2025 m. d. Nr.
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose rinkimų teisę turi Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 16 metų. Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos įstatymą priimtą.
Respublikos Prezidentas Teikia
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnį, rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Šiuo įstatymo projektu siekiama pakeisti šią nuostatą ir numatyti, kad savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose aktyviąją rinkimų teisę turėtų ir asmenys nuo 16 metų.
Balsavimo teisė nuo 16 metų šiuo metu galioja keliose Europos valstybėse. Austrijoje ir Maltoje 16 metų asmenys gali balsuoti visuose rinkimuose. Graikijoje balsavimo teisę turi 17 metų asmenys. Estijoje ši teisė savivaldybių rinkimuose įtvirtinta nuo 2015 m. Konstitucijos pataisos. Vokietijoje balsavimas nuo 16 metų galioja 11-oje iš 16 federalinių žemių.
Belgijos ir Vokietijos piliečiai nuo 16 metų gali balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Airijoje šiuo metu vyksta 2021 m. inicijuoto teisės akto, kuriuo siekiama leisti balsuoti nuo 16 metų vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose, svarstymas Senate (aukštuosiuose parlamento rūmuose).
Jaunų žmonių balsavimo aktyvumas Lietuvoje išlieka vienas žemiausių. Pavyzdžiui, 2019 m. Prezidento rinkimų pirmajame ture balsavo 49,2 proc. jaunų rinkėjų, 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose – 33,4 proc., 2024 m. Prezidento rinkimuose – 49 proc., Europos Parlamento rinkimuose
Įstatymo projekto tikslas – išplėsti aktyviąją rinkimų teisę ir įtvirtinti, kad balsavimo teisę savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose turi asmenys nuo 16 metų. Tai sudarytų sąlygas jaunuoliams anksčiau įsitraukti į politinius procesus ir prisidėti prie sprendimų, susijusių su jų gyvenamąja aplinka.
Remiantis Konstitucijos 41 straipsniu, išsilavinimas yra privalomas iki 16 metų, todėl tokio amžiaus jaunuoliai jau yra susipažinę su pagrindinėmis pilietinio ugdymo temomis. Be to, jie turi asmens dokumentą, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamąjį kodeksą, dirbti ir mokėti mokesčius, patys spręsti dėl savo sveikatos gydymo įstaigose.
ataskaitoje, 47-o pasiūlymo dalyje, buvo išreikštas palaikymas iniciatyvai leisti balsuoti nuo 16 metų. Joje rekomenduojama diskutuoti apie šios teisės suteikimą Europos Parlamento rinkimuose bei stiprinti pilietinį švietimą. Taip pat siūloma nacionalinėms partijoms skatinti jaunimo atstovavimą rinkimų sąrašuose.
Įteisinus balsavimą nuo 16 metų savivaldos rinkimuose, būtų sudarytos sąlygos jaunuoliams dalyvauti rinkimuose dar gyvenant gimtojoje savivaldybėje. Šiuo metu dalis jaunimo, baigę mokyklą ir išvykę studijuoti į kitą miestą ar užsienį, neturi praktinės galimybės dalyvauti rinkimuose. Tyrimai rodo, kad tokio amžiaus asmenys linkę susitelkti į kitus gyvenimo iššūkius – būsto paieškas, studijas, įsidarbinimą.
Estijos 2021 m. vietos savivaldos rinkimų duomenys rodo, kad 16–17 metų rinkėjų aktyvumas siekė 40 proc. – tai didesnis rodiklis nei 18–24 metų grupėje ir beveik toks pat kaip 25–34 metų grupėje. Vienos universiteto tyrime, analizuojant 2017 m. Austrijos parlamento rinkimus, nustatyta, kad 16–17 metų rinkėjų politinės žinios ir motyvacija balsuoti buvo tokios pat, kaip ir 18–21 metų amžiaus grupės.
Tikimasi, kad Konstitucijos pakeitimas paskatins ankstyvą pilietinį įsitraukimą, padidins jaunimo domėjimąsi savivaldos institucijų veikla ir prisidės prie demokratinių vertybių stiprinimo Lietuvoje.
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Tomas Martinaitis, konsultuodamasi(s) su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.
yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso III skyriaus, 8 straipsnio 2 punkte yra numatyta, kad teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnį papildyti nuostata, kad
savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose rinkimų teisę turi Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 16 metų. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimas praktikoje sudarys prielaidas ir galimybes jauniems žmonėms įsitraukti į savivaldos visuomeninį, politinį ir pilietinį gyvenimą.
Siūlomų nuostatų įgyvendinimas sudarys prielaidas ir suteiks galimybes jauniems žmonėms aktyviau įsitraukti į savivaldos visuomeninį, politinį ir pilietinį gyvenimą.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksą.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės.
išvados Negauta.
žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą – „rinkimai“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo narys Tomas Martinaitis