… į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);
2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma);
3) verslininko buveinės adresas, telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas. Jeigu verslininkas pateikia kitas internetinio ryšio priemones, kuriomis vartotojui užtikrinama galimybė saugoti patvariojoje laikmenoje bet kokį rašytinį susirašinėjimą su verslininku, įskaitant susirašinėjimo datą ir laiką, turi būti nurodomos šios kitos ryšio priemonės. Visos šios verslininko pateiktos ryšio priemonės turi leisti vartotojui greitai susisiekti su verslininku ir veiksmingai su juo bendrauti. Be to, privaloma pateikti, jeigu reikalinga duomenis apie verslininką, kurio vardu veikiama, (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Verslininko ir, jeigu reikalinga verslininko, kurio vardu veikiama, ekonominės veiklos vietos adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, nurodomas, jeigu ekonominės veiklos vietos adresas skiriasi nuo buveinės adreso;
4) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba, kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatytas periodinių įmokų mokėjimas, bendrą kainą sudaro visos tam tikro sąskaitos pateikimo laikotarpio išlaidos. Jeigu pagal sutartį turi būti mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reiškia visas mėnesio išlaidas. Jeigu visos išlaidos negali būti iš anksto pagrįstai apskaičiuotos, turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina;
5) naudojimosi ryšio priemonėmis sudarant sutartį išlaidos, jeigu jos apskaičiuojamos ne pagal bazinius (įprastus) dydžius;
6) apmokėjimo pristatymo sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas ir, jeigu reikalinga verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;
7) teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma ir, jei reikalinga informacija apie sutarties atsisakymo funkciją ir jos pateikimo vietą arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnį, arba, jei reikalinga aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties;
8) jeigu reikalinga informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių grąžinimo išlaidas, o nuotolinių sutarčių atvejais – prekių grąžinimo išlaidas, jei prekės dėl savo pobūdžio paprastai negali būti grąžintos paštu;
9) informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnio 9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio kodekso 6. 22811 straipsnio 9 dalį;
10) priminimas apie prekės, skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos garantiją pagal įstatymą ( teisinę garantiją 11) jeigu reikalinga vartotojų aptarnavimas jiems teikiamos paslaugos po sutarties sudarymo ir kokybės garantija (komercinė garantija) bei jų sąlygos 12 jeigu reikalinga verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo galima susipažinti; 13 jeigu reikalinga sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 14 jeigu reikalinga minimali sutarties galiojimo trukmė; 15 jeigu reikalinga užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos; 16 jeigu reikalinga galimybė pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja sąlygos;
… į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);
2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma);
3) verslininko buveinės adresas, telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas. Jeigu verslininkas pateikia kitas interneto ryšio priemones, kuriomis vartotojui užtikrinama galimybė saugoti patvariojoje laikmenoje bet kokį rašytinį susirašinėjimą su verslininku, įskaitant susirašinėjimo datą ir laiką, turi būti nurodomos šios kitos ryšio priemonės. Visos šios verslininko pateiktos ryšio priemonės turi leisti vartotojui greitai susisiekti su verslininku ir veiksmingai su juo bendrauti. Be to, privaloma pateikti, jeigu taikoma duomenis apie verslininką, kurio vardu veikiama, (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Verslininko ir, jeigu taikoma verslininko, kurio vardu veikiama, ekonominės veiklos vietos adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, nurodomas, jeigu ekonominės veiklos vietos adresas skiriasi nuo buveinės adreso;
4) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu taikoma visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba, kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatytas periodinių įmokų mokėjimas, bendrą kainą sudaro visos tam tikro sąskaitos pateikimo laikotarpio išlaidos. Jeigu pagal sutartį turi būti mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reiškia visas mėnesio išlaidas. Jeigu visos išlaidos negali būti iš anksto pagrįstai apskaičiuotos, turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina;
5) naudojimosi ryšio priemonėmis sudarant sutartį išlaidos, jeigu jos apskaičiuojamos ne pagal bazinius (įprastus) dydžius;
6) apmokėjimo ir pristatymo tvarka, įskaitant, jeigu įmanoma, aplinką tausojančias pristatymo galimybes sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas ir, jeigu taikoma verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;
7) teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma ir, jei taikoma informacija apie sutarties atsisakymo funkciją ir jos pateikimo vietą arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnį, arba, jei taikoma aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties;
8) jeigu taikoma informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių grąžinimo išlaidas, o nuotolinių sutarčių atvejais – prekių grąžinimo išlaidas, jeigu prekės dėl savo pobūdžio paprastai negali būti grąžintos paštu;
9) informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnio 9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio kodekso 6. 22811 straipsnio 9 dalį;
10) priminimas apie prekių ir jų pagrindinių elementų garantiją pagal įstatymą ( teisinė garantija), įskaitant šio kodekso 6. 364 straipsnyje nurodytą garantijos trukmę, kuris pateikiamas pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte numatytą pranešimą 11) kai gamintojas pateikia verslininkui informaciją, kad gamintojas siūlo vartotojui be jokių papildomų išlaidų prekės patvarumo garantiją, kuri taikoma visai prekei ir kurios trukmė ilgesnė nei dveji metai, – informacija, kad tai prekei galioja prekės patvarumo garantija, šios garantijos galiojimo trukmė ir priminimas apie garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija), kurie pateikiami pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte nurodytą ženklą;
12) kai teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, priminimas apie taikomą skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija);
13) kai parduodamos skaitmeninių elementų turinčios prekės arba teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, informacija apie trumpiausią terminą, nurodant laiko tarpą arba datą, per kurį teikiami nemokami naujiniai, jeigu gamintojas arba skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikėjas pateikia tokią informaciją verslininkui;
14) jeigu taikoma, informacija apie vartotojų aptarnavimą jiems teikiamas paslaugas sudarius sutartį ir kokybės garantiją (komercinė garantija) bei jų sąlygas 15 jeigu taikoma verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo galima susipažinti; 16 jeigu taikoma sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 17 jeigu taikoma minimali sutarties galiojimo trukmė; 18 jeigu taikoma užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos; 19 jeigu taikoma galimybė pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja sąlygos; 20) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų funkcionalumas, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;
21) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų suderinamumas ir sąveikumas tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti;
22) jeigu taikoma, tai, kad kaina buvo individualizuota taikant automatizuotą sprendimų priėmimą;
23) jeigu taikoma, prekių taisomumo įvertis;
24) jeigu šios dalies 23 punktas netaikomas, informacija apie atsarginių dalių, kurių reikia prekės kokybės reikalavimų atitikčiai užtikrinti, prieinamumą, numatomas išlaidas ir šių dalių užsakymo tvarką, taip pat informacija apie taisymo ir techninės priežiūros instrukcijų prieinamumą ir taisymo apribojimus, jeigu gamintojas verslininkui tokią informaciją pateikia. 2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nurodyta informacija gali būti vartotojui suteikta pateikiant užpildytą pavyzdinę informacijos apie sutarties atsisakymą formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Jeigu verslininkas pateikė vartotojui tinkamai užpildytą pavyzdinę …
6. 2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos 1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.
2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.
4. Prekė:
1) materialus kilnojamasis daiktas;
2) elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos, kai parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis;
3) materialus kilnojamasis daiktas, į kurį įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kuris yra su skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga susietas taip, kad be jų negalėtų atlikti savo funkcijų (toliau – skaitmeninių elementų turinti prekė).
5. Skaitmeninis turinys – skaitmenine forma sukurti ir pateikti duomenys.
6. Skaitmeninė paslauga:
1) paslauga, kuria vartotojui sudaromos sąlygos skaitmenine forma kurti, tvarkyti, saugoti duomenis arba turėti prieigą prie jų;
2) paslauga, kuria sudaromos sąlygos skaitmenine forma dalytis duomenimis, kuriuos įkėlė arba sukūrė vartotojas ar kiti tos paslaugos naudotojai, arba atlikti kitus sąveikos su tais duomenimis veiksmus.
7. Funkcionalumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas atlikti funkcijas pagal paskirtį.
8. Integravimas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos susiejimas su vartotojo skaitmeninės aplinkos komponentais ir įtraukimas į juos, kad būtų galima skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą naudoti laikantis šiame skyriuje nustatytų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų kokybės reikalavimų.
9. Sąveikumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas veikti su kita aparatine ar programine įranga negu ta, su kuria tos pačios rūšies skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos paprastai yra naudojami.
10. Skaitmeninė aplinka – aparatinė įranga, programinė įranga ir bet koks tinklo ryšys, naudojami vartotojo prieigai prie skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos arba naudojimuisi jais.
11. Skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos kaina – pinigai arba skaitmeninis jų vertės atitikmuo už pateiktus skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą.
12. Suderinamumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas veikti su aparatine ar programine įranga, su kuria tos pačios rūšies skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos yra paprastai naudojami, kai nėra būtinybės keisti skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos.
13. Elektroninės prekyvietės paslauga – programine įranga, įskaitant interneto svetainę, jos dalį ar taikomąją programą, grindžiama paslauga, kuri teikiama verslininko paties arba jo vardu ir kuria vartotojams suteikiama galimybė sudaryti nuotolines sutartis su kitais verslininkais ar vartotojais.
14. Elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas – verslininkas, suteikiantis vartotojams galimybę naudotis elektroninės prekyvietės paslauga.
15. Produktų reitingas – verslininko bet kokiomis technologinėmis priemonėmis produktams suteikiamas santykinis reikšmingumas.
… kuria vartotojams suteikiama galimybė sudaryti nuotolines sutartis su kitais verslininkais ar vartotojais.
14. Elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas – verslininkas, suteikiantis vartotojams galimybę naudotis elektroninės prekyvietės paslauga.
15. Produktų reitingas – verslininko bet kokiomis technologinėmis priemonėmis produktams suteikiamas santykinis reikšmingumas. 16. Gamintojas – prekių gamintojas, prekių importuotojas į Europos Sąjungą ar bet koks asmuo, ant prekių nurodantis savo pavadinimą, prekių ženklą ar kitą skiriamąjį ženklą.
17. Taisomumo įvertis – vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais nustatomas įvertis, kuriuo nurodomas prekės tinkamumas būti taisomai.
18. Nemokamas naujinys – be užmokesčio prieinamas naujinys, įskaitant saugumo naujinius, kuris būtinas skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų kokybės reikalavimams užtikrinti pagal šio kodekso 6. 22819 ir (ar) 6. 363 straipsnius.
6. 2286 straipsnis. Bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai 1. Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto:
1) prekės ar paslaugos pagrindinės savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);
2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris);
3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba, kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti;
4) jeigu reikalinga apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka; 5) garantinio aptarnavimo ir kokybės garantijos (komercinės garantijos) sąlygos, jeigu reikalinga, kartu su priminimu apie prekės, skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos garantiją pagal įstatymą ( teisinę garantiją 6) jeigu reikalinga sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 2. Įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo.
3. Šis straipsnis netaikomas smulkioms buitinėms sutartims, kurios įvykdomos iš karto po jų sudarymo.
4. Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui.
5. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
… telefono ryšio numeris);
3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu taikoma visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba, kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti;
4) jeigu taikoma apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka; 5) priminimas apie prekių ir jų pagrindinių elementų garantiją pagal įstatymą ( teisinė garantija), įskaitant šio kodekso 6. 364 straipsnyje nurodytą garantijos trukmę, kuris pateikiamas pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte numatytą pranešimą 6) kai gamintojas pateikia verslininkui informaciją, kad gamintojas suteikia vartotojui be jokių papildomų išlaidų prekės patvarumo garantiją, kuri taikoma visai prekei ir kurios trukmė ilgesnė nei dveji metai, – informacija, kad tai prekei galioja prekės patvarumo garantija, šios garantijos galiojimo trukmė ir priminimas apie garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija), kurie pateikiami pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte nurodytą ženklą;
7) kai teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, priminimas apie taikomą skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija); 8) jeigu taikoma, informacija apie sudarius sutartį teikiamas paslaugas ir kokybės garantiją (komercinė garantija) bei jų sąlygas;
9) kai parduodamos skaitmeninių elementų turinčios prekės arba teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, informacija apie trumpiausią terminą, nurodant laiko tarpą arba datą, per kurį teikiami nemokami naujiniai, jeigu gamintojas arba skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikėjas pateikia tokią informaciją verslininkui;
10) jeigu taikoma sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 11) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų funkcionalumas, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;
12) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų suderinamumas ir sąveikumas tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti;
13) jeigu taikoma, prekių taisomumo įvertis;
14) jeigu šios dalies 13 punktas netaikomas, informacija apie atsarginių dalių, kurių reikia prekės kokybės reikalavimų atitikčiai užtikrinti, prieinamumą, numatomas išlaidas ir šių dalių užsakymo tvarką, taip pat informacija apie taisymo ir techninės priežiūros instrukcijų prieinamumą ir taisymo apribojimus, jeigu gamintojas verslininkui tokią informaciją pateikia. 2. Įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo.
3. Šis straipsnis netaikomas smulkioms buitinėms sutartims, kurios įvykdomos iš …
6. 2288 straipsnis. Nuotolinės sutartys 1. Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.
2. Sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma.
3. Jeigu pagal elektroninėmis priemonėmis sudaromą nuotolinę sutartį vartotojas turi prievolę sumokėti, verslininkas aiškiai, pastebimu būdu ir prieš pat vartotojo užsakymo pateikimą privalo supažindinti vartotoją su šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalies 1, 4, 13 ir 14 punktuose nurodyta informacija. Verslininkas privalo užtikrinti, kad vartotojas, pateikdamas savo užsakymą, aiškiai patvirtintų, kad po užsakymo pateikimo vartotojui atsiranda prievolė sumokėti. Jeigu pateikiant užsakymą reikia paspausti mygtuką ar naudoti panašią funkciją, mygtukas ar panaši funkcija turi būti pažymėti taip, kad būtų lengvai įskaitoma (suprantama), t. y. pateikti tik žodžiai „ užsakymas su prievole sumokėti “ ar panaši nedviprasmiška formuluotė, nurodanti, kad pateikus užsakymą vartotojui atsiranda prievolė sumokėti verslininkui. Jeigu verslininkas pažeidžia šį reikalavimą, iš nuotolinės sutarties vartotojui mokėjimo prievolė neatsiranda.
4. Jeigu nuotolinė sutartis sudaroma ryšio priemonėmis, kurias naudojant nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, verslininkas prieš sutarties sudarymą privalo šiomis priemonėmis pateikti bent šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7 ir 13 punktuose nurodytą informaciją, išskyrus pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Kitą šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, verslininkas privalo pateikti vartotojui, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.
5. Verslininkas, kuris skambina vartotojui telefonu siekdamas sudaryti nuotolinę sutartį, pokalbio su vartotoju pradžioje privalo atskleisti savo tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir, jeigu reikalinga, asmens, kurio vardu jis skambina, tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir nurodyti komercinį šio pokalbio tikslą. Jeigu šiuo atveju vartotojas sutinka sudaryti nuotolinę sutartį, verslininkas privalo patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje. Nuotolinė sutartis laikoma sudaryta, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą.
6. Per protingą terminą nuo nuotolinės sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip pristatydamas prekes arba prieš pradėdamas teikti paslaugas verslininkas privalo pateikti vartotojui sudarytos sutarties patvirtinimą patvariojoje laikmenoje. Sutarties patvirtinime pateikiama visa šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, išskyrus informaciją, kurią verslininkas pateikė vartotojui patvariojoje laikmenoje prieš sudarydamas nuotolinę sutartį.
7. Įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų vartojimo sutarčių sudarymo elektroninėmis priemonėmis reikalavimų.
8. Kituose įstatymuose negali būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo reikalavimų, taikomų nuotolinėms sutartims.
6. 2288 straipsnis. Nuotolinės sutartys 1. Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.
2. Sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma.
3. Jeigu pagal elektroninėmis priemonėmis sudaromą nuotolinę sutartį vartotojas turi prievolę sumokėti, verslininkas aiškiai, pastebimu būdu ir prieš pat vartotojo užsakymo pateikimą privalo supažindinti vartotoją su šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalies 1, 4, 11, 16 ir 17 punktuose nurodyta informacija. Verslininkas privalo užtikrinti, kad vartotojas, pateikdamas savo užsakymą, aiškiai patvirtintų, kad po užsakymo pateikimo vartotojui atsiranda prievolė sumokėti. Jeigu pateikiant užsakymą reikia paspausti mygtuką ar naudoti panašią funkciją, mygtukas ar panaši funkcija turi būti pažymėti taip, kad būtų lengvai įskaitoma (suprantama), t. y. pateikti tik žodžiai „ užsakymas su prievole sumokėti “ ar panaši nedviprasmiška formuluotė, nurodanti, kad pateikus užsakymą vartotojui atsiranda prievolė sumokėti verslininkui. Jeigu verslininkas pažeidžia šį reikalavimą, iš nuotolinės sutarties vartotojui mokėjimo prievolė neatsiranda.
4. Jeigu nuotolinė sutartis sudaroma ryšio priemonėmis, kurias naudojant nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, verslininkas prieš sutarties sudarymą privalo šiomis priemonėmis pateikti bent šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7 ir 16 punktuose nurodytą informaciją, išskyrus pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Kitą šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, verslininkas privalo pateikti vartotojui, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.
5. Verslininkas, kuris skambina vartotojui telefonu siekdamas sudaryti nuotolinę sutartį, pokalbio su vartotoju pradžioje privalo atskleisti savo tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir, jeigu reikalinga, asmens, kurio vardu jis skambina, tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir nurodyti komercinį šio pokalbio tikslą. Jeigu šiuo atveju vartotojas sutinka sudaryti nuotolinę sutartį, verslininkas privalo patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje. Nuotolinė sutartis laikoma sudaryta, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą.
6. Per protingą terminą nuo nuotolinės sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip pristatydamas prekes arba prieš pradėdamas teikti paslaugas verslininkas privalo pateikti vartotojui sudarytos sutarties patvirtinimą patvariojoje laikmenoje. Sutarties patvirtinime pateikiama visa šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, išskyrus informaciją, kurią verslininkas pateikė vartotojui patvariojoje laikmenoje prieš sudarydamas nuotolinę sutartį.
7. Įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų vartojimo sutarčių sudarymo elektroninėmis priemonėmis reikalavimų.
8. Kituose įstatymuose negali būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo reikalavimų, taikomų nuotolinėms sutartims.
6. 22814 straipsnis. Kokybės garantija (komercinė garantija)
1. Kokybės garantija (komercinė garantija) – verslininko (pardavėjo ar gamintojo) įsipareigojimas vartotojui grąžinti sumokėtą prekės ar paslaugos kainą, pakeisti, sutaisyti prekę ar kitaip pašalinti prekės ar paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar iki jos sudarymo, numatytų sąlygų ar reikalavimų, kurie nesusiję su prekės ar paslaugos atitiktimi sutarčiai.
2. Kokybės garantija negali suvaržyti vartotojo teisių, nustatytų šio kodekso 6. 3641 straipsnyje.
3. Kokybės garantija turi būti pateikta valstybine kalba. Joje turi būti nurodyta, kad kokybės garantija nevaržo vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat kokybės garantijoje aiškiai ir suprantamai turi būti nurodytas garantijos teikėjo pavadinimas, buveinės adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant trukmę, taikymo teritoriją, informaciją, reikalingą reikalavimams dėl garantijos pareikšti.
4. Vartotojo reikalavimu kokybės garantija turi būti jam pateikiama raštu popieriuje arba kitoje jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje.
5. Vartotojas turi teisę reikalauti taikyti kokybės garantiją neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
6. 22814 straipsnis. Kokybės garantija (komercinė garantija)
1. Kokybės garantija (komercinė garantija) – verslininko (pardavėjo ar gamintojo) įsipareigojimas vartotojui grąžinti sumokėtą prekės ar paslaugos kainą, pakeisti, sutaisyti prekę ar kitaip pašalinti prekės ar paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar iki jos sudarymo, numatytų sąlygų ar reikalavimų, kurie nesusiję su prekės ar paslaugos atitiktimi sutarčiai.
2. Kokybės garantija negali suvaržyti vartotojo teisių, nustatytų šio kodekso 6. 3641 straipsnyje.
3. Kokybės garantija turi būti pateikta valstybine kalba. Joje turi būti nurodyta, kad kokybės garantija nevaržo vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat kokybės garantijoje aiškiai ir suprantamai turi būti nurodytas garantijos teikėjo pavadinimas, buveinės adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant trukmę, taikymo teritoriją, informaciją, reikalingą reikalavimams dėl garantijos pareikšti.
4. Vartotojo reikalavimu kokybės garantija turi būti jam pateikiama raštu popieriuje arba kitoje jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje.
5. Vartotojas turi teisę reikalauti taikyti kokybės garantiją neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 6. Prekės patvarumo garantija – kokybės garantija, pagal kurią gamintojas visą šios garantijos galiojimo laikotarpį yra tiesiogiai atsakingas vartotojui už tai, kad prekė būtų pataisyta ar pakeista pagal šio kodekso 6. 3642 straipsnį, kai neišlaiko savo patvarumo.
6. 364 straipsnis. Garantija pagal įstatymą 1. Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą).
2. Jeigu skaitmeninių elementų turinčios prekės pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas tam tikrą laikotarpį, pardavėjas yra atsakingas už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos trūkumus, kurių atsiranda ar kurie paaiškėja per dvejus metus nuo skaitmeninių elementų turinčios prekės pristatymo. Jeigu sutartyje numatytas ilgiau negu dvejus metus trunkantis nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas, pardavėjas yra atsakingas už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos trūkumus, kurių atsiranda ar kurie paaiškėja šiuo sutartyje numatytu skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimo laikotarpiu. 3. Pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai. 4 Prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. 5 Jeigu skaitmeninių elementų turinčios prekės pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas tam tikrą laikotarpį, pareiga įrodyti, kad skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra tinkamos kokybės šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, tenka pardavėjui, jeigu trūkumas paaiškėja šiuo laikotarpiu.
6. 364 straipsnis. Garantija pagal įstatymą 1. Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą).
2. Jeigu skaitmeninių elementų turinčios prekės pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas tam tikrą laikotarpį, pardavėjas yra atsakingas už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos trūkumus, kurių atsiranda ar kurie paaiškėja per dvejus metus nuo skaitmeninių elementų turinčios prekės pristatymo. Jeigu sutartyje numatytas ilgiau negu dvejus metus trunkantis nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas, pardavėjas yra atsakingas už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos trūkumus, kurių atsiranda ar kurie paaiškėja šiuo sutartyje numatytu skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimo laikotarpiu. 3. Jeigu prekė taisoma pagal šio kodekso 6. 3641 straipsnio 2 dalį, siekiant užtikrinti tinkamą jos kokybę, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pardavėjo atsakomybės laikotarpis pratęsiamas vieną kartą vieniems metams. 4. Pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai. 5 Prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. 6 Jeigu skaitmeninių elementų turinčios prekės pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas tam tikrą laikotarpį, pareiga įrodyti, kad skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra tinkamos kokybės šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, tenka pardavėjui, jeigu trūkumas paaiškėja šiuo laikotarpiu.
6. 3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1. Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį.
2. Kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, išskyrus atvejus, kai reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų, palyginti su išlaidomis kitam reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant:
1) prekės vertę, jeigu prekė neturėtų trūkumų;
2) prekės trūkumų (neatitikties) reikšmingumą;
3) tai, ar kitokio reikalavimo taikymas nesukeltų nepatogumų vartotojui.
3. Pardavėjas turi teisę atsisakyti užtikrinti tinkamą prekės kokybę, jeigu prekės neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba jeigu dėl to pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytąsias. 4 Vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6. 3643 straipsniu, jeigu:
1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6. 3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę;
2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę;
3) prekės trūkumas yra esminis;
4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. 5 Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. 6 Vartotojas turi teisę sustabdyti prekės kainos ar jos dalies mokėjimą, iki pardavėjas įvykdys šiame skirsnyje nustatytas pardavėjo pareigas. 7 Vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. 8 Vartotojas, siekdamas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos. Pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui.
6. 3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1. Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį.
2. Kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, išskyrus atvejus, kai reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų, palyginti su išlaidomis kitam reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant:
1) prekės vertę, jeigu prekė neturėtų trūkumų;
2) prekės trūkumų (neatitikties) reikšmingumą;
3) tai, ar kitokio reikalavimo taikymas nesukeltų nepatogumų vartotojui.
3. Pardavėjas prieš įgyvendindamas vartotojo reikalavimą pagal šio straipsnio 2 dalį, turi informuoti vartotoją apie jo teisę pasirinkti, ar pataisyti prekę, ar ją pakeisti, taip pat apie galimą pardavėjo atsakomybės laikotarpio pratęsimą, nurodytą šio kodekso 6. 364 straipsnio 3 dalyje.
4. Pardavėjas turi teisę atsisakyti užtikrinti tinkamą prekės kokybę, jeigu prekės neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba jeigu dėl to pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytąsias. 5 Vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6. 3643 straipsniu, jeigu:
1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6. 3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 4 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę;
2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę;
3) prekės trūkumas yra esminis;
4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. 6 Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. 7 Vartotojas turi teisę sustabdyti prekės kainos ar jos dalies mokėjimą, iki pardavėjas įvykdys šiame skirsnyje nustatytas pardavėjo pareigas. 8 Vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. 9 Vartotojas, siekdamas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos. Pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui.
… 11 straipsnis. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatantys asmenys jų teisės ir pareigos 1. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, gali atlikti nekilnojamųjų daiktų duomenų nustatymo darbus turėdami jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių darbuotojas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas 2. 3. Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti matininko kvalifikacijos pažymėjimą, turi atitikti šiuos kvalifikacijos reikalavimus:
1) turėti aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą baigus studijų programas, į kurias yra įtraukti geodezijos, nekilnojamojo turto kadastro žemėtvarkos (kraštotvarkos), teritorijų planavimo, topografijos, kartografijos, geoinformacinių sistemų, statybinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų dalykai, kurių kreditų skaičių nustato Vyriausybė;
2) turėti ne trumpesnę kaip dvejų metų darbo patirtį nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo srityje, skaičiuojant nuo to laiko, kai asmuo pradėjo dirbti šios srities darbus; 3 ne anksčiau kaip prieš trejus metus iki matininko kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo turi būti išlaikęs kvalifikacijos egzaminą.
4. Fizinis asmuo, pageidaujantis gauti matininko kvalifikacijos pažymėjimą, Nacionalinei žemės tarnybai pateikia prašymą ir dokumentus, įrodančius jo kvalifikacijos atitiktį. Matininko kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti kvalifikacijos pažymėjimą pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dokumentų, reikalingų kvalifikacijos pažymėjimui išduoti, gavimo dienos. Matininko kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 5.
6. Matininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę: 1 laisvai vienytis į asociacijas;
2) patekti į kadastro duomenis nustatyti pageidaujančiam asmeniui nuosavybės teise priklausantį ar jo valdomą nekilnojamąjį daiktą šiems kadastro duomenims nustatyti;
3) gavę gretimų sklypų savininkų sutikimą, atlikti kadastro duomenų nustatymo darbus ir gretimuose žemės sklypuose, jeigu tai būtina kadastro duomenims nustatyti. Tokiu atveju apie numatomus atlikti darbus aplinkos ministro nustatyta tvarka turi būti pranešama gretimų žemės sklypų savininkams;
4) sudarytos sutarties su valstybės ar savivaldybių institucijomis pagrindu kartu su mokesčių administratoriumi patekti į tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius ar valdomus nekilnojamuosius daiktus, atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenis būtina nustatyti ar pakeisti mokesčių administravimo tikslais, kai siekiama paimti nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį visuomenės poreikiams arba kai būtina nustatyti arba pakeisti nekilnojamųjų daiktų, kurie neturi savininkų (arba kurių savininkai nežinomi), kadastro duomenis, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip;
5) gauti nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir dokumentus nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti;
6) gauti teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus ir duomenis nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti;
7) teisės aktų nustatyta tvarka gauti kitą informaciją, duomenis ar dokumentus, reikalingus nekilnojamojo turto kadastro duomenims nustatyti.
7. Matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojamus dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.
8. Matininkas privalo:
1) savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais;
2) būti nešališkas;
3) ne rečiau kaip kas trejus metus tobulinti kvalifikaciją pagal Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintas mokymo programas;
4) Vyriausybės nustatyta tvarka teikti informaciją suinteresuotiesiems asmenims dėl savo parengtų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojamų dokumentų;
5) atlikti kitas teisės aktų nustatytas pareigas.
9. Matininko veiklos pažeidimu laikoma, kai matininkas nesilaiko šio straipsnio 8 dalyje nustatytų jo veiklos reikalavimų. Šio straipsnio 10, 101 ir 12 dalyse numatytos poveikio priemonės matininkui už jo veiklos pažeidimą gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos. Trunkamojo pažeidimo atveju penkerių metų terminas, per kurį matininkui gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
91. Matininkų veiklos pažeidimai pagal pobūdį skirstomi į:
1) mažareikšmius pažeidimus. Mažareikšmiais pažeidimais laikomi tokie įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, kurie nesukelia žalos užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims. Kai mažareikšmį pažeidimą pašalinti įmanoma, šį pažeidimą padariusiam matininkui Nacionalinė žemės tarnyba pateikia rašytinį įspėjimą pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą;
2) nešiurkščius pažeidimus. Nešiurkščiais pažeidimais laikomi tokie įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti žala užsakovui ir (ar) tretiesiems asmenims, tačiau dėl šių pažeidimų negalėjo būti apribota arba nebuvo apribota užsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti (toliau – nedidelė žala). Nedidelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos vadovo nustatyta tvarka. Kai nešiurkštų pažeidimą pašalinti įmanoma, šį pažeidimą padariusiam matininkui Nacionalinė žemės tarnyba pateikia rašytinį įspėjimą pašalinti nešiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą per šio straipsnio 10 dalyje nurodytą terminą;
3) šiurkščius pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais laikomi tokie įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimai, dėl kurių galėjo būti apribota arba buvo apribota užsakovo ir (ar) trečiųjų asmenų teisė valdyti turtą, juo naudotis ir (ar) disponuoti (toliau – didelė žala). Didelės žalos dydis nustatomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos vadovo nustatyta tvarka 92. Matininkui poveikio priemonė už padarytą pažeidimą skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo kaltę.
10. Nacionalinei žemės tarnybai nustačius mažareikšmį ir (ar) nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, kai pažeidimą pašalinti įmanoma, matininkas raštu įspėjamas, kad ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos turi pašalinti nustatytą pažeidimą ir pateikti šio pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentus. Nustatytų pažeidimų pašalinimo terminas gali būti pratęstas vieną kartą 20 darbo dienų laikotarpiui Nacionalinei žemės tarnybai nustačius mažareikšmį ir (ar) nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, kai pažeidimo pašalinti neįmanoma, matininkas raštu įspėjamas, kad antrą kartą per vienus metus nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos nustačius mažareikšmį pažeidimą, jam 2 mėnesiams bus sustabdytas matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas ir (ar) antrą kartą per vienus metus nuo rašytinio įspėjimo gavimo dienos nustačius nešiurkštų pažeidimą, jam bus panaikintas matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas.
101. Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas: 1) 3 mėnesiams Nacionalinei žemės tarnybai nustačius mažareikšmį ir (ar) nešiurkštų matininko veiklos pažeidimą, jeigu per šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą matininkas nepateikė pažeidimo pašalinimo įrodymo dokumentų; 2) 6 mėnesiams, jeigu per trejus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ar vėliau kas trejus metus, turėdamas kvalifikacijos pažymėjimą, matininkas nekėlė kvalifikacijos pagal Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintas mokymo programas. Jeigu praėjus 6 mėnesių kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui matininkas nepateikia Nacionalinei žemės tarnybai kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų dėl priežasčių, kurias Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta svarbiomis, šį terminą Nacionalinė žemės tarnyba gali vieną kartą atnaujinti; 3) 2 mėnesiams Nacionalinei žemės tarnybai antrą kartą per vienus metus nustačius mažareikšmį matininko veiklos pažeidimą, kurio pašalinti neįmanoma.
11. Matininkui per šio straipsnio 101 dalies 2 punkte nurodytą matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą ištaisius nustatytus šio straipsnio 91 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus pažeidimus kai juos pašalinti įmanoma ir pateikus šių pažeidimų pašalinimo įrodymo dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų pateikimo dienos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas.
111. Šio straipsnio 101 dalies 1 punkte nurodytu atveju matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų pateikimo Nacionalinei žemės tarnybai dienos.
12. Matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas 1) nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis šiurkščiai pažeidė įstatymų kitų teisės aktų reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą reikalavimus 2) po kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo toliau tęsė veiklą 3) per kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo laiką nepašalino pažeidimų 4) per vienus metus 2 ir daugiau kartų padarė nešiurkštų pažeidimą. Šiuo atveju kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas neatsižvelgiant į tai, (ar buvo sustabdytas jo galiojimas 5) per Nacionalinės žemės tarnybos nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir duomenų, kurių reikia informacijai apie jo padarytus pažeidimus ištirti 6) pasibaigus šio straipsnio 101 dalies 2 punkte nurodytam 6 mėnesių terminui jeigu Nacionalinė žemės tarnyba šio termino neatnaujino arba atnaujintam kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminui Nacionalinei žemės tarnybai nepateikia kvalifikacijos kėlimą patvirtinančių dokumentų 7) pateikė melagingus duomenis matininko kvalifikacijos pažymėjimui gauti 8) pateikė prašymą nutraukti matininko veiklą 9) mirė 13 Panaikinus matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą fizinis asmuo prašymą dėl naujo pažymėjimo išdavimo gali teikti ne anksčiau kaip po dvejų metų išskyrus šio straipsnio 12 dalies 6 ir 8 punktuose numatytus atvejus, kai prašymas gali būti teikiamas nesuėjus dvejų metų laikotarpiui 14 Matininko kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina Vyriausybė.
15. Matininko veiklos priežiūrą atlieka Nacionalinė žemės tarnyba.
16. Matininkas už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant ir (ar) pakeičiant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis atsako Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, o už įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir (ar) pakeitimą pažeidimą atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. 17 Matininkų, turinčių galiojančias nuobaudas, sąrašas skelbiamas jų kvalifikacijos pažymėjimus išduodančios institucijos interneto svetainėje Nr. XI-924, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 76-3870 (2010-06-30) Nr. XII-421, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3838 (2013-07-16)
… 11 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio rengimas tikslinimas ir ribų pažymėjimas jame 1. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis rengiamas ir tikslinamas pagal georeferencinių erdvinių duomenų rinkinius, Informacinėje sistemoje įregistruotų objektų erdvinius duomenis vadovaujantis žemės sklypo planu ir kitais formuojant nekilnojamąjį daiktą sudarytais dokumentais kurie pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti 2. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto nekilnojamojo daikto žemės servituto ir sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ribos pažymimos patikrinus ar 1) nekilnojamojo daikto žemės servituto sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ribų planai parengti taip kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti:
a) statinio vietą ir ribas sausumos ar jūrinėje teritorijoje;
b) žemės sklypo žemės servituto ir sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos vietą ir ribas sausumos teritorijoje 2) žemės sklypo ribos sutampa su besiribojančių jau pažymėtų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribomis, išskyrus atvejus, kai šio žemės sklypo ribos nustatytos tiksliau 3) nekilnojamojo daikto, išskyrus inžinerinius tinklus, ribos nekerta sodininkų bendrijoms skirtų mėgėjų sodo teritorijų ribų 4) nekilnojamojo daikto, išskyrus inžinerinį statinį, ribos nekerta kadastro vietovių ir (ar blokų ribų 5) nekilnojamojo daikto ribos nekerta administracinių vienetų teritorijų ribų, išskyrus atvejus, kai inžineriniai statiniai suformuoti kelių savivaldybių teritorijoje ir išduotas šių inžinerinių statinių statybą leidžiantis dokumentas (jei jis reikalingas) 6) nekilnojamojo daikto išskyrus inžinerinį statinį – kelią, geležinkelio kelią, hidrografijos objektą, inžinerinį tinklą ir žemės sklypą suformuotą krašto apsaugos tikslams reikalingą valstybinės reikšmės miškui, hidrografijos objektui, keliui, geležinkelio keliui, valstybės sienos apsaugai, ribos nekerta gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų 7) žemės sklypo ribos nekerta su šio žemės sklypo ribomis besiribojančių inžinerinių statinių – kelių, išskyrus atvejus, kai inžinerinis statinys – kelias yra žemės sklypui nustatyto ir Informacinėje sistemoje įregistruoto žemės servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis ir (ar) tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), prižiūrėti juos ir jais naudotis, ar hidrografijos objektų, išskyrus hidrografijos objektus, kurie kelią kerta per pralaidas, ribų 8) inžinerinio statinio ribos nekerta kito to paties pogrupio (paskirties) inžinerinio statinio ribų, išskyrus atvejus, kai linijiniai inžineriniai statiniai yra skirtingame gylyje arba kai jų ribos įeina į šulinį ir (ar) kamerą, arba kai inžineriniai statiniai – keliai yra skirtingų lygių sankryžose ir sankirtose 9) plotinio inžinerinio statinio ribos nekerta (viena kitos nedengia) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto linijinio inžinerinio statinio, suformuoto žemės paviršiaus plote, kai žemės paviršiaus plote suformuoto linijinio inžinerinio statinio plotas žemės paviršiuje yra mažesnis nei 1 kv. m, ribų;
10) inžinerinio statinio – kelio ribos nekerta besiribojančių Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, išskyrus atvejus, kai žemės sklypui yra nustatytas ir Informacinėje sistemoje įregistruotas žemės servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir (ar) tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), prižiūrėti juos ir jais naudotis, ir kai inžinerinis statinys – kelias yra šio servituto ribose, taip pat hidrografijos objektų, išskyrus hidrografijos objektus, kurie kelią kerta per pralaidas, ribų;
11) žemės sklypo ribos nekerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės servitutų ribų;
12) žemės servituto ribos nekerta žemės sklypo, kuriam nustatytas šis servitutas, ribų; 13 sodininkų bendrijoms skirtų mėgėjų sodo teritorijų ribos nekerta besiribojančių Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, sodininkų bendrijoms skirtų mėgėjų sodo teritorijų, administracinių vienetų teritorijų, gyvenamųjų vietovių teritorijų, kadastro vietovių ir blokų, kelių ir hidrografijos objektų, išskyrus hidrografijos objektus, kurie kelią kerta per pralaidas, ribų 3. Nenustačius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių draudžiančių pažymėti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto nekilnojamojo daikto, žemės servituto ar sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ribas, šio nekilnojamojo daikto, žemės servituto ar sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ribos aplinkos ministro nustatyta tvarka pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.
4. Nustačius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, draudžiančių pažymėti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto nekilnojamojo daikto, žemės servituto ar sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ribas, šio nekilnojamojo daikto, žemės servituto ar sodininkų bendrijai skirtos mėgėjų sodo teritorijos ribos nežymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, išskyrus atvejus, kai:
1) žemės sklypo, kuris suformuotas ar kurio kadastro duomenys keičiami tenkinant viešąjį interesą – Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms ir (ar) įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, ir (ar) krašto apsaugos tikslams, ribos:
a) nesutampa su šio žemės sklypo ribomis besiribojančio kito žemės sklypo ribomis ir šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra pateikti šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyti sutikimas ir įsipareigojimas (šio žemės sklypo ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje);
b) kerta su šio žemės sklypo ribomis besiribojančio inžinerinio statinio – kelio ribas ir šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra pateikti šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyti sutikimas ir įsipareigojimas (šio žemės sklypo ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje);
2) inžinerinio statinio – kelio, kuris suformuotas ar kurio kadastro duomenys keičiami tenkinant viešąjį interesą – Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms ir (ar) įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, ir (ar) krašto apsaugos tikslams, ribos kerta:
a) valstybinės žemės sklypo ribas ir inžinerinio statinio – kelio kadastro duomenų byloje yra pateikti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyti sutikimas ir įsipareigojimas (šio inžinerinio statinio – kelio ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje);
b) žemės sklypo išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2 punkto a papunktyje nurodytą žemės sklypą, ribas ir inžinerinio statinio – kelio kadastro duomenų byloje yra pateikti šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti sutikimas ir įsipareigojimas (šio inžinerinio statinio – kelio ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje);
c) kitų šio prašomo pažymėti inžinerinio statinio – kelio savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinio nuosavybės ar patikėjimo teise valdomų žemės sklypų ribas ir inžinerinio statinio – kelio kadastro duomenų byloje yra pateiktas šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytas įsipareigojimas (šio inžinerinio statinio – kelio ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje) 5 Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymimų ar pažymėtų nekilnojamųjų daiktų ir (ar) kitų objektų ribų prioritetus atsižvelgiant į šių objektų ribų nustatymo būdus, taip pat leidžiamus nekilnojamųjų daiktų ir (ar) kitų objektų ribų nesutapimo dydžius ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo dėl to kad naudota skirtingo tikslumo kartografinė medžiaga, tvarką nustato aplinkos ministras.
6. Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymimos aplinkos ministro nustatyta tvarka. 7 Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų kadastro vietovių ir kadastro blokų ribos tikslinamos aplinkos ministro nustatyta tvarka
… 8 straipsnis. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas 1. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys.
2. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
3. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu:
1) nustatomos ir aplinkos ministro nustatyta tvarka parodomos ir (ar) riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi ankstesni sunaikinti žemės sklypo riboženkliai. Riboženklių standartus nustato aplinkos ministras Žemės sklypo savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis gali atsisakyti žemės sklypo ribų ženklinimo riboženkliais nurodydamas tai žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte. Nustačius ir parodžius ir (ar) riboženkliais paženklinus žemės sklypo ribas arba atstačius ankstesnius sunaikintus žemės sklypo riboženklius, surašomas aplinkos ministro nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis
2) kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
3) kartografuojamos faktinės žemės naudmenos;
4) apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai;
5) parengiamas žemės sklypo planas; 6);
7) užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma;
8) išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą;
9) nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
10) nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas, statybos rūšių pradžios ir pabaigos metai;
11) apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą;
12) parengiami statinių aukštų planai;
13) apskaičiuojamos statinio vertės Vyriausybės nustatyta tvarka;
14) užpildomos statinių kadastro duomenų formos;
15) parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla 4. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą sudaro:
1) nekilnojamojo daikto planai, nurodyti šio straipsnio 3 dalies 5 ir 12 punktuose;
2) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų formos, nurodytos šio straipsnio 3 dalies 7 ir 14 punktuose;
3) dokumentai, nurodyti šio Įstatymo 12 straipsnyje, kurių pagrindu nekilnojamojo turto kadastre yra įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys.
5. Nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje. Parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas Kadastro nuostatuose nustatyta tvarka.
6. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto planų bei kadastro duomenų formų turinį ir parengimo bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai. 7. Žemės sklypų ribas žymintys riboženkliai, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą atstatomi vadovaujantis teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame suprojektuotos žemės sklypo ribos, sprendiniais
8. Inžinerinio statinio – kelio, kuris suformuotas ar kurio kadastro duomenys keičiami tenkinant viešąjį interesą – Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms ir (ar) įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, ir (ar) krašto apsaugos tikslams, kadastrinių matavimų metu nustačius, kad šio inžinerinio statinio – kelio ribos kerta:
1) besiribojančio Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto valstybinės žemės sklypo ribas, matininkas rengia šio matuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turėdamas:
a) valstybinės žemės sklypo patikėtinio arba jo įgalioto asmens aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotą aplinkos ministro nustatytos formos rašytinį sutikimą o kai valstybinės žemės sklypas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais – ir visų bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotą aplinkos ministro nustatytos formos rašytinį sutikimą kad dalis nurodyto inžinerinio statinio – kelio patektų į valstybinės žemės sklypą ir šio matuojamo inžinerinio statinio – kelio ribos būtų pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje;
b) inžinerinio statinio – kelio kadastrinių matavimų iniciatoriaus aplinkos ministro nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą savo lėšomis inicijuoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto valstybinės žemės sklypo kurį kerta matuojamo inžinerinio statinio – kelio ribos, riboms patikslinti reikalingų šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų parengimą ir (ar) šio žemės sklypo kadastrinius matavimus;
2) besiribojančio Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytą žemės sklypą, ribas, matininkas rengia šio matuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turėdamas:
a) žemės sklypo, kurio ribas kerta matuojamo inžinerinio statinio – kelio ribos, savininko ar jo įgalioto asmens aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotą aplinkos ministro nustatytos formos rašytinį sutikimą, o kai žemės sklypas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendraturčiais – ir visų bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotą aplinkos ministro nustatytos formos rašytinį sutikimą, kad dalis nurodyto inžinerinio statinio – kelio patektų į jiems priklausantį žemės sklypą ir kad šio inžinerinio statinio – kelio ribos būtų pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje;
b) inžinerinio statinio – kelio kadastrinių matavimų iniciatoriaus aplinkos ministro nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą savo lėšomis inicijuoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto šio žemės sklypo, kurį kerta matuojamo inžinerinio statinio – kelio ribos, riboms patikslinti reikalingų šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų parengimą ir (ar) šio žemės sklypo kadastrinius matavimus;
3) besiribojančio Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje jau pažymėto žemės sklypo, kuris nuosavybės ar patikėjimo teise valdomas to paties kaip matuojamo inžinerinio statinio – kelio savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinio, ribas, matininkas rengia šio matuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turėdamas šio savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinio ar jo įgalioto asmens aplinkos ministro nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą patikslinti žemės sklypo, kurį kerta matuojamo inžinerinio statinio – kelio ribos, ribas.
9. Žemės sklypo, kuris suformuotas ar kurio kadastro duomenys keičiami tenkinant viešąjį interesą – Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms ir (ar) įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, ir (ar) krašto apsaugos tikslams, kadastrinių matavimų metu nustačius, kad šio žemės sklypo ribos kerta besiribojančio inžinerinio statinio – kelio ir (arba) kito žemės sklypo ribas, matininkas rengia šio matuojamo žemės sklypo kadastro duomenų bylą turėdamas inžinerinio statinio – kelio ir (arba) žemės sklypo, kurio ribas kerta matuojamo žemės sklypo ribos, savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinio ar jo įgalioto asmens aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotą aplinkos ministro nustatytos formos rašytinį sutikimą, kad matuojamo žemės sklypo ribos būtų pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, ir žemės sklypo kadastrinių matavimų iniciatoriaus aplinkos ministro nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą savo lėšomis inicijuoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto inžinerinio statinio – kelio, kurį kerta žemės sklypo ribos, riboms patikslinti reikalingo statinio projekto parengimą ir (ar) šio inžinerinio statinio kadastrinius matavimus ir (arba) žemės sklypo, kurį kerta matuojamo žemės sklypo ribos, riboms patikslinti reikalingų šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų parengimą ir (ar) šio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nr. X-1406, 2007-12-21, Žin., 2008, Nr. 4-120 (2008-01-10) Nr. XI-924, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 76-3870 (2010-06-30) Nr. XII-421, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3838 (2013-07-16)
8 straipsnis. Žemės sklypo ribų parodymas ir (ar) paženklinimas riboženkliais arba ankstesnių riboženklių atstatymas ar kitoks atkūrimas 1. Nustačius žemės sklypo kadastro duomenis aplinkos ministro nustatyta tvarka parodomos ir (ar) paženklinamos riboženkliais žemės sklypo ribos arba atstatomi ar kitaip atkuriami ankstesni riboženkliai. Riboženklių standartus nustato aplinkos ministras
2. Matininkas aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki žemės sklypo ribų parodymo ir (ar) paženklinimo arba ankstesnių riboženklių atstatymo ar kitokio atkūrimo dienos privalo informuoti žemės sklypo savininką arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinį, taip pat suinteresuotus asmenis – besiribojančių žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinius – apie planuojamą žemės sklypo ribų parodymą, kai matuojamo žemės sklypo savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis atsisako žemės sklypo paženklinimo riboženkliais, ir (ar) žemės sklypo ribų paženklinimą arba ankstesnių riboženklių atstatymą ar kitokį atkūrimą. Besiribojančio žemės sklypo savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis turi teisę atsisakyti dalyvauti parodant ir (ar) paženklinant riboženkliais žemės sklypo ribas ar atstatant ar kitaip atkuriant ankstesnius riboženklius, bet turi apie tai aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti matininką ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki žemės sklypo ribų parodymo ir (ar) paženklinimo dienos. Jeigu asmenys, kurie buvo informuoti apie planuojamą žemės sklypo ribų parodymą ir (ar) žemės sklypo ribų paženklinimą arba ankstesnių riboženklių atstatymą ar kitokį atkūrimą nurodytu laiku neatvyksta, žemės sklypo ribų parodymas ir (ar) žemės sklypo ribų paženklinimas arba ankstesnių riboženklių atstatymas ar kitoks atkūrimas atliekamas aplinkos ministro nustatyta tvarka jiems nedalyvaujant. 3 Žemės sklypo savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinis gali atsisakyti žemės sklypo paženklinimo riboženkliais šį atsisakymą nurodydamas aplinkos ministro nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. Parodžius ar riboženkliais paženklinus žemės sklypo ribas arba atstačius ar kitaip atkūrus ankstesnius riboženklius, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis 4. Žemės sklypus žymintys riboženkliai, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nustatytos neatliekant šio žemės sklypo kadastrinių matavimų atstatomi ar kitaip atkuriami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame suprojektuotos žemės sklypo ribos, sprendiniais o jei nebuvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas kita už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos patvirtinta grafine medžiaga kurioje suprojektuotos šio žemės sklypo ribos
… 17 straipsnis. Nekilnojamojo daikto pažymėjimas kadastro žemėlapyje 1. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis rengiamas ir tikslinamas naudojantis georeferencinių erdvinių duomenų rinkiniais Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei vadovaujantis žemės sklypo planu ir kitais nekilnojamojo daikto formavimo procese sudarytais dokumentais, kurie yra pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti.
2. Kadastro žemėlapis apima visą Lietuvos Respublikos sausumos teritoriją ir jūrinę teritoriją. Kadastro žemėlapį sudaro šie pagrindiniai grafiniai sluoksniai 1) georeferenciniai duomenys: paieška ar rastrinė kartografinė medžiaga; valstybinio ir vietinio geodezinio pagrindo taškų, susietų su valstybine koordinačių sistema, koordinatės ir kita šiuos taškus apibūdinanti atributinė informacija;
2) administracinių vienetų teritorijų ribų, pavadinimų, kodų;
3) gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų, pavadinimų, kodų;
4) kadastro vietovių ribų, pavadinimų, kodų;
5) kadastro blokų ribų, pavadinimų, kodų;
6) sodininkų bendrijoms priskirtų mėgėjų sodo teritorijų ribų, sodininkų bendrijų pavadinimų ir kodų;
7) žemės sklypų ribų, šių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje ir jų unikalių bei kadastro numerių;
8) pastatų kontūrų ar centro taškų koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje ir unikalių numerių;
9) inžinerinių statinių (tiesinių) kontūrų ar ašinių linijų, jų pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje ir unikalių numerių;
10) nekilnojamųjų daiktų vidutinių rinkos verčių, nustatytų masinio vertinimo būdu, zonų, pavadinimų, kodų;
11) jūrinės teritorijos ribų, pavadinimo, unikalaus skaitmeninio kodo;
12) nustatytų servitutų ribos valstybinėje koordinačių sistemoje;
13) nustatytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribos valstybinėje koordinačių sistemoje.
3. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis naudojamas teritorijų planavimo, žemėtvarkos projektų rengimo darbams, kitiems kadastrams bei registrams, nustatant nekilnojamojo turto apmokestinimą ir kitiems tikslams.
4. Įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas aplinkos ministro nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto servituto ar sodininkų bendrijai priskirtos mėgėjų sodo teritorijos ribas patikrinama ar:
1) nekilnojamojo daikto, servituto planai, sodininkų bendrijai priskirtos mėgėjų sodo teritorijos ribų planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto ar servituto, ar sodininkų bendrijai priskirtos mėgėjų sodo teritorijos vietą ir ribas Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ar jūrinėje teritorijoje;
2) žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos aplinkos ministro nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau;
3) nekilnojamojo daikto ribos nekerta administracinių vienetų teritorijų ribų, išskyrus atvejus, kai inžineriniai statiniai suformuoti kelių savivaldybių teritorijoje ir išduotas šių inžinerinių statinių statybą leidžiantis dokumentas (jei jis reikalingas);
4) žemės sklypo ribos nekerta su šio žemės sklypo ribomis besiribojančių inžinerinių statinių – kelių, išskyrus atvejus, kai inžinerinis statinys – kelias yra žemės sklypui nustatyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis ir (ar) tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), prižiūrėti juos ir jais naudotis, ribose, ar hidrografijos objektų, išskyrus hidrografijos objektus, kurie kelią kerta per pralaidas, ribų;
5) nekilnojamojo daikto, išskyrus inžinerinius tinklus, ribos nekerta sodininkų bendrijoms priskirtų mėgėjų sodo teritorijų ribų;
6) nekilnojamojo daikto, išskyrus inžinerinį statinį – kelią, geležinkelio kelią, hidrografijos objektą, inžinerinį tinklą ir žemės sklypą, suformuotą krašto apsaugos tikslams, reikalingą valstybinės reikšmės miškui, hidrografijos objektui, keliui, geležinkelio keliui, valstybės sienos apsaugai, ribos nekerta gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų;
7) nekilnojamojo daikto, išskyrus inžinerinį statinį, ribos nekerta kadastro vietovių ir (ar) blokų ribų;
8) inžinerinio statinio ribos nekerta kito to paties pogrupio (paskirties) inžinerinio statinio ribų, išskyrus atvejus, kai linijiniai inžineriniai statiniai yra skirtingame gylyje arba jų ribos įeina į šulinį ir (ar) kamerą, arba inžineriniai statiniai – keliai yra skirtingų lygių sankryžose ir sankirtose;
9) plotinio inžinerinio statinio ribos nekerta (viena kitos nedengia) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto linijinio inžinerinio statinio, suformuoto žemės paviršiaus plote, ribų, išskyrus atvejus, kai žemės paviršiaus plote suformuoto linijinio inžinerinio statinio plotas žemės paviršiuje yra mažesnis nei 1 kv. m;
10) inžinerinio statinio – kelio ribos nekerta besiribojančių Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, išskyrus atvejus, kai žemės sklypui yra nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir (ar) tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), prižiūrėti juos ir jais naudotis, ir inžinerinis statinys – kelias yra šio servituto ribose, taip pat hidrografijos objektų, išskyrus hidrografijos objektus, kurie kelią kerta per pralaidas, ribų;
11) žemės sklypo ribos nekerta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų servitutų ribų;
12) servituto ribos nekerta žemės sklypo, kuriam nustatytas šis servitutas, ribų;
13) sodininkų bendrijoms priskirtų mėgėjų sodo teritorijų ribos nekerta besiribojančių Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, sodininkų bendrijoms priskirtų mėgėjų sodo teritorijų, administracinių vienetų teritorijų, gyvenamųjų vietovių teritorijų, kadastro vietovių ir blokų, kelių ir hidrografijos objektų, išskyrus hidrografijos objektus, kurie kelią kerta per pralaidas, ribų.
5. Nenustačius aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą, Kadastro tvarkytojas aplinkos ministro nustatyta tvarka pažymi jį nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Kad nekilnojamasis daiktas yra pažymėtas kadastro žemėlapyje, rodo Kadastro tvarkytojo žyma – spaudas nekilnojamojo daikto plane. Šio spaudo formą ir turinį nustato ir tvirtina Kadastro tvarkytojas.
51. Nustačius šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamojo daikto ribas, Kadastro tvarkytojas nežymi jų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, išskyrus atvejus, kai:
1) žemės sklypo, kuris suformuotas ar kurio kadastro duomenys keičiami tenkinant viešąjį interesą – Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms ir (ar) įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, ir (ar) krašto apsaugos tikslams, ribos:
a) kerta su šio žemės sklypo ribomis besiribojančio kito žemės sklypo ribas arba su jomis nesiriboja ir šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra pateikti šio Įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodyti sutikimas ir įsipareigojimas (šio žemės sklypo ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje);
b) kerta su šio žemės sklypo ribomis besiribojančio inžinerinio statinio – kelio ribas ir šio žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra pateikti šio Įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nurodyti sutikimas ir įsipareigojimas (šio žemės sklypo ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje);
2) inžinerinio statinio – kelio, kuris suformuotas ar kurio kadastro duomenys keičiami tenkinant viešąjį interesą – Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms ir (ar) įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus, ir (ar) krašto apsaugos tikslams, ribos kerta:
a) valstybinės žemės sklypo ribas ir inžinerinio statinio – kelio kadastro duomenų byloje yra pateikti šio Įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodyti sutikimas ir įsipareigojimas (šio kelio ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje b) žemės sklypo išskyrus šio straipsnio šios dalies 2 punkto a papunktyje nurodytą žemės sklypą ribas ir inžinerinio statinio – kelio kadastro duomenų byloje yra pateikti šio Įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti sutikimas ir įsipareigojimas (šio inžinerinio statinio – kelio ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje
c) kitų šio prašomo pažymėti inžinerinio statinio – kelio savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės sklypo patikėtinio nuosavybės ar patikėjimo teise valdomų žemės sklypų ribas ir inžinerinio statinio – kelio kadastro duomenų byloje yra pateiktas šio Įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 3 punkte nurodytas įsipareigojimas (šio inžinerinio statinio – kelio ribos pažymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje).
6. Leistinus Nekilnojamojo turto kadastro objektų ir (ar) kitų objektų neatitikimų dydžius ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio tikslinimo dėl to kad buvo naudota skirtingo tikslumo kartografinė medžiaga tvarką nustato aplinkos ministras.
7. Administracinių vienetų gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių, kadastro blokų, sodininkų bendrijoms priskirtų mėgėjų sodo teritorijų ir jūrinės teritorijos riboms pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje reikalingų duomenų parengimo tvarką nustato aplinkos ministras, o pateikimo Kadastro tvarkytojui tvarką – Kadastro nuostatai.
8. Servitutų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žymimos aplinkos ministro nustatyta tvarka
… 17 straipsnis. Matininko teisės, pareigos ir atsakomybė 1. Atlikdamas šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytus darbus Lietuvos Respublikoje matininkas turi teisę 1) turėdamas nekilnojamojo daikto savininko sutikimą įeiti į asmeniui pageidaujančiam atlikti kadastrinius matavimus parodyti žemės sklypo ribas ir (arba) jas paženklinti riboženkliais arba atstatyti ar kitaip atkurti ankstesnius riboženklius, nuosavybės teise priklausantį ar jo valdomą nekilnojamąjį daiktą arba atlikti kadastrinius matavimus bepilotėmis skraidyklėmis;
2) suderinęs su žemės sklypu, kuriame atliekami kadastriniai matavimai, besiribojančių žemės sklypų savininkais ar naudotojais kadastrinių matavimų atlikimo datą, laiką ir kitas besiribojančių žemės sklypų savininkų ar naudotojų raštu pateiktas šių darbų atlikimo sąlygas, patekti į besiribojančius žemės sklypus ir juose atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus, jeigu tai būtina kadastro duomenims nustatyti. Matininkas apie planuojamus atlikti darbus, jų atlikimo datą ir laiką besiribojančiuose žemės sklypuose šių žemės sklypų savininkams ar naudotojams praneša raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki jų atlikimo dienos; 3 gauti besiribojančio žemės sklypo savininko ar naudotojo vardą pavardę, gimimo datą ir jo (jų) gyvenamosios vietos adresą iš informacinių sistemų, kad galėtų pranešti besiribojančių žemės sklypų savininkams ar naudotojams apie planuojamus atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus šio straipsnio šios dalies 2 punkte nustatytu atveju;
4) pagal su valstybės ar savivaldybių institucijomis sudarytą sutartį dėl kadastrinių matavimų atlikimo kartu su mokesčių administratoriumi turėdamas nekilnojamųjų daiktų savininkų sutikimą, patekti į tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius ar jų valdomus nekilnojamuosius daiktus kadastrinių matavimų tikslu, kai būtina nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ar pakeisti juos mokesčių administravimo tikslais, kai siekiama paimti nekilnojamąjį daiktą ar jo dalį visuomenės poreikiams arba kai būtina nustatyti arba pakeisti nekilnojamųjų daiktų, kurie neturi savininkų (arba kurių savininkai nežinomi), kadastro duomenis;
5) gauti informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus nekilnojamojo daikto kadastriniams matavimams atlikti ir matininko funkcijoms vykdyti, iš jais disponuojančių institucijų.
2. Atlikdamas šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytus darbus Lietuvos Respublikoje, matininkas privalo: 1 užtikrinti kad šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytiems darbams naudojami prietaisai ir įranga atitiktų jų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir būtų naudojami pagal šiuos reikalavimus;
2) laikytis sąžiningumo ir nešališkumo principo – priimti sprendimus privalo remdamasis objektyviais faktais neatsižvelgdamas į asmeninius ar finansinius interesus nedemonstruodamas simpatijų ar antipatijų pavieniams asmenims ar jų grupėms; 3) aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti informaciją Įgaliotai institucijai apie valstybinio geodezinio tinklo geodezinių punktų būklę;
4) ne rečiau kaip kas 3 metus tobulintis neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjo organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose – išklausyti ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų pagal mokymus organizuojančių asmenų patvirtintas matininko kvalifikacijos tobulinimo programas, suderintas su Įgaliota institucija. Matininko kvalifikacijos tobulinimą pagrindžiantys dokumentai Įgaliotai institucijai teikiami aplinkos ministro nustatyta tvarka;
5) šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytus darbus atlikti tik patikrinęs, ar dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų kreipęsis asmuo turi teisę užsakyti šiuos darbus, ir sudaręs su šiuo asmeniu rašytinę sutartį;
6) pasirašyti parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą kvalifikuotu elektroniniu parašu, patvirtindamas, kad nustatyti ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje aprašyti duomenys yra teisingi, užtikrinti komplektuojamų savo parengtų dokumentų, žemės sklypo ribų ženklinimo procedūros (jei ji atlikta) atitiktį įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimams;
7) aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti matininko veiklos priežiūrą atliekančiai aplinkos ministro įgaliotai institucijai (toliau – matininko veiklos priežiūrą atliekanti institucija), teismams, kitoms valstybės ar savivaldybės institucijoms ar įstaigoms informaciją apie savo parengtus nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojamus dokumentus;
8) laikytis asmens duomenų tvarkymo reikalavimų įgyvendinant tinkamas technines ir organizacines asmens duomenų saugumo priemones, kitas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016 / 679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95 / 46 / EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente) duomenų valdytojui nustatytas prievoles (kai matininkas yra duomenų valdytojas, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą (ES) 2016 / 679).
… 2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos 1. Kadastro vietovė – pagrindinis Nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus. Kadastro vietovės nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2 Lietuvos Respublikos jūrinė teritorija (toliau– jūrinė teritorija) – nustatytą plotą ir unikalų skaitmeninį kodą turinti Baltijos jūros teritorijos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną. 21 Linijinis inžinerinis statinys – inžinerinis statinys, kuris grafiškai vaizduojamas linija ir kurį apibūdinantys kadastro duomenys yra statinio ašinės linijos pradžios, pabaigos ir posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, o pagrindinis geometrinis matmuo – ilgis. 22 Masinis nekilnojamojo turto vertinimas (toliau – masinis vertinimas) – nekilnojamojo turto vertinimo būdas kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos vadovaujantis šiuo įstatymu, įvertinami Nekilnojamojo turto kadastro objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos masinio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. 23. Masinio nekilnojamojo turto vertinimo įmonė (toliau – masinio vertinimo įmonė) – įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą ir atliekanti masinį nekilnojamojo turto vertinimą. 3 Matininkas – fizinis asmuo, turintis Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, atstatyti žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius 4 Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys 5 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. 6 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys.
7. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas.
8. Nekilnojamojo daikto perdalijimas (amalgamacija) – nekilnojamojo daikto pertvarkymas, kai vieno nekilnojamojo daikto dalis atidalijama nesudarant atskiro nekilnojamojo daikto ir sujungiama su greta esančiu nekilnojamuoju daiktu.
9. Nekilnojamojo turto kadastras – susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose. Juo galima naudotis elektroniniu ar kitu būdu
10. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis – Nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis kurioje parodoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų esančių Lietuvos Respublikos sausumos teritorijoje ir jūrinėje teritorijoje vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ši informacija pateikiama skaitmenimis, grafiniais elementais. 101 Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė (toliau– vidutinė rinkos vertė) – Nekilnojamojo turto kadastro objekto vertė, išreiškiama pinigų suma, nustatyta taikant bendrą metodologiją, statistines nekilnojamojo turto rinkos, Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro geografinės informacinės sistemos duomenų analizės ir masinio nekilnojamojo turto vertinimo sistemos technologijas. 11. Patalpa – nustatytos paskirties pastato dalis (butas, kontora ir pan.), atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. 111 Plotinis inžinerinis statinys – inžinerinis statinys, kuris grafiškai vaizduojamas uždaru kontūru ir kurį apibūdinantys kadastro duomenys yra statinio kontūro charakteringų taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, o pagrindinis geometrinis matmuo – plotas. 12 Riboženklis – žemės sklypo ribas ir jų posūkio taškus vietovėje žymintis standartizuotas ženklas. 13 Žemės sklypo planas – pagal matavimus vietovėje aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtas brėžinys kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys 14 Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme. Nr. XI-924, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 76-3870 (2010-06-30)
… 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Kadastro blokas – nustatytomis galinčiomis kisti ribomis apibrėžta unikalų skaitinį kodą turinti Lietuvos Respublikos sausumos teritorija, kuri yra kadastro vietovės dalis.
2. Kadastro vietovė – nustatytomis galinčiomis kisti ribomis apibrėžta Lietuvos Respublikos sausumos teritorija, kuri turi pavadinimą ir unikalų skaitinį kodą ir kurioje esantys nekilnojamieji daiktai apskaitomi ir pažymimi Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 3 Lietuvos Respublikos jūrinė teritorija nustatytas ribas, plotą ir unikalų skaitinį kodą turinti Baltijos jūros teritorijos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą, kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną. 4 Linijinis inžinerinis statinys – inžinerinis statinys, kuris grafiškai vaizduojamas linija ir kurį apibūdinantys kadastro duomenys yra statinio ašinės linijos pradžios, pabaigos ir posūkių taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, o pagrindinis geometrinis matmuo – ilgis. 5 Masinis nekilnojamojo turto vertinimas – nekilnojamojo turto vertės nustatymas kai, naudojant Nekilnojamųjų daiktų registro, kitų registrų ir informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant statistines duomenų analizės ir vertės nustatymo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje įregistruoti nekilnojamieji daiktai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos masinio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. 6 Matininkas – fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų įstatymo nustatyta tvarka įgijęs teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, parodyti žemės sklypo ribas ir (arba) jas paženklinti riboženkliais arba atstatyti ar kitaip atkurti ankstesnius riboženklius parengti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas 7 Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatomi ir surenkami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kurie užfiksuojami matininko parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje 8 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – nekilnojamąjį daiktą apibūdinantys erdviniai, kokybiniai, kiekybiniai ir kiti duomenys 9 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – matininko parengtas ir pasirašytas skaitmeninis dokumentas, kuriame užfiksuoti susisteminti atliekant nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus nustatyti ir surinkti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys
10. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis – žemėlapis, kuriame pažymimos ir tvarkomos Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje įregistruotų žemės sklypų inžinerinių statinių žemės servitutų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribos, pastatų centro taškai, taip pat nustatytų sodininkų bendrijoms skirtų mėgėjų sodų teritorijų ribos valstybinėje koordinačių sistemoje. 11 Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė nekilnojamojo daikto vertė, išreiškiama pinigų suma, nustatyta taikant bendrą vertinimo metodologiją, nekilnojamojo turto rinkos, Nekilnojamojo turto registrų informacinės sistemos geografinės informacinės sistemos duomenų analizės ir masinio nekilnojamojo turto vertinimo sistemos technologijas. 12 Plotinis inžinerinis statinys – inžinerinis statinys, kuris grafiškai vaizduojamas uždaru kontūru ir kurį apibūdinantys kadastro duomenys yra statinio kontūro charakteringų taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, o pagrindinis geometrinis matmuo – plotas. 13 Riboženklis – žemės sklypo ribas ir jų posūkio taškus vietovėje žymintis standartizuotas ženklas. 14 Suderinta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – matininko parengta, Nekilnojamojo turto registrų informacinės sistemos tvarkytojo aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrinta ir pripažinta parengta tinkamai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla kuri yra nekilnojamojo daikto registravimo Nekilnojamojo turto registrų informacinėje sistemoje pagrindas 15 Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. II SKYRIUS NEKILNOJAMŲJŲ DAIKTŲ KADASTRINIŲ MATAVIMŲ OBJEKTAI
… 6 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys 1 Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys 1) kadastro vietovės pavadinimas ir kodas kadastro bloko kodas žemės sklypo bloke numeris ( žemės sklypo kadastro numeris kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas 2) unikalus žemės sklypo numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą žemės sklypo egzistavimo laiką 3) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis; 4 žemės sklypo naudojimo būdas;
5) žemės sklypo plotas;
6) žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis: žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė;
7) žemės plotas su melioracijos įrenginiais: nusausinta žemė; drėkinama žemė;
8) žemės ūkio naudmenų kokybės įvertinimas, išreikštas našumo balu; 9);
10) saugomos teritorijos, kurioje yra kultūros paminklų ir kultūros vertybių, duomenys;
11) žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta Vyriausybės nustatyta tvarka; vertės nustatymo data;
12) įsigijimo kaina ir įsigijimo data;
13) žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; 14 žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data;
15) kiti teisės aktų nustatyti duomenys 2 Į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys:
1) objektas: pastatas; patalpa; inžinerinis statinys;
2) unikalus statinio (taip pat nebaigto statyti) numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą statinio buvimo laiką;
3) patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą šio daikto egzistavimo laiką;
4) statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas;
5) statinio parametrai: plotas; tūris; ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai;
6) statinio statybinė medžiaga;
7) statinio vidaus įrangos charakteristikos;
8) statinio vertės, nustatytos Vyriausybės nustatyta tvarka; verčių nustatymo datos;
9) statinio fizinio nusidėvėjimo ir baigtumo procentas;
10) įsigijimo kaina ir įsigijimo data;
11) statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai;
12) duomenys apie statinio statybos būklę;
13) statinio (išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio statinio buvimo vietą) buvimo vieta žemės sklype ( žemės sklypo, kuriame yra statinys unikalus numeris 14 patalpos suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas buvimo vieta pastate ( statinio kuriame yra patalpa unikalus numeris);
15) statinio aukštų skaičius;
16) patalpų suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai skaičius;
17) gyvenamosios paskirties patalpų suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, skaičius;
18) gyvenamosios paskirties patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, kambarių skaičius;
19) aukštas, kuriame yra patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas;
20) kultūros paminklo ir kultūros vertybės duomenys;
21) statinio kontūrų skaitmeninė grafinė informacija ir statinio vidaus išplanavimo skaitmeniniai grafiniai duomenys; 22) statinio kadastro duomenų nustatymo data; 23 kiti teisės aktų nustatyti duomenys.
3. Įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis ( išskyrus jūrinėje teritorijoje esančio statinio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas Adresas į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomas tik tais atvejais, kai nekilnojamasis daiktas yra adreso objektas.
4. Įrašant sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjų sodo teritorijoje esančio žemės sklypo kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, įrašomas sodininkų bendrijos, kurioje yra tas žemės sklypas, pavadinimas ir kodas. 5 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai 6 Įrašant jūrinėje teritorijoje esančio statinio kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą kartu turi būti nurodomas šios jūrinės teritorijos kurioje yra šis statinys, pavadinimas ir unikalus skaitmeninis kodas.
… 6 straipsnis. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo ir pakeitimo tvarka 1. Statinių ir patalpų kadastro duomenys turi būti nustatomi ar keičiami: 1 pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar nugriovus statinius, pakeitus statinių ir patalpų paskirtį, atlikus kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomuosius statybos darbus ir (ar) tvarkybos darbus ir jeigu šie pakitimai nebuvo nustatyti šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju;
2) Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 39 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais;
3) statinio ar patalpos savininko ar patikėtinio, o jiems sutikus, ir naudotojo pageidavimu 2. Žemės sklypų kadastro duomenys turi būti nustatomi ar keičiami 1) įregistruotus Informacinėje sistemoje žemės sklypus padalijant atidalijant sujungiant ar perdalijant ( atliekant jų amalgamaciją 2) formuojant žemės sklypus 3) perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius žemės sklypus (jų dalis kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje; 4) žemės sklype pastačius, rekonstravus, suremontavus ar nugriovus statinius ar atlikus kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomuosius statybos darbus ir (ar) tvarkybos darbus (išskyrus atvejus, kai dėl rekonstruotų ar suremontuotų statinių ar kultūros paveldo objekto (statinio) tvarkomųjų statybos darbų ir (ar) tvarkybos darbų žemės sklypo užstatytas plotas ir statinių forma (konfigūracija) nesikeičia), nutiesus kelius, iškasus tvenkinius, įrengus valymo ar melioracijos ir kitus žemės sklypo įrenginius, atlikus kitus veiksmus, dėl kurių pasikeitė žemės sklypo kadastro duomenys, ir nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeisti ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, remonto, griovimo ar naujo statinio pastatymo) darbai ar, kai jis yra kultūros paveldo objektas (statinys), tvarkomieji statybos darbai ir (ar) tvarkybos darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Informacinėje sistemoje dienos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, arba ne vėliau kaip per 2 metus nuo gamtinio proceso, dėl kurio pakito žemės naudmenų sudėtis, įregistravimo informacinėse sistemose arba erdvinių duomenų rinkiniuose dienos;
5) šio straipsnio 4 dalyje ir 10 dalies 3 punkte nurodytais atvejais;
6) žemės sklypo savininko ar valstybinės žemės patikėtinio, o jam sutikus, ir valstybinės žemės naudotojo pageidavimu.
3. Statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo ar naujo statinio pastatymo) darbai užbaigti, kadastro duomenys Informacinėje sistemoje gali būti įrašomi ar pakeičiami iki žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo Informacinėje sistemoje dienos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo šio statinio kadastro duomenų įrašymo ar pakeitimo Informacinėje sistemoje dienos, kai:
1) statinio statytojui (užsakovui) nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą – Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms;
2) statiniai rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti ar pastatyti nauji, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai krašto apsaugos tikslams skirtuose žemės sklypuose ir (ar) įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus;
3) žemės sklypuose, kuriuose nustatytas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požeminius ir antžeminius tinklus, komunikacijas), jeigu kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose energetikos objektų naudojimą, nenustatyta kitaip, pastatyti nauji, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti, nugriauti šių tinklų technologiniai priklausiniai.
4. Siekiant pertvarkyti (atidalijimo, padalijimo ar sujungimo būdu) Informacinėje sistemoje įregistruotą žemės sklypą, kurio ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, šio (šių žemės sklypo kadastro duomenys Informacinėje sistemoje turi būti pakeisti iki patvirtinant žemės sklypo pertvarkymo, karinės infrastruktūros ar specialiosios paskirties projektą 5 Informacinėje sistemoje įregistruoto valstybinės žemės sklypo, kurio ribas kerta šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punkto b papunktyje ir (ar) 2 punkto a papunktyje nustatytais atvejais ir sąlygomis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto inžinerinio statinio – kelio ir (arba) žemės sklypo ribos ribos turi būti patikslintos ir šie patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys Informacinėje sistemoje įrašyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo tokio inžinerinio statinio – kelio ir (arba žemės sklypo ribų pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje dienos. Žemės sklypo ribos turi būti tikslinamos rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Jeigu valstybinės žemės sklypas išnuomotas ar suteiktas naudotis kitais pagrindais, valstybinės žemės patikėtinis apie į jo patikėjimo teise valdomą žemės sklypą patenkančią inžinerinio statinio – kelio ir (arba žemės sklypo dalį turi pranešti nuomininkui ir (ar) kitam naudotojui per 3 mėnesius nuo tokio inžinerinio statinio – kelio ir (arba) žemės sklypo ribų pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje dienos.
6. Informacinėje sistemoje įregistruoto žemės sklypo išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą žemės sklypą, ar inžinerinio statinio – kelio, kurio ribas kerta šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punkto b papunktyje ir (ar) 2 punkto b papunktyje nustatytais atvejais ir sąlygomis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto inžinerinio statinio – kelio ir (arba) kito žemės sklypo ribos, ribos turi būti patikslintos ir patikslinti šio žemės sklypo ar inžinerinio statinio – kelio kadastro duomenys Informacinėje sistemoje įrašyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo tokio inžinerinio statinio – kelio ir (arba) žemės sklypo ribų pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje dienos.
7. Informacinėje sistemoje įregistruoto žemės sklypo kurio ribas kerta šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 2 punkto c papunktyje nustatytu atveju ir sąlygomis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto inžinerinio statinio – kelio ribos, ribos šio žemės sklypo savininko iniciatyva turi būti patikslintos ir šie patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys Informacinėje sistemoje įrašyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo tokio inžinerinio statinio – kelio ir ( arba) žemės sklypo ribų pažymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje dienos.
8. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 11 punkte 6 dalies 23 punkte nurodyti sprendimai jeigu tokių reikia priimami arba Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti dokumentai atlikus visus statybos darbus kurių metu pakeisti statinio kadastro duomenys, surašomi ir tvirtinami (kai juos privaloma patvirtinti kai pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Informacinėje sistemoje įrašyti patikslinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys ir yra nekilnojamojo daikto žyma, kad reikalingi ( laukiami) Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 11 punkte ir 6 dalies 23 punkte nurodyti sprendimai arba Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti dokumentai, arba dokumentas daiktinei teisei į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti ar pakeisti 9 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo ir pakeitimo tvarką, reikalavimus ir leidžiamus nustatytų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nesutapimo dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų dydžius nustato aplinkos ministras 10 Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys gali būti keičiami valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų arba kitų viešojo administravimo subjektų teikimu aplinkos ministro nustatyta tvarka:
1) įgyvendinant Vyriausybės sprendimus dėl nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės perskaičiavimo;
2) vykdant teismų sprendimus dėl Informacinėje sistemoje įregistruoto nekilnojamojo daikto kadastro duomenų patikslinimo;
3) tikslinant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis kai šie nekilnojamieji daiktai ar jų dalys paimami visuomenės poreikiams. Iki patvirtinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar karinės infrastruktūros projektą šį projektą įgyvendinanti institucija, turėdama sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, inicijuoja planuojamų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys Informacinėje sistemoje įrašomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams ar karinės infrastruktūros projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis;
4) kitais teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokestinės vertės nustatymą, perskaičiavimą, nustatytais atvejais.
11. Dėl už žemės sklypų suformavimą atsakingų valstybės tarnautojų netinkamo veikimo iki 2025 m. birželio 30 d. neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys (duomenys, kurie neatitinka jų nustatymo metu buvusios faktinės objektų padėties ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinių), nustatyti valstybinėje koordinačių sistemoje, taisomi, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą žemės sklypą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys taisomi valstybės biudžeto lėšomis žemės sklypo savininko sutikimu. Neteisingai patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys keičiami aplinkos ministro nustatyta tvarka.
12. Dėl Informacinės sistemos tvarkytojo netinkamo veikimo neteisingai suderintoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje patvirtinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys (duomenys kurie neatitinka jų nustatymo metu buvusios faktinės objektų padėties ir (ar) teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinių), nustatyti valstybinėje koordinačių sistemoje, taisomi, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Neteisingai patvirtinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys taisomi Informacinės sistemos tvarkytojo lėšomis nekilnojamojo daikto savininko sutikimu. Neteisingai patvirtinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys keičiami aplinkos ministro nustatyta tvarka.
13. Kai atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, pagal kurį suprojektuotos šio žemės sklypo ribos, nedalydami šio žemės sklypo į atskiras dalis skiria keliai, geležinkelio keliai ir (ar) valstybinės reikšmės vidaus vandenys, išskyrus paviršinius vandens telkinius, kurie iki 2019 m. lapkričio 1 d. yra įgyti privačion nuosavybėn, turi būti rengiamos atskiros žemės sklypų kadastro duomenų bylos.
V SKYRIUS NEKILNOJAMŲJŲ DAIKTŲ KADASTRINIAI MATAVIMAI ŽEMĖS SKLYPO RIBŲ PARODYMAS IR (AR) PAŽENKLINIMAS RIBOŽENKLIAIS ARBA ANKSTESNIŲ RIBOŽENKLIŲ ATSTATYMAS AR KITOKS ATKŪRIMAS IR NEKILNOJAMOJO DAIKTO KADASTRO DUOMENŲ BYLOS RENGIMAS
10 straipsnis. Pranešimai Kadastro tvarkytojui 1. Institucija, išdavusi leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo darbus, per 14 kalendorinių dienų nuo leidimo išdavimo dienos perduoda pranešimą Kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas padaro žymą nekilnojamojo turto kadastre 2. Institucija, išdavusi statybos užbaigimo aktą, per 14 kalendorinių dienų nuo akto išdavimo dienos perduoda pranešimą Kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas padaro žymą nekilnojamojo turto kadastre.
21. Statytojui (užsakovui) IS „ Infostatyba “ užregistravus pranešimą apie statybos pradžią ir pateikus privalomus dokumentus, per IS „ Infostatyba “ ne vėliau kaip kitą darbo dieną Kadastro tvarkytojui perduodamas pranešimas apie šiuos statytojo (užsakovo) IS „ Infostatyba “ paskelbtus duomenis. Kadastro tvarkytojas padaro atitinkamą žymą Nekilnojamojo turto kadastre.
3. Institucija, priėmusi sprendimą gyvenamąsias patalpas pripažinti netinkamomis gyventi, per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos perduoda pranešimą Kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas padaro žymą nekilnojamojo turto kadastre.
4. Institucija, teisės aktų nustatytais atvejais priėmusi sprendimą nekilnojamąjį daiktą paskelbti saugomu arba Vyriausybei priėmus sprendimą gamtos ar kultūros vertybę paskelbti kultūros paminklu, per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos perduoda pranešimą Kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas padaro žymą nekilnojamojo turto kadastre.
5. Institucija, priėmusi sprendimą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos perduoda nuosavybės teisių atkūrimo bylą Kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka duomenis įrašo į nekilnojamojo turto kadastrą.
6. Sodininkų bendrijos pirmininkas arba jo įgaliotas asmuo aplinkos ministro nustatyta supaprastinta tvarka parengtus ir su Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padaliniu suderintus sodininkų bendrijai priskirtos mėgėjų sodo teritorijos ribų duomenis pateikia Kadastro tvarkytojui. Kadastro tvarkytojas sodininkų bendrijos pirmininko arba jo įgalioto asmens prašymu Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi sodininkų bendrijai priskirtos mėgėjų sodo teritorijos ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir Nekilnojamojo turto kadastre padaro įrašus apie žemės sklypų buvimą toje sodininkų bendrijai priskirtoje mėgėjų sodo teritorijoje.
7. Kitus pranešimų Kadastro tvarkytojui atvejus nustato įstatymai.
8. Šio straipsnio 1 – 4 dalyse nurodytų pranešimų Kadastro tvarkytojui perdavimo tvarką ir jų turinį bei žymos nekilnojamojo turto kadastre padarymo tvarką nustato Kadastro nuostatai
10 straipsnis. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis 1. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis apima visą sausumos teritoriją ir jūrinę teritoriją 2. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį sudaro šie pagrindiniai grafiniai sluoksniai:
1) georeferencinių duomenų: paieška ar rastrinė kartografinė medžiaga, valstybinio ir vietinio geodezinio pagrindo taškų, susietų su valstybine koordinačių sistema, koordinatės ir kita šiuos taškus apibūdinanti atributinė informacija;
2) administracinių vienetų teritorijų ribų, pavadinimų, kodų;
3) seniūnijų teritorijų ribų, pavadinimų, kodų;
4) gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų, pavadinimų, kodų;
5) gatvių ašinių linijų (su pradžia, pabaiga ir posūkio taškais), pavadinimų, kodų;
6) adresų vietos taškų, žemės sklypo ir (ar) pastato numerio gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje;
7) kadastro vietovių ribų, pavadinimų, kodų;
8) kadastro blokų ribų, pavadinimų, kodų;
9) sodininkų bendrijoms skirtų mėgėjų sodo teritorijų ribų, sodininkų bendrijų pavadinimų, kodų; 10) žemės sklypų ribų, šių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje, jų unikalių ir kadastro numerių;
11) pastatų centro taškų koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje ir unikalių numerių;
12) inžinerinių statinių kontūrų ar ašinių linijų, jų pradžios, pabaigos ir posūkio taškų arba inžinerinių statinių (taškinių) centro taško koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje ir unikalių numerių;
13) nekilnojamųjų daiktų vidutinių rinkos verčių, nustatytų masinio vertinimo būdu, zonų, pavadinimų, kodų;
14) jūrinės teritorijos ribų, pavadinimo, unikalaus skaitinio kodo;
15) žemės servitutų ribų valstybinėje koordinačių sistemoje ir jų unikalių numerių;
16) teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribų valstybinėje koordinačių sistemoje ir jų unikalių numerių