… į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);
2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma);
3) verslininko buveinės adresas, telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas. Jeigu verslininkas pateikia kitas internetinio ryšio priemones, kuriomis vartotojui užtikrinama galimybė saugoti patvariojoje laikmenoje bet kokį rašytinį susirašinėjimą su verslininku, įskaitant susirašinėjimo datą ir laiką, turi būti nurodomos šios kitos ryšio priemonės. Visos šios verslininko pateiktos ryšio priemonės turi leisti vartotojui greitai susisiekti su verslininku ir veiksmingai su juo bendrauti. Be to, privaloma pateikti, jeigu reikalinga duomenis apie verslininką, kurio vardu veikiama, (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Verslininko ir, jeigu reikalinga verslininko, kurio vardu veikiama, ekonominės veiklos vietos adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, nurodomas, jeigu ekonominės veiklos vietos adresas skiriasi nuo buveinės adreso;
4) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba, kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatytas periodinių įmokų mokėjimas, bendrą kainą sudaro visos tam tikro sąskaitos pateikimo laikotarpio išlaidos. Jeigu pagal sutartį turi būti mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reiškia visas mėnesio išlaidas. Jeigu visos išlaidos negali būti iš anksto pagrįstai apskaičiuotos, turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina;
5) naudojimosi ryšio priemonėmis sudarant sutartį išlaidos, jeigu jos apskaičiuojamos ne pagal bazinius (įprastus) dydžius;
6) apmokėjimo pristatymo sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas ir, jeigu reikalinga verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;
7) teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma ir, jei reikalinga informacija apie sutarties atsisakymo funkciją ir jos pateikimo vietą arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnį, arba, jei reikalinga aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties;
8) jeigu reikalinga informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių grąžinimo išlaidas, o nuotolinių sutarčių atvejais – prekių grąžinimo išlaidas, jei prekės dėl savo pobūdžio paprastai negali būti grąžintos paštu;
9) informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnio 9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio kodekso 6. 22811 straipsnio 9 dalį;
10) priminimas apie prekės, skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos garantiją pagal įstatymą ( teisinę garantiją 11) jeigu reikalinga vartotojų aptarnavimas jiems teikiamos paslaugos po sutarties sudarymo ir kokybės garantija (komercinė garantija) bei jų sąlygos 12 jeigu reikalinga verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo galima susipažinti; 13 jeigu reikalinga sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 14 jeigu reikalinga minimali sutarties galiojimo trukmė; 15 jeigu reikalinga užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos; 16 jeigu reikalinga galimybė pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja sąlygos;
… į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);
2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma);
3) verslininko buveinės adresas, telefono ryšio numeris ir elektroninio pašto adresas. Jeigu verslininkas pateikia kitas interneto ryšio priemones, kuriomis vartotojui užtikrinama galimybė saugoti patvariojoje laikmenoje bet kokį rašytinį susirašinėjimą su verslininku, įskaitant susirašinėjimo datą ir laiką, turi būti nurodomos šios kitos ryšio priemonės. Visos šios verslininko pateiktos ryšio priemonės turi leisti vartotojui greitai susisiekti su verslininku ir veiksmingai su juo bendrauti. Be to, privaloma pateikti, jeigu taikoma duomenis apie verslininką, kurio vardu veikiama, (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Verslininko ir, jeigu taikoma verslininko, kurio vardu veikiama, ekonominės veiklos vietos adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, nurodomas, jeigu ekonominės veiklos vietos adresas skiriasi nuo buveinės adreso;
4) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu taikoma visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba, kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatytas periodinių įmokų mokėjimas, bendrą kainą sudaro visos tam tikro sąskaitos pateikimo laikotarpio išlaidos. Jeigu pagal sutartį turi būti mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reiškia visas mėnesio išlaidas. Jeigu visos išlaidos negali būti iš anksto pagrįstai apskaičiuotos, turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina;
5) naudojimosi ryšio priemonėmis sudarant sutartį išlaidos, jeigu jos apskaičiuojamos ne pagal bazinius (įprastus) dydžius;
6) apmokėjimo ir pristatymo tvarka, įskaitant, jeigu įmanoma, aplinką tausojančias pristatymo galimybes sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas ir, jeigu taikoma verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;
7) teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma ir, jei taikoma informacija apie sutarties atsisakymo funkciją ir jos pateikimo vietą arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnį, arba, jei taikoma aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties;
8) jeigu taikoma informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių grąžinimo išlaidas, o nuotolinių sutarčių atvejais – prekių grąžinimo išlaidas, jeigu prekės dėl savo pobūdžio paprastai negali būti grąžintos paštu;
9) informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio kodekso 6. 22810 straipsnio 9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio kodekso 6. 22811 straipsnio 9 dalį;
10) priminimas apie prekių ir jų pagrindinių elementų garantiją pagal įstatymą ( teisinė garantija), įskaitant šio kodekso 6. 364 straipsnyje nurodytą garantijos trukmę, kuris pateikiamas pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte numatytą pranešimą 11) kai gamintojas pateikia verslininkui informaciją, kad gamintojas siūlo vartotojui be jokių papildomų išlaidų prekės patvarumo garantiją, kuri taikoma visai prekei ir kurios trukmė ilgesnė nei dveji metai, – informacija, kad tai prekei galioja prekės patvarumo garantija, šios garantijos galiojimo trukmė ir priminimas apie garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija), kurie pateikiami pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte nurodytą ženklą;
12) kai teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, priminimas apie taikomą skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija);
13) kai parduodamos skaitmeninių elementų turinčios prekės arba teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, informacija apie trumpiausią terminą, nurodant laiko tarpą arba datą, per kurį teikiami nemokami naujiniai, jeigu gamintojas arba skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikėjas pateikia tokią informaciją verslininkui;
14) jeigu taikoma, informacija apie vartotojų aptarnavimą jiems teikiamas paslaugas sudarius sutartį ir kokybės garantiją (komercinė garantija) bei jų sąlygas 15 jeigu taikoma verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo galima susipažinti; 16 jeigu taikoma sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 17 jeigu taikoma minimali sutarties galiojimo trukmė; 18 jeigu taikoma užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos; 19 jeigu taikoma galimybė pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja sąlygos; 20) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų funkcionalumas, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;
21) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų suderinamumas ir sąveikumas tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti;
22) jeigu taikoma, tai, kad kaina buvo individualizuota taikant automatizuotą sprendimų priėmimą;
23) jeigu taikoma, prekių taisomumo įvertis;
24) jeigu šios dalies 23 punktas netaikomas, informacija apie atsarginių dalių, kurių reikia prekės kokybės reikalavimų atitikčiai užtikrinti, prieinamumą, numatomas išlaidas ir šių dalių užsakymo tvarką, taip pat informacija apie taisymo ir techninės priežiūros instrukcijų prieinamumą ir taisymo apribojimus, jeigu gamintojas verslininkui tokią informaciją pateikia. 2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 9 punktuose nurodyta informacija gali būti vartotojui suteikta pateikiant užpildytą pavyzdinę informacijos apie sutarties atsisakymą formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Jeigu verslininkas pateikė vartotojui tinkamai užpildytą pavyzdinę …
6. 2281 straipsnis. Vartojimo sutarties samprata ir kitos sąvokos 1. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.
2. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.
3. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.
4. Prekė:
1) materialus kilnojamasis daiktas;
2) elektros energija, vanduo ir gamtinės dujos, kai parduodamas ribotas jų tūris arba nustatytas kiekis;
3) materialus kilnojamasis daiktas, į kurį įtrauktas skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga arba kuris yra su skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga susietas taip, kad be jų negalėtų atlikti savo funkcijų (toliau – skaitmeninių elementų turinti prekė).
5. Skaitmeninis turinys – skaitmenine forma sukurti ir pateikti duomenys.
6. Skaitmeninė paslauga:
1) paslauga, kuria vartotojui sudaromos sąlygos skaitmenine forma kurti, tvarkyti, saugoti duomenis arba turėti prieigą prie jų;
2) paslauga, kuria sudaromos sąlygos skaitmenine forma dalytis duomenimis, kuriuos įkėlė arba sukūrė vartotojas ar kiti tos paslaugos naudotojai, arba atlikti kitus sąveikos su tais duomenimis veiksmus.
7. Funkcionalumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas atlikti funkcijas pagal paskirtį.
8. Integravimas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos susiejimas su vartotojo skaitmeninės aplinkos komponentais ir įtraukimas į juos, kad būtų galima skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą naudoti laikantis šiame skyriuje nustatytų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų kokybės reikalavimų.
9. Sąveikumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas veikti su kita aparatine ar programine įranga negu ta, su kuria tos pačios rūšies skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos paprastai yra naudojami.
10. Skaitmeninė aplinka – aparatinė įranga, programinė įranga ir bet koks tinklo ryšys, naudojami vartotojo prieigai prie skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos arba naudojimuisi jais.
11. Skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos kaina – pinigai arba skaitmeninis jų vertės atitikmuo už pateiktus skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą.
12. Suderinamumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas veikti su aparatine ar programine įranga, su kuria tos pačios rūšies skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos yra paprastai naudojami, kai nėra būtinybės keisti skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos.
13. Elektroninės prekyvietės paslauga – programine įranga, įskaitant interneto svetainę, jos dalį ar taikomąją programą, grindžiama paslauga, kuri teikiama verslininko paties arba jo vardu ir kuria vartotojams suteikiama galimybė sudaryti nuotolines sutartis su kitais verslininkais ar vartotojais.
14. Elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas – verslininkas, suteikiantis vartotojams galimybę naudotis elektroninės prekyvietės paslauga.
15. Produktų reitingas – verslininko bet kokiomis technologinėmis priemonėmis produktams suteikiamas santykinis reikšmingumas.
… kuria vartotojams suteikiama galimybė sudaryti nuotolines sutartis su kitais verslininkais ar vartotojais.
14. Elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas – verslininkas, suteikiantis vartotojams galimybę naudotis elektroninės prekyvietės paslauga.
15. Produktų reitingas – verslininko bet kokiomis technologinėmis priemonėmis produktams suteikiamas santykinis reikšmingumas. 16. Gamintojas – prekių gamintojas, prekių importuotojas į Europos Sąjungą ar bet koks asmuo, ant prekių nurodantis savo pavadinimą, prekių ženklą ar kitą skiriamąjį ženklą.
17. Taisomumo įvertis – vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais nustatomas įvertis, kuriuo nurodomas prekės tinkamumas būti taisomai.
18. Nemokamas naujinys – be užmokesčio prieinamas naujinys, įskaitant saugumo naujinius, kuris būtinas skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų kokybės reikalavimams užtikrinti pagal šio kodekso 6. 22819 ir (ar) 6. 363 straipsnius.
6. 2286 straipsnis. Bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai 1. Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto:
1) prekės ar paslaugos pagrindinės savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);
2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris);
3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba, kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti;
4) jeigu reikalinga apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka; 5) garantinio aptarnavimo ir kokybės garantijos (komercinės garantijos) sąlygos, jeigu reikalinga, kartu su priminimu apie prekės, skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos garantiją pagal įstatymą ( teisinę garantiją 6) jeigu reikalinga sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 2. Įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo.
3. Šis straipsnis netaikomas smulkioms buitinėms sutartims, kurios įvykdomos iš karto po jų sudarymo.
4. Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui.
5. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
… telefono ryšio numeris);
3) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba, kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu taikoma visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba, kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti;
4) jeigu taikoma apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka; 5) priminimas apie prekių ir jų pagrindinių elementų garantiją pagal įstatymą ( teisinė garantija), įskaitant šio kodekso 6. 364 straipsnyje nurodytą garantijos trukmę, kuris pateikiamas pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte numatytą pranešimą 6) kai gamintojas pateikia verslininkui informaciją, kad gamintojas suteikia vartotojui be jokių papildomų išlaidų prekės patvarumo garantiją, kuri taikoma visai prekei ir kurios trukmė ilgesnė nei dveji metai, – informacija, kad tai prekei galioja prekės patvarumo garantija, šios garantijos galiojimo trukmė ir priminimas apie garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija), kurie pateikiami pastebimu būdu, naudojant Europos Sąjungos teisės akte nurodytą ženklą;
7) kai teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, priminimas apie taikomą skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų garantiją pagal įstatymą (teisinė garantija); 8) jeigu taikoma, informacija apie sudarius sutartį teikiamas paslaugas ir kokybės garantiją (komercinė garantija) bei jų sąlygas;
9) kai parduodamos skaitmeninių elementų turinčios prekės arba teikiamas skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos, informacija apie trumpiausią terminą, nurodant laiko tarpą arba datą, per kurį teikiami nemokami naujiniai, jeigu gamintojas arba skaitmeninio turinio ar skaitmeninių paslaugų teikėjas pateikia tokią informaciją verslininkui;
10) jeigu taikoma sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos; 11) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų funkcionalumas, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;
12) jeigu taikoma, skaitmeninių elementų turinčių prekių, skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų suderinamumas ir sąveikumas tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti;
13) jeigu taikoma, prekių taisomumo įvertis;
14) jeigu šios dalies 13 punktas netaikomas, informacija apie atsarginių dalių, kurių reikia prekės kokybės reikalavimų atitikčiai užtikrinti, prieinamumą, numatomas išlaidas ir šių dalių užsakymo tvarką, taip pat informacija apie taisymo ir techninės priežiūros instrukcijų prieinamumą ir taisymo apribojimus, jeigu gamintojas verslininkui tokią informaciją pateikia. 2. Įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo.
3. Šis straipsnis netaikomas smulkioms buitinėms sutartims, kurios įvykdomos iš …
6. 2288 straipsnis. Nuotolinės sutartys 1. Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.
2. Sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma.
3. Jeigu pagal elektroninėmis priemonėmis sudaromą nuotolinę sutartį vartotojas turi prievolę sumokėti, verslininkas aiškiai, pastebimu būdu ir prieš pat vartotojo užsakymo pateikimą privalo supažindinti vartotoją su šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalies 1, 4, 13 ir 14 punktuose nurodyta informacija. Verslininkas privalo užtikrinti, kad vartotojas, pateikdamas savo užsakymą, aiškiai patvirtintų, kad po užsakymo pateikimo vartotojui atsiranda prievolė sumokėti. Jeigu pateikiant užsakymą reikia paspausti mygtuką ar naudoti panašią funkciją, mygtukas ar panaši funkcija turi būti pažymėti taip, kad būtų lengvai įskaitoma (suprantama), t. y. pateikti tik žodžiai „ užsakymas su prievole sumokėti “ ar panaši nedviprasmiška formuluotė, nurodanti, kad pateikus užsakymą vartotojui atsiranda prievolė sumokėti verslininkui. Jeigu verslininkas pažeidžia šį reikalavimą, iš nuotolinės sutarties vartotojui mokėjimo prievolė neatsiranda.
4. Jeigu nuotolinė sutartis sudaroma ryšio priemonėmis, kurias naudojant nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, verslininkas prieš sutarties sudarymą privalo šiomis priemonėmis pateikti bent šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7 ir 13 punktuose nurodytą informaciją, išskyrus pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Kitą šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, verslininkas privalo pateikti vartotojui, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.
5. Verslininkas, kuris skambina vartotojui telefonu siekdamas sudaryti nuotolinę sutartį, pokalbio su vartotoju pradžioje privalo atskleisti savo tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir, jeigu reikalinga, asmens, kurio vardu jis skambina, tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir nurodyti komercinį šio pokalbio tikslą. Jeigu šiuo atveju vartotojas sutinka sudaryti nuotolinę sutartį, verslininkas privalo patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje. Nuotolinė sutartis laikoma sudaryta, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą.
6. Per protingą terminą nuo nuotolinės sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip pristatydamas prekes arba prieš pradėdamas teikti paslaugas verslininkas privalo pateikti vartotojui sudarytos sutarties patvirtinimą patvariojoje laikmenoje. Sutarties patvirtinime pateikiama visa šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, išskyrus informaciją, kurią verslininkas pateikė vartotojui patvariojoje laikmenoje prieš sudarydamas nuotolinę sutartį.
7. Įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų vartojimo sutarčių sudarymo elektroninėmis priemonėmis reikalavimų.
8. Kituose įstatymuose negali būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo reikalavimų, taikomų nuotolinėms sutartims.
6. 2288 straipsnis. Nuotolinės sutartys 1. Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.
2. Sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma.
3. Jeigu pagal elektroninėmis priemonėmis sudaromą nuotolinę sutartį vartotojas turi prievolę sumokėti, verslininkas aiškiai, pastebimu būdu ir prieš pat vartotojo užsakymo pateikimą privalo supažindinti vartotoją su šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalies 1, 4, 11, 16 ir 17 punktuose nurodyta informacija. Verslininkas privalo užtikrinti, kad vartotojas, pateikdamas savo užsakymą, aiškiai patvirtintų, kad po užsakymo pateikimo vartotojui atsiranda prievolė sumokėti. Jeigu pateikiant užsakymą reikia paspausti mygtuką ar naudoti panašią funkciją, mygtukas ar panaši funkcija turi būti pažymėti taip, kad būtų lengvai įskaitoma (suprantama), t. y. pateikti tik žodžiai „ užsakymas su prievole sumokėti “ ar panaši nedviprasmiška formuluotė, nurodanti, kad pateikus užsakymą vartotojui atsiranda prievolė sumokėti verslininkui. Jeigu verslininkas pažeidžia šį reikalavimą, iš nuotolinės sutarties vartotojui mokėjimo prievolė neatsiranda.
4. Jeigu nuotolinė sutartis sudaroma ryšio priemonėmis, kurias naudojant nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, verslininkas prieš sutarties sudarymą privalo šiomis priemonėmis pateikti bent šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7 ir 16 punktuose nurodytą informaciją, išskyrus pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Kitą šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, verslininkas privalo pateikti vartotojui, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.
5. Verslininkas, kuris skambina vartotojui telefonu siekdamas sudaryti nuotolinę sutartį, pokalbio su vartotoju pradžioje privalo atskleisti savo tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir, jeigu reikalinga, asmens, kurio vardu jis skambina, tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir nurodyti komercinį šio pokalbio tikslą. Jeigu šiuo atveju vartotojas sutinka sudaryti nuotolinę sutartį, verslininkas privalo patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje. Nuotolinė sutartis laikoma sudaryta, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą.
6. Per protingą terminą nuo nuotolinės sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip pristatydamas prekes arba prieš pradėdamas teikti paslaugas verslininkas privalo pateikti vartotojui sudarytos sutarties patvirtinimą patvariojoje laikmenoje. Sutarties patvirtinime pateikiama visa šio kodekso 6. 2287 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, išskyrus informaciją, kurią verslininkas pateikė vartotojui patvariojoje laikmenoje prieš sudarydamas nuotolinę sutartį.
7. Įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų vartojimo sutarčių sudarymo elektroninėmis priemonėmis reikalavimų.
8. Kituose įstatymuose negali būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo reikalavimų, taikomų nuotolinėms sutartims.
6. 22814 straipsnis. Kokybės garantija (komercinė garantija)
1. Kokybės garantija (komercinė garantija) – verslininko (pardavėjo ar gamintojo) įsipareigojimas vartotojui grąžinti sumokėtą prekės ar paslaugos kainą, pakeisti, sutaisyti prekę ar kitaip pašalinti prekės ar paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar iki jos sudarymo, numatytų sąlygų ar reikalavimų, kurie nesusiję su prekės ar paslaugos atitiktimi sutarčiai.
2. Kokybės garantija negali suvaržyti vartotojo teisių, nustatytų šio kodekso 6. 3641 straipsnyje.
3. Kokybės garantija turi būti pateikta valstybine kalba. Joje turi būti nurodyta, kad kokybės garantija nevaržo vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat kokybės garantijoje aiškiai ir suprantamai turi būti nurodytas garantijos teikėjo pavadinimas, buveinės adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant trukmę, taikymo teritoriją, informaciją, reikalingą reikalavimams dėl garantijos pareikšti.
4. Vartotojo reikalavimu kokybės garantija turi būti jam pateikiama raštu popieriuje arba kitoje jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje.
5. Vartotojas turi teisę reikalauti taikyti kokybės garantiją neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.
6. 22814 straipsnis. Kokybės garantija (komercinė garantija)
1. Kokybės garantija (komercinė garantija) – verslininko (pardavėjo ar gamintojo) įsipareigojimas vartotojui grąžinti sumokėtą prekės ar paslaugos kainą, pakeisti, sutaisyti prekę ar kitaip pašalinti prekės ar paslaugos trūkumus, kai prekė ar paslauga neatitinka garantijos dokumente ar reklamoje, pateikiamoje sudarant sutartį ar iki jos sudarymo, numatytų sąlygų ar reikalavimų, kurie nesusiję su prekės ar paslaugos atitiktimi sutarčiai.
2. Kokybės garantija negali suvaržyti vartotojo teisių, nustatytų šio kodekso 6. 3641 straipsnyje.
3. Kokybės garantija turi būti pateikta valstybine kalba. Joje turi būti nurodyta, kad kokybės garantija nevaržo vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat kokybės garantijoje aiškiai ir suprantamai turi būti nurodytas garantijos teikėjo pavadinimas, buveinės adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant trukmę, taikymo teritoriją, informaciją, reikalingą reikalavimams dėl garantijos pareikšti.
4. Vartotojo reikalavimu kokybės garantija turi būti jam pateikiama raštu popieriuje arba kitoje jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje.
5. Vartotojas turi teisę reikalauti taikyti kokybės garantiją neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. 6. Prekės patvarumo garantija – kokybės garantija, pagal kurią gamintojas visą šios garantijos galiojimo laikotarpį yra tiesiogiai atsakingas vartotojui už tai, kad prekė būtų pataisyta ar pakeista pagal šio kodekso 6. 3642 straipsnį, kai neišlaiko savo patvarumo.
… Respublikos Vyriausybė.
6. Lietuvos Respublikos įstatymo „ Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo “ numatytais atvejais ir tvarka teismas nuosprendį dėl tam tikrų rūšių bausmių ar kitų priemonių gali perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21) Nr. X-1368, 2007-12-13, Žin., 2007, Nr. 140-5748 (2007-12-29) Nr. XI-1014, 2010-09-21, Žin., 2010, Nr. 113-5742 (2010-09-25) Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11) Nr. XI-1473, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3960 (2011-07-05) Nr. XI-1862, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 4-109 (2012-01-06) Nr. XI-2200, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4278 (2012-07-13)
254 straipsnis. Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui 1. Teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali šio Kodekso 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną.
2. Kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas.
3. Jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali šio Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.
4. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 – 7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso.
5. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 – 40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 118 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 147 straipsnio 3 dalyje, 1471 straipsnio 3 dalyje, 1472 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 1891 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutraukiama nuosprendžiu.
254 straipsnis. Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui 1. Teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali šio Kodekso 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną.
2. Kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų. Tačiau jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas.
3. Jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras gali šio Kodekso 215 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą.
4. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 – 7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso.
5. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 – 40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 118 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 147 straipsnio 3 dalyje, 1471 straipsnio 3 dalyje, 1472 straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 1891 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutraukiama nuosprendžiu. Nr. X-1236, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 81-3312 (2007-07-21) Nr. XI-1200, 2010-12-02, Žin., 2010, Nr. 145-7440 (2010-12-11) Nr. XI-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965 (2011-07-05) Nr. XI-1852, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 164-7797 (2011-12-31) Nr. XI-2199, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 82-4277 (2012-07-13)
357 straipsnis. Nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymas 1. Nuosprendį, kuriuo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas.
2. Nuosprendį paskelbęs teismas apie viešųjų teisių nuteistajam atėmimą po nuosprendžio įsiteisėjimo paskelbia specialiame interneto tinklalapyje.
3. Jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas, arba įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos paskirti kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba yra lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia pranešimą apie nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, uždraudimą jam naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, arba viešųjų teisių atėmimą, arba jo įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos vykdančiai institucijai.
4. Jeigu panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuteistasis pasiunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo, arba viešųjų teisių atėmimo, arba įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos – vykdymas sustabdomas iki šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų vykdyti šias baudžiamojo poveikio priemones atsiradimo.
5. Darbdavys, valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, nevalstybinė organizacija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo nuosprendžio nuorašo gavimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nutraukia darbo sutartį su nuteistuoju arba atleidžia jį iš valstybės tarnybos, jeigu nuteistasis dirba darbą arba eina pareigas, kurie uždrausti teismo nuosprendžiu, arba panaikina nuteistajam išduotą leidimą užsiimti tam tikra veikla ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas apie tai praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą arba viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai pagal nuteistojo gyvenamąją vietą. Atlikusiam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimą – asmeniui leidimas užsiimti tam tikra veikla išduodamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta bendra tvarka.
6. Jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, kai konfiskuotas turtas buvo paimtas ir yra valstybės institucijos žinioje arba buvo apribotos nuosavybės teisės į šį turtą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą ir konfiskuoto turto dokumentų nuorašus išsiunčia ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, o ši išsprendžia konfiskuoto turto perdavimo realizuoti ar sunaikinimo klausimą. Tais atvejais, kai atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo apribotos nuosavybės teisės į konfiskuotiną turtą, arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju teismui nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuoto turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui. Turto konfiskavimą ir pinigų sumų išieškojimą antstolis vykdo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 7.
8. Nuteistiesiems, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas arba nemokami darbai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnyje numatytais atvejais teismas vieną baudžiamojo poveikio priemonę gali pakeisti kita šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.
746 straipsnis. Išieškojimo iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto tvarkos ypatumai 1. Priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems viešame registre nurodytiems kreditoriams. Šiame raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį. Raginimo turiniui ir įteikimui mutatis mutandis taikomos šio Kodekso XLVI skyriaus normos.
2. Išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio Kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka.
3. Jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka Hipotekos ar įkeitimo kreditoriaus prašymu skolininko pasiūlytam pirkėjui ar varžytynėse pardavęs įkeistą turtą ir surašęs turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimo iš varžytynių aktą arba įkeistą turtą perdavęs hipotekos ar įkeitimo kreditoriui ir surašęs neparduoto iš varžytynių turto perdavimo išieškotojui aktą, antstolis nedelsdamas apie tai praneša viešam registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. 4 Kai išieškoma pagal įmonės hipotekos sandorį, vykdomąjį įrašą priėmęs vykdyti antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro hipotekos objektu esančios įmonės turto aprašą ir priima patvarkymą paskirti hipotekos kreditorių arba kreditoriaus sutikimu kitą asmenį įmonės turto administratoriumi. Šiuo atveju įkeistos įmonės valdymo organai iš administruojamo įmonės turto gaunamas pajamas perveda į antstolio depozitinę sąskaitą, iš kurios lėšos paskirstomos hipotekos kreditoriams atsižvelgiant į jų reikalavimų tenkinimo eilę. 5 Kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėtas bankroto ar restruktūrizavimo procesas, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai Juridinių asmenų nemokumo įstatymo ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme nustatytas sąlygas dėl užtikrinamojo turto valdymo, disponavimo juo, specialiųjų kreditorių ir investuotojų teisių į užtikrinamąjį turtą.
… raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį. Raginimo turiniui ir įteikimui mutatis mutandis taikomos šio Kodekso XLVI skyriaus normos.
2. Išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis įkeitimo sandoriu, išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas įkeistą turtą perduodant įkeitimo kreditoriui, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą šio Kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka.
3. Jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka arba įkeistą turtą perduoda įkeitimo kreditoriui, jeigu, vadovaujantis įkeitimo sandoriu, išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas šį turtą perduodant įkeitimo kreditoriui.
4. Kai įkeitimo sandoryje nustatyta, kad perdavus įkeistą turtą įkeitimo kreditoriui skolininko prievolė pasibaigia ir vykdant vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto perdavimo įkeitimo kreditoriui šis turtas nėra areštuotas vykdant išieškojimą iš šio skolininko kitų kreditorių naudai, antstolis įkeistą turtą perduoda įkeitimo kreditoriui.
5. Kai įkeitimo sandoryje nustatyta, kad įkeitimu užtikrintos prievolės pabaiga priklauso nuo įkeitimo kreditoriui perduoto įkeisto turto vertės, taip pat tais atvejais, kai vykdant vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto perdavimo įkeitimo kreditoriui šis turtas yra areštuotas vykdant išieškojimą iš šio skolininko kitų kreditorių naudai, antstolis įkeistą turtą įkainoja laikydamasis šio Kodekso 681 straipsnio nuostatų ir išieškojimą iš įkeisto turto perduodant šį turtą įkeitimo kreditoriui vykdo šia tvarka:
1) jeigu įkeisto turto vertė viršija įkeitimu užtikrinto pagrindinio reikalavimo ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų dydį, įkeitimo kreditorius šio Kodekso 720 straipsnyje nustatyta tvarka privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir įkeitimo kreditoriui priklausančios sumos skirtumą;
2) jeigu įkeisto turto vertė mažesnė negu įkeitimu užtikrinto pagrindinio reikalavimo ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų suma, įkeitimo kreditorius turi teisę išieškoti trūkstamą sumą iš skolininko kito turto. Šiuo atveju įkeitimo kreditorius neturi pirmenybės prieš kitus kreditorius.
6. Jeigu įkeisto turto nėra (jis sunaikintas, prarastas ar sužalotas) arba įkeitimo kreditorius atsisako priimti įkeistą turtą, jis turi teisę įkeitimu užtikrintą pagrindinį reikalavimą ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų dydį išieškoti iš skolininko kito turto. Šiuo atveju įkeitimo kreditorius neturi pirmenybės prieš kitus kreditorius. 7 Hipotekos ar įkeitimo kreditoriaus prašymu skolininko pasiūlytam pirkėjui ar varžytynėse pardavęs įkeistą turtą ir surašęs turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimo iš varžytynių aktą arba įkeistą turtą perdavęs hipotekos ar įkeitimo kreditoriui ir surašęs turto perdavimo išieškotojui aktą, antstolis nedelsdamas apie tai praneša viešam registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. 8 Kai išieškoma pagal įmonės hipotekos sandorį, vykdomąjį įrašą priėmęs vykdyti antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro hipotekos objektu esančios įmonės turto aprašą ir priima patvarkymą paskirti hipotekos kreditorių arba kreditoriaus sutikimu kitą asmenį įmonės turto administratoriumi. Šiuo atveju įkeistos įmonės valdymo organai iš administruojamo įmonės turto gaunamas pajamas perveda į antstolio depozitinę sąskaitą, iš kurios lėšos paskirstomos hipotekos kreditoriams atsižvelgiant į jų reikalavimų tenkinimo eilę. 9 Kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėtas bankroto ar restruktūrizavimo procesas, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai Juridinių asmenų nemokumo įstatymo ar Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir padengtųjų obligacijų įstatyme nustatytas sąlygas dėl užtikrinamojo turto valdymo, disponavimo juo, specialiųjų kreditorių ir investuotojų teisių į užtikrinamąjį turtą. Nr. XII-138, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8004 (2012-12-31)
817 straipsnis. Teismo nutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka Lietuvos Respublikos teismai gali pripažinti ir vykdyti užsienio valstybių teismų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys Lietuvos Respublikoje pripažįstamos ir vykdomos ta pačia tvarka kaip ir užsienio valstybių teismų (arbitražų) sprendimai ir tik tuo atveju, jeigu suinteresuotai šaliai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
SEPTINTASIS SKIRSNIS Nr. X-1810, 2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priedas Nr. X-1810, 2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29)
… pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą.
SEPTINTASIS SKIRSNIS Nr. X-1810, 2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024 / 1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (Strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo). __________________ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priedas Nr. X-1810, 2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29) Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-1490, 2003-04-08, Žin., 2003, Nr. 39-1765 (2003-04-25) TEISMŲ ĮSTATYMO, ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO, CIVILINIO PROCESO KODEKSO, BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2126, 2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 63-2244 (2004-04-28) KONKURENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, VALSTYBĖS PAGALBOS ŪKIO SUBJEKTAMS KONTROLĖS ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS IR CIVILINIO PROCESO KODEKSO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis Įstatymas, išskyrus šio skirsnio 4 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. IX-2171, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 1, 42, 62, 801, 803 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, LX SKYRIAUS KETVIRTOJO, PENKTOJO IR ŠEŠTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO, LX SKYRIAUS PAPILDYMO SEPTINTUOJU SKIRSNIU IR KODEKSO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-80, 2005-01-20, Žin., 2005, Nr. 18-574 (2005-02-08) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 57, 83, 99 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. gegužės 1 d.
5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-729, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2973 (2006-07-14) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 663 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1495, 2008-04-15, Žin., 2008, Nr. 50-1844 (2008-04-30) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 88 IR 99 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1810, 2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 137-5367 (2008-11-29) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 42, 62, 803 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO LX SKYRIAUS SEPTINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1839, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 138-5446 (2008-12-02) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 512, 609, 610, 632, 756 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 652 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2009 m. balandžio 1 d.
9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-596, 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7203 (2009-12-31) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 580 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-999, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4408 (2010-07-15) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 585 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1032, 2010-09-23, Žin., 2010, Nr. 126-6457 (2010-10-26) CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAPILDYMO 464 (1) STRAIPSNIU IR 496 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13) CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas išimtis ir 388 straipsnį, įsigalioja 2011 m. spalio 1 d. Šio įstatymo 331 straipsnio 2 dalis, 334, 336, 337, 338, 339, 340, 342, 343, 344 ir 352 straipsniai įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 117 straipsnyje išdėstytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1752 straipsnis įsigalioja 2013 m. kovo 1 d. Šio įstatymo 117 straipsnyje išdėstyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XII skyriaus ketvirtojo skirsnio pavadinimas ir 1751 straipsnis, 234, 237, 297 ir 385 straipsniai įsigalioja 2013 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 115 straipsnis įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 37, 39 straipsniai, 51 straipsnio 2 dalis, 125 straipsnio 3 dalis, 278, 279, 294 straipsniai, 303 straipsnio 1 dalis, 320, 324, 368, 369 ir 370 straipsniai įsigalioja 2011 m. lapkričio 1 d. Šio įstatymo 330 straipsnis įsigalioja 2012 m. liepos 1 d. Šis įstatymas ir jo galiojimas keistas: 12.
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-72, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7824 (2012-12-29) CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 117 IR 387 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1711, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6551 (2011-11-18) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 145 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 267 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-1843, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-179 (2012-01-10) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
15. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-2002, 2012-05-10, Žin., 2012, Nr. 57-2825 (2012-05-19) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 83 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.
16. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-2090, 2012-06-21, Žin., 2012, Nr. 76-3933 (2012-06-30) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 23, 147, 296, 340, 587, 810, 811, 812, 813, 814, 815 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR KODEKSO PAPILDYMO 811 (1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 17. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XI-2129, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 80-4140 (2012-07-10) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 587 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
18. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-138, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-8004 (2012-12-31) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 746 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. kovo 1 d.
19. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-218, 2013-03-28, Žin., 2013, Nr. 35-1694 (2013-04-04) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti fizinių asmenų bankroto bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis.
20. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-276, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2681 (2013-05-25) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 99, 466, 467, 469, 472, 506, 507 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
21. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. XII-633, 2013-12-03, Žin., 2013, Nr. 128-6521 (2013-12-14) CIVILINIO PROCESO KODEKSO 284 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 22. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 49, 80, 182 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 261-1 STRAIPSNIU BEI XXIV-1 SKYRIUMI Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Įstatymo pakeitimas: 22.
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 261-1 straipsniu bei XXIV-1 skyriumi įstatymo Nr. XII-771 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymas 23. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 510, 602, 644, 646, 661, 696, 703, 704, 706, 707, 708, 713, 717, 719, 722, 724, 746 IR 756 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 705 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2014 m. rugpjūčio 1 d. Šio įstatymo 10, 11, 12, 13, 15 ir 16 straipsniai taikomi varžytynėms, paskelbtoms po šio įstatymo įsigaliojimo.
24. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 580 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
25. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 145 IR 267-1 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS * * * Pabaiga * * * Konstitucinio Teismo nutarimai:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas 2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26) DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 85 STRAIPSNIO 3 DALIES (2000 M. RUGSĖJO 19 D. REDAKCIJA), 139 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2000 M. RUGSĖJO 19 D. RED.), LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 306 STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS 8 D. RED.), 308 STRAIPSNIO (2006 M. BIRŽELIO 1 D. RED.) 2 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 324 STRAIPSNIO 12, 13 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 377 STRAIPSNIO (2004 M. LIEPOS 8 D. RED.) 9 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 448 STRAIPSNIO 7 DALIES (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 454 STRAIPSNIO 5, 6 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. RED.), 460 STRAIPSNIO 4, 5 DALIŲ (2002 M. KOVO 14 D. RED.), LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 268 STRAIPSNIO 3 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 285 STRAIPSNIO 2, 5 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 286 STRAIPSNIO 1 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 288 STRAIPSNIO 4 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 289 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 303 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 320 STRAIPSNIO 2 DALIES (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 325 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. RED.), 358 STRAIPSNIO 2, 3 DALIŲ (2002 M. VASARIO 28 D. RED.) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, TAIP PAT DĖL PAREIŠKĖJO - SEIMO NARIŲ GRUPĖS PRAŠYMO IŠTIRTI, AR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 119 STRAIPSNIO 2 DALIES 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 119 STRAIPSNIO 5 DALIS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), 120 STRAIPSNIO (2003 M. SAUSIO 21 D. REDAKCIJA) 1 PUNKTAS (2002 M. SAUSIO 24 D. REDAKCIJA), LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. VASARIO 19 D. DEKRETAS NR. 2067 " DĖL APYGARDOS TEISMO TEISĖJO ĮGALIOJIMŲ PRATĘSIMO ", LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2003 M. BIRŽELIO 18 D. DEKRETAS NR. 128 " DĖL APYGARDŲ TEISMŲ SKYRIŲ PIRMININKŲ SKYRIMO " TA APIMTIMI, KURIA NUSTATYTA, KAD VILNIAUS APYGARDOS TEISMO TEISĖJAS KONSTANTAS RAMELIS SKIRIAMAS ŠIO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS PIRMININKU, NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 580 straipsnio pakeitimo įstatymas 2. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas 3. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 80, 182 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 261-1 straipsniu bei XXIV-1 skyriumi įstatymo Nr. XII-771 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymas 4. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 737 straipsnio pakeitimo įstatymas 5. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymas 6. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymas 7. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymas 8. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3, 163, 165 ir 366 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1772 2 straipsnio pakeitimo įstatymas 9. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 163, 166, 267-1, 626 ir 627 straipsnių pakeitimo įstatymas 10. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymas 11. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymas 12. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1567 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas 13. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 484, 499, 500, 501 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymas 14. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
…, pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 m. liepos 1 d.
10) valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo;
11) Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas
12) sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3. 51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3. 55 straipsnis);
13) pareiškėjai – už pareiškimus, paduodamus šio Kodekso V dalies XXIX …
…, pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 m. liepos 1 d.
10) valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo;
11) Lietuvos bankas, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas
12) sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3. 51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3. 55 straipsnis);
13) pareiškėjai – už pareiškimus, paduodamus šio Kodekso V dalies XXIX ar XXXIX skyriuose nustatyta tvarka; 13 punktas taikomas ieškiniams (pradiniams ar priešieškiniams), pareiškimams, skundams, atskiriesiems skundams, prašymams ir trečiųjų asmenų savarankiškiems reikalavimams, pareikštiems po 2017 m. liepos 1 d.
14) šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo;
15) pareiškėjai – bylose dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, dėl vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų;
16) asmenys - kitais šiame Kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
3. Asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. 4. Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13) Nr. XI-2002, 2012-05-10, Žin., 2012, Nr. 57-2825 (2012-05-19)
… dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.
6. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio Kodekso 668 ir 739 straipsniuose. Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Šioje dalyje nurodytų lėšų areštas, teismo nutartyje nurodytas leidimas atlikti operacijas su areštuotomis lėšomis ar antstolio nustatyta konkreti suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, nestabdo tos pačios ar pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimo vykdymo. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuotų lėšų esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
7. Tais atvejais, kai areštuotos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir formą tik tuo atveju, jei nemažės jų bendra vertė ir …
… dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas.
6. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas šio Kodekso 668 ir 739 straipsniuose. Areštavus lėšas, laikomas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose ar pagal Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymą atidarytose valstybės ižde įstaigų tvarkomose sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Šioje dalyje nurodytų lėšų areštas, teismo nutartyje nurodytas leidimas atlikti operacijas su areštuotomis lėšomis ar antstolio nustatyta konkreti suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, nestabdo tos pačios ar pirmesnės reikalavimų patenkinimo eilės išieškojimo vykdymo. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuotų lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
7. Tais atvejais, kai areštuotos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir formą tik tuo atveju, jei nemažės jų bendra vertė ir jei teismo nutartyje nėra nustatyta kitaip.
8. Asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.
9. Už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo. Nr. XI-1711, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 139-6551 (2011-11-18)
1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai 1. Šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, bylos dėl civilinio turto konfiskavimo ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
2. Jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms.
3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato šis Kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos.
4. Įgyvendinant Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis Kodeksas.
1 straipsnis. Civilinio proceso įstatymai 1. Šis Kodeksas nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų (įskaitant pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų), koncesijų suteikimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką, taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarką. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, bylos dėl civilinio turto konfiskavimo ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
2. Jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms.
3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato šis Kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos.
4. Įgyvendinant Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatomos ir kitos bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo ar kitos procesinės taisyklės, negu numato šis Kodeksas. Nr. IX-2171, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 72-2494 (2004-04-30) Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto 1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.
2. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas.
3. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.
4. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.
663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto 1. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.
2. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas.
3. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.
4. Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)