Projekto Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 58 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą gali būti skundžiamas darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organams šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais. Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Seimo narys Aušra Papirtienė
DARBO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2603 1 STRAIPSNIU PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 58
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino įvairių visuomenės grupių pastabos ir pasiūlymai Darbo kodeksui tobulinti. Projektu siekiama pakeisti Darbo kodeks1 taip, kad neliktų erdvės darbdavių piktnaudžiavimui skiriant darbuotojams įspėjimus apie darbo pareigų pažeidimus. Nuo 2017-07-01 įsigaliojus Darbo kodeksui, išnyko drausminių nuobaudų institutas, tačiau drausminė atsakomybė liko. Darbo kodekso
įspėjimą apie darbo pareigų pažeidimą. Už antrą tokį patį pažeidimą per 12 mėnesių darbuotojas gali būti atleistas iš darbo. Darbo ginčų komisijos ir teismai suformulavo praktiką, kad darbuotojas, gavęs įspėjimą apie darbo pareigų pažeidimą negali jo ginčyti, kadangi Darbo ginčų komisijos, Valstybinės darbo inspekcijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei teismų nuomone, toks įspėjimas nesukelia jokių teisinių pasekmių darbuotojui ir neturi įtakos darbuotojo teisinei padėčiai. Atsižvelgiant į tai, kad darbdaviai plačiai piktnaudžiauja įspėjimais apie darbo pareigų pažeidimą, skiria įspėjimus nepagrįstai, o darbuotojas negali šio įspėjimo ginčyti, tikslinga keisti įstatymą, numatant darbuotojui galimybę apsiginti ir įrodyti, kad įspėjimas skirtas nepagrįstai. Pažymėtina, kad darbuotojams, kuriems yra įteiktas toks įspėjimas apie darbo pareigų pažeidimą, kad ir už visai menkavertį galimą pažeidimą, kurio niekas neįrodė, neskiriamos metinės premijos, nuimami priedai, mažinama ar visai neskiriama kintamoji darbo užmokesčio dalis ir t.t. Vadinasi, toks darbdavio įspėjimas akivaizdžiai įtakoja darbuotojo teisinę padėtį ir sukelia skaudžias teisines pasekmes.
Toks reguliavimas pažeidžia darbuotojo teisę į teisingą teismą, kadangi darbdavio priimtas sprendimas niekur negali būti skundžiamas. Pažymėtina, kad galimi atvejai, kada darbuotojui įspėjimai apie darbo pareigų pažeidimą skiriami visiškai nepagrįstai, taip sukeliant darbuotojui emocinę ir psichologinę įtampą, bauginant darbuotoją atleidimu iš darbo, o pats darbuotojas paliekamas visiškai bejėgis prieš tokius darbdavio veiksmus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Darbo kodekso 58 str. 4 d. suteikia teisę darbdaviui įspėti darbuotoją apie darbo pareigų pažeidimą, o už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą – nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. Darbuotojas neturi teisės ginčyti paskirto įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimą. Padaręs antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, jis gali būti atleistas iš darbo ir tik po atleidimo fakto gali kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus, kad išsiaiškinti ar pirmasis įspėjimas paskirtas pagrįstai ir ar darbdavys turėjo teisę jį atleisti iš darbo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma aiškiai numatyti darbuotojui teisę ginčyti darbdavio įspėjimą apie darbo pareigų pažeidimą darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organams ir apibrėžti, kad ginčo metu darbuotojas negali būti atleistas iš darbo, taip suteikiant papildomą apsaugą darbuotojui. Siūlomas pakeitimas užtikrins tarptautinės teisės, Europos Sąjungos teisės ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos asmeniui suteiktos teisės į teisingą teismą įgyvendinimą.
Palikus esamą reguliavimą ši teisė akivaizdžiai pažeidžiama, kadangi darbdavys vienašališkai priima sprendimą dėl įspėjimo apie darbo pareigų pažeidimą paskyrimo, o šio sprendimo peržiūros ir apskundimo mechanizmas nenumatytas. Pakoregavus Darbo kodekso 58 str. 4 d. nuostatas teikiamu siūlymu, darbuotojas turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus su prašymu išnagrinėti ar įspėjimas apie darbo pareigų pažeidimą paskirtas pagrįstai. Jei darbo ginčus nagrinėjantys organai nuspręs, kad įspėjimas skirtas nepagrįstai, jis bus panaikintas ir darbuotojas neturės gyventi baimėje, jei bus nuspręsta, kad įspėjimas skirtas pagrįstai – darbuotojas metus nuo įspėjimo paskyrimo turės nekartoti to paties darbo pareigų pažeidimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Paskatins socialiai atsakingą darbdavių ir darbuotojų bendradarbiavimą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės, papildomų teisės aktų priimti nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų,
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Darbo sutartis, darbuotojas, darbdavys, pareigų pažeidimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo narys Aušra Papirtienė
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
įtvirtinti, kad „įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą gali būti skundžiamas darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organams šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais. Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas“. Manytume, kad siūloma nuostata yra perteklinė, nes darbuotojo teisė kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus jau yra įtvirtinta Darbo kodekse. Taip pat pastebėtina, kad įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą dar nėra pagrindas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, todėl šiame kontekste siūloma formuluotė „Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas“ yra klaidinanti, nes neaišku, apie kokį darbo ginčą kalbama. Jeigu siūlomu pakeitimu siekiama įtvirtinti, kad darbo sutarties nutraukimas pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra galimas, kol nėra išspręstas darbo ginčas dėl sprendimo atleisti darbuotoją iš darbo esant antram tokiam pat darbo pareigų pažeidimui, toks teisinis reguliavimas būtų diskutuotinas keliais aspektais.
Pirma, manytume, kad galiojantis teisinis reguliavimas suteikia visus reikiamus svertus darbuotojui ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus atleidimo iš darbo atveju, t. y. darbuotojas gali būti atleistas tik esant sąlygų visetui, nustatytam Darbo kodekso 58 straipsnio
sprendimus dėl atleidimo iš darbo šio kodekso nustatyta tvarka; neteisėto atleidimo iš darbo atveju darbuotojui Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata užtikrinama, kad „jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą“ bei užtikrinamos kitos šiame straipsnyje nustatytos garantijos. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad kai per paskutinius 12 mėnesių nustatomas darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys vadovaudamasis Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalimi turi teisę tokį darbuotoją atleisti be įspėjimo. Trečia, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas būtų proporcingas ir suderinamas su Darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčo nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje, o po to, galimai, ir teisme, gali užtrukti ne vieną mėnesį ir net ne vienerius metus, svarstytina, ar toks reguliavimas, kada darbdavys negalėtų atleisti darbuotojo dėl pastarojo kaltės tokį ilgą laiką, nepažeistų darbdavio lūkesčių ir netrukdytų jo darbo organizavimo. Be to, jeigu darbo ginčas būtų išspręstas darbdavio naudai, neaišku, kaip būtų sprendžiamas jo patirtų išlaidų (darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atleistam darbuotojui mokėto darbo užmokesčio, darbdavio mokėtų socialinio draudimo įmokų) grąžinimo klausimas. 2. Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos požiūriu:
1) įstatymo projekto pavadinime reikėtų atsisakyti perteklinių žodžių „LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „1 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-01-25
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl lietuvos respublikos DARBO KODEKSO
PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 58 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1637
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1637, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 698, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PATVIRTINTO LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 58 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1637 2018-05-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, nariai:
Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Meilė Čeputienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-01-31 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
atleidimą už antrą tokį pažeidimą gali būti skundžiamas darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantiems organams šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais. Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas“. Manytume, kad siūloma nuostata yra perteklinė, nes darbuotojo teisė kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus jau yra įtvirtinta Darbo kodekse. Taip pat pastebėtina, kad įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą dar nėra pagrindas nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, todėl šiame kontekste siūloma formuluotė „Darbo sutartis su darbuotoju negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas“ yra klaidinanti, nes neaišku, apie kokį darbo ginčą kalbama.
Jeigu siūlomu pakeitimu siekiama įtvirtinti, kad darbo sutarties nutraukimas pagal Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą nėra galimas, kol nėra išspręstas darbo ginčas dėl sprendimo atleisti darbuotoją iš darbo esant antram tokiam pat darbo pareigų pažeidimui, toks teisinis reguliavimas būtų diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, manytume, kad galiojantis teisinis reguliavimas suteikia visus reikiamus svertus darbuotojui ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus atleidimo iš darbo atveju, t. y. darbuotojas gali būti atleistas tik esant sąlygų visetui, nustatytam Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalyje, ir motyvuotam sprendimui; darbuotojas gali skųsti darbdavio priimtus sprendimus dėl atleidimo iš darbo šio kodekso nustatyta tvarka; neteisėto atleidimo iš darbo atveju darbuotojui Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata užtikrinama, kad „jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą“ bei užtikrinamos kitos šiame straipsnyje nustatytos garantijos. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad kai per paskutinius 12 mėnesių nustatomas darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys vadovaudamasis Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalimi turi teisę tokį darbuotoją atleisti be įspėjimo.
Trečia, svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas būtų proporcingas ir suderinamas su Darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Atsižvelgiant į tai, kad darbo ginčo nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje, o po to, galimai, ir teisme, gali užtrukti ne vieną mėnesį ir net ne vienerius metus, svarstytina, ar toks reguliavimas, kada darbdavys negalėtų atleisti darbuotojo dėl pastarojo kaltės tokį ilgą laiką, nepažeistų darbdavio lūkesčių ir netrukdytų jo darbo organizavimo. Be to, jeigu darbo ginčas būtų išspręstas darbdavio naudai, neaišku, kaip būtų sprendžiamas jo patirtų išlaidų (darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpiu atleistam darbuotojui mokėto darbo užmokesčio, darbdavio mokėtų socialinio draudimo įmokų) grąžinimo klausimas. Pritarti Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos nuostatos nedera su CPK nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas byloje e2S-289-773/2018 yra konstatavęs, kad „teismai nenagrinėja ieškinių, kuriuose priimti sprendimai nesukelia teisinių pasekmių, nes tokiais teismo procesais objektyviai nebūtų ginamos asmenų teisės, procesas teisine prasme taptų betikslis. Pažymėtina, kad įspėjimas apie galimą darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnio 4 dalį pakartotinai atlikus pažeidimą yra procedūrinis, informacinio pobūdžio darbdavio pareiškimas, kuris savaime jį gavusiam asmeniui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, nes yra viena iš drausminės atsakomybės taikymo sąlygų.“
2018-01-31 2.
Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos požiūriu:
1) įstatymo projekto pavadinime reikėtų atsisakyti perteklinių
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „1 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas“. Pritarti
ministerijos 2018-02-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1637, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą, atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš –nėra, susilaikė –1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė