Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TURTO DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1338 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr. Vilnius
„ 8 ) kriptoturtą, kaip jis apibrėžiamas Reglamente (ES) 2023/1114 , jeigu jo bendra vertė viršija 1 500 eurų.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 d alį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mindaugas Lingė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) teikiamas siekiant išplėsti deklaruotino turto sąrašą, į jį įtraukiant naują turto rūšį – kriptoturtą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta, jog turtą privalo deklaruoti gyventojai, kuriems pagal užimamas pareigas yra prievolė teikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (pvz., valstybės politikai ir jų šeimos nariai, kandidatai į valstybės politikus; valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, valstybinių įstaigų vadovai ir jų šeimos nariai, ir kt.). Deklaruoti reikia praėjusių metų gruodžio 31 d. turėtą turtą (pvz., nekilnojamąjį turtą, daiktus, kuriems pagal teisės aktus nustatyta privaloma teisinė registracija;
viršijančias pinigines lėšas, pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, paskolintas ir nesugrąžintas lėšas, meno kūrinius , vertybinius popierius, ir kt.).
Pažymėtina, kad šiuo metu privalomai deklaruotino turto sąraše nėra kriptoturto – sparčiai augančios ir vis didesnę reikšmę įgaunančios turto klasės. Skaičiuojama, jog nepadengto kriptoturto
fiziniu ar finansiniu turtu – rinkos kapitalizacija nuo mažiau nei 200 mlrd. eurų 2020 m. pradžioje, šiais metais išaugo iki maždaug 2,7 trln. eurų . [1] Europos centrinio banko 2024 m. lapkritį pasirinktose euro zonos šalyse atliktos vartotojų lūkesčių apklausos (angl. Consumer Expectations Survey) duomenimis, apie 10 proc. namų ūkių turi kriptoturto, o dar 14 proc. išreiškė susidomėjimą kriptoturto įsigyti ateityje. [2]
Remiantis šiais duomenimis apskaičiuota, kad namų ūkiuose laikoma bent 75 mlrd. eurų vertės kriptoturto. Nors oficialių viešai prieinamų duomenų apie Lietuvos Respublikos piliečių laikomą kriptoturtą nėra, tačiau atsižvelgiant į minimą statistiką , ir į tai, jog dėl užimamų pareigų turto deklaracijas už 2024 m. turėjo pateikti apie 98,5 tūkst. gyventojų ir jų sutuoktinių, egzistuoja didelė tikimybė, jog dalis šių asmenų taip pat disponuoja ir kriptoturtu.
Atkreiptinas dėmesys, jog kriptoturtas vis dažniau tampa ne tik investicijų ar mokėjimų priemone, bet ir instrumentu, per kurį gali būti vykdomas politinių partijų ar rinkiminių kampanijų finansavimas. Kriptovaliutų aukos politinėms kampanijoms jau turėjo prieštaringai vertinamą poveikį JAV prezidento ir Kongreso rinkimuose
[3] , o 2025 m. spalio mėn. pranešta apie pirmąją kriptovaliutų auką, atliktą politinei partijai Jungtinėje Karalystėje – tai iššaukė viešą debatą dėl politinio finansavimo skaidrumo ir reguliavimo pakankamumo. [4]
Kriptoturto, kaip atskiros ir sparčiai augančios turto klasės, teisinis reguliavimas jau anksčiau buvo nustatytas Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. 2023 m. gegužės 31 d. patvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (angl. Markets In Crypto-Assets Regulation, toliau – MiCA reglamentas), kuriuo sukurta visapusiška Europos kriptoturto ir susijusių paslaugų reglamentavimo sistema, nustatyti reikalavimai kriptoturto emitentams ir kriptoturto paslaugų teikėjams.
MiCa reglamente nustatyta, kad kriptoturtas – skaitmeninė vertės arba teisės išraiška, kurią galima perleisti ir laikyti elektroniniu būdu naudojant paskirstytojo registro ar panašią technologiją. [5] Jame išskiriamos atskiros kriptoturto rūšys: e. pinigų žetonai (kriptoturtas, kurio vertę siekiama stabilizuoti susiejus su vienos oficialios valiutos, pvz., euro ar dolerio, verte); su turtu susieti žetonai (kriptoturtas, kurio vertę siekiama stabilizuoti susiejus su kuria nors kita verte ar teise arba jų deriniu, pvz., oficialia valiuta, biržos prekėmis ar kitu turtu ); kitas kriptoturtas (pvz., bitkoinas (angl. Bitcoin, BTC), eteris (angl. Ethereum, ETH)). [6]
kriptoturto rinkų įstatymas ir su juo susijusių įstatymų pakeitimai, kurių paskirtis yra užtikrinti MiCA reglamento įgyvendinimą Lietuvoje. Priėmus minimus pakeitimus, kriptoturto rinka tapo reguliuojamos ir prižiūrimos finansų rinkos dalimi, kriptoturto emitentai ir kriptoturto paslaugų teikėjai įtraukiami į Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių sąrašą, kriptoturto paslaugos laikomos finansinėmis paslaugomis, o kriptoturto emitentai ir kriptoturto paslaugų teikėjai – finansų įstaigomis. Tai reiškia, kad kriptoturtas savo pobūdžiu iš esmės tapo analogišku kitoms turto klasėms.
Todėl šiuo Projektu siūloma, kad turimą kriptoturtą reikėtų deklaruoti taip pat, kaip pinigines lėšas ar vertybinius popierius. Esant dabartiniam reguliavimui, kai pareigos kriptoturtą deklaruoti nėra, gali sumažėti turto deklaracijų informatyvumas, kyla papildomų rizikų, susijusių su turto deklaravimo skaidrumu ir atskaitomybe, deklaruotas turtas gali realiai neatspindėti tikrosios finansinės padėties. Pvz., teoriškai įmanoma situacija, kai pagal einamas pareigas turtą privalantis deklaruoti asmuo, siekdamas sumažinti deklaruojamo turto dydį ar išvengti visuomenės dėmesio, dalį savo piniginių lėšų gali nuspręsti konvertuoti į kriptoturtą. Šiuo metu kriptoturtas nėra laikomas deklaruotinu, todėl konvertuotas turtas deklaracijoje neatsispindėtų. Vis dėlto asmens finansinė padėtis iš esmės nesikeistų – vietoje piniginių lėšų sąskaitoje jis valdytų tokios vertės skaitmeninį turtą. Tai sudaro galimybę formaliai sumažinti deklaruojamą turto vertę ir visuomenės teisę žinoti tikrąją asmens valdomo turto apimtį, todėl, siekiant išvengti tokių situacijų ir sukurti aiškesnį kriptoturto deklaravimo teisinį reguliavimą, teikiamas šis Projektas.
Projekto tikslai
Projekto uždaviniai
, apibrėžiant jo sąvoką pagal MiCA reglamentą; nustatyti deklaruotino kriptoturto minimalią vertę.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto rengėjas ir iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Mindaugas Lingė.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nustatyta, kad
2 straipsnio 1 dalies 1–24, 28–38 punktuose nurodyti gyventojai privalo deklaruoti šį savo turimą turtą: 1) nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį; 2) kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija; 3) pinigines lėšas (toliau – lėšos), turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose bei ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
4) pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
5) paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų; 6) meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų; 7) vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 1 500 eurų. Šiuo metu Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas nereglamentuoja kriptoturto deklaravimo.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma papildyti
deklaravimo įstatymo3 straipsnio 1 dalį 8 punktu ir nustatyti, kad nurodyti gyventojai privalėtų deklaruoti ir kriptoturtą, kaip jis apibrėžiamas Reglamente (ES) 2023/1114, jeigu jo bendra vertė viršija 1 500 eurų. Priėmus siūlomą pakeitimą,
būtų sukurtas reguliacinis nuoseklumas tarp tradicinių finansinių priemonių ir jų skaitmeninių analogų deklaravimo, užtikrintas didesnis turto deklaracijų skaidrumas ir viešumas, deklaracijos labiau atspindėtų realią turimo turto vertę ir struktūrą, būtų padidintas asmenų atskaitomybės ir visuomenės informuotumo lygis.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymo projektą, įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus įstatymo projektą, įtaka verslo sąlygomis ir jo plėtrai nenumatoma.
strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektu siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus įstatymo projektą, papildomas savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų lėšų poreikis nenumatomas.
specialistų vertinimai ir išvados: Negauta.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „kriptoturtas“,
„kriptovaliutos“, „turto deklaravimas“, „deklaracijos“.
pagrindimai ir paaiškinimai: Negauta. Teikia Seimo narys Mindaugas Lingė [1] Europos Centrinio Banko prezidentės Christine Lagarde kalba Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto klausymuose, https://www.ecb.europa.eu/press/key/date/2025/html/ecb.sp250623~fd501a6cab.en.html [2] Europos Centrinis Bankas, https://www.ecb.europa.eu/press/financial-stability-publications/fsr/special/html/ecb.fsrart202505_01~62255f2625.en.html [3] Financial Times, https://www.ft.com/content/c01c35b6-01b8-4cfc-85c7-34b69500b8e1 [4] The Observer, https://observer.co.uk/news/politics/article/calls-for-transparency-on-political-funding-as-first-crypto-donation-made-to-uk-party [5] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/111 4, Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/111 4, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32023R1114