Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 187 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija dešimt penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulintas Projekto XIIIP-274(2) lyginamasis variantas
išdėstyti taip:
„3. Deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų
dokumentų ir duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną ar turtą nepateikimas mokesčių administratoriui, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, po to, kai ši institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių aštuonių šimtų eurų.“
taip: „4. Duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija dešimt vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt penkių šimtų iki šešių šimtų šešių tūkstančių eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (toliau kartu – Įstatymų projektai)
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) doktrinoje teigiama, kad valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, todėl vykdydama savo funkcijas ir veikdama visos visuomenės interesais valstybė turi priedermę užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių, kitų Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, kiekvieno asmens ir visos visuomenės veiksmingą apsaugą, inter alia nuo nusikalstamų kėsinimųsi (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Valstybės nustatytos ir taikomos priemonės, užkertančios kelią nusikaltimams, ribojančios bei mažinančios nusikalstamumą, turi būti veiksmingos (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Jeigu valstybė nesiimtų deramų veiksmų, kuriais siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, būtų griaunamas pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais, didėtų nepagarba teisinei tvarkai, įvairiems socialiniams institutams (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – BK projektas) rengimą paskatino išryškėjusios galiojančio teisinio reguliavimo spragos, užkertančios kelią adekvačių bausmių už stambaus masto mokesčių vengimą paskyrimui.
Nors įvairūs bandymai sukčiauti mokestinėje srityje – vieni pavojingiausių, didelę žalą valstybės finansiniams interesams darančių nusikaltimų, baudžiamasis įstatymas nenumato šių nusikaltimų pavojingumui proporcingų sankcijų, todėl sudaromos visos galimybės skirtingų rūšių mokesčių vengiantiems asmenims atsipirkti menkomis bausmėmis arba baudžiamosios atsakomybės už juos išvis išvengti. Teismų praktikoje kyla problemų atribojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnyje numatytą turtinį nusikaltimą – sukčiavimą ir mokesčių vengimą, pasireiškiantį neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu (BK
str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą akcentavo, kad sukčiavimas – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, o nusikalstamos veikos finansų sistemai pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Mokestinių nusikaltimų sistema išdėstyta BK skyriuje, reglamentuojančiame baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas finansų sistemai, todėl mokesčių vengimo dirbtinis kvalifikavimas pagal turtinių nusikalstamų veikų normas (iš esmės vien dėl jų griežtesnio pobūdžio) neatitinka baudžiamojo įstatymo tikslų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-7-304-976/2016).
2K-7-304-976/2016). Nors mokestiniai nusikaltimai savo pavojingumu yra artimi turtinio sukčiavimo veikai, formuojama teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli – net ir stambaus masto mokestiniai nusikaltimai vien dėl teisinio reguliavimo spragų (neproporcingai švelnių baudžiamajame įstatyme už juos numatytų sankcijų) negali būti dirbtinai kvalifikuojami kaip turtinis sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį, už kurį baudžiamajame įstatyme numatytos žymiai griežtesnės sankcijos. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sukčiavimas kvalifikuojamas ne kaip mokestinis, o kaip turtinis nusikaltimas pagal BK 182 straipsnį. Tokį teisės aiškinimą lemia PVM mokėjimo teisinio reguliavimo specifika ir galimybė suklastotų sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijų pagrindu sukurti fiktyvią teisę į šio mokesčio susigrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Nors tokios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule, jomis iš esmės fiktyviu pagrindu grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Pavyzdžiui, kaip turtinis sukčiavimas teismų praktikoje kvalifikuojami veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, taip siekiant neteisėtai įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016 ir kt.). Kaip sukčiavimas teismų praktikoje taip pat vertinamas „Sodros“ biudžeto lėšų grobstymas, kai asmuo fiktyviai įdarbinamas (arba darbuotojui fiktyviai didinimas atlyginimas), surašomi ir
„Sodrai“ pateikiami melagingi dokumentai apie tokio asmens pajamas, taip
sukuriant jam teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.
Vis dėlto tokios praktikos įsitvirtinimas PVM ir motinystės (tėvystės) pašalpų grobstymo bylose nereiškia, kad bet kuris mokestinis nesąžiningumas kvalifikuotinas kaip sukčiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-7-304-976/2016). Kasacinėje praktikoje nedviprasmiškai pasisakyta dėl to, kad kitų rūšių mokesčių, pavyzdžiui, neoficialus dalies darbo užmokesčio mokėjimas darbuotojui nesilaikant apskaitos reikalavimų, teikiant melagingus duomenis apie pajamas ir nesumokant atitinkamų mokesčių (gyventojų pajamų, valstybinio socialinio draudimo įmokų), nekvalifikuotinas kaip sukčiavimas, nes toks kvalifikavimas būtų pagrįstas plečiamuoju sukčiavimo požymių traktavimu ir neatitiktų turtinių bei finansinių nusikalstamų veikų atskyrimo pagrindų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-7-304-976/2016). Taigi susiklostė situacija, kai dėl akivaizdžių teisinio reguliavimo spragų, kurias atskleidė teismų praktika, baudžiamosios atsakomybės realizavimo aspektu visiškai skirtingai gali būti vertinami savo pavojingumu labai panašūs nusikaltimai – pavyzdžiui, stambaus masto PVM sukčiavimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir gali užtraukti 8 metų laisvės atėmimo bausmę (nes kvalifikuojamas kaip turtinis sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį), o vengimas mokėti kitų rūšių mokesčius (pavyzdžiui, pelno ar gyventojų pajamų) laikytina nesunkiu nusikaltimu ir be baudos ar laisvės apribojimo bausmės gali užtraukti maksimalią vos iki 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pagal tokią sankciją stambaus masto mokesčių vengimas prilygsta, pavyzdžiui, paprastos vagystės, už kurią baudžiamoji atsakomybė reglamentuojama BK 178 straipsnyje, pavojingumui. Mokestinio pobūdžio nusikalstamos veikos pagal pavojingumo laipsnį, padaromos žalos valstybei mastą prilygsta turtinio sukčiavimo pavojingumui. Praktika rodo, kad tiek sukčiavimas, tiek mokesčių vengimas kaip veikos pasižymi gana sudėtingomis nusikalstamomis schemomis, neretai ir organizuotų grupių ryšiais, jais padaroma didelė žala valstybės biudžetui ir pan. Nepaisant to, baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą (priklausomai nuo sukčiavimo masto, bendrininkavimo formos ir pan.). Tačiau, priešingai nei sukčiavimo atveju, už mokesčių vengimą baudžiamoji atsakomybė nediferencijuojama nei pagal išvengtų mokesčių mastą, nei kitus kvalifikuojančius požymius (pavyzdžiui, veikimą organizuotoje grupėje). Net ir itin didelės vertės mokesčių (pavyzdžiui, daugiau nei kelių dešimčių tūkstančių ar net milijonų eurų) išvengimas ar siekis išvengti mokesčių veikiant organizuotoje grupėje pagal dabartinį teisinį reguliavimą būtų laikomas nesunkiu nusikaltimu.
Toks teisinis reguliavimas ne tik neatspindi šių nusikaltimų pavojingumo pobūdžio, bet ir užkerta kelią už pačius pavojingiausius mokestinius nusikaltimus paskirti atgrasančią, nusikaltimo pavojingumą atitinkančią bausmę. Be to, galiojantis teisinis reguliavimas nesudaro tinkamų sąlygų teisėsaugos institucijoms kuo greičiau ir efektyviau išaiškinti šias nusikalstamas veikas, nes net ir stambaus masto mokesčių vengimą priskiriant nesunkių nusikaltimų kategorijai, šių nusikalstamų veikų išaiškinimui negali būti taikomi kriminalinės žvalgybos veiksmai. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai šios veikos daromos sistemingai, organizuotai, o jų darymo mastai išsiplečia už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Be to, baudžiamajame įstatyme net ir už stambaus masto mokesčių vengimą numatytos nepagrįstai švelnios sankcijos nulemia ir gana trumpus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus. Vadovaujantis BK 95 straipsnio nuostatomis, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu yra praėję
sunkų nusikaltimą, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas – 15 metų. Taigi numačius kvalifikuotas mokesčių vengimo sudėtis, senaties terminai už šį pavojingą nusikaltimą pailgėtų beveik dvigubai - nuo 8 iki 15 metų. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas finansinio pobūdžio nusikalstamose veikose neretai užtrunka dėl ilgai besitęsiančių mokestinių, ūkinių, finansinių veiklos tyrimų, taip pat dėl kitų procesinių veiksmų, susijusių, pavyzdžiui, su duomenų apie pajamas suradimu, sudėtingų schemų, dažnai vykdomų ne pavienių asmenų, o organizuotų grupių, išnarpliojimu ir pan.
Todėl siūlomi BK pakeitimai smarkiai apribotų galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl suėjusių senaties terminų. Mokestiniais nusikaltimais daroma žala valstybei yra akivaizdi. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) duomenimis, 2014 metais baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyta nusikalstamomis veikomis padaryta žala – 21 mln. eurų, iš jų PVM – apie 6 mln. eurų, pelno mokesčio – 2,2 mln. eurų. Didžiąją dalį 2014 metais išaiškintų į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių sudarė PVM – 58,5 proc. Panašūs skaičiai užfiksuoti ir 2015–2016 metais. FNTT duomenimis, 2015 metais baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyta nusikalstamomis veikomis padaryta žala – 50,1 mln. eurų, iš jų PVM – daugiau nei 7,6 mln. eurų, pelno mokesčio – 3,7 mln. eurų. Didžiąją dalį 2015 metais išaiškintų į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių sudarė PVM – 64 proc. Per 2016 metus FNTT baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyta nusikalstamomis veikomis padaryta žala – daugiau nei 22 mln. eurų, iš jų PVM – daugiau nei 4,1 mln. eurų, pelno mokesčio – daugiau nei
biudžetą nesumokėtų mokesčių sudarė PVM – 55 proc. Taigi teisinės atsakomybės priemonės už mokesčių vengimą turi būti adekvačios ir proporcingos šiomis veikomis daromai žalai valstybei. Atkreiptinas dėmesys ir į baudžiamosios atsakomybės už mokesčių vengimą reglamentavimą užsienio valstybėse, kur mokesčių vengimas laikomas pavojinga nusikalstama veika, už kurią numatytos griežtos bausmės.
Antai, pagal Latvijos baudžiamojo kodekso nuostatas už mokesčių vengimą, jei tai susiję su didelės žalos valstybei ar savivaldybei padarymu, gresia laisvės atėmimas iki 4 metų arba viešieji darbai, arba bauda, apribojant ir tam tikras asmens teises. Tuo tarpu jeigu mokesčių vengimas susijęs su dalyvavimu organizuotoje grupėje, laisvės atėmimo bausmė gali siekti net 10 metų. Pagal Bulgarijos baudžiamąjį įstatymą asmeniui, kuris vengia mokėti mokesčius, gresia nuo 1 iki 6 metų laisvės atėmimo bausmė arba bauda. Už kvalifikuotą mokesčių vengimo sudėtį (kai vengiama itin didelių mokesčių), laisvės atėmimo bausmė gali siekti nuo 3 iki 8 metų. Kroatijos baudžiamasis kodeksas už mokesčių vengimą numato laisvės atėmimo nuo 6 mėnesių iki 5 metų bausmę (kai mokesčių suma viršija 1 300 eurų), o esant kvalifikuotai mokesčių vengimo sudėčiai – gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 1 iki 10 metų (kai mokesčių suma viršija daugiau nei 39 000 eurų). Juodkalnijos baudžiamasis įstatymas atsakomybę už mokesčių vengimą graduoja priklausomai nuo išvengtų mokesčių sumos. Tie, kurie išvengia mokesčių, kurių suma viršija 1 000 eurų, baudžiami iki 3 metų laisvės atėmimo bausme ir bauda, jei išvengtų mokesčių suma viršija 10 000 eurų – asmeniui gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 1 iki 6 metų ir bauda, o jei išvengtų mokesčių sumą viršija 100 000 eurų, kaltininkas baudžiamas laisvės atėmimo bausme nuo 1 iki 8 metų ir bauda. Pagal Čekijos baudžiamąjį įstatymą mokesčių vengimą kvalifikuoja mažiausiai dviejų asmenų veikimas (už tai gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų), taip pat didelių mokesčių vengimas (už tai gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 10 metų).
Atsižvelgiant į galiojančio teisinio reguliavimo mokestinių nusikaltimų srityje spragas, įvertinus praktikoje kylančias problemas bei apžvelgus nacionalinių teismų praktiką ir užsienio valstybėse galiojantį teisinį reguliavimą, teikiamu BK projektu siūloma:
baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos ir bendrininkavimo formos, t. y. įtvirtinti kvalifikuotas mokesčių vengimo sudėtis. BK projektu siūloma numatyti, kad mokesčių vengimas, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija
laikomas apysunkiu nusikaltimu, už kurį grėstų bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, o mokesčių vengimas, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 500 MGL (apie 19 000 eurų) arba mokesčių išvengti siekiama dalyvaujant organizuotoje grupėje (mokesčių vengimą kvalifikuojantys požymiai), būtų laikomas sunkiu nusikaltimu, už kurį grėstų laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų. 2) nustatyti vienodą ribą (50 MGL), nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą, nepriklausomai nuo mokesčių vengimo būdo, t. y. nepaisant to, ar siekiant išvengti mokesčių pateikiami žinomai neteisingi duomenys, ar jokie duomenys nėra pateikiami. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 str.) atsiranda, kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija
nepateikimą (BK 221 str.) – kai siekiamų išvengti mokesčių suma viršija 500 MGL (apie 19 000 eurų). Siekis išvengti mokesčių, o ne jų išvengimo forma yra svarbiausias šių mokestinių nusikaltimų požymis.
BK projektu siūlomais pakeitimais bus pašalintos teismų praktikoje išryškėję teisinio reguliavimo spragos reglamentuojant baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą:
atsakomybės už mokesčių vengimą diferencijavimas priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos sudarys sąlygas kvalifikuoti mokestinius nusikaltimus pagal tikrąjį jų turinį (o ne dirbtinai pagal kitus BK straipsnius, nustatančius griežtesnes sankcijas);
mokesčių vengimo sudėčių įtvirtinimas leis paskirti adekvačias ir šių nusikaltimų pavojingumą atitinkančias bei atgrasančias bausmes, ypač tais atvejais, kai mokesčių bus vengiama dideliais mastais;
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, todėl tikimybė, kad dėl senaties terminų kalti asmenys išvengs baudžiamosios atsakomybės, labai sumažės;
sudarytos sąlygos taikyti kriminalinės žvalgybos priemones stambaus masto mokestinių nusikaltimų atžvilgiu, todėl pagerės šių nusikalstamų veikų išaiškinamumas. Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu bus suderintos BK ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nuostatos atsakomybės už mokesčių vengimą srityje. Tikimasi, kad BK pakeitimai baudžiamosios atsakomybės už mokestinius nusikaltimus teisinį reguliavimą, kuris šiandien yra išbalansuotas, padarys aiškesnį, nes bus sudarytos sąlygos vienodai vertinti visų rūšių mokesčių vengimo pavojingumą, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimas priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos ar bendrininkavimo formos leis užtikrinti ne tik adekvačių bausmių už stambaus masto mokesčių vengimą paskyrimą, bet ir teisingumo principo per se įgyvendinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai BK 220 straipsnyje reglamentuojama baudžiamoji atsakomybė už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL (apie 380 eurų), įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Už šį nusikaltimą atsako ir juridinis asmuo. Už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 221 straipsnyje. Tam, kas siekdamas išvengti daugiau kaip 500 MGL (apie 19 000 eurų) dydžio mokesčių ar kitokių įmokų teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai deklaracijos arba nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento apie asmens pajamas, pelną ar turtą po to, kai ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, gresia baudos arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmė. Už šį nusikaltimą atsako ir juridinis asmuo. ANK 187 straipsnyje reglamentuojama administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimą.
Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija dešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama BK projektu siūlomi šie BK 220 ir 221 straipsnių pakeitimai:
vienoda baudžiamosios atsakomybės už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą (BK 220 str.) ir už deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą (BK 221 str.) atsiradimo riba, t. y. 50 MGL. Už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 50 MGL (apie 1 900 eurų), bet neviršija 500 MGL (apie 19 000 eurų), numatyta maksimali sankcija – 4 metai laisvės atėmimo. 2) Įtvirtinami mokesčių vengimą kvalifikuojantys požymiai – mokesčių suma (500 MGL – apie 19
vengimą, kaip ir už turtinį sukčiavimą, numatoma maksimali sankcija – 8 metai laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į BK pakeitimus, atitinkamai derinamos ir ANK 187 straipsnio 4 dalies nuostatos, vietoj 10 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND) įrašant 50 BBND. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, siūlomomis baudžiamojo įstatymo pataisomis bus pašalintos akivaizdžios teisinio reguliavimo spragos, neleidžiančios už stambaus masto mokesčių vengimą paskirti adekvačių bausmių, baudžiamoji atsakomybė bus diferencijuojama priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos ir bendrininkavimo formos (organizuotos grupės). Be to, siūlomi pakeitimai sumažins tikimybę mokesčių vengiantiems asmenims išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl senaties terminų, taip pat atsiras galimybė taikyti kriminalinės žvalgybos priemones, padėsiančias atskleisti daugiau stambaus mokesčių vengimo atvejų. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes užtikrins galimybę taikyti efektyvias bausmes sunkius mokestinius nusikaltimus darantiems asmenims, t. y. nustatys tokius bausmių už mokestinius nusikaltimus dydžius, kurie ne tik atgrasytų nuo tokių nusikalstamų veikų darymo, bet ir, tikėtina, sumažintų jų skaičių. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas turėtų teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai, kadangi Įstatymų projektais siekiama nustatyti proporcingas sankcijas už mokesčių vengimą. Būtent nusikalstamos veikos finansų sistemai daro didelę žalą tiek valstybės biudžetui, tiek legaliai veikiantiems verslo subjektams. Todėl Įstatymų projektais siūlomi baudžiamojo įstatymo pakeitimai, tikėtina, prisidės tiek prie skaidresnio verslo vystymo, tiek užkertant kelią kaltininkams išvengti baudžiamosios atsakomybės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu gauti Generalinės prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir baudžiamosios teisės mokslininkų vertinimai ir išvados, atsižvelgta į vieningą visų teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Baudžiamasis kodeksas“, „nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“, „mokesčiai“, „laisvės atėmimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-01- Nr. Į 2017-01-05 Nr. S-2017-132 Lietuvos Respublikos Seimui dėl ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 187 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-274 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑274 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 4 dalis vietoj dešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND) (= 376,6 Eur.), nustatant penkiasdešimties BBND (= 1883 Eur.) dydžio sumą siekiamų išvengti mokesčių. Tokiu būdu šiuo administraciniu nusižengimu išvengiamų mokesčių suma tampa tris kartus didesnė už maksimalų baudos dydį šio nusižengimo sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kartu su ANK 187 straipsnio 4 dalies dispozicijos pataisomis svarstytinos ir šios dalies sankcijos maksimalios ribos didinimo pataisos. 2. Viršijus ANK 187 straipsnio 4 dalyje nustatytų 50 BBND išvengtų mokesčių sumą, atsakomybė kyla pagal Baudžiamojo kodekso (toliau
straipsnio 3 dalies bei BK 221 straipsnio (taip pat keičiamas projektu Nr. XIIIP-273). Tačiau nors BK 221 straipsnio 1 dalyje apatinė 50 MGL dydžio išvengtų mokesčių riba yra nustatoma, ši riba nenurodoma ANK 187 straipsnio 3 dalyje. Siūlytina teisinį reguliavimą suvienodinti ir, atsižvelgiant į ANK 187 straipsnio
siekimo išvengti mokesčių, kurių suma neviršija penkiasdešimt BBND. Be to, atsižvelgiant į pirmąją pastabą, siūlytina koreguoti (didinti) ANK 187 straipsnio 3 dalies sankcijos maksimalią ribą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 3 dalis konkuruoja su Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 221 straipsniu (keičiamas projektu Nr. XIIIP-273) – t. y. viršijus ANK 187 straipsnio 3 dalyje nustatytų 100 BBND išvengtų mokesčių sumą, atsakomybė kyla pagal BK 221 straipsnį. Atsižvelgiant į šių dviejų straipsnių „glaudų tarpusavio ryšį“, būtina suvienodinti juose vartojamus terminus. Akcentuotina, jog BK 221 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama konkretesnė formuluotė nei ANK 187 straipsnio 3 dalyje –
„mokesčių ar kitokių įmokų“. Atsižvelgiant į tai, ANK 187 straipsnio 3 dalyje
po žodžių „siekiant išvengti mokesčių“ įrašytini žodžiai „ar kitokių įmokų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2017 m. birželio 21 d. Nr. 104-P-44
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Rasa Šidlauskaitė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos prezidentės patarėjai Tautvydas Žėkas ir Mindaugas Silkauskas, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėjas Jevgenijus Kuzma, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Zenonas Burokas ir prokuroras Vytautas Kukaitis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, l. e. direktoriaus pareigas Šarūnas Remeikis ir Imuniteto ir kontrolės skyriaus viršininkas Raimondas Kajėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-01-13 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamu projektu keičiama Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 4 dalis vietoj dešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND) (= 376,6 Eur.), nustatant penkiasdešimties BBND (= 1883 Eur.) dydžio sumą siekiamų išvengti mokesčių. Tokiu būdu šiuo administraciniu nusižengimu išvengiamų mokesčių suma tampa tris kartus didesnė už maksimalų baudos dydį šio nusižengimo sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kartu su ANK 187 straipsnio 4 dalies dispozicijos pataisomis svarstytinos ir šios dalies sankcijos maksimalios ribos didinimo pataisos. Spręsti pagrindiniam komitetui Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK yra ir daugiau straipsnių, kuriuose įtvirtintas konkretus BBND (pažeidimo dalykas) nėra siejamas su konkrečia sankcija. Tai reiškia, kad pažeidimo dalykas gali būti kur kas didesnis nei bauda, kuri paskiriama pažeidėjui (pavyzdžiui, vaistų (vaistinių preparatų) įvežimo iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos į trečiąsias šalis, gavimo iš trečiųjų šalių ar siuntimo paštu į trečiąsias šalis fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklių pažeidimo (ANK 64 str.), kontrabandos (ANK 208 str.), akcizais apmokestinamų prekių įsigijimo (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo pažeidžiant nustatytą tvarką (ANK 209 str.) ir kt. atvejais). 2 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-01-13 Viršijus ANK 187 straipsnio 4 dalyje nustatytų 50 BBND išvengtų mokesčių sumą, atsakomybė kyla pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnį, kuris keičiamas kartu teikiamu pakeitimo projektu Nr. XIIIP-273.
XIIIP-273. Tokia pati normų konkurencijos taisyklė yra ir tarp ANK 187 straipsnio 3 dalies bei BK 221 straipsnio (taip pat keičiamas projektu Nr. XIIIP-273). Tačiau nors BK 221 straipsnio 1 dalyje apatinė 50 MGL dydžio išvengtų mokesčių riba yra nustatoma, ši riba nenurodoma ANK 187 straipsnio 3 dalyje. Siūlytina teisinį reguliavimą suvienodinti ir, atsižvelgiant į ANK 187 straipsnio 4 dalies formulavimą, šio straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinti sąlygą dėl siekimo išvengti mokesčių, kurių suma neviršija penkiasdešimt BBND. Be to, atsižvelgiant į pirmąją pastabą, siūlytina koreguoti (didinti)
4 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-01-31 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑273 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti5 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-02-01 Įstatymų projektais siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 221 straipsnio (Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio (Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas) nuostatas, siekiant užtikrinti adekvačių ir mokesčių vengimo pavojingumą atitinkančių bausmių skyrimą, taip pat sudaryti tinkamas sąlygas teisėsaugos institucijoms kuo greičiau ir efektyviau išaiškinti šias nusikalstamas veikas. Atlikę Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatėme, kad Įstatymų projektai (jeigu būtų priimti) yra ydingi antikorupciniu požiūriu ir sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai.
Manome, kad siūlomi teisės aktų nuostatų pakeitimai turės teigiamos įtakos aiškesniam baudžiamosios atsakomybės už mokestinius nusikaltimus teisiniam reguliavimui ir adekvačiam bausmių už mokesčių vengimą, kuris daro žalą valstybės biudžetui, paskyrimui. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-06-07 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. SV-S-178 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-273 (toliau – įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-274 (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas), tačiau siūlyti juos tobulinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekte siūlomais pakeitimais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) 187 straipsnio 4 dalies dispozicijoje išvengtų mokesčių suma didinama nuo 10 iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip administracinis nusižengimas savo pobūdžiu tampa sunkesnis.
Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti didinama ir Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta viršutinė baudos riba
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-274. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Šidlauskaitė
DĖL
2017-10-18
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Modesta Banytė. Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Tautvydas Žėkas, Teisingumo ministerijos skyriaus patarėjas Jevgenijus Kuzma, Generalinio prokuratūro pavaduotojas Darius Karčinskas, FNTT IKS viršininkas Raimondas Kajėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-131 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 4 dalis vietoj dešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND) (= 376,6 Eur.), nustatant penkiasdešimties BBND (= 1883 Eur.) dydžio sumą siekiamų išvengti mokesčių. Tokiu būdu šiuo administraciniu nusižengimu išvengiamų mokesčių suma tampa tris kartus didesnė už maksimalų baudos dydį šio nusižengimo sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kartu su ANK 187 straipsnio 4 dalies dispozicijos pataisomis svarstytinos ir šios dalies sankcijos maksimalios ribos didinimo pataisos.
Be to, atsižvelgiant į pirmąją pastabą, siūlytina koreguoti (didinti) ANK 187 straipsnio 3 dalies sankcijos maksimalią ribą. Pritarti iš dalies Patobulintame įstatymo projekte ANK 187 str. 4 d. yra keičiama ne tik maksimali sankcijoje nustatytos baudos riba, bet ir minimali. Pasiūlymas:
sankcijoje baudos maksimalią ribą didinti iki 800 eurų. 2. 187 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar
jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija dešimt vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt penkių šimtų iki šešių šimtų šešių tūkstančių eurų.“
kanceliarijos Teisės departamentas
mokesčių sumą, atsakomybė kyla pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnį, kuris keičiamas kartu teikiamu pakeitimo projektu Nr. XIIIP-273. Tokia pati normų konkurencijos taisyklė yra ir tarp ANK 187 straipsnio 3 dalies bei BK 221 straipsnio (taip pat keičiamas projektu Nr. XIIIP-273). Tačiau nors BK 221 straipsnio 1 dalyje apatinė 50 MGL dydžio išvengtų mokesčių riba yra nustatoma, ši riba nenurodoma ANK 187 straipsnio 3 dalyje. Siūlytina teisinį reguliavimą suvienodinti ir, atsižvelgiant į ANK 187 straipsnio 4 dalies formulavimą, šio straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinti sąlygą dėl siekimo išvengti mokesčių, kurių suma neviršija penkiasdešimt BBND.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad patobulintame projekte Nr. XIIIP-273(2) BK 221 straipsnio 1 dalyje yra nustatoma 100 MGL dydžio išvengtų mokesčių apatinė riba, todėl atitinkamai ir ANK 187 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama sąlyga dėl siekimo išvengti mokesčių, kurių suma neviršija 100 BBND. Pasiūlymas:
taip:
„3. Deklaracijų arba nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų ar kitų
dokumentų ir duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną ar turtą nepateikimas mokesčių administratoriui, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, po to, kai ši institucija raštu priminė apie pareigą juos pateikti, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki šešių aštuonių šimtų eurų.“
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-01-31 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑274 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2017-10-11 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo teikiamus Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr.
XIIIP-273) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio pakeitimo įstatymo (Nr. XIIIP-274) projektus (toliau abu kartu - Projektai) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus. Nepritariame siūlomiems pakeitimams dėl žemiau nurodytų priežasčių: <...> pastabos teikiamos dėl projekto Nr. XIIIP-273) Siūlomais pakeitimais būtų padidinamas baudžiamosios politikos atsakomybės už mokesčių vengimą srityje nenuoseklumas ir prieštaringumas „|<....>“ Nusikalstamumą mažina ne bausmių griežtumas, o jų neišvengiamumas „|<....>“ Siūlomos bausmės – neproporcingos nusikaltimui „|<....>“ Siūlome:
1) nepritarti teikiamiems Projektams;
siūlomų priemonių proporcingumą nusikaltimo sunkumui ir numatyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes. Nepritarti Komitetas įstatymo projektą patobulino, atsižvelgdamas į gautas pastabas ir pasiūlymus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-27 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-273 (toliau – ir Projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-274 teikiame šias pastabas:
su mokesčių išvengimu, pakeitimai turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus. Dėl to, atsižvelgiant į šių nusikalstamų veikų specifiką, baudžiamajai ir administracinei atsakomybei atskirti siūlytina nustatyti ne 50, o bent 100 MGL išvengtų mokesčių sumą.
Tiek neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnis), tiek deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas (BK 221 straipsnis) paprastai yra tęstinio pobūdžio nusikalstamos veikos, todėl galutinė išvengtų mokesčių suma nustatoma sumuojant per ilgesnį laiką nesumokėtus mokesčius. Per žema administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atskyrimo riba lems, kad dažniausiai bus taikoma būtent baudžiamoji atsakomybė. <...>4. Dėl ANK 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto teikiama analogiška kaip ir pirmoji pastaba (žr. aukščiau). Taip pat, atsižvelgiant į siūlomus BK 220 ir 221 straipsnių pakeitimus, svarstytina, ar atitinkamai nereikia keisti ir ANK 205 straipsnio. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui nustatyti ne 50, bet 100 MGL išvengtų mokesčių sumą. Nepritarti pasiūlymui keisti ANK 205 str., nes šis straipsnis yra susijęs su BK 222 straipsniu, kuris projektu Nr. XIIIP-273 nėra keičiamas. 2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-04-28 Atsakydami į Jūsų 2017 m. balandžio 7 d. rašte išdėstytą prašymą pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, informuojame, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyrius Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių, Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio, Baudžiamojo proceso kodekso 31, 43, 214, 220 straipsnių, Baudžiamojo kodekso 271 ir 2771 straipsnių, Baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pataisų projektams iš esmės pritaria ir pastabų dėl jų neturi. Atsižvelgti 3.
departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017-05-02 Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gautas raštas, kuriame prašoma pateikti išvadas dėl Baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-273, Administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-274, Baudžiamojo kodekso 129, 140 ir 163 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-327, Baudžiamojo kodekso 271¹ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-479 ir Baudžiamojo proceso kodekso 181, 184, 187, 188, 209, 218, 220, 256, 312 ir 367 straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIIP-345. Įvertinę nurodytų įstatymų pakeitimo projektus, pagal kompetenciją teikiame pastabas ir pasiūlymus.
Dėl kitų įstatymų pakeitimo projektų pastabų ir pasiūlymų neturime.
<...>
Respublikos generalinė prokuratūra 2017-05-03 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-273 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-274 (toliau abu kartu - Įstatymų projektai), teikiame toliau dėstomą nuomonę. Numatomi teisinio reguliavimo pakeitimai, diferencijuojant baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą priklausomai nuo siekiamos išvengti mokesčių sumos ir bendrininkavimo formos, taip pat nustatant vienodą ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą, nepriklausomai nuo mokesčių vengimo būdo, sudarys tinkamas sąlygas teismų praktikoje išryškėjusioms teisinio reguliavimo spragoms reglamentuojant baudžiamąją atsakomybę už mokesčių vengimą pašalinti bei padarys aiškesnį baudžiamosios atsakomybės už mokestinius nusikaltimus teisinį reguliavimą.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymų projektuose siūlomas nustatyti ribinis dydis (siekiamų išvengti mokesčių suma
Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, kuriame nurodoma, jog demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras.
Nusikalstamomis veikomis įstatymu gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta. Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės - bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Vertinant siūlomus Įstatymų projektus nurodytų Konstitucinio Teismo nutarimų aspektu, svarstytina, ar tokios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir padarytos žalos mastas (50 MGL) yra tokio pavojingumo lygio, kad vertinant jį pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas.
Vertinant Įstatymų projektus praktiniu aspektu, pažymėtina, kad teisėsaugos institucijų (taip jų ir prokuratūros) žmogiškieji ištekliai yra riboti, o atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylų tyrimas (dėl proceso apimčių, būtinybės atlikti objektų ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir kt.) mažai kuo skiriasi nuo tyrimų, kuriuose padaroma didelė žala valstybei, teigtina, kad tai atitinkamai lems ir prokurorų darbo krūvio padidėjimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tokio pobūdžio baudžiamųjų bylų tyrimo sąnaudas, kurios (atsižvelgiant j tai, kad reikia atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą, mokėti atlyginimą tyrėjui, prokurorui, specialistui, vykdyti teismo procesą ir kt), tikėtina, bus didesnės nei įrodinėtinos žalos dydis (50 MGL - 1900 Eur). Įvertinus minėtus argumentus pagrįstai abejotina, ar tokios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir padarytos žalos mastas (50 MGL) yra tokio pavojingumo lygio, nuo kurio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn būtų racionalus ir atitiktų ekonomines realijas bei proporcingumą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir siekiant tinkamo bei proporcingo teisinės atsakomybės įgyvendinimo užtikrinimo, siūlytina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-273 220 ir 221 straipsnių 1 dalyse nustatytą siekiamų išvengti mokesčių minimalią sumą (50 MGL) didinti iki 100 MGL, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-274 187 straipsnio 4 dalyje nustatytą maksimalią ribą - iki 100 BBND. Pritarti 5.
2017-02-01 Įstatymų projektais siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 221 straipsnio (Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio (Ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų pateikimo tvarkos pažeidimas) nuostatas, siekiant užtikrinti adekvačių ir mokesčių vengimo pavojingumą atitinkančių bausmių skyrimą, taip pat sudaryti tinkamas sąlygas teisėsaugos institucijoms kuo greičiau ir efektyviau išaiškinti šias nusikalstamas veikas. Atlikę Įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatėme, kad Įstatymų projektai (jeigu būtų priimti) yra ydingi antikorupciniu požiūriu ir sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai. Manome, kad siūlomi teisės aktų nuostatų pakeitimai turės teigiamos įtakos aiškesniam baudžiamosios atsakomybės už mokestinius nusikaltimus teisiniam reguliavimui ir adekvačiam bausmių už mokesčių vengimą, kuris daro žalą valstybės biudžetui, paskyrimui. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-07 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 ir 221 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-273 (toliau – įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
(toliau – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas), tačiau siūlyti juos tobulinti atsižvelgiant į toliau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus. <...>3. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projekte siūlomais pakeitimais, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Administracinių nusižengimų kodeksas) 187 straipsnio 4 dalies dispozicijoje išvengtų mokesčių suma didinama nuo 10 iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip administracinis nusižengimas savo pobūdžiu tampa sunkesnis. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai turėtų būti didinama ir Administracinių nusižengimų kodekso
Patobulintame įstatymo projekte ANK 187 str. 4 d. yra keičiama ne tik maksimali sankcijoje nustatytos baudos riba, bet ir minimali. Pasiūlymas: 187 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Duomenų apie fizinio ar juridinio asmens pajamas, pelną, turtą ar
jų naudojimą, žinant, kad jie neteisingi, įrašymas į deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas arba į kitus mokesčių administratoriui ar kitai valstybės įgaliotai institucijai pateikiamus dokumentus, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma neviršija dešimt vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą pateikti deklaracijas, nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus privalantiems asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt penkių šimtų iki šešių šimtų šešių tūkstančių eurų.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2017-06-21 * siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti
pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-274. Pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8 , prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė