← Visos profesijos

Įmonių teisininkai

Bendrovių teisė, sutartys, konkurencija, nemokumas ir asmens duomenys. Atnaujinta: 2026-08-26 03:00.
Šios profesijos antrinės teisinės medžiagos (komentarų, gairių) sluoksnis yra plonas — pirmiausia remiamės statutu ir teismų praktika; aiškinamosios medžiagos čia mažiau.

Įsigalioję pakeitimai Originalas

Per pastaruosius ~18 mėn. įsigalioję įstatymų straipsnių pakeitimai. Kiekvienam rodoma reikšmingumo žyma, esminė pokyčio santrauka ir aiškiai atskirta sena bei nauja redakcija. Svarbiausi (🔴/🟠) rodomi pirmiausia.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas

6.364 straipsnis · įsigaliojo 2026-07-31 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
🟡 Procedūrinis Kas pasikeitė: Nuo 2026-07-31 įtvirtinta, kad, prekę pataisius pagal 6.3641 straipsnio 2 dalį, pardavėjo atsakomybės laikotarpis vieną kartą pratęsiamas vieniems metams.
Palyginti seną ir naują tekstą ▾
Sena redakcija

6. 364 straipsnis. Garantija pagal įstatymą 1. Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą).

2. Jeigu skaitmeninių elementų turinčios prekės pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas tam tikrą laikotarpį, pardavėjas yra atsakingas už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos trūkumus, kurių atsiranda ar kurie paaiškėja per dvejus metus nuo skaitmeninių elementų turinčios prekės pristatymo. Jeigu sutartyje numatytas ilgiau negu dvejus metus trunkantis nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas, pardavėjas yra atsakingas už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos trūkumus, kurių atsiranda ar kurie paaiškėja šiuo sutartyje numatytu skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimo laikotarpiu. 3. Pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai. 4 Prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. 5 Jeigu skaitmeninių elementų turinčios prekės pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas tam tikrą laikotarpį, pareiga įrodyti, kad skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra tinkamos kokybės šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, tenka pardavėjui, jeigu trūkumas paaiškėja šiuo laikotarpiu.

Nauja redakcija

6. 364 straipsnis. Garantija pagal įstatymą 1. Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą).

2. Jeigu skaitmeninių elementų turinčios prekės pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas tam tikrą laikotarpį, pardavėjas yra atsakingas už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos trūkumus, kurių atsiranda ar kurie paaiškėja per dvejus metus nuo skaitmeninių elementų turinčios prekės pristatymo. Jeigu sutartyje numatytas ilgiau negu dvejus metus trunkantis nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas, pardavėjas yra atsakingas už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos trūkumus, kurių atsiranda ar kurie paaiškėja šiuo sutartyje numatytu skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimo laikotarpiu. 3. Jeigu prekė taisoma pagal šio kodekso 6. 3641 straipsnio 2 dalį, siekiant užtikrinti tinkamą jos kokybę, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas pardavėjo atsakomybės laikotarpis pratęsiamas vieną kartą vieniems metams. 4. Pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai. 5 Prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. 6 Jeigu skaitmeninių elementų turinčios prekės pirkimo – pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas tam tikrą laikotarpį, pareiga įrodyti, kad skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra tinkamos kokybės šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, tenka pardavėjui, jeigu trūkumas paaiškėja šiuo laikotarpiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas

6.3641 straipsnis · įsigaliojo 2026-07-31 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
🟡 Procedūrinis Kas pasikeitė: Nuo 2026-07-31 atsiranda nauja pardavėjo pareiga prieš vykdant vartotojo reikalavimą informuoti vartotoją apie teisę rinktis prekės taisymą ar keitimą ir apie galimą pardavėjo atsakomybės laikotarpio pratęsimą.
Palyginti seną ir naują tekstą ▾
Sena redakcija

6. 3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1. Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį.

2. Kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, išskyrus atvejus, kai reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų, palyginti su išlaidomis kitam reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant:

1) prekės vertę, jeigu prekė neturėtų trūkumų;

2) prekės trūkumų (neatitikties) reikšmingumą;

3) tai, ar kitokio reikalavimo taikymas nesukeltų nepatogumų vartotojui.

3. Pardavėjas turi teisę atsisakyti užtikrinti tinkamą prekės kokybę, jeigu prekės neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba jeigu dėl to pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytąsias. 4 Vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6. 3643 straipsniu, jeigu:

1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6. 3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę;

2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę;

3) prekės trūkumas yra esminis;

4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. 5 Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. 6 Vartotojas turi teisę sustabdyti prekės kainos ar jos dalies mokėjimą, iki pardavėjas įvykdys šiame skirsnyje nustatytas pardavėjo pareigas. 7 Vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. 8 Vartotojas, siekdamas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos. Pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui.

Nauja redakcija

6. 3641 straipsnis. Vartotojo teisės, kai prekė yra netinkamos kokybės 1. Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį.

2. Kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, vartotojas turi teisę pasirinkti reikalauti prekę pataisyti (remontuoti) arba reikalauti ją pakeisti, išskyrus atvejus, kai reikalavimo nebūtų įmanoma įvykdyti arba pardavėjas dėl to patirtų neproporcingų išlaidų, palyginti su išlaidomis kitam reikalavimui įgyvendinti, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant:

1) prekės vertę, jeigu prekė neturėtų trūkumų;

2) prekės trūkumų (neatitikties) reikšmingumą;

3) tai, ar kitokio reikalavimo taikymas nesukeltų nepatogumų vartotojui.

3. Pardavėjas prieš įgyvendindamas vartotojo reikalavimą pagal šio straipsnio 2 dalį, turi informuoti vartotoją apie jo teisę pasirinkti, ar pataisyti prekę, ar ją pakeisti, taip pat apie galimą pardavėjo atsakomybės laikotarpio pratęsimą, nurodytą šio kodekso 6. 364 straipsnio 3 dalyje.

4. Pardavėjas turi teisę atsisakyti užtikrinti tinkamą prekės kokybę, jeigu prekės neįmanoma pataisyti ar pakeisti arba jeigu dėl to pardavėjas patirtų neproporcingų išlaidų, atsižvelgiant į visas aplinkybes, įskaitant šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytąsias. 5 Vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6. 3643 straipsniu, jeigu:

1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6. 3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 4 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę;

2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę;

3) prekės trūkumas yra esminis;

4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. 6 Vartotojas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis. Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui. 7 Vartotojas turi teisę sustabdyti prekės kainos ar jos dalies mokėjimą, iki pardavėjas įvykdys šiame skirsnyje nustatytas pardavėjo pareigas. 8 Vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. 9 Vartotojas, siekdamas įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos. Pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas

6.3642 straipsnis · įsigaliojo 2026-07-31 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
🟡 Procedūrinis Kas pasikeitė: Nuo 2026-07-31 įtvirtinta galimybė remonto metu vartotojui nemokamai suteikti pakaitinę prekę, o keičiant prekę vartotojo aiškiu prašymu pateikti kitą atnaujintą prekę.
Palyginti seną ir naują tekstą ▾
Sena redakcija

6. 3642 straipsnis. Prekės pataisymas ar pakeitimas 1. Pardavėjas turi pareigą užtikrinti, kad prekė būtų pataisyta ar pakeista, laikantis šių reikalavimų:

1) nemokamai – netaikant mokesčių už prekei pataisyti ar pakeisti būtinas išlaidas, įskaitant išlaidas už pašto, vežimo paslaugas, už darbą ar medžiagas;

2) per protingą terminą nuo momento, kai vartotojas informavo pardavėją apie netinkamą prekės kokybę;

3) nesukeliant vartotojui didelių nepatogumų, atsižvelgiant į prekės pobūdį ir paskirtį, dėl kurios prekė reikalinga vartotojui.

2. Vartotojas grąžina prekę pardavėjui, kad ji būtų pataisyta ar pakeista. Prekės grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui.

3. Jeigu iki trūkumo paaiškėjimo prekė buvo tinkamai įdiegta (instaliuota, įrengta ar įmontuota), atsižvelgiant į jos pobūdį ir paskirtį, pardavėjo pareiga pataisyti ar pakeisti prekę apima ir prekės pašalinimą bei pataisytos ar pakeistos prekės įdiegimą arba išlaidų už prekės pašalinimą ir įdiegimą padengimą.

4. Pardavėjas neturi teisės reikalauti iš vartotojo sumokėti už įprastinį pakeistų prekių naudojimą laikotarpiu iki jų pakeitimo.

Nauja redakcija

6. 3642 straipsnis. Prekės pataisymas ar pakeitimas 1. Pardavėjas turi pareigą užtikrinti, kad prekė būtų pataisyta ar pakeista, laikantis šių reikalavimų:

1) nemokamai – netaikant mokesčių už prekei pataisyti ar pakeisti būtinas išlaidas, įskaitant išlaidas už pašto, vežimo paslaugas, už darbą ar medžiagas;

2) per protingą terminą nuo momento, kai vartotojas informavo pardavėją apie netinkamą prekės kokybę;

3) nesukeliant vartotojui didelių nepatogumų, atsižvelgiant į prekės pobūdį ir paskirtį, dėl kurios prekė reikalinga vartotojui.

2. Vartotojas grąžina prekę pardavėjui, kad ji būtų pataisyta ar pakeista. Prekės grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui.

3. Jeigu iki trūkumo paaiškėjimo prekė buvo tinkamai įdiegta (instaliuota, įrengta ar įmontuota), atsižvelgiant į jos pobūdį ir paskirtį, pardavėjo pareiga pataisyti ar pakeisti prekę apima ir prekės pašalinimą bei pataisytos ar pakeistos prekės įdiegimą arba išlaidų už prekės pašalinimą ir įdiegimą padengimą.

4. Pardavėjas neturi teisės reikalauti iš vartotojo sumokėti už įprastinį pakeistų prekių naudojimą laikotarpiu iki jų pakeitimo. 5. Kol prekė taisoma, pardavėjas, atsižvelgdamas į prekių kategorijos, kuriai priklauso ši prekė, ypatumus ir į vartotojo poreikį, kad tokios prekės būtų nuolat prieinamos, gali jam nemokamai suteikti naudoti pakaitinę prekę, įskaitant atnaujintą prekę.

6. Pardavėjas, vykdydamas pareigą užtikrinti, kad prekė būtų pakeista, gali suteikti vartotojui kitą atnaujintą prekę, jeigu vartotojas pateikia aiškų prašymą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas

34 straipsnis · įsigaliojo 2026-07-01 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
🟡 Procedūrinis Kas pasikeitė: Pakeista 34 straipsnis formuluotė. Pagrindinis pakeitimas: „pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis kuriuos“ → „o kai sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juos“.
Palyginti seną ir naują tekstą ▾
Sena redakcija

… suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1 / 20 bendrovės įstatinio kapitalo.

7. Valdyba analizuoja ir vertina bendrovės vadovo pateiktą medžiagą apie: 1);

2) bendrovės veiklos organizavimą;

3) bendrovės finansinę būklę;

4) ūkinės veiklos rezultatus pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis

8. Bendrovės, kurioje sudaroma stebėtojų taryba, valdyba analizuoja, vertina bendrovės vadovo pateiktą veiklos strategijos projektą ir informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą ir juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai, o bendrovės, kurioje nesudaroma stebėtojų taryba, valdyba atlieka šio Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą funkciją.

9. Valdyba analizuoja, vertina bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei vadovybės ataskaita teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

91. Valdyba analizuoja, vertina Akcijų suteikimo taisyklių projektą, kurį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

92. Valdyba analizuoja ir vertina akcinių bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, atlygio politikos projektą ir jį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

10. Valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti parengtą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

11. Bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka visas šias priežiūros funkcijas:

1) priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis …

Nauja redakcija

… politikos projektą ir jį kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jo teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

10. Valdyba analizuoja, vertina sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projektą ir jam priimti parengtą tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, o kai sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas, juos kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų teikia stebėtojų tarybai ir visuotiniam akcininkų susirinkimui.

11. Bendrovės, kurioje stebėtojų taryba nesudaroma, įstatuose gali būti nustatyta, kad valdyba atlieka visas šias priežiūros funkcijas:

1) priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis …

Kodėl pakeista (aiškinamasis raštas): Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 19, 20, 24, 26, 26 1 , 26 2 , 28, 31, 32, 33, 34, 38, 39, 42, 45 1 , 45², 46 1 , 49, 51, 52, 53 1 , 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 60 1 , 74, 76, 77 ir 78 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau –…

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas

78 straipsnis · įsigaliojo 2026-07-01 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
🟡 Procedūrinis Kas pasikeitė: Nuo 2026-07-01 kolektyvinio investavimo subjektams netaikomų nuostatų sąraše vietoj 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto nurodytas 14 punktas.
Palyginti seną ir naują tekstą ▾
Sena redakcija

… 78 straipsnis. Baigiamosios nuostatos 1. Šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 22 straipsnio 3 ir 4 dalių, 261, 262 straipsnių, 28 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 302, 303 straipsnių, 32 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 34 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 21, 31 ir 92 dalių, 37 straipsnio 12 dalies 5, 6 ir 7 punktų, 373 straipsnio nuostatos netaikomos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytiems kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektus. Šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas sudaryti kolegialų organą, atliekantį priežiūros funkcijas, netaikomas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytoms investicinėms bendrovėms, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

2. Jeigu akcinės bendrovės išleidžiamų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar uždarosios akcinės bendrovės obligacijų bendra pardavimo vertė yra 1 milijonas eurų ir didesnė, bet mažesnė nei 12 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, prieš viešą jų siūlymą Lietuvos Respublikoje turi būti parengtas ir paskelbtas informacinis dokumentas Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka arba, kai akcijos ar obligacijos platinamos per sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo sutelktinio finansavimo platformą, turi būti parengtas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas, kaip tai nustatyta Reglamente (ES) 2020 / 1503.

3. Uždarosios akcinės bendrovės, įsteigtos iki 2014 m. sausio 1 d., kuriose yra daugiau negu vienas akcininkas ir kurių akcininkai ar duomenys apie juos nesikeitė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., šio Įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 2 – 6 punktuose nurodytus duomenis apie savo akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui turi pateikti iki 2014 m. liepos 10 d.

4. Šio Įstatymo nuostatos dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo netaikomos bankams, kitoms kredito ir finansų įstaigoms, reguliuojamosios rinkos operatoriui, kaip jis apibrėžtas Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, draudimo ir perdraudimo įmonėms.

5. Jeigu bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas sudaryti iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau bendrovei įregistruoti juridinių asmenų registre reikalingus dokumentus juridinių asmenų registro …

Nauja redakcija

… 78 straipsnis. Baigiamosios nuostatos 1. Šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 22 straipsnio 3 ir 4 dalių, 261, 262 straipsnių, 28 straipsnio 1 dalies 14 punkto, 302, 303 straipsnių, 32 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 34 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 21, 31 ir 92 dalių, 37 straipsnio 12 dalies 5, 6 ir 7 punktų, 373 straipsnio nuostatos netaikomos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytiems kolektyvinio investavimo subjektams, išskyrus uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjektus. Šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas sudaryti kolegialų organą, atliekantį priežiūros funkcijas, netaikomas Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nurodytoms investicinėms bendrovėms, kurių teisinė forma yra akcinė bendrovė, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

2. Jeigu akcinės bendrovės išleidžiamų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar uždarosios akcinės bendrovės obligacijų bendra pardavimo vertė yra 1 milijonas eurų ir didesnė, bet mažesnė nei 12 milijonų eurų per 12 mėnesių laikotarpį, prieš viešą jų siūlymą Lietuvos Respublikoje turi būti parengtas ir paskelbtas informacinis dokumentas Vertybinių popierių įstatymo nustatyta tvarka arba, kai akcijos ar obligacijos platinamos per sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo sutelktinio finansavimo platformą, turi būti parengtas pagrindinės informacijos apie investiciją dokumentas, kaip tai nustatyta Reglamente (ES) 2020 / 1503.

3. Uždarosios akcinės bendrovės, įsteigtos iki 2014 m. sausio 1 d., kuriose yra daugiau negu vienas akcininkas ir kurių akcininkai ar duomenys apie juos nesikeitė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., šio Įstatymo 411 straipsnio 2 dalies 2 – 6 punktuose nurodytus duomenis apie savo akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui turi pateikti iki 2014 m. liepos 10 d.

4. Šio Įstatymo nuostatos dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo netaikomos bankams, kitoms kredito ir finansų įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, reguliuojamosios rinkos operatoriui, kaip jis apibrėžiamas Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, draudimo ir perdraudimo įmonėms.

5. Jeigu bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas sudaryti iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau bendrovei įregistruoti juridinių asmenų registre reikalingus dokumentus juridinių asmenų registro …

Kodėl pakeista (aiškinamasis raštas): Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 19, 20, 24, 26, 26 1 , 26 2 , 28, 31, 32, 33, 34, 38, 39, 42, 45 1 , 45², 46 1 , 49, 51, 52, 53 1 , 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 60 1 , 74, 76, 77 ir 78 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau –…

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas

32 straipsnis · įsigaliojo 2026-07-01 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
🟡 Procedūrinis Kas pasikeitė: Nuo 2026-07-01 patikslinta kompetencija: stebėtojų taryba atsiliepimus ir pasiūlymus dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto teikia tik kai tokį sprendimą priima visuotinis akcininkų susirinkimas.
Palyginti seną ir naują tekstą ▾
Sena redakcija

32 straipsnis. Stebėtojų tarybos kompetencija ir sprendimų priėmimas 1. Stebėtojų taryba:

1) svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, analizuoja ir vertina informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikia eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui …

Nauja redakcija

…, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, taip pat valdybos ir bendrovės vadovo veiklos;

8) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl sprendimo dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto ir jam priimti parengto tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio kai sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo priima visuotinis akcininkų susirinkimas

9) teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;

10) pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui ir valdybai atsiliepimus ir pasiūlymus dėl akcinių bendrovių, kurių …

Kodėl pakeista (aiškinamasis raštas): Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 19, 20, 24, 26, 26 1 , 26 2 , 28, 31, 32, 33, 34, 38, 39, 42, 45 1 , 45², 46 1 , 49, 51, 52, 53 1 , 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 60 1 , 74, 76, 77 ir 78 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau –…

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas

2 straipsnis · įsigaliojo 2026-07-01 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
🟡 Procedūrinis Kas pasikeitė: Nuo 2026-07-01 aiškiai nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti siūlomos nurodytiems asmenims, kai viešam siūlymui nereikalaujama prospekto.
Palyginti seną ir naują tekstą ▾
Sena redakcija

2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė 1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis.

2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.

3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkstančiai eurų. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.

4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip vienas tūkstantis eurų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Jeigu uždarosios akcinės bendrovės siūlomos akcijos ar jų siūlymas atitinka bent vieną iš Vertybinių popierių įstatyme ir (arba) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017 / 1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003 / 71 / EB, nustatytų sąlygų, kai vertybinius popierius viešai siūlant nereikalaujama paskelbti prospekto, akcijų siūlymas tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams, kreditoriams, profesionaliesiems investuotojams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus kriterijus, ir informuotiesiems investuotojams, kurie atitinka Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus nėra laikomas vertybinių popierių viešu siūlymu

5. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „ akcinė bendrovė “ arba šių žodžių santrumpa „ AB “. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „ uždaroji akcinė bendrovė “ arba šių žodžių santrumpa „ UAB “.

6. Santykiuose su kitais asmenimis naudojamuose bendrovės rašytiniuose dokumentuose, taip pat dokumentuose, pasirašytuose Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir perduodamuose elektroninių ryšių priemonėmis, ir bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi, turi būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. 44 straipsnyje nurodyta informacija.

7. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

8. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Nr. XI - 564, 2009 - 12 - 15, Žin., 2009, Nr. 154 - 6945 (2009 - 12 - 28)

Nauja redakcija

2 straipsnis. Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė 1. Bendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis.

2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo.

3. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 tūkstančiai eurų. Jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais.

4. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip vienas tūkstantis eurų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti siūlomos jeigu tenkinamos sąlygos, nustatytos Vertybinių popierių įstatyme ir (arba) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017 / 1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003 / 71 / EB, kai vertybinius popierius viešai siūlant nereikalaujama paskelbti prospekto, o akcijos siūlomos tos uždarosios akcinės bendrovės akcininkams, darbuotojams, kreditoriams, profesionaliesiems investuotojams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytus kriterijus, ir informuotiesiems investuotojams, kurie atitinka Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme nustatytus kriterijus

5. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „ akcinė bendrovė “ arba šių žodžių santrumpa „ AB “. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „ uždaroji akcinė bendrovė “ arba šių žodžių santrumpa „ UAB “.

6. Santykiuose su kitais asmenimis naudojamuose bendrovės rašytiniuose dokumentuose, taip pat dokumentuose, pasirašytuose Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir perduodamuose elektroninių ryšių priemonėmis, ir bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi, turi būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2. 44 straipsnyje nurodyta informacija.

7. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

8. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Nr. XI - 564, 2009 - 12 - 15, Žin., 2009, Nr. 154 - 6945 (2009 - 12 - 28)

Kodėl pakeista (aiškinamasis raštas): Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 19, 20, 24, 26, 26 1 , 26 2 , 28, 31, 32, 33, 34, 38, 39, 42, 45 1 , 45², 46 1 , 49, 51, 52, 53 1 , 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 60 1 , 74, 76, 77 ir 78 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau –…

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas

6.363 straipsnis · įsigaliojo 2026-07-31 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
⚪ Techninis Kas pasikeitė: Pasikeitė tik straipsnio numeracija — turinys iš esmės nepakito.
Numeracija pasikeitė — straipsnio turinys iš esmės nepakito, pasikeitė tik numeris/žymėjimas.

Įsigalios netrukus Bus

Jau priimti, bet dar neįsigalioję pakeitimai, įsigaliosiantys per artimiausius ~12 mėn. Verta pasiruošti iš anksto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas

6.2287 straipsnis · įsigalios 2026-09-27 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
🟡 Procedūrinis Kas pasikeitė: Nuo 2026-09-27 patikslinta verslininko informavimo pareigos formuluotė: „jeigu reikalinga“ pakeista į „jeigu taikoma“, o „internetinio ryšio priemonės“ – į „interneto ryšio priemonės“.
Palyginti seną ir naują tekstą ▾
Sena redakcija

… į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);

2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma);

3) verslininko buveinės adresas, telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas. Jeigu verslininkas pateikia kitas internetinio ryšio priemones, kuriomis vartotojui užtikrinama galimybė saugoti patvariojoje laikmenoje bet kokį rašytinį susirašinėjimą su verslininku, įskaitant susirašinėjimo datą ir laiką, turi būti nurodomos šios kitos ryšio priemonės. Visos šios verslininko pateiktos ryšio priemonės turi leisti vartotojui greitai susisiekti su verslininku ir veiksmingai su juo bendrauti. Be to, privaloma pateikti, jeigu reikalinga duomenis apie verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Verslininko ir, jeigu reikalinga verslininko, kurio vardu veikiama, ekonominės veiklos vietos adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, nurodomas, jeigu ekonominės veiklos vietos adresas skiriasi nuo buveinės adreso;

4) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatytas periodinių įmokų mokėjimas, bendrą kainą sudaro visos tam tikro sąskaitos pateikimo laikotarpio išlaidos. Jeigu pagal sutartį turi būti mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reiškia visas mėnesio išlaidas. Jeigu visos išlaidos negali būti iš anksto pagrįstai apskaičiuotos, turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina;

5) naudojimosi ryšio priemonėmis sudarant sutartį išlaidos, jeigu jos apskaičiuojamos ne pagal bazinius (įprastus) dydžius;

6) apmokėjimo pristatymo sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas ir, jeigu reikalinga verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;

7) teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma ir, jei reikalinga informacija apie sutarties atsisakymo funkciją ir jos pateikimo vietą arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnį, arba, jei reikalinga aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties;

8) jeigu reikalinga informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių grąžinimo išlaidas, o nuotolinių sutarčių atvejais – prekių grąžinimo išlaidas, jei prekės dėl savo pobūdžio paprastai negali būti grąžintos paštu;

9) informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnio 9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio kodekso 6. 22811 straipsnio 9 dalį;

10) priminimas apie prekės, skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos garantiją pagal įstatymą ( teisinę garantiją 11) jeigu reikalinga vartotojų aptarnavimas jiems teikiamos paslaugos po sutarties sudarymo ir kokybės garantija (komercinė garantija) bei jų sąlygos 12 jeigu reikalinga verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo galima susipažinti; 13 jeigu reikalinga sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 14 jeigu reikalinga minimali sutarties galiojimo trukmė; 15 jeigu reikalinga užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos; 16 jeigu reikalinga galimybė pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja sąlygos;

Nauja redakcija

… į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);

2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma);

3) verslininko buveinės adresas, telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas. Jeigu verslininkas pateikia kitas interneto ryšio priemones, kuriomis vartotojui užtikrinama galimybė saugoti patvariojoje laikmenoje bet kokį rašytinį susirašinėjimą su verslininku, įskaitant susirašinėjimo datą ir laiką, turi būti nurodomos šios kitos ryšio priemonės. Visos šios verslininko pateiktos ryšio priemonės turi leisti vartotojui greitai susisiekti su verslininku ir veiksmingai su juo bendrauti. Be to, privaloma pateikti, jeigu taikoma duomenis apie verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Verslininko ir, jeigu taikoma verslininko, kurio vardu veikiama, ekonominės veiklos vietos adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, nurodomas, jeigu ekonominės veiklos vietos adresas skiriasi nuo buveinės adreso;

4) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu taikoma visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatytas periodinių įmokų mokėjimas, bendrą kainą sudaro visos tam tikro sąskaitos pateikimo laikotarpio išlaidos. Jeigu pagal sutartį turi būti mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reiškia visas mėnesio išlaidas. Jeigu visos išlaidos negali būti iš anksto pagrįstai apskaičiuotos, turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina;

5) naudojimosi ryšio priemonėmis sudarant sutartį išlaidos, jeigu jos apskaičiuojamos ne pagal bazinius (įprastus) dydžius;

6) apmokėjimo ir pristatymo tvarka įskaitant, jeigu įmanoma, aplinką tausojančias pristatymo galimybes sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas ir, jeigu taikoma verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;

7) teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma ir, jei taikoma informacija apie sutarties atsisakymo funkciją ir jos pateikimo vietą arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnį, arba, jei taikoma aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties;

8) jeigu taikoma informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių grąžinimo išlaidas, o nuotolinių sutarčių atvejais – prekių grąžinimo išlaidas, jeigu prekės dėl savo pobūdžio paprastai negali būti grąžintos paštu;

9) informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnio 9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio kodekso 6. 22811 straipsnio 9 dalį;

10) priminimas apie prekių ir jų pagrindinių elementų garantiją pagal įstatymą ( teisinė garantija įskaitant šio kodekso 6. 364 straipsnyje nurodytą garantijos trukmę, kuris pateikiamas pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte numatytą pranešimą 11) kai gamintojas pateikia verslininkui informaciją, kad gamintojas siūlo vartotojui be jokių papildomų išlaidų prekės patvarumo garantiją, kuri taikoma visai prekei ir kurios trukmė ilgesnė nei dveji metai, – informacija, kad tai prekei galioja prekės patvarumo garantija, šios garantijos galiojimo trukmė ir priminimas apie garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija), kurie pateikiami pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte nurodytą ženklą;

12) kai teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, priminimas apie taikomą skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija);

13) kai parduodamos skaitmeninių elementų turinčios prekės arba teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, informacija apie trumpiausią terminą, nurodant laiko tarpą arba datą, per kurį teikiami nemokami naujiniai, jeigu gamintojas arba skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikėjas pateikia tokią informaciją verslininkui;

14) jeigu taikoma informacija apie vartotojų aptarnavimą jiems teikiamas paslaugas sudarius sutartį ir kokybės garantiją (komercinė garantija) bei jų sąlygas 15 jeigu taikoma verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo galima susipažinti; 16 jeigu taikoma sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 17 jeigu taikoma minimali sutarties galiojimo trukmė; 18 jeigu taikoma užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos; 19 jeigu taikoma galimybė pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja sąlygos; 20) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų funkcionalumas, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;

21) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų suderinamumas ir sąveikumas tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti;

22) jeigu taikoma, tai, kad kaina buvo individualizuota taikant automatizuotą sprendimų priėmimą;

23) jeigu taikoma, prekių taisomumo įvertis;

24) jeigu šios dalies 23 punktas netaikomas, informacija apie atsarginių dalių, kurių reikia prekės kokybės reikalavimų atitikčiai užtikrinti, prieinamumą, numatomas išlaidas ir šių dalių užsakymo tvarką, taip pat informacija apie taisymo ir techninės priežiūros instrukcijų prieinamumą ir taisymo apribojimus, jeigu gamintojas verslininkui tokią informaciją pateikia. 2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nurodyta informacija gali būti vartotojui suteikta pateikiant užpildytą pavyzdinę informacijos apie sutarties atsisakymą formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Jeigu verslininkas pateikė vartotojui tinkamai užpildytą pavyzdinę …

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas

6.2281 straipsnis · įsigalios 2026-09-27 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
🟡 Procedūrinis Kas pasikeitė: Pakeista 6.2281 straipsnis formuluotė. Pagrindinis pakeitimas: įrašyta „16. Gamintojas – prekių gamintojas, prekių importuotojas į Europos Sąjungą ar bet koks asmuo, ant prekių nurodantis savo pavadinimą, prekių…“.
Palyginti seną ir naują tekstą ▾
Sena redakcija

6. 2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos 1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

4. Prekė:

1) materialus kilnojamasis daiktas;

2) elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos, kai parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis;

3) materialus kilnojamasis daiktas, į kurį įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kuris yra su skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga susietas taip, kad be jų negalėtų atlikti savo funkcijų (toliau – skaitmeninių elementų turinti prekė).

5. Skaitmeninis turinys – skaitmenine forma sukurti ir pateikti duomenys.

6. Skaitmeninė paslauga:

1) paslauga, kuria vartotojui sudaromos sąlygos skaitmenine forma kurti, tvarkyti, saugoti duomenis arba turėti prieigą prie jų;

2) paslauga, kuria sudaromos sąlygos skaitmenine forma dalytis duomenimis, kuriuos įkėlė arba sukūrė vartotojas ar kiti tos paslaugos naudotojai, arba atlikti kitus sąveikos su tais duomenimis veiksmus.

7. Funkcionalumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas atlikti funkcijas pagal paskirtį.

8. Integravimas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos susiejimas su vartotojo skaitmeninės aplinkos komponentais ir įtraukimas į juos, kad būtų galima skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą naudoti laikantis šiame skyriuje nustatytų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų kokybės reikalavimų.

9. Sąveikumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas veikti su kita aparatine ar programine įranga negu ta, su kuria tos pačios rūšies skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos paprastai yra naudojami.

10. Skaitmeninė aplinka – aparatinė įranga, programinė įranga ir bet koks tinklo ryšys, naudojami vartotojo prieigai prie skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos arba naudojimuisi jais.

11. Skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos kaina – pinigai arba skaitmeninis jų vertės atitikmuo už pateiktus skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą.

12. Suderinamumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas veikti su aparatine ar programine įranga, su kuria tos pačios rūšies skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos yra paprastai naudojami, kai nėra būtinybės keisti skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos.

13. Elektroninės prekyvietės paslauga – programine įranga, įskaitant interneto svetainę, jos dalį ar taikomąją programą, grindžiama paslauga, kuri teikiama verslininko paties arba jo vardu ir kuria vartotojams suteikiama galimybė sudaryti nuotolines sutartis su kitais verslininkais ar vartotojais.

14. Elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas – verslininkas, suteikiantis vartotojams galimybę naudotis elektroninės prekyvietės paslauga.

15. Produktų reitingas – verslininko bet kokiomis technologinėmis priemonėmis produktams suteikiamas santykinis reikšmingumas.

Nauja redakcija

… kuria vartotojams suteikiama galimybė sudaryti nuotolines sutartis su kitais verslininkais ar vartotojais.

14. Elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas – verslininkas, suteikiantis vartotojams galimybę naudotis elektroninės prekyvietės paslauga.

15. Produktų reitingas – verslininko bet kokiomis technologinėmis priemonėmis produktams suteikiamas santykinis reikšmingumas. 16. Gamintojas – prekių gamintojas, prekių importuotojas į Europos Sąjungą ar bet koks asmuo, ant prekių nurodantis savo pavadinimą, prekių ženklą ar kitą skiriamąjį ženklą.

17. Taisomumo įvertis – vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais nustatomas įvertis, kuriuo nurodomas prekės tinkamumas būti taisomai.

18. Nemokamas naujinys – be užmokesčio prieinamas naujinys, įskaitant saugumo naujinius, kuris būtinas skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų kokybės reikalavimams užtikrinti pagal šio kodekso 6. 22819 ir (ar) 6. 363 straipsnius.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas

6.2286 straipsnis · įsigalios 2026-09-27 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
🟡 Procedūrinis Kas pasikeitė: Nuo 2026-09-27 patikslinta verslininko pareiga informuoti apie teisinę garantiją: priminimas turi apimti prekes ir jų pagrindinius elementus, garantijos trukmę ir būti pateikiamas pastebimai naudojant ES teisės akte numatytą pranešimą.
Palyginti seną ir naują tekstą ▾
Sena redakcija

6. 2286 straipsnis. Bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai 1. Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto:

1) prekės ar paslaugos pagrindinės savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);

2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris);

3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti;

4) jeigu reikalinga apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka; 5) garantinio aptarnavimo ir kokybės garantijos (komercinės garantijos) sąlygos, jeigu reikalinga, kartu su priminimu apie prekės, skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos garantiją pagal įstatymą ( teisinę garantiją 6) jeigu reikalinga sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 2. Įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo.

3. Šis straipsnis netaikomas smulkioms buitinėms sutartims, kurios įvykdomos iš karto po jų sudarymo.

4. Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui.

5. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

Nauja redakcija

… (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);

2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris);

3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu taikoma visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti;

4) jeigu taikoma apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka; 5) priminimas apie prekių ir jų pagrindinių elementų garantiją pagal įstatymą ( teisinė garantija įskaitant šio kodekso 6. 364 straipsnyje nurodytą garantijos trukmę, kuris pateikiamas pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte numatytą pranešimą 6) kai gamintojas pateikia verslininkui informaciją, kad gamintojas suteikia vartotojui be jokių papildomų išlaidų prekės patvarumo garantiją, kuri taikoma visai prekei ir kurios trukmė ilgesnė nei dveji metai, – informacija, kad tai prekei galioja prekės patvarumo garantija, šios garantijos galiojimo trukmė ir priminimas apie garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija), kurie pateikiami pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte nurodytą ženklą;

7) kai teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, priminimas apie taikomą skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija); 8) jeigu taikoma, informacija apie sudarius sutartį teikiamas paslaugas ir kokybės garantiją (komercinė garantija) bei jų sąlygas;

9) kai parduodamos skaitmeninių elementų turinčios prekės arba teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, informacija apie trumpiausią terminą, nurodant laiko tarpą arba datą, per kurį teikiami nemokami naujiniai, jeigu gamintojas arba skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikėjas pateikia tokią informaciją verslininkui;

10) jeigu taikoma sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 11) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų funkcionalumas, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;

12) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų suderinamumas ir sąveikumas tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti;

13) jeigu taikoma, prekių taisomumo įvertis;

14) jeigu šios dalies 13 punktas netaikomas, informacija apie atsarginių dalių, kurių reikia prekės kokybės reikalavimų atitikčiai užtikrinti, prieinamumą, numatomas išlaidas ir šių dalių užsakymo tvarką, taip pat informacija apie taisymo ir techninės priežiūros instrukcijų prieinamumą ir taisymo apribojimus, jeigu gamintojas verslininkui tokią informaciją pateikia. 2. Įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo.

3. Šis straipsnis netaikomas smulkioms buitinėms sutartims, kurios įvykdomos iš …

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas

6.2288 straipsnis · įsigalios 2026-09-27 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
🟡 Procedūrinis Kas pasikeitė: Nuo 2026-09-27 pakeista prieš pat elektroninio užsakymo pateikimą vartotojui privalomos pateikti informacijos apimtis: vietoj 6.2287 straipsnio 1 dalies 13 ir 14 punktų nurodomi 11, 16 ir 17 punktai.
Palyginti seną ir naują tekstą ▾
Sena redakcija

6. 2288 straipsnis. Nuotolinės sutartys 1. Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.

2. Sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma.

3. Jeigu pagal elektroninėmis priemonėmis sudaromą nuotolinę sutartį vartotojas turi prievolę sumokėti, verslininkas aiškiai, pastebimu būdu ir prieš pat vartotojo užsakymo pateikimą privalo supažindinti vartotoją su šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalies 1, 4, 13 ir 14 punktuose nurodyta informacija. Verslininkas privalo užtikrinti, kad vartotojas, pateikdamas savo užsakymą, aiškiai patvirtintų, kad po užsakymo pateikimo vartotojui atsiranda prievolė sumokėti. Jeigu pateikiant užsakymą reikia paspausti mygtuką ar naudoti panašią funkciją, mygtukas ar panaši funkcija turi būti pažymėti taip, kad būtų lengvai įskaitoma (suprantama), t. y. pateikti tik žodžiai „ užsakymas su prievole sumokėti “ ar panaši nedviprasmiška formuluotė, nurodanti, kad pateikus užsakymą vartotojui atsiranda prievolė sumokėti verslininkui. Jeigu verslininkas pažeidžia šį reikalavimą, iš nuotolinės sutarties vartotojui mokėjimo prievolė neatsiranda.

4. Jeigu nuotolinė sutartis sudaroma ryšio priemonėmis, kurias naudojant nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, verslininkas prieš sutarties sudarymą privalo šiomis priemonėmis pateikti bent šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7 ir 13 punktuose nurodytą informaciją, išskyrus pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Kitą šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, verslininkas privalo pateikti vartotojui, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

5. Verslininkas, kuris skambina vartotojui telefonu siekdamas sudaryti nuotolinę sutartį, pokalbio su vartotoju pradžioje privalo atskleisti savo tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir, jeigu reikalinga, asmens, kurio vardu jis skambina, tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir nurodyti komercinį šio pokalbio tikslą. Jeigu šiuo atveju vartotojas sutinka sudaryti nuotolinę sutartį, verslininkas privalo patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje. Nuotolinė sutartis laikoma sudaryta, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą.

6. Per protingą terminą nuo nuotolinės sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip pristatydamas prekes arba prieš pradėdamas teikti paslaugas verslininkas privalo pateikti vartotojui sudarytos sutarties patvirtinimą patvariojoje laikmenoje. Sutarties patvirtinime pateikiama visa šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, išskyrus informaciją, kurią verslininkas pateikė vartotojui patvariojoje laikmenoje prieš sudarydamas nuotolinę sutartį.

7. Įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų vartojimo sutarčių sudarymo elektroninėmis priemonėmis reikalavimų.

8. Kituose įstatymuose negali būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo reikalavimų, taikomų nuotolinėms sutartims.

Nauja redakcija

6. 2288 straipsnis. Nuotolinės sutartys 1. Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.

2. Sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma.

3. Jeigu pagal elektroninėmis priemonėmis sudaromą nuotolinę sutartį vartotojas turi prievolę sumokėti, verslininkas aiškiai, pastebimu būdu ir prieš pat vartotojo užsakymo pateikimą privalo supažindinti vartotoją su šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalies 1, 4, 11, 16 ir 17 punktuose nurodyta informacija. Verslininkas privalo užtikrinti, kad vartotojas, pateikdamas savo užsakymą, aiškiai patvirtintų, kad po užsakymo pateikimo vartotojui atsiranda prievolė sumokėti. Jeigu pateikiant užsakymą reikia paspausti mygtuką ar naudoti panašią funkciją, mygtukas ar panaši funkcija turi būti pažymėti taip, kad būtų lengvai įskaitoma (suprantama), t. y. pateikti tik žodžiai „ užsakymas su prievole sumokėti “ ar panaši nedviprasmiška formuluotė, nurodanti, kad pateikus užsakymą vartotojui atsiranda prievolė sumokėti verslininkui. Jeigu verslininkas pažeidžia šį reikalavimą, iš nuotolinės sutarties vartotojui mokėjimo prievolė neatsiranda.

4. Jeigu nuotolinė sutartis sudaroma ryšio priemonėmis, kurias naudojant nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, verslininkas prieš sutarties sudarymą privalo šiomis priemonėmis pateikti bent šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7 ir 16 punktuose nurodytą informaciją, išskyrus pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Kitą šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, verslininkas privalo pateikti vartotojui, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

5. Verslininkas, kuris skambina vartotojui telefonu siekdamas sudaryti nuotolinę sutartį, pokalbio su vartotoju pradžioje privalo atskleisti savo tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir, jeigu reikalinga, asmens, kurio vardu jis skambina, tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir nurodyti komercinį šio pokalbio tikslą. Jeigu šiuo atveju vartotojas sutinka sudaryti nuotolinę sutartį, verslininkas privalo patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje. Nuotolinė sutartis laikoma sudaryta, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą.

6. Per protingą terminą nuo nuotolinės sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip pristatydamas prekes arba prieš pradėdamas teikti paslaugas verslininkas privalo pateikti vartotojui sudarytos sutarties patvirtinimą patvariojoje laikmenoje. Sutarties patvirtinime pateikiama visa šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, išskyrus informaciją, kurią verslininkas pateikė vartotojui patvariojoje laikmenoje prieš sudarydamas nuotolinę sutartį.

7. Įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų vartojimo sutarčių sudarymo elektroninėmis priemonėmis reikalavimų.

8. Kituose įstatymuose negali būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo reikalavimų, taikomų nuotolinėms sutartims.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas

6.22814 straipsnis · įsigalios 2026-09-27 (įsigaliojimo data — iš keičiančio akto)
🟡 Procedūrinis Kas pasikeitė: Nuo 2026-09-27 įtvirtinama nauja nuostata dėl prekės patvarumo garantijos: gamintojas visą jos galiojimo laikotarpį tampa tiesiogiai atsakingas vartotojui už prekės pataisymą arba pakeitimą.
Palyginti seną ir naują tekstą ▾
Sena redakcija

6. 22814 straipsnis. Kokybės garantija (komercinė garantija)

1. Kokybės garantija (komercinė garantija) – verslininko (pardavėjo ar gamintojo) įsipareigojimas vartotojui grąžinti sumokėtą prekės ar paslaugos kainą, pakeisti, sutaisyti prekę ar kitaip pašalinti prekės ar paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar iki jos sudarymo, numatytų sąlygų ar reikalavimų, kurie nesusiję su prekės ar paslaugos atitiktimi sutarčiai.

2. Kokybės garantija negali suvaržyti vartotojo teisių, nustatytų šio kodekso 6. 3641 straipsnyje.

3. Kokybės garantija turi būti pateikta valstybine kalba. Joje turi būti nurodyta, kad kokybės garantija nevaržo vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat kokybės garantijoje aiškiai ir suprantamai turi būti nurodytas garantijos teikėjo pavadinimas, buveinės adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant trukmę, taikymo teritoriją, informaciją, reikalingą reikalavimams dėl garantijos pareikšti.

4. Vartotojo reikalavimu kokybės garantija turi būti jam pateikiama raštu popieriuje arba kitoje jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje.

5. Vartotojas turi teisę reikalauti taikyti kokybės garantiją neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Nauja redakcija

6. 22814 straipsnis. Kokybės garantija (komercinė garantija)

1. Kokybės garantija (komercinė garantija) – verslininko (pardavėjo ar gamintojo) įsipareigojimas vartotojui grąžinti sumokėtą prekės ar paslaugos kainą, pakeisti, sutaisyti prekę ar kitaip pašalinti prekės ar paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar iki jos sudarymo, numatytų sąlygų ar reikalavimų, kurie nesusiję su prekės ar paslaugos atitiktimi sutarčiai.

2. Kokybės garantija negali suvaržyti vartotojo teisių, nustatytų šio kodekso 6. 3641 straipsnyje.

3. Kokybės garantija turi būti pateikta valstybine kalba. Joje turi būti nurodyta, kad kokybės garantija nevaržo vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat kokybės garantijoje aiškiai ir suprantamai turi būti nurodytas garantijos teikėjo pavadinimas, buveinės adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant trukmę, taikymo teritoriją, informaciją, reikalingą reikalavimams dėl garantijos pareikšti.

4. Vartotojo reikalavimu kokybės garantija turi būti jam pateikiama raštu popieriuje arba kitoje jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje.

5. Vartotojas turi teisę reikalauti taikyti kokybės garantiją neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 6. Prekės patvarumo garantija – kokybės garantija, pagal kurią gamintojas visą šios garantijos galiojimo laikotarpį yra tiesiogiai atsakingas vartotojui už tai, kad prekė būtų pataisyta ar pakeista pagal šio kodekso 6. 3642 straipsnį, kai neišlaiko savo patvarumo.

Susiję siūlymai Seime Originalas

Registruoti įstatymų PROJEKTAI, susiję su šia profesija. Tai SIŪLYMAI — dar ne galiojanti teisė.
PROJEKTASValstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ↗
2026-08-04 · XVP-1772 · Seimo narys M.Lingė
PROJEKTASĮstatymo „Dėl Susitarimo dėl Energetikos chartijos sutarties aiškinimo ir taikymo ratifikavimo“ projektas ↗
2026-07-02 · XVP-1726 · Lietuvos Respublikos Prezidentas
PROJEKTASKooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 pirmojo skirsnio, 8, 10, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8-1 straipsniu įstatymo projektas ↗
2026-06-18 · XVP-1666 · Lietuvos Respublikos Vyriausybė
PROJEKTASSavivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 8, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ↗
2026-06-15 · XVP-1533(2 ) · Lietuvos Respublikos Seimas, Aplinkos apsaugos komitetas
PROJEKTASValstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ↗
2026-06-05 · XVP-1606 · Seimo narys K.Vilkauskas
PROJEKTASValstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ↗
2026-06-04 · XVP-1233(2 ) · Lietuvos Respublikos Seimas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas
Informacija, ne individuali teisinė konsultacija.
Šaltinis — įstatymų pakeitimų bazė (kanoniniai duomenys) + teismų praktikos žemėlapis. Atnaujinta: 2026-08-26 03:00.