Projekto lyginamasis variantas
papildymas 97 dalimi Papildyti 2 straipsnį 97 dalimi:
„VIN numeris (vehicle identification number) -
unikalus septyniolikos raidžių ir skaičių derinys, identifikuojantis automobilio pagaminimo šalį, gamintoją, markę, variklio dydį ir tipą, modelį, pagaminimo metus ir transporto priemonės serijos numerį.“
dalimi Papildyti 27² straipsnį 6 dalimi: „6. CTADB ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, susiejančius transporto priemonės valstybinės registracijos numerį ir VIN, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali gauti ir kiti juridiniai asmenys.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 29² straipsniu Papildyti įstatymą 29² straipsniu:
„29² straipsnis. Reikalavimai patalpoms, kuriose
vykdoma transporto priemonių remonto veikla Transporto priemonių remonto veikla gali būti vykdoma tik patalpose, registruotose Aplinkos ministerijos valdomoje valstybės informacinėje sistemoje. Reikalavimus patalpoms bei valstybės informacinės sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Remigijus Žemaitaitis
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo iškelta problema, jog dalis paslaugas pagal paslaugų bei gamybos verslo liudijimus teikiančių subjektų, savo veiklą (pavyzdžiui autoremonto paslaugas) vykdo tam nepritaikytose patalpose. Yra akivaizdu, kad nekontroliuojamas aplinkai taršios veiklos vykdymas kelia grėsmę ir Konstitucijos ginamam viešajam interesui, ir Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams. Šios pataisos teikiamos siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, patikrinamumą ir objektyvumą kontroliuojant vykdomą aplinkai pavojingų, taršių paslaugų bei gamybos verslą. Projektu taip pat siūloma, jog CTADB ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, susiejančius transporto priemonės valstybinės registracijos numerį ir VIN (VIN numeris (vehicle identification number) - unikalus septyniolikos raidžių ir skaičių derinys, identifikuojantis automobilio pagaminimo šalį, gamintoją, markę, variklio dydį ir tipą, modelį, pagaminimo metus ir transporto priemonės serijos numerį, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali gauti ir kiti juridiniai asmenys). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3.
aptartas teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu galioja teisinis reguliavimas, pagal kurį:
valstybinės registracijos numerį ir VIN, gauti ir atskiriems verslo subjektams. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Numatoma įtvirtinti, kad Transporto priemonių remonto veikla gali būti vykdoma tik patalpose, registruotose Aplinkos ministerijos valdomoje valstybės informacinėje sistemoje. Reikalavimus patalpoms bei valstybės informacinės sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taip pat siūloma, jog CTADB ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, susiejančius transporto priemonės valstybinės registracijos numerį ir VIN, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali gauti ir kiti juridiniai asmenys. Kadangi tai - asmens duomenys, – būtina tokią galimybę nustatyti būtent įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatyta. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad įstatymas turės teigiamą įtaką legalaus verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų neprireikė. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: ,,VIN“, „Transporto priemonių remonto veikla“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Remigijus Žemaitaitis
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nr. VIII-2043 2 IR 27² STRAIPSNIŲ PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 29²STRAIPSNIU įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 27² straipsnių papildymo bei įstatymo papildymo 29²straipsniu įstatymo projekto (toliau – projektas) aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto nuostatomis „numatoma įtvirtinti, kad Transporto priemonių remonto veikla gali būti vykdoma tik patalpose, registruotose Aplinkos ministerijos valdomoje valstybės informacinėje sistemoje“ (čia ir toliau pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikoje tinkamas valstybės informacinių išteklių kūrimas, tvarkymas, valdymas, naudojimas, priežiūra, sąveika, planavimas, finansavimas ir saugumas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme Nr. XI-1807 (toliau – VIIVĮ). Atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, projektas turėtų būti teikiamas įvertinti Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybai. 2. Projekto
dalimi, numatančia, jog CTADB ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, susiejančius transporto priemonės valstybinės registracijos numerį ir VIN, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka galėtų gauti ir kiti juridiniai asmenys. Nėra aišku, kaip sistemiškai ši nuostata būtų derinama su keičiamo įstatymo 27²straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad su eismo saugumo sritimi susiję registrai ir valstybės informacinės sistemos valdomi ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu.
Taip pat nėra aišku, ar siūloma nuostata atitinka straipsnio turinį, nes straipsnis reglamentuoja keitimąsi duomenimis tarp su eismo saugumo sritimi susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių. Šiame kontekste paminėtina, jog remiantis VIIVĮ 4 straipsnio 5 punktu, būtent Vyriausybė priima sprendimus dėl centralizuoto informacinių ir ryšių technologijų ir (arba) jų teikiamų paslaugų įsigijimo ir taikymo ir kt. Projekto 3 straipsniu siūloma keičiamą įstatymą papildyti 29²straipsniu, kuriame numatoma įtvirtinti, kad transporto priemonių remonto veikla gali būti vykdoma tik patalpose, registruotose Aplinkos ministerijos valdomoje valstybės informacinėje sistemoje. Pažymėtina, jog nei iš teikiamo įstatymo siūlomos nuostatos, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, ar minima Aplinkos ministerijos valdoma valstybės informacinė sistema, kurioje būtų registruojamos minėtos patalpos, jau egzistuoja ar ji turėtų būti sukurta. Jeigu jos nėra ir ją reikėtų sukurti, tai atkreiptinas dėmesys, jog tokiu atveju jos sukūrimui reikalingas finansavimas nėra numatytas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus pastebėjimus bei į tai, kad remiantis keičiamo įstatymo 7 straipsniu, valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, o remiantis VIIVĮ 4 straipsniu Vyriausybės kompetencijai priklauso nustatyti valstybės informacinių išteklių veiklos prioritetus, plėtros kryptis, siektinus rezultatus ir jų pasiekimo būdus ir kt., o pagal VIIVĮ 5 straipsnio 1 dalį valstybės informacinių išteklių politiką pagal kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, todėl siūlytume dėl šio projekto nuostatų prašyti Vyriausybės išvados. 3. Projekto 4 straipsnis turi būti papildytas 2 dalimi, nustatant joje įpareigojimą atsakingoms institucijoms iki 2019 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai papildytinas ir projekto 4 straipsnio pavadinimas. 4. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime vietoj žodžių “STRAIPSNIŲ PAPILDYMO“ rašytina „STRAIPSNIŲ
straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „2 straipsnio pakeitimas“;
straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „27² straipsnio pakeitimas“;
subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2019 m. sausio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr.
XIII-1932 (toliau – įstatymas Nr. XIII-1932), kurio 1 straipsnio 1 dalimi yra papildytas keičiamo įstatymo 2 straipsnis nauja
dalies (įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, jog priėmus teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis taip pat pildomas 97 dalimi ir įsigaliojimas numatomas tuo pačiu metu, t. y. 2020 m. sausio 1 d., manytina, jog teikiamo įstatymo projekto nuostatos turėtų būti suderintos su jau minėtu įstatymu Nr. XIII-1932. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
DĖL
2021-04-21
pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Z. Klumbytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043
straipsnių papildymo bei įstatymo papildymo 29²straipsniu įstatymo projekto (toliau – projektas) aiškinamajame rašte teigiama, kad projekto nuostatomis „numatoma įtvirtinti, kad Transporto priemonių remonto veikla gali būti vykdoma tik patalpose, registruotose Aplinkos ministerijos valdomoje valstybės informacinėje sistemoje“ (čia ir toliau pabraukta mūsų).
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikoje tinkamas valstybės informacinių išteklių kūrimas, tvarkymas, valdymas, naudojimas, priežiūra, sąveika, planavimas, finansavimas ir saugumas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme Nr. XI-1807 (toliau – VIIVĮ). Atsižvelgiant į šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, projektas turėtų būti teikiamas įvertinti Valstybės informacinių išteklių valdymo tarybai. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
keičiamo įstatymo 27²straipsnį siūloma papildyti 6 dalimi, numatančia, jog CTADB ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, susiejančius transporto priemonės valstybinės registracijos numerį ir VIN, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka galėtų gauti ir kiti juridiniai asmenys. Nėra aišku, kaip sistemiškai ši nuostata būtų derinama su keičiamo įstatymo 27²straipsnio
ir valstybės informacinės sistemos valdomi ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu. Taip pat nėra aišku, ar siūloma nuostata atitinka straipsnio turinį, nes straipsnis reglamentuoja keitimąsi duomenimis tarp su eismo saugumo sritimi susijusių registrų, valstybės informacinių sistemų ir duomenų bazių.
Šiame kontekste paminėtina, jog remiantis VIIVĮ 4 straipsnio 5 punktu, būtent Vyriausybė priima sprendimus dėl centralizuoto informacinių ir ryšių technologijų ir (arba) jų teikiamų paslaugų įsigijimo ir taikymo ir kt. Projekto 3 straipsniu siūloma keičiamą įstatymą papildyti 29²straipsniu, kuriame numatoma įtvirtinti, kad transporto priemonių remonto veikla gali būti vykdoma tik patalpose, registruotose Aplinkos ministerijos valdomoje valstybės informacinėje sistemoje. Pažymėtina, jog nei iš teikiamo įstatymo siūlomos nuostatos, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, ar minima Aplinkos ministerijos valdoma valstybės informacinė sistema, kurioje būtų registruojamos minėtos patalpos, jau egzistuoja ar ji turėtų būti sukurta. Jeigu jos nėra ir ją reikėtų sukurti, tai atkreiptinas dėmesys, jog tokiu atveju jos sukūrimui reikalingas finansavimas nėra numatytas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus pastebėjimus bei į tai, kad remiantis keičiamo įstatymo 7 straipsniu, valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė, o remiantis VIIVĮ
valstybės informacinių išteklių veiklos prioritetus, plėtros kryptis, siektinus rezultatus ir jų pasiekimo būdus ir kt., o pagal VIIVĮ
politiką pagal kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, todėl siūlytume dėl šio projekto nuostatų prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti Gauta Vyriausybės išvada. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-194 3.
Projekto 4 straipsnis turi būti papildytas 2 dalimi, nustatant joje įpareigojimą atsakingoms institucijoms iki 2019 m. gruodžio 31 d. parengti ir patvirtinti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai papildytinas ir projekto 4 straipsnio pavadinimas. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
PAPILDYMO“ rašytina „STRAIPSNIŲ PAKEITIMO“;
dėstytinas taip: „2 straipsnio pakeitimas“;
dėstytinas taip: „27² straipsnio pakeitimas“;
rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys, kad Seimas 2019 m. sausio 11 d. priėmė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1932 (toliau – įstatymas Nr. XIII-1932), kurio 1 straipsnio
straipsnio 2 dalimi atitinkamai patikslinta numeracija iki 97 dalies (įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į tai, jog priėmus teikiamo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis taip pat pildomas 97 dalimi ir įsigaliojimas numatomas tuo pačiu metu, t. y. 2020 m. sausio 1 d., manytina, jog teikiamo įstatymo projekto nuostatos turėtų būti suderintos su jau minėtu įstatymu Nr. XIII-1932. Nepritarti Projektą siūloma atmesti. 6.
ministerijos Europos teisės departamentas 2019-09-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043
įstatymo projekto Nr. XIIIP-3831 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kelių policijos tarnyba 2019-11-29 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. S-2019-6984 pasiūlė Lietuvos kelių policijos tarnybai pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 272 straipsnių papildymo bei įstatymo papildymo 292 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-3831 (toliau –
pagal kompetenciją dėl Projekto Nr. XIIIP-3831 pastabų neturime. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2021-03-31 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. SV-S-46 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 27² straipsnių papildymo bei Įstatymo papildymo 29²straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-3831 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projektu siūlomos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 29² straipsnio nuostatos yra perteklinės galiojančio teisinio reguliavimo atžvilgiu, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
įstatymo 29² straipsnyje įtvirtinti, kad transporto priemonių remonto veikla gali būti vykdoma tik patalpose, registruotose Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valdomoje valstybės informacinėje sistemoje, taip pat nustatyti, kad reikalavimus patalpoms ir valstybės informacinės sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma siekiama spręsti problema, kai dalis paslaugas pagal paslaugų bei verslo liudijimus teikiančių subjektų savo veiklą (pavyzdžiui, automobilių remonto paslaugas) vykdo tam nepritaikytose patalpose. Teisės aktai šiuo metu jau nustato institucijų funkcijas ir atsakomybę dėl reikalavimų nustatymo patalpoms, kuriose atliekamos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugos, dėl nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolės ir susijusių duomenų rinkimo, vertinimo ir kaupimo.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 27, 28 punktuose nustatyti įgaliojimai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai atlikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kontrolę, tvirtinti reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustatyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką; keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas turi būti atliekami laikantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Lietuvos standartizacijos departamento) patvirtinto standarto; Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 5 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl pastatų, statinių naudojimo priežiūros. Įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose išsamiai sureguliuotos tiek institucijų pareigos, tiek informacijos, reikalingos vykdant šias pareigas, valdymo mechanizmas, todėl nėra objektyvaus poreikio steigti naują valstybės informacinę sistemą, kurios paskirtis siejama tik su vienos veiklos rūšies patalpų registravimu, nes tai būtų neproporcinga priemonė įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomam tikslui pasiekti. Taigi, galiojančio teisinio reguliavimo visuma sudaro prielaidas visiškai pasiekti įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomą tikslą, o reikalavimų patalpoms, kuriose atliekamos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugos, kontrolės, informacijos kaupimo ir tvarkymo mechanizmas šiuo metu yra nustatytas ir veikiantis, todėl keičiamo įstatymo 29² straipsnyje siūlomo reikalavimo įtvirtinimas nėra tikslingas.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, leidimu laikomas ir sprendimas ar kitas panašaus pobūdžio dokumentas, reikalingas pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą, įpareigojimas įsiregistruoti valstybės registre ar žinybiniame registre arba pateikti informaciją prieš pradedant teisėtai vykdyti paslaugų teikimo veiklą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 29² straipsnyje siūlomas nustatyti ūkinės veiklos ribojimas laikytinas nauju ūkinės veiklos licencijavimu, nes ūkinę veiklą pradėjęs ar vykdantis ūkio subjektas privalėtų savo veiklos vykdymo vietą (patalpas) registruoti specialioje informacinėje sistemoje. Svarstant galimybę licencijuoti tam tikrą veiklą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo
principais, įvertinta veiklos keliama rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktas pagrindimas neįrodo, kad ūkinės veiklos licencijavimas šiuo atveju būtų proporcinga priemonė ir Įstatymo projektu siekiamų tikslų nebūtų galima pasiekti kitomis ūkio subjektų priežiūros priemonėmis. Ūkinės veiklos licencijavimo esminiai reikalavimai ūkio subjektui, siekiančiam užsiimti licencijuojama veikla, turi būti nustatyti įstatymais, todėl pagrindiniai transporto priemonių remonto veiklos patalpų reikalavimai ir registravimo informacinėje sistemoje sąlygos turi būti nustatyti įstatyme.
Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 40 straipsnyje nurodyta, kad licencijų išdavimo funkcijoms atlikti negali būti steigiamos naujos valstybės informacinės sistemos ir registrai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktuose ar jų įgyvendinamuosiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nėra nustatyta kitaip. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
tikslinga apibrėžti Įstatymo projektu siūlomos sąvokos „transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN)“, nes ji jau yra apibrėžta 2011 m. sausio 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 19/2011 dėl variklinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į gamintojo identifikavimo plokštelę ir transporto priemonės identifikavimo numerį, reikalavimų, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (toliau – Reglamentas 19/2011) 2 straipsnio
papildomas sąvokos apibrėžimas nacionalinėje teisėje nėra reikalingas. Be to, Įstatymo projekte siūloma sąvokos apibrėžtis neatitinka ir standarto LST ISO 3779:2010 „Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN). Turinys ir sandara (tapatus ISO 3779:2009)“ reikalavimų. Pritarti Projektą siūloma atmesti. L, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-03-31 * 3.
Įstatymo projektu siūloma keičiamo įstatymo 27² straipsnio 6 dalies nuostata, kad Centralizuotosios techninės apžiūros duomenų bazės ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, susiejančius transporto priemonės valstybinės registracijos numerį ir transporto priemonės identifikavimo numerį (VIN), Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali gauti ir kiti juridiniai asmenys, nedera su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatomis ir yra perteklinė galiojančio teisinio reguliavimo atžvilgiu. Siūloma nuostata nesukuria teisinio pagrindo tretiesiems asmenims („kitiems juridiniams asmenims“) rinkti asmens duomenis, o tik nustato jų teisę asmens duomenis gauti, tačiau, net ir neįtraukus šios nuostatos į keičiamą įstatymą, tretiesiems asmenims teisė rinkti asmens duomenis iš kitų duomenų valdytojų, įskaitant nurodytų Įstatymo projekto 2 straipsnyje, nėra apribota. Kitaip tariant, abiem atvejais tretieji asmenys, kreipdamiesi į Įstatymo projekto 2 straipsnyje nurodytus duomenų valdytojus, turės savo prašymą pagrįsti, t. y. nurodyti asmens duomenų rinkimo tikslą, pagrįsti teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą, nustatytą Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnyje (t. y. savo teisę prašomus asmens duomenis rinkti ir toliau tvarkyti), pagrįsti prašomų asmens duomenų santykį su asmens duomenų tvarkymo tikslu, o prašymą gavęs duomenų valdytojas turės pareigą vertinti, ar prašymas atitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus ir asmens duomenis galima teikti. Taigi, siūlomas įstatymo pakeitimas yra perteklinis.
Be to, tais atvejais, kai teisės aktu siūloma nustatyti asmens duomenų tvarkymo pagrindą, tokiame teisės akte, vadovaujantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 6 straipsnio 3 dalimi, turi būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą taikomoms taisyklėms pritaikyti, įskaitant konkrečius subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti, ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti. Įstatymo projekte tai nėra nustatyta, todėl Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 27² straipsnio papildymas yra perteklinis, esamas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
į 2021 m. kovo 31 d. Vyriausybės išvadą, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą Nr. VIII-2043 2 ir 27² straipsnių papildymo bei įstatymo papildymo 29² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3831 atmesti dėl šių priežasčių:
reglamento nuostatomis bei yra perteklinė pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Siūloma nuostata nesukuria teisinio pagrindo tretiesiems asmenims („kitiems juridiniams asmenims“) rinkti asmens duomenis, o tik nustato jų teisę asmens duomenis gauti, tačiau, net ir neįtraukus šios nuostatos į keičiamą įstatymą, tretiesiems asmenims teisė rinkti asmens duomenis iš kitų duomenų valdytojų, nėra apribota.
Tretieji asmenys, kreipdamiesi į nurodytus duomenų valdytojus, turės prašymą pagrįsti, t. y. nurodyti asmens duomenų rinkimo tikslą, pagrįsti teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą bei prašomų asmens duomenų santykį su asmens duomenų tvarkymo tikslu;
Susisiekimo ministerijai arba jos įgaliotai institucijai atlikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kontrolę, tvirtinti reikalavimus transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekantiems asmenims ir nustatyti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų teikimo tvarką; taip pat įstatyme nustatyta, kad transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas turi būti atliekami laikantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (Lietuvos standartizacijos departamento) patvirtinto standarto; Statybos įstatyme įtvirtintos nuostatos dėl pastatų, statinių naudojimo priežiūros.
Įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose išsamiai sureguliuotos tiek institucijų pareigos, tiek informacijos, reikalingos vykdant šias pareigas, valdymo mechanizmas, todėl nėra objektyvaus poreikio steigti naują valstybės informacinę sistemą, kurios paskirtis siejama tik su vienos veiklos rūšies patalpų registravimu, nes tai būtų neproporcinga priemonė įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomam tikslui pasiekti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė