarytų sąlygas dviratininkui – vairuotojui su transporto priemone važiuoti per pėsčiųjų perėją, kas prieštarautų pačiai sąvokai „pėsčiųjų perėja“ bei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 ir 92 dalių bei Konvencijos 1 straipsnio v punkto nuostatoms. Trečia, pabrėžtina, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje sąvokos papildymas numatant, jog
„pėsčiųjų perėja yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja
šviesoforas arba reguliuotojas“, prieštarautų šiuo metu galiojančiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį šviesoforai arba reguliuotojas gali eismą reguliuoti reguliuojamoje sankryžoje (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 62 dalis). Tuo tarpu, pėsčiųjų perėjos ne visais atvejais yra įrengiamos sankryžose. Ketvirta, siekiant teisinio aiškumo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
žodžiu „važiavimo“. 2.
straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnį nauja 5 dalimi numatant dviračio, motorinio dviračio vairuotojui galimybę „<...> kirsti važiuojamąją kelio dalį tiek reguliuojama, tiek nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojant dviračiu, motoriniu dviračiu <...>“ bei nustatyti dviračio, motorinio dviračio vairuotojui eismo keliais tvarką. Teikiami pasiūlymai svarstytini keliais aspektais. 2.1. Pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstatymo paskirtis be kita ko yra nustatyti pagrindines eismo dalyvių teises ir pareigas, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas, todėl siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnį 5 dalimi nustatančia kelių eismo tvarką dviratininkams neatitinka įstatymo reguliavimo dalyko, prieštarauja keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei neatitinka keičiamo įstatymo 17 straipsnio turinio, kuris apima reikalavimus dviračių vairuotojams. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio eismo tvarką, 2 dalį eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (toliau – KET), kurias tvirtina Vyriausybė, todėl keičiamas įstatymas negali reglamentuoti konkrečios eismo tvarkos eismo dalyviams, nustatyti tik vienos grupės eismo dalyviams konkrečių greičio ribojimų ir kt., nes tai prieštarautų teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir sistemiškumo principams. 2.2.
teisėkūros aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, manytina, kad siekiant teisinio aiškumo įstatymo projekte reikėtų atsisakyti vertinamojo ar menamo pobūdžio nuostatų, nors jos ir yra vartojamos KET (pvz.: „<...> ar jo veiksmai neprivers kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį bei greitį <...> “,
„<...> privalo važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo
judėjimo greičiui <...>“, „<...> duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.“, ir kt.). 2.3. Siekiant nuostatų tarpusavio suderinamumo ir teisinio aiškumo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio
žodžiu „važiuoti“. 3. Projektas taisytinas teisės technikos taisyklių požiūriu: 3.1. projekto pavadinime tarp straipsnių numerių vietoj kablelio siūlytume rašyti jungtuką „ir“; 3.2. koreguotina įstatymo priėmimo data; 3.3. projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje žodžiai „ir ją išdėstyti taip“ brauktini kaip pertekliniai; 3.4. atkreiptinas dėmesys, jog projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies dvi paskutinės pastraipos nesunumeruotos. Pabrėžtina, kad pagal teisės technikos taisykles įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės, straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai, o punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. Atsižvelgiant į tai, projekto
dalių numeracija tobulintina. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu siūloma numatyti įstatymo įsigaliojimo data 2020 m. sausio 1 d. jau praėjusi.
Atsižvelgiant į tai ir į teisės aktuose nustatytus įstatymų projektų pateikimo, svarstymo ir priėmimo Lietuvos Respublikos Seime, o taip pat įstatymų pasirašymo, įsigaliojimo terminus ir procedūras, reikėtų numatyti kitą įstatymo įsigaliojimo datą. 5. Atsižvelgus į tai, kad dėl teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti ir kiti norminiai teisės aktai, projekto 3 straipsnis pildytinas 2 dalimi su nuostatomis dėl jo įgyvendinimo bei atitinkamai projekto 3 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. Be to, atitinkamai tikslintinas ir projekto
pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
2021-06-09
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, GabrieliŲ Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Susisiekimo ministerijos atstovai: viceministrė A. Vaiciukevičiūtė, Kelių ir transporto politikos grupės, Transporto saugos klausimais vyresnysis patarėjas D. Bial, patarėjas Andrius Karnilavičius. Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovus: viršininkas V. Grašys, Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. Vosylius, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas A. Nikitin, piliečiai: Pranas M., Eduardas K. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-091 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 49 dalyje pateiktą pėsčiųjų perėjos sąvoką, nustatant, kad pėsčiųjų perėja yra perėjimo (ar kirtimo dviračiu, motoriniu dviračiu) per važiuojamąją dalį vieta.
Taip pat siūloma papildyti sąvoką, nustatant jog pėsčiųjų perėja yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforas arba reguliuotojas. Šis siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. keičiamo įstatymo 2 straipsnio buvusios 1–96 dalys laikomos atitinkamai 2–97 dalimis, projekto 1 straipsniu turi būti keičiama įstatymo 2 straipsnio 50 dalis (toliau šioje išvadoje vartojama galiojanti keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių numeracija). Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje sąvokos papildymas žodžiais „(ar kirtimo dviračiu, motoriniu dviračiu)“ tikslintinos kalbiniu ir teisės terminų požiūriais, kadangi siūloma formuluotė dėstoma, neatsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje pėsčiasis apibrėžiamas kaip „asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. <...>.“ Atkreipiame dėmesį, kad 1991 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublika ratifikavo 1968 m. Vienos konvenciją dėl kelių eismo (toliau - Konvencija) (įsigaliojo 1992-11-20), kurios 1 straipsnio v punkte pateikiama vairuotojo sąvoka, kuria remiantis
„vairuotojas – tai bet koks asmuo, vairuojantis automobilį ar kitą transporto
priemonę, įskaitant dviratį <...>“, o keičiamo įstatymo 2 straipsnio 92 dalyje vairuotojas apibrėžiamas kaip „asmuo, vairuojantis transporto priemonę“.
Konvencijos 1 straipsnio l punkte ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje dviratis apibrėžiamas kaip „ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas <...>“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog siūlomas sąvokos pakeitimas sudarytų sąlygas dviratininkui – vairuotojui su transporto priemone važiuoti per pėsčiųjų perėją, kas prieštarautų pačiai sąvokai „pėsčiųjų perėja“ bei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 ir 92 dalių bei Konvencijos 1 straipsnio v punkto nuostatoms. Trečia, pabrėžtina, jog projekto
numatant, jog „pėsčiųjų perėja yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforas arba reguliuotojas“, prieštarautų šiuo metu galiojančiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį šviesoforai arba reguliuotojas gali eismą reguliuoti reguliuojamoje sankryžoje (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 62 dalis). Tuo tarpu, pėsčiųjų perėjos ne visais atvejais yra įrengiamos sankryžose. Ketvirta, siekiant teisinio aiškumo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje pateiktoje pėsčiųjų perėjos sąvokoje žodį
„kirtimo“ siūlytume keisti žodžiu „važiavimo“. Nepritarti
Projektą siūloma atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-01-092 2.
Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnį nauja 5 dalimi numatant dviračio, motorinio dviračio vairuotojui galimybę „<...> kirsti važiuojamąją kelio dalį tiek reguliuojama, tiek nereguliuojama pėsčiųjų perėja važiuojant dviračiu, motoriniu dviračiu <...>“ bei nustatyti dviračio, motorinio dviračio vairuotojui eismo keliais tvarką. Teikiami pasiūlymai svarstytini keliais aspektais. 2.1. Pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, įstatymo paskirtis be kita ko yra nustatyti pagrindines eismo dalyvių teises ir pareigas, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas, todėl siūlymas papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnį 5 dalimi nustatančia kelių eismo tvarką dviratininkams neatitinka įstatymo reguliavimo dalyko, prieštarauja keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei neatitinka keičiamo įstatymo 17 straipsnio turinio, kuris apima reikalavimus dviračių vairuotojams. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio eismo tvarką, 2 dalį eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (toliau – KET), kurias tvirtina Vyriausybė, todėl keičiamas įstatymas negali reglamentuoti konkrečios eismo tvarkos eismo dalyviams, nustatyti tik vienos grupės eismo dalyviams konkrečių greičio ribojimų ir kt., nes tai prieštarautų teisėkūros tikslingumo, efektyvumo ir sistemiškumo principams. 2.2.
aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, manytina, kad siekiant teisinio aiškumo įstatymo projekte reikėtų atsisakyti vertinamojo ar menamo pobūdžio nuostatų, nors jos ir yra vartojamos KET (pvz.: „<...> ar jo veiksmai neprivers kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį bei greitį <...> “, „<...> privalo važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui <...>“, „<...> duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.“, ir kt.). 2.3. Siekiant nuostatų tarpusavio suderinamumo ir teisinio aiškumo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo
„važiuoti“. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
požiūriu:
kablelio siūlytume rašyti jungtuką „ir“; 3.2. koreguotina įstatymo priėmimo data;
žodžiai „ir ją išdėstyti taip“ brauktini kaip pertekliniai;
2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies dvi paskutinės pastraipos nesunumeruotos. Pabrėžtina, kad pagal teisės technikos taisykles įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės, straipsnio dalių punktai iš eilės numeruojami arabiškais skaitmenimis, po jų rašomi uždaromieji skliaustai, o punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies struktūrinių dalių numeracija tobulintina. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 4.
kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma numatyti įstatymo įsigaliojimo data 2020 m. sausio 1 d. jau praėjusi. Atsižvelgiant į tai ir į teisės aktuose nustatytus įstatymų projektų pateikimo, svarstymo ir priėmimo Lietuvos Respublikos Seime, o taip pat įstatymų pasirašymo, įsigaliojimo terminus ir procedūras, reikėtų numatyti kitą įstatymo įsigaliojimo datą. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti ir kiti norminiai teisės aktai, projekto 3 straipsnis pildytinas 2 dalimi su nuostatomis dėl jo įgyvendinimo bei atitinkamai projekto 3 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. Be to, atitinkamai tikslintinas ir projekto 3 straipsnio pavadinimas. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 straipsnį valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti Gauta Vyriausybės išvada. 7. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-08-28 Įvertinę Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Marius K.
Marius K. 2020-03-25 ` Noriu paprašyti apsvarstyti naują galimybę atšaukti liemenes/žibintus tik dienos metu dviratininkams ar dviratininkėms įvedant į Kelių eismo taisykles rekomendacijas dviratininkui dėvėti ryškiaspalvius rūbus be atšvaitų. Pvz. raudoni, šortai, kelnės, kuprinė, suknelė, sijonas ir taip toliau. Kitaip pasakius didžioji dauguma jau dabar nesilaiko reikalavimų dienos metu. ERGO tokį eksperimentą. Cituoju: „Į reikalavimą ant dviračio pritvirtinti žibintus atsižvelgė 40 proc. eksperimente užfiksuotų dviračių vairuotojų. Mažiausio populiarumo tarp dviratininkų sulaukia ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais dėvėjimas. Eksperimento metu tokias liemenes ar kitus šviesą atspindinčius drabužius dėvėjo tik 56 iš 1020-ies užfiksuotų dviratininkų, kas sudaro 5,5 proc.“ Rekomendacijų labiau laikysis negu ultimatumo dėvėti liemenes/žibintus dienos metu. Susisiekimo ministerijos pateiktuose moksliniuose tyrimuose nurodoma, kad esminis dalykas būtent dienos metu yra dviratininko drabužių spalva, o ne įjungti žibintai ir atšvaitai. Būtent spalva ir padeda atskirti, kad važiuojant automobiliu dideliu greičiu dviratininkas dėl savo drabužių spalvos nesusilieja su asfaltu. Tai pat formuluotę liemenę su „šviesą atstpindinčiais elementais“ yra būtina keisti į žodį
„atšvaitais“, nes kils teisnių ginčių. Dabar fizikos vadovėliuose parašyta,
kad bet kuris ne juodos spalvos daiktas atspindi šviesą. Tad tokių ginčių kils ir teismuose. Generalinė prokuratūra nustatė, kad čia Susisiekimo ministerija klysta - dviračių takai Generalinės prokuratūros nuomone laikytini važiuoja kelio dalimi, todėl liemenės privalomos dviračių takuose. Dar papildomai siunčiu ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros raštą, kuriame pasakyta, kad važiuojamosios kelio dalies sąvoka iš tiesų yra paini. Dviračių takai patenka į važiuojamosios kelio dalies apibrėžimą. Teisininkai išaiškino, tad Susisiekimo ministerijai nėra ko čia ginčytis, toje srityje kurios neišmano.
Tai pat dabartinei Seime registruotai formuluotei atsisakyti liemenių tik gyvenvietėse dienos metu, ne gyvenvietėse palikti liemenes pritaria Klaipėdos miesto savivaldybė, Joniškio, Kalvarijos, Kėdainių, Mažeikių, Prienų, Raseinių, Šakių, Zarasų rajonų savivaldybės. Šiuo metu dar laukiu dar 43-ų savivaldybių atsakymų. Kreipiausi 2020 kovo 2 d., tad daug savivaldybių dar nespėjo išnagrinėti – savivaldybių saugaus eismo komisijų posėdžiai vyksta kas 3 mėnesius. Pažymėtina, kad savivaldybių saugaus eismo komisijų posėdžiuose dalyvauja ir vietinės kelių policijos atstovai. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 2. Pranas M. 2020-06-20 Yra dabar 2 variantai:
PĖSČIŲJŲ perėją pėsčias vesdamas dviratį. 2. Dviratininkas važiuoja gatve kartu su automobiliais, arkliais ir kitais ir važiuojama gatvės dalimi suka į kairę ar dešinę kartu su automobiliais ir arkliais. Kam reikia keisti, kad važiuojantis dviratininkas per perėją važiuotų? Pritarti Siūloma projektą atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus miesto savivaldybė 2020-06-02 Vilniaus miesto savivaldybė ragina pritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių parengtam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4348, kuriuo siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 17 straipsnius. Palaikome šį siūlymą – tokie įstatymo pakeitimai yra būtini siekiant iš tikrųjų pagerinti sąlygas eismo dalyvių judėjimui bei užtikrinti jų saugumą. Taip pat šis reguliavimas atitiks tai, kas vyksta realybėje, ir aiškiai reglamentuos eismo dalyvių elgseną ir pirmumą bei prisidės prie darnaus judumo tikslų, kurių siekia Lietuva kartu su kitomis Vakarų Europos valstybėmis.
Remiantis dabartiniu teisiniu reguliavimu Kelių eismo taisyklėse (KET) numatyta, jog dviratininkams galimybę kirsti važiuojamąją kelio dalį nenulipus nuo dviračio numato KET 1.14 horizontalusis ženklinimas. Toks ribotas reglamentavimas šiandien neatitinka visuomenės poreikių bei nemažos dalies kitų šalių taikomos praktikos. Manome, jog pateiktame įstatymo projekte numatyti pakeitimai, kurie leistų dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas, įpareigojant dviratininką sustoti prieš nereguliuojamą perėją ir praleisti visus automobilius bei važiuoti per perėją pėsčiojo greičiu nekeliant jiems pavojaus, padėtų spręsti eismo dalyvių srautų suvaldymo sankryžose problemą ir prisidėtų prie eismo dalyvių patogumo ir nemažintų saugumo. Taip pat siūlome atkreipti dėmesį į tai, jog rengiant įstatymo projektą Nr. XIIIP-4348 dalyvavo ir visuomeninės organizacijos, vykdyta 18 institucijų (savivaldybių, policijos komisariatų, teismų, prokuratūrų) apklausa „Dėl į avarijas patekusių dviratininkų važiuojant per pėsčiųjų perėjas“. Šios apklausos išvadose nurodyta, jog avarijų važiuojant per pėsčiųjų perėjas beveik neužfiksuojama, neatsižvelgiant į tai, kad realybėje nemaža dalis dviratininkų jau dabar važiuoja per ar šalia pėsčiųjų perėjų. Dviračių entuziastų atlikta apklausa rodo, kad iš virš 400 apklaustų didžiųjų miestų dviratininkų virš 90 proc. pėsčiųjų perėjas kerta nenulipdami nuo dviračio. Siūlomo įstatymo projekto pagrįstumą ir legitimumą pagrindžia ir kitų Europos valstybių taikomos praktikos.
Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo analitinės apžvalgos duomenimis, teisinis reguliavimas, numatantis galimybę dviratininkams kirsti pėsčiųjų perėjas nenulipus nuo dviračio, su tam tikromis išlygomis veikia Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje ir Vokietijoje. Vilniaus miesto savivaldybė ir Savivaldybės saugaus eismo komisija, kaip ir dar 20 kitų Lietuvos savivaldybių, išreiškusių palaikymą įstatymo projektui Nr. XIIIP-4348, tvirtai mano, kad siūlomi įstatymo pakeitimai būtų ne tik kelių eismo taisyklių tobulinimo priemonė, bet ir teigiamas postūmis skatinant visuomenę rinktis sveikesnę bei ekologiškesnę transporto priemonę – dviratį ar paspirtuką. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 2. Lietuvos kelių policijos tarnyba 2021-04-23 Lietuvos kelių policijos tarnyba (toliau – Tarnyba) susipažino su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4348 (toliau – projektas Nr. XIIIP-4348). Atkreipiame dėmesį, kad Tarnyba kartu su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) jau vertino projektą Nr. XIIIP-4348, kai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikė derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4348“ projektą (reg. Nr. 20-8224) (toliau – Nutarimo projektas Nr. 20-8224), kuriame argumentuotai buvo siūloma nepritarti projektui Nr. XIIIP-4348. Policijos departamentas
tokiai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtai išvadai pritarė. Nutarimo projekte Nr.
Nutarimo projekte Nr. 20-8224 pažymėta, kad draudimas dviračių vairuotojams kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis numatytas siekiant užtikrinti pėsčiųjų eismo saugą pėsčiųjų perėjoje (padidinto pavojaus kelio vietoje) ir dviratininkų saugumą jiems kertant važiuojamąją dalį. Pėsčiųjų perėja yra išskirtinai pėstiesiems numatytas eismo organizavimo elementas, kuriame eismo dalyviai kerta važiuojamąją dalį eidami. Dviratininkų eismui per važiuojamąją dalį (nenulipus nuo dviračio) organizuoti turi būti naudojamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 3 priedo 1.14 papunktyje nustatytas horizontalusis ženklinimas – dviračių pervaža – dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žyminčios vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį. Atkreiptas dėmesys, kad leidus dviratininkams važiuoti pėsčiųjų perėjomis nebūtų užtikrinti kai kurių pėsčiųjų grupių – senjorų, vaikų, neįgaliųjų ar pėsčiųjų su vaikiškais vežimėliais ir kt. – saugumo interesai, nes pėstieji turėtų išsitekti santykinai nedideliame pėsčiųjų perėjos plote ir per ribotą laiką saugiai prasilenkti su greta važiuojančiomis dviratėmis transporto priemonėmis. Dviratininkų eismo sąlygos turėtų būti gerinamos įrengiant ir plečiant jiems skirtą infrastruktūros tinklą – pradedant nuo minimalių išlaidų reikalaujančių dviračių eismo organizavimo objektų – dviračių pervažų įrengimo ir baigiant sudėtingesniais dviračių takų ir dviračių juostų tiesimo projektais. Tarnyba sutinka su Nutarimo projekte Nr. 20-8224 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos saugaus eismo specialistų pateiktais argumentais.
Informuojame, kad 2017 m. pėsčiųjų perėjose įvyko 27 susidūrimai su per pėsčiųjų perėją važiavusiais dviračiais ar motoriniais dviračiais (1 žmogus žuvo, 26 sužeisti), 2018 m. – 25 susidūrimai (26 žmonės sužeisti),
žmonės sužeisti). Pažymėtina, kad 2019 m. įvykę susidūrimai su per pėsčiųjų perėją važiavusiais dviračiais ar motoriniais dviračiais sudarė 15 proc. visų
sužeisti dviračių vairuotojai. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-06-221 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. gegužės
2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4348 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – sudaryti galimybę dviračio, motorinio dviračio vairuotojui, nesant dviračių pervažos, kirsti važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui patobulinti siūlomą teisinį reguliavimą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 49 dalyje (turėtų būti 50 dalis) siūlomo teisinio reguliavimo kaip perteklinio ir nesuderinamo su teisine logika.
Vietoj to siūlytina Įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje pateikiamą sąvokos pėsčiųjų perėja apibrėžtį papildyti nuostata, aptariančia, jog šis eismo organizavimo elementas galėtų būti naudojamas ir dviračių bei motorinių dviračių eismui Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kelių eismo taisyklės), nustatyta tvarka (analogiškai, kaip įtvirtinta Įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje, apibrėžiant sąvoką šaligatvis). Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 2 Lietuvos Respublikos
„šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje
teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas“, o pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnio, nes šiame straipsnyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas priskirtinas eismo tvarkos dviratininkams kategorijai.
Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, analogiškas Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomam, yra numatytas, pavyzdžiui, Kelių eismo taisyklių 57 punkte, aptariant reikalavimus dviratininko judėjimo greičiui, atstumui iki pėsčiojo, pareigą duoti kelią pėstiesiems, kai važiuojama kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu; 59 punkte – aptariant dviratininko pareigą artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu; 60 punkte – aptariant dviratininko pareigą praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones norint kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas; 62 punkte – aptariant dviratininko pareigą važiuoti kuo arčiau dviračių tako ar juostos dešiniojo krašto, ir pan. Be to, ir Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog kitus reikalavimus dviračių vairuotojams nustato Kelių eismo taisyklės.
Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui vienarūšiai visuomeniniai teisiniai santykiai būtų aptarti skirtingos teisinės galios teisės aktuose, o tai neatitiktų teisėkūros sistemiškumo principo. Taip pat, atsisakius Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo, siūlytina papildyti Įstatymo projektą įgyvendinamosiomis nuostatomis, suformuluojant atitinkamą pavedimą Vyriausybei dėl Kelių eismo taisyklių pakeitimo. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos kelių policijos tarnybos pastabas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4348 atmesti dėl šių priežasčių:
perėjomis numatytas siekiant užtikrinti pėsčiųjų eismo saugą pėsčiųjų perėjoje (padidinto pavojaus kelio vietoje) ir dviratininkų saugumą jiems kertant važiuojamąją dalį;
elementas, kuriame eismo dalyviai kerta važiuojamąją dalį eidami.
Dviratininkų eismui per važiuojamąją dalį (nenulipus nuo dviračio) organizuoti turi būti naudojamas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.14 papunktyje nustatytas horizontalusis ženklinimas – dviračių pervaža – dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žyminčios vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį.
pėsčiųjų grupių – senjorų, vaikų, neįgaliųjų ar pėsčiųjų su vaikiškais vežimėliais ir kt. – saugumo interesai, nes pėstieji turėtų išsitekti santykinai nedideliame pėsčiųjų perėjos plote ir per ribotą laiką saugiai prasilenkti su greta važiuojančiomis dviratėmis transporto priemonėmis;
skirtą infrastruktūros tinklą – pradedant nuo minimalių išlaidų reikalaujančių dviračių eismo organizavimo objektų – dviračių pervažų įrengimo ir baigiant sudėtingesniais dviračių takų ir dviračių juostų tiesimo projektais. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė