Posėdis 2025-11-12 14:00

Aptarta tremtinių ir politinių kalinių kapaviečių bei atmintinų vietų būklė Tadžikijos Respublikoje ir Vidurinės Azijos regione. Ekspertai nagrinėjo Kultūros vertybių globos tarnybos parengtą veiksmų planą, pažymėjo, kad trūksta vientisos valstybinės sistemos, duomenų bazės ir enciklopedinio žinyno. Nutarta, kad lyderystės ir koordinavimo turi imtis Kultūros ministerija kartu su URM ir LGGRTC.

Argumentai posėdyje

• Tadžikijoje esančios tremtinių kapavietės ir atmintinos vietos yra apleistos, trūksta tikslių koordinačių ir išsamaus tyrimo.
• Būtina atskirti tremtinių kapus nuo politinių kalinių (masinių) kapaviečių ir taikyti atitinkamas metodikas pagal regionų specifiką.
• Trūksta tarpinstitucinio koordinavimo tarp Genocido centro, Kultūros ministerijos ir URM, o pavienės iniciatyvos neužtikrina tęstinumo.

Pozicijos

• pranešėjas — informuoja: „patikrinti ir įvertinti, ar yra ten paveldo reikšmingo Lietuvos Respublikai. Ir antras dalykas, tai tuo pačiu pasižiūrėt, suregistruoti, kas ten likę iš mūsų istorinės atminties.“
• LGGRTC atstovas — informuoja: „šiais metais sutvarkyta atmintina vieta Tadžikija Kurganti Bė, kuri kuri buvo labai labai apleista.“
• ministerijos atstovas — už: „ambasada iš savo pusės automatiškai prisideda ir pasirengusi ir pasiryžusi ir toliau darbuotis tuo klausimu“
• Algis Višniūnas — siūlo pataisą: „tada buvo aiškiai atkreiptas dėmesys, reikia skirti politinius kalinius nuo tremtinių.“
• Romanas Senapėdis — už: „žiūriu aš parengtą viešosios įstaigos kultūros vertybių globos tarnybą e priemonių ir veiksmų planą, kuriam, sakyčiau, reikėtų pritarti.“
• Paulė Kuzmickienė — abejoja: „pirmininke, koks jūsų tikslas įdėti šį klausimą į darbotvarkę? Pirmiausia tai buvo kreiptas į komisiją.“

Sprendimas: Pritarta pateiktam veiksmų planui ir nutarta, kad Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su URM ir LGGRTC, imsis tolesnio veiksmų koordinavimo.

Nuotaika: dalykiškas — Išsamiai diskutuota apie istorinius tyrimus, ekspedicijas bei praktines kapaviečių išsaugojimo problemas Vidurinėje Azijoje.

#Tadžikija #tremtiniai #politiniai kaliniai #kapavietės #LGGRTC #Kultūros ministerija #URM

Svarstytas Vilniaus miesto savivaldybės prašymas leisti priimti tarybos sprendimus dėl žymių asmenybių atminimo lentų bei įamžinimo ant gyvenamųjų pastatų be privalomo 50%+1 gyvenamojo namo savininkų sutikimo, nes gyventojai dažnai būna pasyvūs. Komisija bendru sutarimu pritarė parengtam Civilinio kodekso 4.85 straipsnio pakeitimo projektui ir pasirašys jį komisijos narių vardu.

Argumentai posėdyje

• Vilniaus savivaldybė susiduria su problema, kad gyventojai pasyviai reaguoja į prašymus duoti sutikimą įamžinti valstybei svarbius asmenis ir signatarus.
• Miesto tarybos sprendimas leistų įgyvendinti valstybinės reikšmės atminimo įamžinimą išvengiant biurokratinių kliūčių.

Pozicijos

• pirmininkas — už: „būtent tenais atsiranda papildomas 10 prim, kuriame yra teigiama, kad jeigu tai yra miesto tarybos sprendimas, kad gyventojų nuomonė nebūtinai yra reikalinga“
• Paulė Kuzmickienė — abejoja: „kaip susigaudyt, kas čia atsitiko dabar, kodėl mes dabar civilinio kodekso pataisas ir Vilniaus kreipimą, savivaldybės kreipimasi nagrinėjam“

Sprendimas: Bendru sutarimu pritarta Civilinio kodekso 4.85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir nuspręsta jį pasirašyti visų komisijos narių vardu.

Nuotaika: skubotas — Klausimas iškeltas ir priimtas greitai, nesilaikant pirminės eilės, nes dalis narių skubėjo į kitus posėdžius.

#Civilinis kodeksas #Vilniaus miesto savivaldybė #atminimo lentos #signatarai #įamžinimas

Svarstytas Seimo nutarimo projektas dėl 2027 metų paskelbimo Vietos bendruomenių metais (XVP-458). Komisijos nariai kritikavo projektą dėl finansavimo trūkumo, komisijoje nustatytos atmintinų metų tvirtinimo tvarkos pažeidimo bei sutapimo su 2027 m. savivaldos rinkimais. Balsavimu nuspręsta klausimo svarstymą atidėti.

Argumentai posėdyje

• Nutarimo projekte įpareigojama Vyriausybė numatyti finansavimą, tačiau nėra aiškių šaltinių, o tai pažeidžia sistemiškumą.
• Komisija yra sutarusi tvarką bei rezoliuciją dėl atmintinų metų tvirtinimo, todėl išimčių darymas griauna susitarimus.
• 2027-ieji metai yra savivaldos rinkimų metai, todėl kyla rizika dėl rinkiminių renginių organizavimo bendruomenių vardu.

Pozicijos

• Rima Baškienė — prieš: „ar iš tiesų mes va taip dar sugalvodami ir dar sugalvodami tegul ir labai reikšmingus planus paneigiame tą sistemiškumą“
• Vytautas Juozapaitis — prieš: „toks savivaliavimas, kitaip jo nepavadinsi, jis tiesiog neatlaiko jokios kritikos“
• Kęstutis Vilkauskas — siūlo pataisą: „iš tikrųjų tie argumentai, kad pasiruošti gerai bendruomenių organizacijų metams būtų logiška... tiesiog pasitarti su jais, su tais iniciatoriais“
• Paulė Kuzmickienė — prieš: „Kviečiu atidėti tą klausimą į 2026us metus, o svarstyti apie tolimesnę datą tikrai ne į savivaldos rinkimus.“
• pirmininkas — siūlo pataisą: „27 metų savivaldybių biudžetuose numatyti lėšų vietos bendruomenių metams“

Sprendimas: Balsavimu (dauguma už, pirmininkas susilaikė) nuspręsta klausimo svarstymą atidėti.

Nuotaika: įtemptas — Aštri komisijos narių reakcija į tvarkos nesilaikymą: „toks savivaliavimas, kitaip jo nepavadinsi, jis tiesiog neatlaiko jokios kritikos“.

#Vietos bendruomenių metai #2027 metai #Seimo nutarimas #finansavimas #savivaldos rinkimai

Laisvės gynėjai (Sausio 13-osios brolija) iškėlė klausimą dėl neįgyvendinamo Lukiškių aikštės įstatymo ir Vyčio memorialo nebuvimo. Nutarta atlikti parlamentinę kontrolę, organizuoti bendrą komitetų išvažiuojamąjį posėdį bei susitikti su Vilniaus meru. Taip pat pristatyti kiti klausimai: 500 m. Prūsijos kunigaikštystės konferencija, LGGRTC ataskaitos bei biudžeto svarstymo poreikis.

Argumentai posėdyje

• Seimas 2022 m. vieningai priėmė Lukiškių aikštės įstatymą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė ir atsakingos institucijos jo nevykdo.
• Sausio 13-osios brolija ir laisvės kovotojų organizacijos pasiruošusios paminklą pastatyti visuomeninėmis lėšomis, jeigu bus užtikrinta teisinė ir administracinė žalia šviesa.
• Komisija privalo atlikti parlamentinę kontrolę dėl istorinės atminties objektų bei biudžeto finansavimo.

Pozicijos

• Kasparas Genzbigelis — siūlo pataisą: „Jeigu įstatymas nevykdomas, tai atiduokit tiem žmonėm, kas jį sugebės vykdyt.“
• Kęstutis Akelis — informuoja: „šiai dienai lyderystės nei vienoj struktūroj nėra ir noro šitą įvykdyti projektą irgi nematom.“
• pirmininkas — už: „imtis mūsų a komisija iniciatyvos a rasti rasti tą kliuvinį, kas čia trukdo ir kurioj vietoj“
• Kęstutis Vilkauskas — informuoja: „mes turėsim su kultūros komitetu išvažiuojamį posėdį artimiausiu metu... su Vilniaus savivaldybės meru“
• Paulė Kuzmickienė — siūlo pataisą: „turim pasižiūrėti biudžetą... ir neįvykęs gan keista, kad mūsų komisija nesvarstė, neturėjo pristatymo genocido centro 24 metų veiklos ataskaitos“

Sprendimas: Nutarta suorganizuoti išvažiuojamąjį/jungtinį posėdį su Kultūros komitetu bei Vilniaus meru dėl Lukiškių aikštės įstatymo įgyvendinimo, o ateinančiuose posėdžiuose apsvarstyti biudžeto ir LGGRTC ataskaitos klausimus.

Nuotaika: kritiškas — Laisvės gynėjų atstovai reiškė nusivylimą dėl ilgai vilkinamo Lukiškių aikštės įstatymo vykdymo ir istorinės atminties niokojimo sostinėje.

#Lukiškių aikštė #Vytis #Sausio 13-osios brolija #Laisvės kovų atminimas #Vilniaus miesto savivaldybė #Prūsijos kunigaikštystė #LGGRTC ataskaita