2025 m. birželio 25 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas.

Byla T‑279/23

Comité interprofessionnel du vin de Champagne

ir

Institut national de l’origine et de la qualité (INAO)

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO)

2025 m. birželio 25 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) sprendimas

„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Žodinis Europos Sąjungos prekių ženklas NERO CHAMPAGNE – Ankstesnė SKVN „Champagne“ – Santykinis atsisakymo registruoti pagrindas – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 6 dalis – Reglamento (ES) 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a ir c punktai – Prekių ženklas su saugoma kilmės vietos nuoroda – Produktai, atitinkantys SKVN specifikaciją – Pareiga motyvuoti – Reglamento 2017/1001 94 straipsnis“

Žemės ūkis – Vienodi teisės aktai – Žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsauga – Reglamentas Nr. 1308/2013 – Prekių ženklas, kuriame nurodyta arba kurį sudaro saugoma kilmės vietos nuoroda – Tokio prekių ženklo registracijos kliūtis – Nebuvimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1308/2013 102 straipsnio 1 dalis ir 103 straipsnio 2 dalis)

(žr. 31–34 punktus)

Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Vynas – Vynų aprašymas ir pateikimas – Saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos – Saugomos kilmės vietos nuorodos gero vardo išnaudojimas – Susiję produktai ir paslaugos, atitinkantys saugomos kilmės vietos nuorodos specifikaciją – Nenuginčijama prezumpcija, kad neišnaudojamas šios nuorodos geras vardas – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis)

(žr. 47–52, 58–60, 64–66 ir 69 punktus)

Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Vynas – Vynų aprašymas ir pateikimas – Saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos – Saugomos kilmės vietos nuorodos gero vardo išnaudojimas – Sąvoka – Saugomos kilmės vietos nuorodos naudojimas siekiant nepagrįstai turėti naudos iš jos gero vardo

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis)

(žr. 52 punktą)

Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Vynas – Vynų aprašymas ir pateikimas – Saugomos kilmės vietos nuorodos ir saugomos geografinės nuorodos – Apsauga nuo melagingų ar klaidinančių nuorodų – Apimtis

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies c punktas)

(žr. 75 punktą)

Europos Sąjungos prekių ženklas – Europos Sąjungos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Santykiniai atsisakymo registruoti pagrindai – Neregistruoto prekių ženklo ar kito prekyboje naudojamo žymens savininko protestas – Geografinės nuorodos ir kilmės vietos nuorodos – Žodinis prekių ženklas NERO CHAMPAGNE – Šampanės kilmės vietos nuoroda

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a ir c punktai ir Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 6 dalis)

(žr. 80–84 punktus)

Santrauka

Sprendime Bendrasis Teismas pareiškė nuomonę dėl, pirma, Reglamento Nr. 1308/2013 (

1) 103 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunkčio, kiek tai susiję su dar nenagrinėtu klausimu dėl galimo saugomos kilmės vietos nuorodos gero vardo (SKVN) išnaudojimo, kai prekių ženklo, kuriame nurodyta SKVN, registracija ribojama įtraukiant tik produktus, atitinkančius konkrečios SKVN specifikaciją, ir su tuo produktu susijusias paslaugas, ir, antra, dėl Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies c punkto, kiek tai susiję su galimybe, kad prekių ženklas, kuriame nurodyta SKVN, perteiks melagingą ar klaidinančią informaciją. 2019 m. vasario 19 d. Nero Lifestyle Srl pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) prašymą įvairiems produktams ir paslaugoms (

2) įregistruoti žodinį prekių ženklą NERO CHAMPAGNE. Po kelių mėnesių 2019 m. rugpjūčio 2 d. ieškovai Comité interprofessionnel du vin de Champagne ir Institut national de l’origine et de la qualité (INAO) pareiškė protestą dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo registracijos, remdamiesi SKVN, kuri nuo 1973 m. rugsėjo 18 d. Europos Sąjungoje įregistruota vynui. EUIPO protestų skyrius, vadovaudamasis Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies c punktu, iš dalies patenkino protestą dėl kai kurių paslaugų ir atmetė protestą dėl likusių produktų ir paslaugų.

2023 m. vasario 17 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO apeliacinė taryba, į kurią kreipėsi ieškovai, iš dalies panaikino Protestų skyriaus sprendimą, kiek juo buvo atmestas protestas dėl tam tikrų paslaugų, ir atitinkamai patenkino protestą dėl tų paslaugų. Tačiau jis atmetė protestą dėl kitų produktų ir paslaugų, susijusių su produktais, atitinkančiais SKVN „Champagne“.

Būtent šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas gavo prašymą panaikinti ir pakeisti Apeliacinės tarybos sprendimą, kiek juo buvo atmestas protestas.

Bendrojo Teismo vertinimas

Pirmiausia Bendrasis Teismas pažymėjo, kad pagal Reglamento Nr. 1308/2013 102 straipsnio 1 dalį iš principo nedraudžiama, kad prekių ženkle būtų nurodyta ar jį sudarytų SKVN. Registruoti tokį prekių ženklą atsisakoma arba registracija panaikinama tik dviem atvejais, t. y. kai SKVN neatitinka tam tikro produkto specifikacijos arba jo naudojimas patenka į šio reglamento 103 straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Tame straipsnyje numatytas baigtinis praktikų, nuo kurių saugomos SKVN, sąrašas. Konkrečiau kalbant, 103 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunkčiu siekiama apsaugoti SKVN nuo tiesioginio ar netiesioginio jos naudojimo komerciniais tikslais, jeigu taip išnaudojamas SKVN geras vardas.

Taigi iš kartu aiškinamų Reglamento Nr. 1308/2013 102 straipsnio 1 dalies ir 103 straipsnio 2 dalies matyti, kad pagal šias nuostatas neužkertamas kelias registruoti prekių ženklo, kuriame nurodyta arba kurį sudaro pati SKVN, išskyrus atvejus, kai tokia registracija neatitinka vieno iš pirma nurodytų atvejų.

Antra, Bendrasis Teismas pareiškė nuomonę dėl „ribojimo teorijos“ (

3), kurią EUIPO apeliacinė taryba taikė ginčijamame sprendime. Pagal šią teoriją iš esmės preziumuojama, kad prekių ženklas, kuris apima SKVN, iš principo negali išnaudoti šios SKVN gero vardo, kai yra įregistruotas išimtinai šios SKVN specifikaciją atitinkantiems produktams ir su tokiais produktais susijusioms paslaugoms.

Vis dėlto Bendrasis Teismas pabrėžė, kad ginčijamame sprendime trūko aiškumo dėl šios „ribojimo teorijos“ taikymo, ypač kiek tai susiję su prezumpcijos, kad neišnaudojamas SKVN geras vardas, pobūdžiu. Bendrasis Teismas išskaidė savo argumentaciją atsižvelgdamas į dvi galimybes: jeigu tai būtų, pirma, nenuginčijama prezumpcija ir, antra, – nuginčijama prezumpcija.

Kalbėdamas apie pirmąją galimybę Bendrasis Teismas konstatavo, kad Apeliacinė taryba iš esmės manė, kad Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalis netaikoma, nes prašomas įregistruoti prekių ženklas buvo skirtas produktams, atitinkantiems SKVN specifikaciją, ir su tokiais produktais susijusioms paslaugoms. Tačiau šio reglamento 103 straipsnio 2 dalyje išvardyti atvejai neapima specifikacijos neatitinkančių produktų. Iš tiesų, 103 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nepatikslinta, kad jis taikomas tik nagrinėjamos SKVN naudojimui panašiems produktams ar produktams ir paslaugoms, neatitinkantiems šios SKVN specifikacijos. Taigi šio reglamento 103 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje ir b–d punktuose nėra nieko, kas rodytų, kad juose numatyti atvejai negali būti taikomi SKVN naudojimui jos specifikaciją atitinkantiems produktams.

Todėl Bendrasis Teismas konstatavo, kad Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunkčiu galima remtis siekiant užprotestuoti prekių ženklo, kuriame nurodyta arba kurį sudaro SKVN, registraciją, nepaisant to, kad prašomu įregistruoti prekių ženklu žymimi produktai ir su jais susijusios paslaugos atitinka nagrinėjamos SKVN specifikaciją. Šiuo aspektu jis pažymėjo, kad Apeliacinė taryba turėjo atlikti analizę, kad įvertintų, ar prašomu įregistruoti prekių ženklu išnaudojamas SKVN geras vardas, t. y., ar naudojant SKVN siekta nepagrįstai turėti naudos iš jos gero vardo.

Dėl šių priežasčių Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad, įtvirtinusi nenuginčijamą prezumpciją, Apeliacinė taryba padarė teisės klaidą aiškindama Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį.

Dėl galimybės, pagal kurią prezumpcija, kad SKVN geras vardas neišnaudojamas, yra nuginčijama, Bendrasis Teismas pažymėjo, kad gali būti preziumuojama, jog prekių ženklas, kuriame nurodyta arba kurį sudaro SKVN ir kuris įregistruotas tik šios SKVN specifikaciją atitinkantiems produktams arba susijusioms paslaugoms, neteisėtai neišnaudos šios SKVN gero vardo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį, nes bus laikomas naudojamu rinkoje tik su šia SKVN susijusius kokybės reikalavimus atitinkantiems produktams arba su tokiais produktais susijusioms paslaugoms. Vis dėlto tokia prezumpcija gali būti paneigta, kai remiantis konkrečiais, pagrįstais ir nuosekliais įrodymais galima įrodyti, kad konkretus prekių ženklas gali neteisėtai išnaudoti SKVN gerą vardą net jeigu juo žymimi tik šios SKVN specifikaciją atitinkantys produktai arba su jais susijusios paslaugos. Taigi EUIPO skyriai turi patikrinti, ar tie įrodymai leidžia paneigti minėtą prezumpciją.

Todėl Bendrasis Teismas pažymėjo, kad tiek, kiek ginčijamas sprendimas aiškinamas kaip įtvirtinantis nuginčijamą prezumpciją, jame nepadaryta teisės klaidos. Tačiau reikia išnagrinėti, ar Apeliacinė taryba teisiškai pakankamai išdėstė priežastis, dėl kurių padarė išvadą, kad ši prezumpcija nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta.

Bendrasis Teismas nurodė, kad per administracinę procedūrą buvo pateikta įvairių įrodymų, kuriais siekta parodyti, jog prašomas įregistruoti prekių ženklas galėjo išnaudoti SKVN „Champagne“ gerą vardą. Tai buvo, be kita ko, įrodymai dėl ypač gero SKVN „Champagne“ vardo, dėl fakto, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas yra žodinis prekių ženklas, kuris rinkoje gali būti naudojamas įvairiais būdais, taip pat ir priešingai SKVN tikslams, ir dėl argumentų, susijusių su produktų, kuriais prekiauja Nero Lifestyle, ženklinimu.

Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad Apeliacinė taryba pažeidė jai tenkančią pareigą motyvuoti, nes nepakankamai paaiškino, kodėl pateikti įrodymai nagrinėjamu atveju negalėjo paneigti prezumpcijos.

Todėl jis panaikino Apeliacinės tarybos sprendimą tiek, kiek juo buvo atmesta jai pateikta apeliacija.

Galiausiai Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar prašomą įregistruoti prekių ženklą, kurio pavadinime yra SKVN „Champagne“, galima suvokti kaip perteikiantį melagingą ar klaidinančią informaciją, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies c punktą (

4). Viena vertus, jis pabrėžė, kad žodis „nero“ vartojamas įvairių žinomų itališkų vynuogių veislių ir kelių vynmedžių veislių pavadinimuose. Taigi atitinkama visuomenė gali būti suklaidinta ir galvoti, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas primena nagrinėjamo šampano vynuogių veislę.

Kita vertus, itališkai kalbanti visuomenė žodį „nero“ supras kaip reiškiantį „juodas“. Taigi atitinkama visuomenė gali būti suklaidinta ir dėl Šampanės vyno, kuriuo prekiaujama su prašomu įregistruoti prekių ženklu, spalvos ir galvoti, kad tai yra nauja šampano rūšis, t. y. „juodasis šampanas“, nors pagal SKVN specifikaciją šampanas gali būti tik baltasis arba rožinis.

Todėl Bendrasis Teismas nusprendė, kad EUIPO apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, kai laikėsi nuomonės, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas nepatenka į Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies c punkto taikymo sritį.

Bendrasis Teismas pasinaudojo savo teise pakeisti sprendimą ir patenkino protestą dėl nagrinėjamų prekių ir paslaugų, įskaitant 33 klasei priklausantį „vyn[ą], atitinkant[į] [SKVN] „Champagne“ specifikaciją“.

(

1) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 ( OL L 347, 2013, p. 671). (

2) Konkrečiau kalbant, tai yra prekės ir paslaugos, priklausančios peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 33, 35 ir 41 klasėms. (

3) Ši teorija kildinama iš EUIPO gairių dėl Europos Sąjungos prekių ženklų nagrinėjimo (C dalies (Protestas) 6 skirsnio (Geografinės nuorodos) 3.1.3 punkto (GN apsaugos apimties ribojimai atsižvelgiant į santykinius atsisakymo registruoti pagrindus)). Pagal šias gaires, „jeigu paraiškos dėl [prekių ženklo] specifikacija, kiek tai susiję su produktais, tapačiais produktams, kuriems taikoma [SKVN arba SGN], apima tik atitinkamos [SKVN ar SGN] specifikaciją atitinkančius produktus, tos [SKVN ar SGN] funkcija užtikrinama šiems produktams. Taip yra dėl to, kad paraiška dėl [prekių ženklo] apima tik konkrečios geografinės kilmės produktus, pasižyminčius specifinėmis su tuo susijusiomis savybėmis. Todėl visi protestai, pateikti dėl atitinkamai apribotos paraiškos registruoti [prekių ženklą], atmetami.“ (

4) Reglamento Nr. 1308/2013 103 straipsnio 2 dalies c punktu siekiama SKVN ir saugomas geografines nuorodas apsaugoti nuo „bet kokios melagingos ar klaidinančios nuorodos į produkto kilmės vietą, kilmę, pobūdį ar esmines savybes, esančios ant produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su atitinkamu vyno produktu susijusiuose dokumentuose, taip pat nuo produkto pakavimo į tokią tarą, kuri gali sukelti klaidingą įspūdį apie produkto kilmę“.