Projektas
2025 m. d. Nr. Vilnius
Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymą Nr. XIII-700 ir jį išdėstyti taip:
Įstatymo tikslas Šio įstatymo tikslas – sudaryti teisines ir organizacines prielaidas stiprinti šeimos institutą, gerinti sąlygas šeimoms auginti vaikus, įtvirtinti šeimos politikos įgyvendinimą užtikrinančias institucijas, apibrėžti jų pagrindines funkcijas ir numatyti šeimos stiprinimo organizavimą taikant šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą.
1 . Bazinis paslaugų šeimai paketas –
rinkinys šeimai teikiamų pagalbos paslaugų, kuriomis stiprinamas šeimos gebėjimas savarankiškai spręsti kylančias problemas ir sudaromos galimybės kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo šeimoje.2 . Darbas su šeima
šeimai savarankiškai spręsti iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius šeimos narių poreikius, skatinti šeimos narių savarankiškumą, jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį, užtikrinti kokybišką šeimų funkcionavimą, būtiną jų gerovę.3 . Su šeimomis dirbanti organizacija
, kurio pagrindinis veiklos tikslas – organizuoti ir vykdyti darbą su šeimomis, ir (ar) teikti joms paslaugas.4 . Šeimos politika
Šeimos stiprinimas
veikla, kuria siekiama sudaryti teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, skatinančias asmenis sukurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, kaip palankiausią vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinką, užtikrinančią Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą.6 .
Šeimų organizacija –
Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs pelno nesiekiantis juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padaliniai, kuris (-ie) pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą, laikomas (-i) nevyriausybine organizacija , kurios pagrindinis veiklos tikslas – atstovauti šeimoms, tėvams ar vaikams, ginant jų teisėtus interesus, ir kurti šeimai palankią aplinką.
7. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme, Lietuvos Respublikos j aunimo politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme,
Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
įgyvendinimo principai Pagrindiniai šeimos stiprinimo įgyvendinimo principai yra šie:1 ) šeimos prioriteto – šeima yra pagrindinė visuomenės grupė, kuriai turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas bendruomenėje.2 ) subsidiarumo – visaverčiu šeimos funkcionavimu pirmiausia rūpinasi pati šeima. Jeigu šeima pati negali užtikrinti visaverčio šeimos funkcionavimo, pagalba ir parama šeimai teikiama tokiu būdu, kuris yra veiksmingiausias;3 ) tikslingumo – pagalba ir parama šeimai teikiama tikslingai, atsižvelgiant į jos poreikius, skatinant šeimos pastangas pačiai savarankiškai veikti;4
) pagarbos šeimoje gyvenančių asmenų privatumui – įgyvendinant šeimos stiprinimo priemones ir teikiant paramą bei pagalbą šeimai, užtikrinama, kad šeima nepatirs neteisėto, nebūtino ir neproporcingo kišimosi į jos privatų gyvenimą, o informacija apie jos privatų gyvenimą, nesant teisėto pagrindo, nebus atskleista tretiesiems asmenims;5 ) dalyvavimo – su šeimomis susiję klausimai sprendžiami bendradarbiaujant su šeimomis ir derinant juos su šeimų organizacijų atstovais;6 ) solidarumo – šeimos stiprinimas įgyvendinamas, parama ir pagalba šeimai teikiama jungiant valstybės ir visuomenės bei visų jų grandžių pastangas;7 ) kompleksiškumo – teikiama pagalba ir parama šeimai apima visas šeimos atliekamas funkcijas, užtikrinančias šeimos gerovę;8
) tėvų (globėjų (rūpintojų)) teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus – tėvai ir globėjai (rūpintojai) rūpinasi vaikų ir globotinių (rūpintinių) religiniu ir doroviniu auklėjimu, renkasi jų ugdymo formą pagal savo įsitikinimus, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams bei teisės aktų reikalavimams;9 ) geriausių vaiko interesų prioriteto – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su parama ar pagalba šeimai, atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo:1 ) užtikrinti visaverčio šeimų funkcionavimo sąlygas, įgyvendinant prokreacines, ugdymo ir socializacijos, socialines, ekonomines šeimos funkcijas;2
) užtikrinti atsakingos tėvystės ir motinystės, pagarbos gyvybei ir žmogaus orumui bet kuriuo jo gyvenimo etapu sąlygas;3 ) stiprinti visuomenėje teigiamą požiūrį į šeimą;4 ) stiprinti valstybės pagalbą ir paramą šeimai;5 ) kurti šeimai palankią aplinką, apimančią kultūros, švietimo, vaikų ugdymo ir saugumo užtikrinimo, užimtumo, palankios gyvenamosios aplinkos kūrimo, socialinės paramos ir paslaugų, sveikatos sritis, tiesiogiai ar netiesiogiai darančias įtaką šeimai;6 ) stiprinti destruktyvaus šeimos narių elgesio – girtavimo, narkotikų vartojimo, smurto, prievartos – užkardymą ir prevenciją;7 ) užtikrinti paramą ir pagalbą šeimai, patekusiai į kritinę situaciją dėl šeimos narių su negalia, patiriančiai socialinę atskirtį ar stokojančiai socialinių įgūdžių.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, siekdamos sumažinti dėl demografinės krizės ir šeimų irimo atsirandantį emocinį, socialinį ir finansinį nuostolį visuomenei, pasitelkdamos nevyriausybines organizacijas, šeimos stiprinimą įgyvendina šiomis kryptimis:1 ) švietimo ir kultūros srityje – imasi priemonių padėti šeimai parengti vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, kurti funkcionalią ir darnią šeimą, ugdyti brandžias, dorovingas, savarankiškas, atsakingas, gebančias bendradarbiauti ir kurti savo ir bendruomenės gyvenimą asmenybes;2
) materialinio saugumo užtikrinimo srityje – siekdamos sudaryti galimybę šeimoms gauti pakankamai pajamų, plėtoja lanksčias užimtumo formas, padedanči a s derinti profesinius interesus su šeiminėmis pareigomis, užtikrina vaikų priežiūros bei užimtumo prieinamumą, formuoja šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, palankią mokestinę ir socialinio draudimo sistemas, teikia paramą vaiką ar kelis vaikus įsivaikinusioms šeimoms ir šeimoms, kurių pajamų nepakanka pragyvenimo reikmėms apmokėti;3
) apsirūpinimo būstu ir palankios šeimai gyvenamosios aplinkos srityje – siekdamos paskatinti jaunimo apsisprendimą kurti šeimą ir auginti vaikus, šeimoms, turinčioms teisę į paramą būstui, sudaro sąlygas gauti būsto nuomos mokesčio ar kredito dalies kompensaciją, organizuoja finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimą, kuria šeimai palankią gyvenamąją aplinką;4
) socialinės paramos ir paslaugų šeimai srityje – užtikrina galimybes šeimoms gauti būtiną pagalbą, skirtą šeimos gebėjimams savarankiškai spręsti iškylančias problemas stiprinti ir sudaryti galimybes kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo šeimoje. Sudaro palankias sąlygas suaugusiems šeimos nariams, prižiūrintiems vaikus, senyvo amžiaus šeimos narius, šeimos narius su negalia, derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Padeda nukentėjusiems nuo smurto asmenims, užtikrina smurto ir prievartos prevenciją;5 ) šeimos sveikatos srityje – stiprina šeimos narių sveikatą vykdydamos palankią šeimai sveikatos politiką, skatindamos šeimos narius aktyviai prisidėti prie šeimos sveikatinimo. Imasi priemonių, skirtų padėti šeimos nariams gydytis nuo priklausomybių;6
) vaiko saugumo šeimoje ir tėvų atsakomybės už vaiko teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą stiprinimo srityje – sudaro palankias sąlygas vaikams augti šeimoje, teikdamos tinkamą paramą ir pagalbą šeimai ir vaikams;7 ) teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą stiprinimo srityje – imasi priemonių formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimą per švietimą, visuomenės informavimo priemones, renginius ir kitas laisvalaikio formas;8 ) paslaugų kokybės užtikrinimo srityje – imasi priemonių, kad būtų užtikrinta teikiamų paslaugų šeimai kokybė, atliekami pagrįsti bei patikimi tyrimai dėl paslaugų šeimai poreikio ir efektyvumo įvertinimo;9
) stebėsenos srityje – stebi šeimos gyvenimo kokybės bei demografinių duomenų kitimo dinamiką, atlieka nuolatinę šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo stebėseną bei vertinimą.
1. Šeimos stiprinimas organizuojamas ir įgyvendinamas taikant institucinę šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą:1 ) Lietuvos Respublikos Seimas;2 ) Vyriausybė, ministerijos ir kitos valstybės institucijos;3 ) Nacionalinė šeimos taryba (toliau – Taryba);4 ) Šeimos politikos komisija (toliau – Komisija);5 ) savivaldybių institucijos ir įstaigos;6 ) savivaldybių šeimos tarybos.2
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šeimos politikos įgyvendinimą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti.
3. Nevyriausybinės organizacijos dalyvauja įgyvendinant šeimos politiką – atstovauja šeimoms, teikia joms paslaugas ar dalyvauja kuriant šeimai palankią aplinką.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina ir remia nevyriausybinių organizacijų, įskaitant tradicines Lietuvos religines bendruomenes ir bendrijas, veiklą šeimos stiprinimo srityje.
Seimas:1 ) nustato strategines šeimos politikos plėtros kryptis, svarsto ir teikia pasiūlymus dėl šeimos politikos formavimo, priima šeimos politiką reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, vykdo jų
įgyvendinimo parlamentinę kontrolę;2 ) gali kreiptis į Tarybą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio šeimai vertinimo arba dėl teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėsenos atlikimo.
1 . Taryba – Seimui atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija. Taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Tarybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Tarybos nuostatus. Tarybą, tvirtinamą Seimo nutarimu, sudaro 15 narių: penki savivaldybių šeimų tarybų atstovai, trys mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrinėjantys šeimos politikos klausimus , septyni
šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai .2 . Tarybos pirmininkas vadovauja Tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatyme . Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio darbo laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai Taryboje dirbtam laikui.
Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos sudėties Tarybos įgaliojimų pradžios.3
. Tarybos pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tarybos pirmininkas iš pareigų atleidžiamas šiais atvejais:1 ) prasidėjus naujos sudėties Tarybos kadencijai;2 ) Tarybos pirmininkui savo noru atsisakius pareigų;3 ) ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių motyvuotu siūlymu Seimo Pirmininkui;4 ) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;5 ) panaikinus pareigybę (reorganizavus ar likvidavus Tarybą).4
. Jeigu Tarybos pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kt.) negali eiti savo pareigų ar yra atleistas iš pareigų nepasibaigus kadencijai, Seimo valdybos sprendimu jo funkcijas pavedama atlikti kitam Tarybos nariui. Tarybos nariui, laikinai einančiam Tarybos pirmininko pareigas, mokamas Tarybos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis.5
. Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, turintis mokslo laipsnį ir (ar) ne trumpesnę kaip 5 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) šeimas vienijančiose ar su šeimomis dirbančiose nevyriausybinėse organizacijose patirtį asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. Tarybos nariams už dalyvavimą Tarybos veikloje nemokama. Asmuo Tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Tarybos nariai netenka savo įgaliojimų:1
) kai pasibaigia įgaliojimų laikas ir Seimas patvirtina naujos sudėties Tarybą;2 ) kai Tarybos narį atšaukia jį delegavusi organizacija ar institucija;3 ) Tarybos nariui atsistatydinus;4 ) kai Tarybos narys be pateisinamos priežasties nedalyvavo daugiau kaip dviejuose iš eilės Tarybos posėdžiuose;5 ) atsiradus aplinkybių, kuriomis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos;6 ) kai asmuo nebegali eiti Tarybos nario pareigų dėl ligos ar miršta;7 ) reorganizavus ar likvidavus Taryb ą.
6. Svarbiausi Tarybos uždaviniai:1 ) skatinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius;2
) dalyvauti formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos stiprinimo prioritetus.
7. Įgyvendindama savo uždavinius, Taryba atlieka šias funkcijas:1 ) analizuoja, stebi ir vertina šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, remia šeimai palankios aplinkos kūrimą, nagrinėja ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms aktualiais šeimos politikos ir vaiko teisių apsaugos bei vaiko gerovės užtikrinimo ir teisės aktų tobulinimo klausimais;2
) analizuoja ir vertina šalies demografinės raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika, apie tai informuoja Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualius šeimos politikos ir demografinės raidos prioritetus ir problemas, teikia pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, demografinės padėties gerinimo, šeimos politikos priemonių įgyvendinimo;3 ) rengia ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos, raštu pateikia Seimui Tarybos praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą;4 ) rengia ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos, Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį;5
) gavusi Seimo prašymą arba savo iniciatyva vertina numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatytą teisinio reguliavimo stebėseną;6 ) analizuoja ir vertina priemonių, skirtų šeimai palankiai aplinkai kurti, įgyvendinimą;7 ) atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose bei Tarybos nuostatuose jai priskirtas funkcijas.
8. Taryba pertvarkoma, reorganizuojama ar likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.
Vyriausybė:1 ) užtikrina šeimos politikos įgyvendinimą, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant šeimos politiką reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus;2
) nacionalinėse plėtros programose tvirtina šeimos politiką įgyvendinti skirtas priemones, tvirtina planavimo dokumentuose nustatytus šeimos stiprinimo prioritetus, tikslus, uždavinius, priemones jų įgyvendinimui ir stebėsenos rodiklius;3 ) teikia Seimui šeimos politiką reglamentuojančių teisės aktų projektus;4 ) sudaro Komisiją ir tvirtina jos nuostatus;5 ) nustato bazinį paslaugų šeimai paketą, kurio prieinamumą savo teritorijoje užtikrina visos savivaldybės.
1 . Komisija yra kolegiali institucija, stiprinanti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų, s u šeimomis dirbančių organizacijų ir šeimų organizacijų bendradarbiavimą, skatinanti jų veiklos koordinavimą
ir teisės aktų įgyvendinimą šeimos politikos stiprinimo srityje.
2. Komisija sudaroma iš Vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliotų atstovų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, dirbančių šeimos bei demografinės politikos srityse, Lietuvos savivaldybių asociacijos, su šeimomis dirbančių organizacijų ir šeimų organizacijų atstovų.
3. Komisija analizuoja šeimos politikos padėtį ir, remdamasi mokslinių tyrimų duomenimis, teikia pasiūlymus šeimos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms dėl formuojamos praktikos įgyvendinant šeimos politikos priemones, dėl su šeimos politikos formavimu ir įgyvendinimu susijusių svarbiausių teisės aktų projektų rengimo ar galiojančių teisės aktų pakeitimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija šeimos politikos srityje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija:1 ) formuoja šeimos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą ;2 ) rengia šeimos politikai įgyvendinti skirtas priemones, stebi ir vertina jų įgyvendinimo rezultatus, padeda kitoms ministerijoms, valstybės institucijoms pagal jų kompetenciją numatyti taiklias į šeimos stiprinimą nukreiptas priemones; rengia planavimo dokumentus, kuriuose nustatomi šeimos stiprinimo prioritetai, tikslai, uždaviniai, priemonės jų įgyvendinimui ir stebėsenos rodikliai;3 ) kaupia, sistemina, analizuoja, vertina ir skelbia informaciją šeimos politikos klausimais;4
) teisės aktų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą;5 ) skatina ir remia asmenis už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai , socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka skirdama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyto dydžio premijas asmenims, apdovanotiems Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai.
kompetencija šeimos politikos srityje
1. Kitos ministerijos:1 ) dalyvauja formuojant šeimos politiką joms pavestose valdymo srityse;2 ) pagal kompetenciją numato į šeimos stiprinimą nukreiptas priemones savo srities planavimo dokumentuose;3
) kaupia, sistemina, analizuoja ir skelbia informaciją šeimos politikos įgyvendinimo savo srityje klausimais.2 . Kitos valstybės institucijos dalyvauja formuojant šeimos politiką, pagal kuruojamas sritis įgyvendindamos bendrąsias šeimos stiprinimo nuostatas.
1. Savivaldybės taryba:1 ) nustato šeimos stiprinimo savivaldybėje prioritetus;2 ) sudaro šeimos tarybas;3 ) numato savivaldybės strateginiame plėtros plane šeimos stiprinimo priemones;4 ) įgyvendina šeimos stiprinimo politiką;5 ) įstatymų nustatyta tvarka skatina ir remia šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų veiklą.
2. Savivaldybių administracijos:1
) kaupia, sistemina, analizuoja ir skelbia informaciją apie šeimų padėtį savivaldybėje;2 ) atlieka kitas funkcijas, susijusias su šeimos stiprinimu savivaldybės lygmeniu.
šeimos tarybos
1. Savivaldybėje sudaromos visuomeniniais pagrindais veikiančios patariamosios institucijos − savivaldybės šeimos tarybos, ne mažiau kaip pusę narių turi sudaryti šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai, kitą dalį – savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai. Savivaldybės šeimos tarybos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.2
. Savivaldybės šeimos taryba padeda įgyvendinti savivaldybės šeimos stiprinimo funkcijas ir stiprina savivaldybės institucijų ar įstaigų ir šeimų organizacijų bei su šeimomis dirbančių organizacijų bendradarbiavimą. Savivaldybės šeimos taryba analizuoja, stebi ir vertina savivaldybės teisės aktų, darančių įtaką šeimų padėčiai savivaldybėje, rengimą ir įgyvendinimą, teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl savivaldybės prioritetų, susijusių su šeimos stiprinimu savivaldybėje, nustatymo ir šeimoms aktualių klausimų sprendimo, teikia savivaldybių institucijoms ir įstaigoms siūlymus dėl šeimos stiprinimo savivaldybėje veiksmų įgyvendinimo tobulinimo.“
1
. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.2 .2026 m. birželio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo 8 straipsnio redakcija: „
1. Taryba yra kolegiali ir Seimui atskaitinga visuomeniniais pagrindais veikianti šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, konsultuojanti strateginiais Lietuvos šeimos politikos stiprinimo klausimais. Taryba Seimo nutarimu sudaroma i š šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų, savivaldybių šeimų tarybų /komisijų bei mokslo ir studijų institucijų atstovų. Tarybos nuostatus tvirtina Seimas.2 .
T
aryba dalyvauja formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis bei šeimos stiprinimo prioritetus, teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Prezidentui, ministerijoms, savivaldybių institucijoms, šeimų organizacijoms ir su šeimomis dirbančioms organizacijoms aktualiais šeimos stiprinimo ir teisės aktų šeimos politikos srityje tobulinimo klausimais, konsultuoja visuomenę šeimos politikos klausimais. “3 .
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Iki
31 d. patvirtinta Nacionalinė šeimos taryba turi savo įgaliojimus ir atlieka jai teisės aktuose priskirtas funkcijas iki
31 d. šeimos taryba turi savo įgaliojimus ir atlieka jai teisės aktuose priskirtas funkcijas iki
31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymas (toliau – Įstatymas), priimtas 2017 m. spalio 19 d., buvo svarbus žingsnis sukuriant teisines ir organizacines prielaidas stiprinti šeimos institutą, įtvirtinant šeimos politikos įgyvendinimą užtikrinančias institucijas, apibrėžiant jų pagrindines funkcijas bei kompetencijas, reglamentuojant šeimos stiprinimo organizavimą taikant šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą . Praėjus beveik aštuoneriems metams nuo Įstatymo priėmimo, susidurta su naujais praktiniais ir teisiniais iššūkiais, p
asikeitęs teisinis reglamentavimas bei Įstatymo įgyvendinimo praktika atskleidė poreikį Įstatymo nuostatų patikslinimui /pakoregavimui, teisinių santykių bei šeimos stiprinimo priemonių įtvirtinimui /sureguliavimui. Galiojantis teisinis reguliavimas, numatytas Įstatyme, nepakankamai atliepia šios dienos šeimos poreikius, šeimos stiprinimo tikslus bei šeimos politiką. Šeimos stiprinimą įgyvendinantys subjektai nevienodai interpretuoja šio ir kitų įstatymų normas, taip formuodami skirtingas praktikas. Per Įstatymo galiojimo laiką keitėsi kitų su Įstatymu susijusių teisės aktų (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens
su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kt.) nuostatos. Todėl, siekiant užtikrinti aktualius šeimų poreikius, skatinti bei vystyti šeimos stiprinimą, formuoti vieningą sistemą vykdant šeimos politikos priemones, užtikrinti teisės aktų suderinamumą ir Įstatymo nuostatų tikslumą, būtina pildyti bei tikslinti Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą.
Įstatymas, kurio tikslas – stiprinti šeimos institutą, įtvirtinti šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą , užtikrinti
šeimos stiprinimą, yra aktualus visoms šeimoms, nepriklausomai nuo jų sudėties ar teisinės padėties. Tiek Įstatymas, tiek jame numatytos šeimos stiprinimo priemonės turi apimti visas teisėtas šeimos formas (pavyzdžiui, tėvai, globėjai (rūpintojai) ar vienas iš tėvų, globėjų (rūpintojų), auginantys tiek biologinius, tiek įvaikintus ar globojamus (rūpinamus) vaikus, šeimos, kurios neaugina vaikų, sutuoktinių, partnerių arba santuokos neįregistravusių asmenų šeimos), pripažinti ir gerbti kiekvienos šeimos teises bei poreikius. Siekiant efektyvaus Įstatymo veikimo ir numatyto tikslo pasiekimo, teisės aktai ir politikos priemonės turi būti įgyvendinamos taip, kad jie teiktų paramą ir palaikymą visiems šeimos nariams, atsižvelgiant į jų unikalius iššūkius ir poreikius.
Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2011 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinta, kad pagal Konstituciją, inter alia , jos 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra saugomos ir ginamos kitokios nei santuokos pagrindu sudarytos šeimos, inter alia , santuokos nesudariusių vyro ir moters bendras gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad valstybė turi pareigą ne tik nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos šeimai tinkamai funkcionuoti, būtų stiprinami šeiminiai santykiai, ginamos šeimos narių teisės ir teisėti interesai, bet ir pareigą įstatymais ir kitais teisės aktais taip sureguliuoti šeiminius santykius, kad nebūtų sudaroma prielaidų diskriminuoti šeimos narių. Taip pat 2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime Nr.
KT3-N1/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ akcentuojama, jog, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu, bei išaiškino, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y.
grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. 2025 m. balandžio 17 d. nutarime Nr. KT21-N5/2025 pabrėžiama, kad pagal Konstituciją konstitucinė šeimos samprata neapribojama tik santuokos pagrindu sukurtais santykiais, bet gali apimti ir kitais pagrindais sukurtus de facto šeimos ryšius. Turi būti saugomi ir ginami ir kiti, ne tik santuokos pagrindu sukurti, bendro gyvenimo santykiai.
Vienas iš svarbiausių šeimos padėties rodiklių – gimstamumas, nurodantis šeimos politikos veiksmingumą. Deja, pastaruoju metu Lietuvoje nuolat stebimos gimstamumo mažėjimo tendencijos, 2024 m. suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,11. Iš dalies tam įtakos turėjo sudėtinga tarptautinė padėtis, pokyčiai ir tendencijos visuomenėje pasauliniu mastu, tačiau prie to prisidėjo ir nepakankamai efektyvi šeimos politika.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, buvo atlikta sisteminė Įstatymo peržiūra ir parengtas Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo Nr. XIII-700 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ŠSĮ projektas), kurio t
ikslas – Įstatymo nuostatas suderinti su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu, teisiškai sureguliuoti ir užtikrinti šeimos stiprinimo priemones, šeimos politikos įgyvendinimą užtikrinančių institucijų kompetencijas ir veiklą, palaikant, skatinant ir gerinant šeimos narių gyvenimo kokybę bei gerovę ir kuriant harmoningą šeimos aplinką.
Siūlomu ŠSĮ projektu siekiama kurti efektyvesnę šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą, pereiti nuo fragmentuoto ir išskaidyto šeimos politikos koordinavimo modelio prie labiau centralizuoto, sisteminio ir mokslu grįstos politikos formavimo modelio, sustiprinant šeimos politiką koordinuojančių institucijų, pavyzdžiui, Šeimos politikos komisijos, kaip tarpsektorinės ir ekspertinės institucijos galią, savivaldybių šeimų tarybų kompetencijas. Didinant šeimos politikos atitikimą realiems šeimų poreikiams, svarbu padidinti nevyriausybinių organizacijų – šeimų bei su šeimomis dirbančių organizacijų – įsitraukimą į šeimos politikos formavimą bei šeimos stiprinimo priemonių įgyvendinimą.
Taip pat ŠSĮ projektu siekiama atsisakyti perteklinių, mokslu nepagrįstų nuostatų, taip stiprinant politikos formavimo kokybę. ŠSĮ projektu siūloma išdėstyti Įstatymą n auja redakcija.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Orinta Leiputė, Birutė Vėsaitė, Darius Razmislevičius, Jūratė Zailskienė, Indrė Kižienė, Jurgita Šukevičienė.3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Įstatyme:
esmės atkartoja kitų teisės aktų ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos , Lietuvos Respublikos Konstitucijos) nuostatas, neįtvirtina jokių naujų norminių nuostatų, nesukuria
pridėtinės vertės taikant teisės aktą, neatliepia pokyčių teisiniame reglamentavime bei visuomenėje, todėl tikslinga atsisakyti perteklinių bei neaktualių preambulės nuostatų.
statymo tikslas, kuriuo sudaromos teisinės ir organizacinės prielaidos stiprinti šeimos institutą, įtvirtinamos šeimos politikos įgyvendinimą užtikrinančios institucijos, apibrėžiamos jų pagrindines funkcijas, numatomas šeimos stiprinimo organizavimas taikant šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemą.
sąvokos apibrėžtyje įvardijamos konkrečios paslaugos (psichosocialinės,
socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, vaikų priežiūros ir ugdymo, sveikatos, švietimo, sociokultūrinės), taip užkertant galimybę įtraukti papildomas šeimoms reikalingas paslaugas arba išbraukti tas, kurios nėra aktualios ar neatliepia šeimų poreikių . Šeimos stiprinimo sąvokos apibrėžtyje nėra aiškūs subjektai, vykdantys šeimos stiprinimo veiklą. Šeimos politikos sąvokos apibrėžtis yra abstrakti ir deklaratyvi. Darbo su šeima sąvoka nėra apibrėžta, taip pat nėra įtvirtinta nuostata dėl kitų Įstatyme vartojamų sąvokų supratimo taip, kaip jos apibrėžtos kituose įstatymuose.
įgyvendinimo principai ne visa apimtimi /netiksliai atliepia šeimos stiprinimo įgyvendinimo aspektus, iš kurių „tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus“ bei „teisėtų vaiko interesų prioritetiškumo“ principai nėra visiškai tikslūs kitų įstatymų atžvilgiu ir turėtų būti suderinti su Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vartojamomis sąvokomis „globėjas (rūpintojas)“, „globotinis (rūpintinis)“ bei su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintu geriausių vaiko interesų prioritetiškumo principu.
šeimos stiprinimo srityje valstybės ir savivaldybių institucijoms pagal kompetenciją bei šeimos stiprinimo kryptys, kuriomis valstybės ir savivaldybių institucijos įgyvendina šeimos stiprinimą. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo pakeitimus, Įstatyme numatyti įsipareigojimai bei šeimos stiprinimo kryptys priskirtinos ir savivaldybių įstaigoms.
Vyriausybei parengti ir patvirtinti ilgalaikę valstybinę šeimos stiprinimo programą , finansuojamą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų bei tarptautinių programų. Atsižvelgiant į strateginio valdymo pasikeitimus, ši programa nebėra tikslinga ir nerengiama, todėl galiojanti nuostata yra perteklinė.
asmenims, apdovanotiems Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai, nėra reglamentuotas.
reglamentuojamos Nacionalinės šeimos tarybos (toliau – Taryba) sudarymą, statusą, veiklą, kompetencijas ir pan., apimančios nuostatos. Taryba įtvirtinama kaip iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga, nurodoma jos sudarymo tvarka, pirmininko rinkimo principai bei funkcijos, Tarybos nario statusas bei reikalavimai tapti nariu, posėdžių organizavimo tvarka, Tarybos uždaviniai, funkcijos ir teisės.
įtvirtinta, kad Šeimos politikos komisija (toliau – Komisija) sudaroma iš ministerijų ir kitų valstybės institucijų įgaliotų atstovų, taip pat Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų – tokia Komisijos sudėtis laikytina nepakankama. Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti Komisiją rengti ir kiekvienais metais pateikti Vyriausybei šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo apžvalgą, kuri laikytina pertekline.
numatytos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija), kitų ministerijų, valstybės institucijų
bei savivaldybių kompetencijos planavimo dokumentuose numatyti, rengti, tvirtinti, šeimos stiprinimo programas neatitinka Lietuvos Respublikos s trateginio planavimo įstatymo.1
1. Įstatyme įtvirtinta, kad savivaldybių tarybos sudaro šeimos komitetus ar komisijas bei gali sudaryti savivaldybės šeimos tarybas. Toks teisės, bet ne pareigos, sudaryti šeimos tarybas savivaldybėse įtvirtinimas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos institucinės šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemos bei apsunkina vienodos šeimos politikos formavimo praktikos galimybes savivaldybių lygmeniu. Taip pat Įstatymo nuostata, numatanti, kad
savivaldybių vykdomosios institucijos kaupia, sistemina, analizuoja ir skelbia informaciją šeimos padėties savivaldybėje klausimais bei atlieka kitas funkcijas, susijusias su šeimos stiprinimu savivaldybės lygmeniu, tikslintina, atsižvelgiant į V ietos savivaldos įstatymo pakeitimus .
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama ŠSĮ projekte siūloma:
projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos),
įstatymas gali turėti preambulę, kurioje iš
dėstomi įstatymo priėmimo pagrindai, tikslai, siekiai, motyvai. Taigi, preambulė nėra privaloma įstatymo dalis, jei nėra Rekomendacijų 25 ar 31 punktuose numatytų sąlygų ( teisės aktu nėra įgyvendinamas įstatymas ar kitas teisės aktas ar nebūtina nurodyti teisinį pagrindą ar paaiškinti veiksmų tikslus, sprendimų priėmimo aplinkybes). Pažymėtina, kad Įstatymo tikslas yra aiškiai apibrėžtas Įstatymo 1 straipsnyje, tad nėra poreikio jį atkartoti ir preambulėje ar palikti Įstatymo preambulėje suformuluotą tikslą, siekį – įgyvendinti konstitucinę nuostatą dėl motinystės, tėvystės ir vaikystės visokeriopos apsaugos , taip sukuriant teisinį neaiškumą dėl Įstatymo paskirties, tikslų, uždavinių. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis preambulės nuostatų pasižymi deklaratyvumu ir nesukuria
pridėtinės vertės teisės akto interpretavimui ar taikymui, papildomo reglamentavimo, jomis nėra įtvirtinamos jokios norminės nuostatos, todėl siekiant teisės akto normų suderinamumo, nuoseklumo, vientisumo, aiškumo, kad teisės normos būtų lengvai suprantamos ir taikomos, tikslinga atsisakyti perteklinių nuostatų Įstatymo preambulėje.
papildyti sąlygų šeimoms auginti vaikus gerinimo tikslu. Šis papildymas svarbus skatinant šeimas auginti vaikus. Pažymėtina, kad Įstatymas apima visų formų šeimų stiprinimą, įskaitant, pavyzdžiui, biologines, įtėvių, globėjų (rūpintojų), vienišų tėvų šeimas ar kt., taip užtikrinant nediskriminacinį, įtraukų požiūrį, suderinamą su žmogaus teisių principais bei šiuolaikine šeimos politika. Sąlygų šeimoms auginti vaikus gerinimo tikslu orientuojamasi į ilgalaikę šeimų gerovę ir jų stiprinimą įvairiomis kryptimis bei skirtinguose kontekstuose – apimant, bet neapsiribojant, gimstamumo skatinimu, tinkamų sąlygų (būsto) šeimoms gyventi, derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, kūrimu, švietimo, užimtumo, vaikų priežiūros, sveikatos stiprinimo bei paslaugų užtikrinimą ir pan.
patikslinti sąvokas: Bazinio paslaugų šeimai paketo sąvoką siūloma patikslinti, apibrėžiant kaip rinkinį šeimai teikiamų pagalbos paslaugų, kuriomis stiprinamas šeimos gebėjimas savarankiškai spręsti kylančias problemas ir sudaromos galimybės kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo šeimoje. Bazinis paslaugų šeimai paketas tvirtinamas Vyriausybės nutarimu.
Svarbu sudaryti galimybę ateityje keisti /koreguoti Bazinio paslaugų šeimai paketo turinį, atsižvelgiant į aktualius šeimų poreikius, todėl sąvoką siūloma patikslinti atsisakant konkrečių paslaugų imperatyvaus išvardijimo ir apibrėžiant kaip rinkinį šeimai teikiamų pagalbos paslaugų.
Atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pasiūlymą dėl sąvokų išsamumo bei suderinamumo, siūloma įvesti sąvokos „Su šeimomis dirbanti organizacija“ apibrėžtyje naudojamo termino „darbas su šeima“ sąvoką. Siūloma darbą su šeima apibrėžti kaip veiklą, skirtą sudaryti sąlygas šeimai savarankiškai spręsti iškilusias problemas, gauti pagalbą, atitinkančią individualius šeimos narių poreikius, skatinti šeimos narių savarankiškumą, jų dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį, užtikrinti kokybišką šeimų funkcionavimą, būtiną jų gerovę.
Šeimos stiprinimo sąvokos apibrėžtyje, siekiant aiškumo, kokių subjektų veikla yra laikoma šeimos stiprinimu, papildyti ją nurodant, kad šeimos stiprinimas – kryptinga
šeimos politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų, įstaigų ir organizacijų veikla, kuria siekiama sudaryti teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, skatinančias asmenis sukurti, puoselėti ir išsaugoti darnią šeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę bei palankiausią vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinką, užtikrinančią Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą .
Šeimos politikos apibrėžtį pakeisti aiškiai įvardijant, kad šeimos politika yra „teisinės ir organizacinės priemonės“, t. y. konkrečios priemonės, paslaugos ir reguliavimas, kuriomis siekiama vykdyti šeimos problemų prevenciją, kurti šeimai palankią aplinką bei ugdyti visuomenę. Siekiant aiškumo ir tikslumo, Įstatyme siūloma patikslinti sąvokų „
Su šeimomis dirbanti organizacija“ ir „Šeimų organizacija“ apibrėžtis. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme vartojamos ir kitos jame neapibrėžtos sąvokos, siūloma papildyti Įstatymą jame nurodant, kokiuose kituose įstatymuose apibrėžtos sąvokos yra vartojamos Įstatyme.
įtvirtintus principus: siekiant pabrėžti šeimos svarbą, šeimos, kaip jos narių gerovės pagrindo, vertinimą, Įstatymo 3 straipsnį papildyti šeimos prioriteto principu, įtvirtinančiu, kad šeima yra pagrindinė visuomenės grupė, kuriai turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas bendruomenėje; Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privataus gyvenimo neliečiamumo principą keisti pagarbos šeimoje gyvenančių asmenų privatumui
principu iš esmės paliekant tą patį turinį; Įstatymo 3 straipsnio 8 punkte numatytą principą patikslinti suderinant su Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse vartojamomis sąvokomis „globėjas (rūpintojas)“, „globotinis (rūpintinis)“, bei Įstatymo 3 straipsnio 9 punkte numatytą principą patikslinti suderinant su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintu geriausių vaiko interesų prioritetiškumo principu . Taip pat, siekiant išvengti riboto visų šeimos formų pripažinimo, siūloma atsisakyti Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto tėvystės ir motinystės papildomumo principo .
Šiuolaikinė visuomenė siekia lyčių lygybės tiek šeimoje, tiek darbo rinkoje. Tradiciniai vaidmenys nebeatspindi realybės – vyrai vis dažniau aktyviai dalyvauja vaikų priežiūroje, o moterys derina motinystę su profesine veikla. Vaiko raidai svarbiausia yra tėvų įsitraukimas, emocinis ryšys ir nuoseklumas, abiejų tėvų funkcijos nėra būtinai papildančios – jos gali būti ir besidubliuojančios. Šis principas remiasi tradiciniu lyčių vaidmenų suvokimu, stereotipais, nebeatitinkančiais dabartinių šeimų dinamikos bei šiuolaikinių šeimos formų įvairovės, todėl neatitinka naujausių nuostatų apie tėvystę ir motinystę, tampa neaktualus ar net diskriminuojantis.
patikslinti 4–5 straipsniuose, 6 straipsnio 2 dalyje numatytų įpareigojimų subjektus – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, bei 13 straipsnio 2 dalį – joje numatytas funkcijas, jų vykdymą /įgyvendinimą paskirti savivaldybių administracijai.
keisti sąvokas „negalią turintis šeimos narys“, „negalią turintis vaikas“ į
„šeimos narys su negalia“, „vaikas su negalia“, taip jas suderinant su 2024 m.
sausio 1 d. įsigaliojusiame A smens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamomis sąvokomis .
visuomenėje pagarbą šeimai kaip vertybei, skatinti solidarumą, šeimos prestižą, atsakomybės kultūrą, užtikrinti visoms šeimoms, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties, kokybiškas, individualizuotas paslaugas, duomenimis grįstos politikos, stebint tendencijas, vertinant priemonių poveikį kūrimą, Įstatymo
valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos įgyvendina ir šiomis papildomomis kryptimis: teigiamo visuomenės požiūrio į šeimą stiprinimo srityje, paslaugų kokybės užtikrinimo srityje, stebėsenos srityje.
priėmus S trateginio valdymo įstatym ą , Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeiti mus, buvo į gyvendinta
strateginio valdymo bei biudžeto valdymo pertvark a bei įtvirtintas naujas integruotas strateginio valdymo modelis. Įgyvendinant 2021
patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“,
Vyriausybė
d. nutarimu Nr. 930 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos patvirtinimo“ , pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 703 „Dėl Ilgalaikės šeimos stiprinimo 2020–2028 metų programos patvirtinimo“ ir p atvirtin o
2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros program ą (toliau – programa). Atsižvelgiant į minėtus strateginio valdymo pakeitimus ir programos turinį, siūloma atsisakyti perteklinės Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuria Vyriausybei pavesta parengti ilgalaikę šeimos stiprinimo programą.
A tsisakius Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, siūloma 6 straipsnio
funkcijas perkelti atitinkamai prie Vyriausybės ir Ministerijos kompetencijas reglamentuojančių nuostatų. Taip pat, Įstatymo nuostatas suderinant su Strateginio valdymo įstatymo nuostatomis, atitinkamai siūloma pakoreguoti
Vyriausybės, Ministerijos ir kitų ministerijų, valstybės institucijų bei savivaldybių kompetencijas šeimos politikos srityje reglamentuojančias nuostatas, susijusias su planavimo dokumentų rengimu, tvirtinimu ir šeimos stiprinimo priemonių numatymu juose.
straipsnio nuostatų itin smulkmeniškai įtvirtina organizacinio – techninio pobūdžio nuostatas, pavyzdžiui, dėl Tarybos sudėties, Tarybos pirmininko, narių rinkimo /atleidimo, įgaliojimų bei darbo, posėdžių organizavimo tvarkos ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis teisėkūros praktika, tokio pobūdžio nuostatos išdėstomos Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais tvirtinamuose nuostatuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. XI-2226 „Dėl Lietuvos švietimo tarybos nuostatų patvirtinimo)“, todėl siūloma keisti galiojančio Įstatymo 9 straipsnį atsisakant perteklinių bei numatant jame tik įstatyminio reglamentavimo reikalingas nuostatas .
Taip pat ŠSĮ projektu siūloma pakeisti Tarybos statusą iš biudžetinės įstaigos į dirbančią visuomeniniais pagrindais. Šiuo metu Taryba yra biudžetinė įstaiga, strateginių tikslų siekianti įgyvendindama tęstinę programą „Nacionalinės šeimos tarybos veiklos užtikrinimas“ (kodas 09-001). Tarybos ataskaitų duomenimis, Tarybos veiklos užtikrinimo programai 2024–2027 m. numatyta kasmet po 118-120 tūkst. Eur. Pažymėtina, kad Seimo valdybos 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. SV-S-150 patvirtintas didžiausias Tarybos sekretoriato leistinas pareigybių skaičius – 5. Darbuotojų pareigybių pavadinimai ir algos pastovios dalies dydžiai nustatyti Tarybos pirmininko 2023 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
V-05 patvirtintame Tarybos valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemos apraše. Iš Tarybos veiklos užtikrinimo programos lėšų finansuojamą Tarybos ir sekretoriato veiklos programą įgyvendina
mokamas darbo užmokestis, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatyme (Tarybos pirmininkas), ir 3 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (sekretoriato vadovas, vyr. buhalteris ir vyr. specialistas) – du iš jų 2024 m. dirbo 0,5 etatu, vienas – pilnu etatu.
Remiantis Tarybos biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitomis, Tarybos veiklos užtikrinimo programos lėšos iš esmės naudojamos sekretoriato darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms apmokėti bei įvairioms Tarybos administravimo funkcijoms (prekių ir paslaugų įsigijimui, komunalinių paslaugų įmokoms, ryšių ir įrangos įsigijimui, komandiruotėms, ekspertų ir konsultantų paslaugoms, reprezentacinėms išlaidoms ir pan.), bet ne veiklų, susijusių su šeimos politikos formavimu, analize, stebėsena ir kitų Tarybos funkcijų, tikslų bei uždavinių šeimos politikos srityje aktyviam ir kokybiškam vykdymui. Pagal Tarybos teikiamą 2024 m. biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą, 2024 m.
Tarybos veiklos užtikrinimo programos įgyvendinimui skirta
socialinio draudimo įmokoms. 2024 m. panaudota 110 388,42 Eur, iš kurių – 89 889,6 Eur darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų išlaidoms, 16 764,76 Eur – prekių bei paslaugų įsigijimo išlaidoms.
Atkreiptinas dėmesys, kad neretai panašaus pobūdžio tarybos ir komisijos dirba visuomeniniais pagrindais, pavyzdžiui, Lietuvos švietimo taryba, Nevyriausybinių organizacijų taryba ir kt. Tokių subjektų visuomeniškumas suteikia galimybę platesniam įvairių sričių ekspertų ratui dalyvauti viešojo gyvenimo sprendimų priėmime, užtikrina atstovų nešališkumą, įsitraukę savanoriškai ir idėjiškai, tarybų ar komisijų nariai dažnai yra labiau orientuoti į visuomenės interesą. Svarbu pažymėti, kad visuomeniniais pagrindais veikiančios struktūros padeda sumažinti administracines išlaidas. Todėl vadovaujantis panašių subjektų (Lietuvos švietimo tarybos, Nevyriausybinių organizacijų tarybos ir pan.) veiklos gerąja praktika, siūloma pakeisti Tarybos statusą, atitinkamai įtvirtinant naują Tarybos statusą – visuomeniniais pagrindais veikianti patariamoji institucija.
Įstatymo lygmeniu siūloma apibrėžti pagrindines visuomeniniais pagrindais veikiančios Tarybos funkcijas, kitas šiuo metu galiojančioje redakcijoje Tarybai priskirtas funkcijas reglamentuoti Tarybos nuostatuose. Siekiant taikymo aiškumo, siūloma nustatyti, kad šiuo metu veikiančios sudėties Taryba tęstų savo veiklą iki 2026 m. gegužės 31 d., o įsigaliojus naujos redakcijos 8 straipsniui, reglamentuojančiam visuomeniniais pagrindais veikiančią Tarybą, būtų patvirtinta naujos sudėties Taryba.
su ŠSĮ projekto 8 straipsnio pakeitimais, siūloma atitinkamai patikslinti Įstatyme įtvirtintą Vyriausybės kompetenciją šeimos politikos srityje, atsisakant įpareigojimo vykdant Vyriausybės funkcijas šeimos politikos srityje atsižvelgti į Tarybos išvadas ir pasiūlymus bei papildant nuostata dėl bazinio paslaugų šeimai paketo, kurio prieinamumą savo teritorijoje užtikrina visos savivaldybės, nustatymo.
Komisijos sudarymo tikslas – stiprinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą ir skatinti jų veiklos koordinavimą, nėra išsamus, todėl siūloma papildyti bendradarbiavimu su šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis bei
teisės aktų įgyvendinimo šeimos politikos stiprinimo srityje tikslu . Komisijos koordinavimas, analizė, stebėsena, kaip šeimos politikos stiprinimo srityje yra įgyvendinami aktualūs teisės aktai, siūlymai dėl teisės aktų projektų rengimo ar galiojančių teisės aktų pakeitimo stipriai prisidės prie efektyvaus ir kryptingo šeimos politikos formavimo bei šeimos stiprinimo priemonių užtikrinimo. Su šeimomis dirbančių organizacijų ir šeimų organizacijų įtraukimas į Komisijos sudėtį yra svarbus, siekiant , kad būtų geriau atstovaujami šeimų interesai, sprendimai šeimos politikos srityje atspindėtų praktinį darbą su šeimomis dirbančiųjų balsą, būtų paremti praktinio darbo įžvalgomis, realiais šeimų poreikiais.
M
okslo ir studijų institucijų atstovų dalyvavimas Komisijoje leistų pažvelgti į nagrinėjamus klausimus iš platesnės tarpdisciplininės perspektyvos. Todėl siūlomi pakeitimai, atitinkamai į Komisijos sudėtį įtraukiant Vyriausybės, mokslo ir studijų institucijų atstovus, dirbančius šeimos bei demografinės politikos srityse, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovus, taip pat suformuluojant aktualias ir prasmingas Komisijos funkcijas.
Atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, siūloma atsisakyti Įstatyme įtvirtintos Komisijos funkcijos – rengti ir kiekvienais metais pateikti Vyriausybei šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo apžvalgą, siekiant išvengti perteklinių ir numatyti Įstatyme tik įstatyminio reglamentavimo reikalingas nuostatas.
13 . Siekiant užtikrinti šeimai stiprinti skirtų priemonių įgyvendinimą, skatinti ir remti asmenis už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai , Įstatyme siūloma įtvirtinti galimybę socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka skirti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyto dydžio premijas asmenims, apdovanotiems Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai.
Apdovanojimu Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu siekiama pabrėžti tiek motinos ( įmotės, globėjos, (rūpintojos) ), tiek tėvo ( įtėvio, globėjo (rūpintojo) ) vaidmens svarbą šeimoje, taip pat parodyti deramą valstybės ir visuomenės dėmesį bei pagarbą tėvams, įtėviams, globėjams (rūpintojams), įvertinant jų nuopelnus motinystei, tėvystei, globai bei rūpybai, apimant ne tik vaikų skaičiaus kriterijų, bet ir kitus pasiekimus auginant, auklėjant, ugdant vaikus, aktyviai prisidedant prie atsakingos, sąmoningos ir pozityvios tėvystės ugdymo bei šeimos instituto stiprinimo bendruomenėje, globos (rūpybos) skatinimo ir kt.
Ministerija, siekdama p adėkoti tėvams, įtėviams, globėjams (rūpintojams) už jų pasiekimus motinystės, tėvystės, globos (rūpybos) srityse , reikšmingą pagalbą kitoms šeimoms, aktyvų pilietiškumą šeimos skatinimo /puoselėjimo srityse, nuopelnus bendruomenei ir
(ar) visuomenei (pvz., skatinant palankių šeimai sąlygų kūrimąsi, šeimų atstovavimą, kuriant iniciatyvas vaikams, jaunimui ir šeimoms, aktyviai dalyvaujant nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šeimos, vaikų ar jaunimo srityje, veikloje ir pan.), vertindama bei pabrėždama jų indėlį ir pastangas pozityvios motinystės ar tėvystės, globos (rūpybos) srityse, prisidėdama prie apdovanojimo, siūlo skatinti apdovanotus asmenis vienkartinėmis premijomis.
Manytina, kad finansinis paskatinimas padidins apdovanotų asmenų pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi, tuo pačiu skatins juos toliau tęsti savo prasmingą veiklą ir toliau būti įkvėpimo visuomenei, bendruomenei, valstybei šaltiniu, o kitus visuomenės narius – sekti jų atsakingumo bei pasiaukojimo šeimai pavyzdžiu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ŠSĮ projektu siūloma atitinkamai papildyti Ministerijos kompetencijas, numatant pagrindą skirti premijas asmenims , apdovanotiems Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai.
įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos šeimos stiprinimą įgyvendina, pasitelkdamos
šeimų organizacijas bei su šeimomis dirbančias organizacijas, tačiau tiek valstybės, tiek savivaldybių institucijose dar ne visada laikomasi šių nuostatų, rengiant ir priimant sprendimus, susijusius su parama šeimai bei šeimos gerovės stiprinimu, dažnai bendradarbiavimas bei šeimų organizacijų bei su šeimomis dirbančių organizacijų įtraukimas yra epizodiškas, fragmentiškas ar formalus. Pažymėtina, kad nors Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinta, jog savivaldybės tarybos klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Vyriausybės nutarimai, savivaldybės tarybos bei mero sprendimai, iš ne mažiau kaip 3 tarybos narių sudaromi savivaldybės tarybos komitetai, taip pat, savivaldybės tarybos sprendimu arba mero siūlymu, gali būti sudaromos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos, tačiau Vietos savivaldos įstatyme šeimos komiteto ar šeimos komisijos steigimas nėra privalomai įtvirtintas. Tuo tarpu galiojančio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje
institucinėje šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo sistemoje savivaldybių šeimos tarybos numatytos kaip vienas iš būtinų subjektų, formuojančių ir įgyvendinančių šeimos politiką. Siekiant sisteminio Įstatymo tikslumo, svarbu užtikrinti, kad visose savivaldybėse būtų įsisteigusios šeimos tarybos, svariai padedančios įgyvendinti šeimos atstovavimo ir šeimos politikos stiprinimo funkcijas, užtikrinančios savivaldybės institucijų, šeimų ir su šeimomis dirbančių organizacijų bendradarbiavimą vietos savivaldos lygmeniu, todėl siūloma papildyti Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatant savivaldybėse šeimų tarybų sudarymą.
e mažiau kaip pusę narių sudaro šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai, kitą dalį –
savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovai, steigimas yra svarbi grandis visuomenės jungčiai su savivalda, skatinanti aktyvesnį ir platesnį piliečių įsitraukimą sprendžiant aktualius šeimoms klausimus. Per šeimų tarybas įgalinamas šeimų interesų atstovavimas, skatinamas šeimų pilietinis aktyvumas, didinamas informuotumas, stiprinamas bendradarbiavimas ir mažinamas susipriešinimas tarp valstybės /savivaldybių institucijų ir šeimas atstovaujančių organizacijų. 2025 m. vasario mėn. duomenimis, šeimos tarybas buvo įsteigusios 14 savivaldybių, o šeimos komisijas – 25 savivaldybės.
Kaip parodė praktiniai pavyzdžiai, pristatyti 2021 m. lapkričio mėn. M inisterijos ir Tarybos organizuotoje konferencijoje „ Šeimos politikos stiprinimas: bendradarbiavimo link“
, šeimų tarybos yra pažangus ir pasiteisinęs institutas tiek užsienio valstybėse, tiek Lietuvoje, ypač prisidedantis prie sklandesnio bendradarbiavimo, efektyvių sprendimų paieškos, šeimų atstovavimo ir visuomenės įgalinimo savivaldybėse. Ministerija bei Taryba palaiko ir skatina šeimų tarybų steigimą savivaldybėse.
Taryba šiais metais pristatė metodinį leidinį
savivaldybių taryboms ir šeimos taryboms bei komisijoms, kuriame pateikiamos rekomendacijos su pavyzdžiais dėl Įstatymo įgyvendinimo, bendravimo su šeimomis, komunikacijos viešuosiuose tinkluose, nuomonės surinkimo atliekant apklausą, šeimų poreikių įsivardijimo. Ministerija, Šeimos politikos stiprinimo plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės
programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos patvirtinimo“, yra numačiusi pažangos priemonę
Nr. 09-004-02-05-06 „Stiprinti atstovavimą šeimos interesams ir keisti stigmatizuotą visuomenės požiūrį į tam tikras šeimas“, kurios rezultato rodiklio ,,Savivaldybių, kuriose įsisteigusios savivaldybių šeimos tarybos (komisijos), dalis (proc.)“ siekis 2030 m. – 85 proc. savivaldybių įsisteigusios šeimos tarybas .
Šeimos tarybų steigimas bei sklandus jų funkcionavimas savivaldybėse yra svarus užtikrinant vienodą šeimos politikos formavimo praktiką savivaldybių lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių šeimos tarybų sudarymas, kaip viena iš savivaldybių tarybų kompetencijų, yra apibrėžiama Įstatymo 14 straipsnyje, bei siekiant išgryninti išimtinai savivaldybių šeimos tarybų funkcijas ir kompetenciją, siūloma Įstatymo15
straipsnyje apibrėžti savivaldybių šeimos tarybų nuostatas, atsisakant šiuo metu įtvirtintų savivaldybių šeimos tarybų sudarymo alternatyvos ir vietinių šeimos tarybų sudarymo nuostatų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai
Priimtas Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams ŠSĮ projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, Seimas turės priimti nutarimą dėl Tarybos likvidavimo.10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
ŠSĮ projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. ŠSĮ projekte vartojamos sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai svarstymo metu bus įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus ŠSĮ projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus ŠSĮ projektu teikiamus siūlymus: 1.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės parengti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 921 „Dėl Šeimos politikos komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimus;
Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai, dydį ir mokėjimo tvarką.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) 2021 m.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai medaliais apdovanoti 56 asmenys, 2022 m. – 52, 2023 m. – 55, 2024
Atsižvelgiant į pastarųjų ketverių metų apdovanotų asmenų skaičių, šiuo metu nustatytus bazinius socialinių išmokų dydžius , įvertinus galimas pašto perlaidų išlaidas, preliminariais skaičiavimais, planuojant mokėti 6 bazinių socialinių išmokų dydžio premijas, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai medaliais apdovanotiems asmenims premijoms mokėti iš valstybės biudžeto kasmet papildomai reikėtų ne mažiau kaip 17 tūkst. eurų.
Atsižvelgiant į tai, kad ŠSĮ projektu siūloma likviduoti Tarybą, kaip iš valstybės biudžeto išlaikomą
biudžetinę įstaigą, įsigaliojus Įstatymo naujos redakcijos 8 straipsniui, per metus bus sutaupoma 118-120 tūkst. Eur , t. y., suma, skirta Tarybos veiklos užtikrinimo programai 2024-2027 m.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Šeimos stiprinimas“, „darbas su šeima“, „šeimos politika“, „šeimos taryba“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kadangi ŠSĮ projektu siūloma likviduoti Tarybą, kaip iš valstybės biudžeto išlaikomą
biudžetinę įstaigą, įvertinus optimalų terminą likvidavimo procedūroms atlikti, ŠSĮ projekte numatyta Įstatymo 8 straipsnio redakcija, įsigaliosianti
1 d.