Energetikos specialistai

… – gamybos įmoka) moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus gamintojus.

2. Gamybos įmokos nemoka:

1) gaminantys vartotojai;

2) asmenys, statantys, įrengiantys ir eksploatuojantys gaminančių vartotojų elektrines ir turintys leidimą gaminti elektros energiją už toje elektrinės dalyje pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją, kuri priklauso gaminantiems vartotojams

3) aktyvieji elektros energijos vartotojai;

4) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos;

5) piliečių energetikos bendrijos;

6) gamintojai, kurių eksploatuojamų elektrinių leistina generuoti galia lygi nuliui;

7) gamintojai, kurie laimėjo šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną arba šio įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose nurodytą (nurodytus) konkursą (konkursus)

3. Už praėjusius kalendorinius metus mokama gamybos įmoka apskaičiuojama dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0, 0010 euro už 1 kWh. Gamybos įmoka mokama, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra didesnė už 1 eurą už 1 MWh. 4. Vyriausybė Energetikos ministerijos teikimu skiria atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos administratorių (toliau – įmokos administratorius) kuris Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrina gamybos įmokos apskaičiavimo, surinkimo, administravimo ir išmokėjimo funkcijas. Įmokos administratoriumi gali būti skiriamas juridinis asmuo, atitinkantis šiuos reikalavimus:

1) yra valstybės tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus asmenis, kontroliuojamas energetikos srities juridinis asmuo juridinis asmuo, kurį valstybė kontroliuoja netiesiogiai, per kitus asmenis, privalo atitikti valdymo diferencijavimo principus – vienas juridinis asmuo ar kelios tame pačiame energetikos sektoriuje veikiančios įmonės negali turėti daugiau kaip 3 / 4 balsų, suteikiančių teisę priimti sprendimus dėl administratoriaus valdymo ir veiklos teisės aktų nustatyta tvarka

2) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo technines priemones ir programinę įrangą, kurių reikia lėšoms administruoti;

3) nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo ryšio priemones, kurių reikia pranešimams iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojų gauti ir jiems siųsti;

4) turi darbuotojų lėšų administravimo veiklai vykdyti, atskirai vykdomos veiklos apskaitai tvarkyti, atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams informuoti ir konsultuoti, skundams nagrinėti; 5) juridinio asmens vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus lėšų administravimas. Juridinio asmens vadovas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.

5. Įmokos administratorius privalo užtikrinti gamybos įmokos lėšų administravimą mažiausiomis sąnaudomis ir skaidriai Nustačius aplinkybių, kurios daro įtaką asmens atitikties įmokos administratoriui keliamiems reikalavimams pasikeitimus ar jiems įvykus, kai to iš anksto nebuvo galima numatyti, įmokos administratorius privalo nedelsdamas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie šiuos pasikeitimus raštu pranešti Energetikos ministerijai. Energetikos ministerija, nustačiusi, kad įmokos administratorius neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų jo veiklos sąlygų ir kitų įmokos administratoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų, ar iš subjekto, nurodyto Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, gavusi šio straipsnio 13 dalyje nurodytą informaciją, įspėja įmokos administratorių apie galimą teisės vykdyti veiklą atėmimą ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą veiklos trūkumams pašalinti. Jeigu įmokos administratorius per nustatytą terminą veiklos trūkumų nepašalina, Energetikos ministerija organizuoja naujo įmokos administratoriaus atranką ir paskyrimą. Ankstesnis įmokos administratorius funkcijas atlieka tol, kol bus paskirtas naujas įmokos administratorius.

6. Dėl gamybos įmokos lėšų administravimo patirtos pagrįstos sąnaudos Vyriausybės nustatyta tvarka įmokos administratoriui kompensuojamos gamybos įmokos lėšomis.

7. Gamybos įmoką už praėjusius kalendorinius metus elektros energijos gamintojai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, įmokos administratoriui sumoka iki einamųjų metų sausio 31 dienos Surinktos gamybos įmokos lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirstomos taip: 15 procentų skiriant tiesiogiai gyventojams gyvenantiems ne didesniu kaip 5 km atstumu nuo šio įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių, 85 procentus – bendruomeninėms organizacijoms, vykdančioms šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus. 8 Surinktas ir (ar) praėjusiais laikotarpiais nepanaudotas gamybos įmokos lėšas įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal su gyventojais bendruomenine organizacija, vykdančia šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus, pasirašytą finansinės paramos sutartį išmoka gyventojams bendruomeninėms organizacijoms. Bendruomeninės organizacijos veiklos vieta turi būti registruota toje savivaldybėje, kurioje eksploatuojamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos elektrinės, arba kitoje savivaldybėje, esančioje ne didesniu negu 15 km atstumu nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elektrinių. 9 Projektai, kuriems skiriamos gamybos įmokos lėšos, atrenkami įmokos administratoriaus vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir turi atitikti šias sąlygas:

1) projektai vykdomi 15 km spinduliu aplink šio straipsnio 1 dalyje nurodytas elektrines;

2) įgyvendinus projektus, bus teikiama aplinkos, ekonominė arba socialinė visuomeninė nauda bendruomenei, bendruomeninei organizacijai ar jų nariams;

3) yra gautas seniūnijos seniūno arba savivaldybės administracijos patvirtinimas, kad projekto įgyvendinimas yra galimas. 10 Įmokos administratorius užtikrina, kad šio straipsnio 9 dalyje nurodyti projektai būtų įgyvendinami vadovaujantis šio įstatymo, Vyriausybės nustatytais reikalavimais ir atitiktų finansinės paramos sutartyje nurodytas sąlygas. 11 Bendruomeninių organizacijų gautos ir einamaisiais kalendoriniais metais nepanaudotos gamybos įmokos lėšos naudojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 12 Įmokos administratorius Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja kaip bendruomeninė organizacija naudoja gamybos įmokos lėšas. Jeigu įmokos administratorius nustato, kad bendruomeninė organizacija neįvykdo šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų arba netinkamai juos vykdo, jis įspėja bendruomeninę organizaciją apie nustatytų reikalavimų pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jeigu bendruomeninė organizacija per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, įmokos administratorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir kriterijais priima sprendimą dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį, proporcingą šio straipsnio 9 dalyje nustatytiems ir neįvykdytiems įsipareigojimams Visos išmokėtos gamybos įmokos lėšos grąžinamos tuo atveju, kai projektas nėra įgyvendintas arba jį įgyvendinus rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Bendruomeninė organizacija šias gamybos įmokos lėšas grąžina per 5 darbo dienas nuo įmokos administratoriaus sprendimo įteikimo bendruomeninei organizacijai dienos. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas dėl reikalavimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įmokos administratoriaus sprendimo grąžinti išmokėtas gamybos įmokos lėšas arba jų dalį apskundimas teismui sustabdo šio sprendimo vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. 13 Įmokos administratorius savo funkcijoms atlikti turi teisę iš savivaldybės institucijų arba seniūnijų seniūnų ir bendruomeninių organizacijų per 30 kalendorinių dienų nuo įmokos administratoriaus kreipimosi gauti reikalingą informaciją apie projektų atranką, jų įgyvendinimą, gamybos įmokos lėšų panaudojimą ir su projektų įgyvendinimu ir gamybos įmokos lėšų panaudojimu susijusius dokumentus. 14 Subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrina, prižiūri ir kontroliuoja kaip įmokos administratorius naudoja gamybos įmokos lėšas. Jeigu subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, nustato, kad įmokos administratorius neužtikrino gamybos įmokos lėšų administravimo skaidrumo ir nesilaikė administravimo mažiausiomis sąnaudomis principo, jis įspėja įmokos administratorių apie nustatytus pažeidimus ir nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą pažeidimams pašalinti. Jeigu įmokos administratorius per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, subjektas, nurodytas Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, per 5 kalendorines dienas apie šį pažeidimą informuoja Energetikos ministeriją. 15 Įmokos administratorius privalo atskirai tvarkyti su gamybos įmokos lėšų administravimo veikla susijusią apskaitą ir Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais subjektui, nurodytam Energetikos įstatymo 131 straipsnyje, teikti gamybos įmokos lėšų panaudojimo ataskaitas. 16 Įmokos administratorius, siekdamas skaidrumo elektros energetikos sektoriuje ir didesnės konkurencijos įgyvendinant šio straipsnio 9 dalyje nurodytus projektus bei gerinant bendruomenės, bendruomeninės organizacijos ir (ar) jos narių interesus, Vyriausybės nustatyta informacijos rinkimo ir viešinimo tvarka savo interneto svetainėje skelbia su gamybos įmokos lėšų administravimu susijusią informaciją.

11 Taryba atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina reguliavimo apskaitos sistemos reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;

2) tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamas kainas ir kainų viršutines ribas;

3) kontroliuoja kaip taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir tarifai;

4) tvirtina energetikos objektų (tinklų sistemų, įrenginių) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi atskirų energetikos sektorių teisinius pagrindus reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais įkainių nustatymo bendraisiais kriterijais;

5) vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų;

6) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą;

7) išduoda energetikos veiklos licencijas, jas keičia, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių licencijuojamą veiklą;

71) išduoda energetikos veiklos leidimus, juos keičia, sustabdo leidimų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, prižiūri ir kontroliuoja energetikos įmonių leidimais reguliuojamą veiklą;

8) nustato energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi;

9) nustato energetikos įmonių, kurios verčiasi veikla, kurios kainos yra valstybės reguliuojamos, šioje veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normas;

10) teikia Vyriausybei, Energetikos ministerijai, savivaldybėms pasiūlymus dėl licencijuojamos energetikos įmonių veiklos;

11) įpareigoja energetikos įmones sudaryti sutartis dėl energijos perdavimo, skirstymo ar tiekimo, kai energetikos įmonės nepagrįstai atsisako suteikti paslaugas tretiesiems asmenims ar tiekti vartotojams energiją;

12) kontroliuoja, kad energetikos sektoriuose būtų užtikrintas energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumas nuo energijos gamybos ir tiekimo veiklos interesų taip, kaip nustatyta atskirų energetikos sektorių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, ir išvengta kryžminio šių veiklų arba kitos su energetika susijusios ar nesusijusios veiklos subsidijavimo;

13) prižiūri rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą (įskaitant elektros energijos ir (ar) dujų biržas), buitiniams vartotojams taikomas kainas (įskaitant išankstinio mokėjimo sistemas), tiekėją pakeitusių vartotojų procentinę dalį, nuo elektros energijos tinklų ir dujų sistemų atjungtų vartotojų procentinę dalį, įmokas už priežiūros paslaugas ir šių paslaugų teikimą, taip pat pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus;

14) prižiūri, ar nepasitaiko konkurenciją ribojančios sutartinės praktikos, įskaitant išimtinių teisių sąlygas, kurias taikant vartotojams gali būti užkirstas kelias arba apribota galimybė vienu metu sudaryti sutartis su daugiau negu vienu tiekėju, ir apie tokią praktiką praneša Konkurencijos tarybai;

15) ne rečiau kaip kartą per 5 metus arba kitais įstatymuose nustatytais terminais skelbia rekomendacijas, susijusias su paslaugų energetikos sektoriuje kainų atitiktimi skaidrumo, nediskriminavimo ir kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams, ir teikia jas Konkurencijos tarybai;

16) teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją turi teisę tikrinti energetikos įmonių valstybės institucijoms ir ( ar vartotojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos apsaugos reikalavimų;

17) užtikrina kiekvienam vartotojui galimybę naudotis duomenimis apie jo suvartotą energiją, taip pat apibendrintų energijos vartojimo duomenų, nenurodant vartotojų asmens duomenų, teikimą nacionaliniu lygmeniu lengvai suprantama Tarybos nustatyta forma ir galimybę visiems vartotojams naudotis šiais apibendrintais duomenimis;

18) atlieka rinkos tyrimus, kuriais siekiama užtikrinti veiksmingą konkurenciją energetikos sektoriuje ir didelę įtaką atitinkamoje rinkoje turintiems asmenims užkirsti kelią piktnaudžiauti šia įtaka;

19) skiria šio įstatymo 36 straipsnyje nustatytas sankcijas;

20) tiria Reglamento (ES) Nr 1227 / 2011 pažeidimus ir atlieka energetikos įmonių veiklos, didmeninės energijos rinkos dalyvių, profesionaliai sandorius organizuojančių ar vykdančių asmenų, energetikos objektų, energetikos įrenginių ir vartotojų energetikos įrenginių patikrinimus;

21) išduoda energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo veiklos atestatus, juos keičia, sustabdo atestatų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina atestatų galiojimą ir kontroliuoja energetikos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo reguliuojamąją veiklą;

22) nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą;

23) tiria energetikos objektų, įrenginių avarijas ir darbo sutrikimus, dalyvauja tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir buityje, susijusius su energijos vartojimu; 24)

25) organizuoja šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytų energetikos darbuotojų atestavimą;

26) kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų energijos ir energijos išteklių kokybės reikalavimų;

27) kontroliuoja energijos išteklių valstybės ir rezervines atsargas;

28) kontroliuoja teisės aktų nustatytas energijos išteklių ir energijos tiekimo ir vartojimo apribojimo ir sustabdymo priemones, kai šalyje skelbiama ekstremalioji energetikos padėtis;

29) organizuoja atitikties šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatytiems efektyvumo reikalavimams patikrinimą;

30) nagrinėja administracinio nusižengimo bylas dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytų administracinių nusižengimų;

31) tvirtina technines užduotis;

32) nustato asmenų prašymų leisti veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje pateikimo ir nagrinėjimo bei veiklos bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje vykdymo tvarką;

33) skatina energetikos inovacijas, savo leidžiamuose teisės aktuose nustatydama energetikos inovacijų kriterijus ir šioms inovacijoms plėtoti palankias taisykles, skatinimo mechanizmus energetikos įmonėms ir kitiems asmenims;

34) pagal kompetenciją užtikrina keitimosi duomenimis procesų derinimą su svarbiausiais rinkos procesais regioniniu lygmeniu, įskaitant Tarybos keitimąsi duomenimis šio įstatymo 26 straipsnio tikslais ir tinklų (sistemos) operatorių, tinklų (sistemos) naudotojų ir rinkos dalyvių keitimąsi duomenimis vykdant teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

35) pagal kompetenciją priima energetikos įmonėms privalomus vykdyti sprendimus;

36) tvirtina centralizuotos energijos duomenų platformos valdytojo parengtą naudojimosi centralizuota energijos duomenų platforma tvarkos aprašą;

37) vertina centralizuotos energijos duomenų platformos plėtros, priežiūros ir valdymo sąnaudų pagrįstumą nustatant valstybės reguliuojamas kainas;

38) nustato energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarką;

39) tvirtina energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatus;

40) nustato asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką ir sąlygas;

41) priima sprendimus dėl Tarybos pirmininko nusišalinimo;

42) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas. 11 ^ 1. Taryba, vykdydama šio straipsnio 11 dalyje, Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas funkcijas ir pareigas, susijusias su jos sprendimais dėl gamtinių dujų ir elektros energijos infrastruktūros, įskaitant sprendimus dėl kainų ir tarifų, taiko energijos efektyvumo didinimo pirmumo principą. Be to, Taryba įvertina, ar reguliuojamojoje veikloje efektyviai patiriamos sąnaudos, taip pat atsižvelgia į sistemos efektyvumą tinkluose, tiekimo saugumą, rinkos integraciją, kartu užtikrindama Europos Sąjungos klimato srities tikslus ir tvarumą, kaip nustatyta 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019 / 943 18 straipsnyje ir 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024 / 1789 17 straipsnyje.

33 straipsnis. Ekstremalioji energetikos padėtis 1. Ekstremalioji energetikos padėtis skelbiama kai elektros energijos, gamtinių dujų, naftos produktų ar šilumos tiekimas sumažėja tiek, kad iškyla grėsmė gyventojų saugumui, sveikatai ar šalies ūkio veiklai.

2. Energetikos įmonės, susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pranešti Energetikos ministerijai ir savivaldybės institucijoms apie energijos tiekimo sumažėjimą ir priemones energijos tiekimui atnaujinti.

3. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį energijos ir (ar) energijos išteklių tiekimas vartotojams gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apribotas arba sustabdytas. Ekstremaliosios energetikos padėties metu energetikos įmonės, vykdančios Vyriausybės, jos įgaliotų valstybės institucijų ir (ar) savivaldybės institucijų nurodymus, už vartotojams padarytus nuostolius dėl energijos ar energijos išteklių tiekimo apribojimo ar nutraukimo neatsako.

4. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį įmonės, gaminančios, perduodančios, skirstančios, transportuojančios, pakraunančios ir iškraunančios naftą ir naftos produktus, gamtines dujas, kurą, elektros energiją ir (ar) šilumos energiją, pirmiausia privalo tenkinti Lietuvos Respublikos vidaus vartotojų poreikius, pirmenybę teikdamos civilinės saugos pajėgų, taip pat nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų poreikiams.

5. Paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį ūkio subjektams taikomi ūkinės veiklos laisvės apribojimai turi kuo mažiau trikdyti vidaus rinkos veikimą ir neturi būti taikomi platesniu mastu, negu yra būtina kilusioms grėsmėms suvaldyti.

6. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija apie paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį taikomas priemones nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Europos Komisija gali nuspręsti, kad taikomos priemonės turi būti iš dalies pakeistos ar panaikintos, jeigu jos iškreipia konkurenciją ir neigiamai veikia prekybą tokiu būdu, kuris neatitinka Europos Sąjungos interesų.

7. Ekstremaliosios energetikos padėties paskelbimo ir atšaukimo, taip pat kitus su tuo susijusius teisinius ir organizacinius pagrindus kiek tai nenustatyta šiame įstatyme, reglamentuoja Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS SKUNDŲ IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS. atsakomybė