… tikimybės santykis.
31. Profesinė sveikata – darbuotojų sveikata, kuriai išsaugoti ir stiprinti vykdoma darbo aplinkos kenksmingų veiksnių, lemiančių sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos pritaikymas darbuotojų fiziologinėms ir psichologinėms galimybėms, darbuotojų sveikatos priežiūra, įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės. 131. Ekspozicija – organizmo sąlytis (per odą, įkvepiant ar kitu būdu) su kenksmingu veiksniu. 32. Vaikas – asmuo iki 16 metų.
33. Kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907 / 2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančiame Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančiame Direktyvą 1999 / 45 / EB bei panaikinančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793 / 93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488 / 94, Tarybos direktyvą 76 / 769 / EEB ir Komisijos direktyvas 91 / 155 / EEB, 93 / 67 / EEB, 93 / 105 / EB bei 2000 / 21 / EB, su visais pakeitimais, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. Nr. X-1169, 2007-06-07, Žin., 2007, Nr. 69-2720 (2007-06-23) Nr. XI-2045, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21) Nr. XII-390, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 73-3652 (2013-07-09) Nr. XII-739, 2013-12-23,, i. k. 214-00017
27 straipsnis. Darbuotojų instruktavimas ir mokymas 1. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų dirbti jam pavestą darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas ir (ar) neišmokytas saugiai jį atlikti. Darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas. Kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ir instruktuojant suteiktų žinių, kad jis galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į darbuotoją veikiančius kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokyklose, mokymo įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendraisiais nuostatais. Instruktavimas ir mokymas vykdomas darbuotojo darbo laiku, atnaujinamas pasikeitus ar atsiradus naujai profesinei rizikai ir prireikus kartojamas.
2. Darbuotojas, darbdavių susitarimu pasiųstas laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, negali pradėti dirbti tol, kol jis neinformuotas apie esamus ir galimus rizikos veiksnius įmonėje, į kurią jis pasiųstas dirbti, neinstruktuotas saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje, nepaisant to, kad įmonėje, kurioje jis nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuotas ir apmokytas saugiai dirbti. Į kitą įmonę pasiųstiems dirbti darbuotojams taip pat privalo būti suteikta informacija apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais, ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat jie turi būti supažindinti su šio Įstatymo 22 straipsnyje nurodytais darbuotojų evakavimo planais. Darbuotojus, atliekančius kitose įmonėse darbus ar teikiančius paslaugas, ir darbuotojus, atliekančius įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas kontrolės funkcijas, instruktuoja jų darbdaviai.
3. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojami darbuotojai, dirbantys bet kurios ekonominės veiklos rūšies įmonėje, rengimo ir darbuotojų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, instruktavimo tvarką nustato Valstybinė darbo inspekcija.
4. Darbuotojai, paskirti atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovai privalo turėti tinkamą kvalifikaciją arba turi būti įgiję specialiųjų žinių ir įgūdžių pagal valstybės institucijų, atsakingų už atskirų kategorijų ar kategorijų parametrų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros administracinį reglamentavimą, nustatytus reikalavimus. Darbuotojai, paskirti naudoti potencialiai pavojingus įrenginius, turi būti apmokyti, jų mokymo ir žinių patikrinimo tvarką nustato darbdavys. 5.
6. Atsižvelgiant į ekonominės veiklos rūšių įmonių ypatumus ir profesinę riziką, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų pagrindu darbdaviai gali rengti ir, suderinę su Valstybine darbo inspekcija, tvirtinti atskirų ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojų mokymo ir jų žinių tikrinimo nuostatus.
7. Atskiroms ekonominės veiklos rūšims įstatymai gali nustatyti kitokią darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką, negu nustatyta Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose. Tokiu atveju darbuotojai mokomi ir jų žinios darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinamos tų įstatymų nustatyta tvarka. 8.
… su darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai mokymu, sprendžiami įmonėje svarstant darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai mokymo klausimus komitete, sudarant įmonės kolektyvines sutartis.
11. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai privalo saugoti gamybines ir komercines paslaptis, kurias sužino atlikdami savo funkcijas. Nr. XI-2045, 2012-06-05, Žin., 2012, Nr. 69-3525 (2012-06-21) Nr. XII-390, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 73-3652 (2013-07-09) III SKYRIUS DARBO VIETŲ IR DARBO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI. VIDINĖ DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KONTROLĖ ĮMONĖJE
25 straipsnis. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas 1. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:
1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose …
4 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Šis Įstatymas taikomas bet kuriai veiklai, įskaitant veiklą, vykdomą laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytus šio Įstatymo taikymo ypatumus. Šio Įstatymo 15 ir 46 straipsnių nuostatos taikomos statytojams (užsakovams), taip pat statinio projektavimo valdytojams ir (ar) statinio statybos valdytojams, jeigu statytojas (užsakovas), kaip įgaliotojas, pavedimo sutartimi nustatė įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui ar statinio statybos valdytojui – vykdyti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje statytojui (užsakovui) nustatytas pareigas.
2. Krašto apsaugos pareigūnams ir kariams, vidaus tarnybos sistemos, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas, šio Įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatos netaikomos tik tais atvejais, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Šių institucijų pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose privalo būti nustatyti saugos ir sveikatos reikalavimai jiems vykdant specifinę veiklą.
3. Kai šio straipsnio 2 dalyje nurodyti pareigūnai ir kariai vykdo veiklą, nepriskiriamą šio straipsnio 2 dalyje nurodytai veiklai, taikomos šio Įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatos.
4. Darbuotojų, dirbančių su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, saugą ir sveikatą reglamentuoja Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.
5. Savarankiškai dirbančiam asmeniui, kaip ši sąvoka apibrėžta Užimtumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, vykdančiam savarankišką veiklą statybvietėje, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 28 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio ir 33 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktų nuostatos. II SKYRIUS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VALDYMAS PIRMASIS SKIRSNIS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS. SOCIALINIŲ PARTNERIŲ BENDRADARBIAVIMAS
4 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Šis Įstatymas taikomas bet kuriai veiklai, įskaitant veiklą, vykdomą laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytus šio Įstatymo taikymo ypatumus. Šio Įstatymo 15 ir 46 straipsnių nuostatos taikomos statytojams (užsakovams), taip pat statinio projektavimo valdytojams ir (ar) statinio statybos valdytojams, jeigu statytojas (užsakovas), kaip įgaliotojas, pavedimo sutartimi nustatė įgaliotiniui – statinio projektavimo valdytojui ar statinio statybos valdytojui – vykdyti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje statytojui (užsakovui) nustatytas pareigas.
2. Krašto apsaugos pareigūnams ir kariams, vidaus tarnybos sistemos, valstybės saugumo ir kitų institucijų pareigūnams, kurių tarnybinius santykius nustato atitinkami statutai ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas, šio Įstatymo bei kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatos netaikomos tik tais atvejais, kai šie asmenys vykdo veiklą, kuriai būdingi specifiniai veiklos požymiai. Šių institucijų pareigūnų ir karių tarnybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose privalo būti nustatyti saugos ir sveikatos reikalavimai jiems vykdant specifinę veiklą.
3. Kai šio straipsnio 2 dalyje nurodyti pareigūnai ir kariai vykdo veiklą, nepriskiriamą šio straipsnio 2 dalyje nurodytai veiklai, taikomos šio Įstatymo, kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nuostatos.
4. Darbuotojų, dirbančių su radioaktyviosiomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, saugą ir sveikatą reglamentuoja Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai.
5. Savarankiškai dirbančiam asmeniui, kaip ši sąvoka apibrėžta Užimtumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, vykdančiam savarankišką veiklą statybvietėje, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 28 straipsnio 2 dalies, 30 straipsnio ir 33 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktų nuostatos. Nr. XII-739, 2013-12-23,, i. k. 214-00017 II SKYRIUS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VALDYMAS PIRMASIS SKIRSNIS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS. SOCIALINIŲ PARTNERIŲ BENDRADARBIAVIMAS
298 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, įvykus nenumatytiems atvejams, apribojimai 1. Jeigu dėl avarijos ar incidento, viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių riedmenų techninių gedimų, atsiradusių juos naudojant geležinkelių infrastruktūroje ar geležinkelių paslaugų įrenginiuose, fizinių asmenų, kuriems draudžiama būti pavojingojoje geležinkelio zonoje, daiktų buvimo geležinkelio kelyje sutrinka geležinkelių transporto eismas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių įprastai padėčiai atkurti. Šiuo tikslu jis iš anksto parengia nenumatytų atvejų planą, kuriame turi būti nurodyti asmenys (įskaitant geležinkelio įmones (vežėjus), valstybės institucijas ir įstaigas), kurie turi būti informuoti apie geležinkelių transporto eismą, sutrikusį dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių.
2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių laikinai negalima naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali neperspėjęs apriboti galimybę naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais tokiam laikui, kurio reikia geležinkelių transporto eismui atkurti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmones (vežėjus), kurios gali netekti galimybės pasinaudoti joms skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais (arba ta galimybė gali būti apribota).
3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali, jeigu tai būtina, pareikalauti, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) suteiktų jam išteklius (personalą, finansines lėšas ir (ar) įrenginius), būtinus įprastam geležinkelių transporto eismui kuo greičiau atkurti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas, patirtas suteikiant tokius išteklius, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atlygina per 2 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) sąskaitos faktūros gavimo dienos.
4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dienos, kurią sužinojo, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) negalės naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių ar neplaninių viešosios geležinkelių infrastruktūros remonto darbų, apie tai praneša geležinkelio įmonei (vežėjui) ir, jeigu yra galimybių, pasiūlo laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.
5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais dėl įprasto geležinkelių transporto eismo tarptautinėse traukinio linijose atkūrimo, dalytis su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais informacija apie sutrikusį geležinkelių transporto eismą, jeigu geležinkelių transporto eismo sutrikimas gali daryti kokią nors įtaką jų valdomam geležinkelių tinklui.
298 straipsnis. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra, įvykus nenumatytiems atvejams, apribojimai 1. Jeigu dėl avarijos ar incidento, viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių riedmenų techninių gedimų, atsiradusių juos naudojant geležinkelių infrastruktūroje ar geležinkelių paslaugų įrenginiuose, fizinių asmenų, kuriems draudžiama būti pavojingojoje geležinkelio zonoje, daiktų buvimo geležinkelio kelyje sutrinka geležinkelių transporto eismas, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių įprastai padėčiai atkurti. Šiuo tikslu jis iš anksto parengia nenumatytų atvejų planą, kuriame turi būti nurodyti asmenys (įskaitant geležinkelio įmones (vežėjus), valstybės institucijas ir įstaigas), kurie turi būti informuoti apie geležinkelių transporto eismą, sutrikusį dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių.
2. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių laikinai negalima naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali neperspėjęs apriboti galimybę naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais tokiam laikui, kurio reikia geležinkelių transporto eismui atkurti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas informuoja geležinkelio įmones (vežėjus), kurios gali netekti galimybės pasinaudoti joms skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais (arba ta galimybė gali būti apribota).
3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali, jeigu tai būtina, pareikalauti, kad geležinkelio įmonės (vežėjai) suteiktų jam išteklius (personalą, finansines lėšas ir (ar) įrenginius), būtinus įprastam geležinkelių transporto eismui kuo greičiau atkurti. Geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas, patirtas suteikiant tokius išteklius, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas atlygina per 2 mėnesius nuo geležinkelio įmonės (vežėjo) sąskaitos faktūros gavimo dienos.
4. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dienos, kurią sužinojo, kad geležinkelio įmonė (vežėjas) negalės naudotis skirtais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumais dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių ar neplaninių viešosios geležinkelių infrastruktūros remonto darbų, apie tai praneša geležinkelio įmonei (vežėjui) ir, jeigu yra galimybių, pasiūlo laisvus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus.
5. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turi bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais dėl įprasto geležinkelių transporto eismo tarptautinėse traukinio linijose atkūrimo, dalytis su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais informacija apie sutrikusį geležinkelių transporto eismą, jeigu geležinkelių transporto eismo sutrikimas gali daryti kokią nors įtaką jų valdomam geležinkelių tinklui. 6. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas:
1) privalo organizuoti geležinkelių transporto eismą, pirmenybę teikdamas Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro, ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo, savivaldybės mero ir savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro priimtiems sprendimams dėl gyventojų evakavimo, gresiančios ar susidariusios krizės ar ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo;
2) įgyvendindamas šios dalies 1 punkte nustatytą pareigą, teikia operatyvinius nurodymus dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra suteikimo šios dalies 1 punkte nustatytais atvejais vadovaudamasis šio Kodekso 26 straipsnio 4 dalyje nurodytu reglamentu ir nacionalinėmis taisyklėmis.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais geležinkelio įmonėms (vežėjams) taikomi naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apribojimai turi kuo mažiau trikdyti vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimą ir neturi būti taikomi platesniu mastu, negu yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti.
8. Geležinkelio įmonės (vežėjo) nuostoliai, patirti dėl šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais taikomų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra apribojimų, nėra kompensuojami. Šiai geležinkelio įmonei (vežėjui) gali būti teikiama valstybės parama vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymu.
… turi sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą, o tuo atveju, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai skirti tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti, – ir užmokestį už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti.
2. Užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ir užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti (toliau kartu šiame straipsnyje – užmokesčiai) sudedamąsias dalis, užmokesčių įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų), pareiškėjų, sudariusių sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių mokėtinų užmokesčių dydžių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms dėl traukinių eksploatavimo, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas išimtis. Išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo tvarkos aprašą, suderinęs su rinkos reguliuotoju, tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir tiek, kiek ji nėra susijusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo komercinių ir profesinių paslapčių apsauga, ją nurodo Tinklo nuostatuose. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus atnaujinama pagal geriausios tarptautinės patirties principus.
4. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti didesnis negu išlaidos, tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, tačiau negali viršyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų, patirtų vykdant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, šiais atvejais:
1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;
2) taikant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali mokėti;
3) šio Kodekso 293 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta; 4) įgyvendinant viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, plėtros programų projektus kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą
… sudedamąsias dalis, šio užmokesčio įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų), pareiškėjų, sudariusių sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, ir šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių mokėtino užmokesčio dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, vadovaudamasis šiame straipsnyje nustatytomis užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą apskaičiavimo sąlygomis ir tvarka bei susisiekimo ministro nustatytais šio užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo principais, nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Užmokesčio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti sudedamąsias dalis, šio užmokesčio įmokų tarifų ir geležinkelio įmonių (vežėjų) mokėtino užmokesčio dydžio už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra tranzito geležinkelių transportu paslaugoms teikti apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą turi būti lygus išlaidoms, tiesiogiai patiriamoms dėl traukinių eksploatavimo, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytas išimtis. Išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo tvarkos aprašą, suderinęs su rinkos reguliuotoju, tvirtina viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir tiek, kiek ji nėra susijusi su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo komercinių ir profesinių paslapčių apsauga, ją nurodo Tinklo nuostatuose. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatyta išlaidų, tiesiogiai patiriamų dėl traukinių eksploatavimo, apskaičiavimo tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus atnaujinama pagal geriausios tarptautinės patirties principus.
4. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti didesnis negu išlaidos, tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, tačiau negali viršyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidų, patirtų vykdant šio Kodekso 24 straipsnyje nurodytas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, šiais atvejais:
1) teikiant krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugas 1 520 mm pločio vėžės geležinkelių tinkle, kai kroviniai vežami iš trečiųjų šalių ar į jas;
2) taikant antkainius vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentuose, jeigu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atlikto vertinimo metu nustatoma, kad atitinkamuose vežimų geležinkelių transportu rinkos segmentuose veiklą vykdančios geležinkelio įmonės (vežėjai) šiuos antkainius gali mokėti;
3) šio Kodekso 293 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį paskelbus perpildyta; 4) siekiant padengti viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo, plėtros programų projektų kurie padidina viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumą ir (ar) ekonominį efektyvumą įgyvendinimo išlaidas ar jų dalį; 5. Užmokestis už minimalųjį prieigos paketą gali būti nustatomas didesnis negu išlaidos, tiesiogiai patiriamos dėl traukinių eksploatavimo, atsižvelgiant į poveikio aplinkai, atsirandančio dėl traukinių eksploatavimo, išlaidas ir tik tuo atveju, jeigu krovinių vežimas automobilių keliais yra apmokestinamas atsižvelgiant į …
252 straipsnis. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 1. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turi būti taikomas pareiškėjui, kai:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytą atvejį;
2) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje.
2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali taikyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar jų dalį ir kitais, šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais, atvejais, apie tai paskelbdamas Tinklo nuostatuose.
3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, ir pateikia juos derinti rinkos reguliuotojui. Su rinkos reguliuotoju suderintus šioje dalyje nurodytus kriterijus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nurodo Tinklo nuostatuose.
4. Užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė
252 straipsnis. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 1. Užmokestis už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus turi būti taikomas pareiškėjui, kai:
1) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami reguliariai, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytą atvejį;
2) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nepanaudojami perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje.
2. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali taikyti užmokestį už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ar jų dalį ir kitais, šio straipsnio 1 dalyje nenumatytais, atvejais, apie tai paskelbdamas Tinklo nuostatuose.
3. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas apibrėžia kriterijus, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, ir pateikia juos derinti rinkos reguliuotojui. Su rinkos reguliuotoju suderintus šioje dalyje nurodytus kriterijus viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas nurodo Tinklo nuostatuose.
4. Užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką vadovaudamasis susisiekimo ministro nustatytais šio užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo principais, nustato viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas