PROJEKTAS · dar negalioja XIIIP-2822 · užregistruota · Registruotas
🏛 Iniciatoriai: Seimo komitetas
Keičiamas įstatymas: Baudžiamojo proceso kodekso 212 ir — 212, 217 str.
🏛 Seime vyksta 5 eilinė sesija (nuo 2026-09-10).
Šiam projektui svarstymų datų Seimo darbotvarkėje dar nėra.
„Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą (toliau – PAĮ), kuris įsigalios 2019 m. sausio 1 d.“
Kairėje — iniciatorių aiškinamasis raštas. Dešinėje — tik apskaičiuoti faktai iš viešų registrų. Palyginkite ir išvadas darykite patys.
Iniciatoriai siekia į teisinę sistemą inkorporuoti Pranešėjų apsaugos įstatymą ir užtikrinti veiksmingesnę pranešėjų apsaugą, konfidencialumą bei paskatinti pranešimus apie neteisėtą, neetišką ir korupcinio pobūdžio veiklą. Projektu siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už pranešėjų apsaugos reikalavimų pažeidimus, riboti konfidencialių asmenų šaukimą liudyti ir saugoti jų tapatybę teismo procesuose, numatyti galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės padėjusius atskleisti korupcines veikas, apsaugoti darbuotojus nuo neigiamų darbo teisinių pasekmių ir priskirti atlyginimą už vertingą informaciją neapmokestinamosioms pajamoms.
— aiškinamojo rašto santrauka (DI) · originalas ↗
Tik apskaičiuoti faktai iš viešų registrų.
Deklaruoti privalo tik įregistruoti lobistai — deklaracijų nebuvimas nereiškia, kad įtakos nebuvo, o buvimas — kad ji neteisėta.
Oficialių lobistinės veiklos deklaracijų dėl šio įstatymo ar projekto VTEK registre nerasta.
Iš jų: Seimo narių — 1, institucijų — 0, organizacijų — 0.
Pasiūlymus dėl projekto gali teikti Seimo nariai, institucijos ir bet kuri organizacija ar asmuo. VTEK žyma rodo tik tai, ar teikėjas yra lobistų registre — vienkartinio pasiūlymo deklaruoti neprivaloma.
Nuomonei susidaryti — pirminiai dokumentai ir skirtingų leidinių straipsniai, ne vieno šaltinio pasakojimas.