Šaknys: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 3.153, 3.212, 3.217, 3.219, 3.224, 3.253, 3.254, 3.259, 3.260, 3.261, 3.269 straipsnių pakeitimo, 3.220 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Kodekso papildymo 3.254-1 straipsniu įstatymo Nr. XIII-645 pakeitimo įstatymas — 12 straipsnis

Kas ir kodėl taip sureguliavo — teisės akto pakeitimų istorija ir jį formavę Seimo projektai su aiškinamaisiais raštais (iniciatorių tikslai).

↗ Skaityti 12 straipsnį   ↗ Pakeitimų palyginimas (diff)   ↗ e-TAR

Galiojanti redakcija (nuo 2018-06-28)

12 straipsnis. 3.224 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3.224 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3.224 straipsnis. Įvaikinimas asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečiams ir asmenims be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje

1. Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečiams ir asmenims be pilietybės, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, įvaikinantiems vaiką, taikomos šio kodekso 3.209–3.223 straipsniuose nustatytos taisyklės.

2. Be šio kodekso 3.209–3.223 straipsniuose nustatytų taisyklių, įvaikinimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims galimas, kai yra visos šios sąlygos:

1) per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymų įvaikinti ar globoti vaiką (rūpintis vaiku);

2) vaiko, kuriam paskirtas nuolatinis globėjas (rūpintojas) ir nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, globėjas (rūpintojas) duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti. Atsisakymas duoti sutikimą įvaikinti turi būti motyvuotas;

3) atsisakymo duoti šios dalies 2 punkte nurodytą rašytinį sutikimą įvaikinti motyvai yra pagrįsti.

3. Teismas turi teisę vaiko interesais priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo.

4. Kai vaikas įvaikinamas kitoje valstybėje, turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaiko įkurdinimas kitoje valstybėje neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamos materialinės naudos.

5. Sprendžiant klausimą dėl vaiko įvaikinimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, privalo būti atsižvelgta į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, taip pat ar valstybės, į kurią vaikas įvaikinamas, teisė atitinka 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje reikalavimus.“

12 straipsnio redakcijos (1, iš jų su turinio pakeitimais — 1)

Projektai, keitę 12 straipsnį (5)

Redakcijų istorija (2)

Projektai ir aiškinamieji raštai (60)