Projektas
23 1 , 232 , 24, 26, 27, 30, 31, 35, 36, 37, 38,39 1 , 40, 41, 43, 48, 55, 56,56
Vilnius
„26 1 . Sveikatinimo programa – tai tikslinių priemonių visuma, skirta mokinių fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, sveikos gyvensenos vertybinėms nuostatoms ir įgūdžiams ugdyti bei sveikatai palankiai aplinkai kurti.“
„
1
. Pagrindinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.
2. Pagrindinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pradinį išsilavinimą.
3. Pagrindinis ugdymas vykdomas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas. Pagrindinio ugdymo programų pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį, antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį. Pagrindinio ugdymo programos įgyvendinamos vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo, mokslo ir sporto
ministras. Į pagrindinio ugdymo programų antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pagrindinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.
4. Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo.
5. Pagal pagrindinio ugdymo programą ugdomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos
švietimo, mokslo ir sporto ministro , socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. “
Pakeisti 12 straipsnio
ir ją išdėstyti taip: „
7. Pagal pirminio profesinio mokymo programą mokomam mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka .“
1. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų, sporto mokyklos, Lietuvos aukštosios mokyklos, taip pat pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą gamtamokslio, technologinio, inžinerinio, matematinio ugdymo atviros prieigos centro veiklos aprašą veiklą vykdančios švietimo įstaigos. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programų kriterijus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. “2
. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Neformaliojo vaikų švietimo ir formaliojo švietimo programas vykdančios mokyklos yra priskiriamos atitinkamos grupės ir (ar) tipo formaliojo švietimo mokykloms. Muzikos, dailės, meno, sporto krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys asmenys, jeigu tai nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkos apraše, kartu su viduriniu išsilavinimu turi būti baigę švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą atitinkamą neformaliojo švietimo programą. “
3. Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 . Neformaliojo vaikų švietimo programa gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo, mokslo ir sporto
ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. “
„
2Savišvietos būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka .“
„6
. Karjeros specialistai teikia ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo paslaugas bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose švietimo įstaigose, aukštosiose mokyklose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose, palaiko ryšius su darbdaviais, konsultuoja profesinio mokymo įstaigų mokinius ir aukštųjų mokyklų studentus dėl darbo galimybių pagal įgyjamą kvalifikaciją, dalyvauja vykdant baigusių profesinio mokymo ir studijų programas asmenų karjeros stebėseną. Karjeros specialistui keliamus išsilavinimo ir (ar) profesinių žinių reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrais. “
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo tvarką mokykloje (išskyrus aukštąsias mokyklas) nustato sveikatos apsaugos ministras kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministru .
Mokyklose gali būti vykdomos tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kitų ministerijų ar savivaldybės institucijų tvirtinamos mokinių sveikatinimo programos. “
23
23 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais smurtavęs (smurtavę) ir smurtą patyręs (patyrę) nepilnametis (nepilnamečiai) asmuo (asmenys) kartu su jį (juos) lydinčiais tėvais (globėjais, rūpintojais) privalo neatlygintinai nedelsdamas (nedelsdami), bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie smurto faktą momento gauti psichologinę pagalbą. Psichologinės pagalbos trukmę nustato psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą psichologinės pagalbos teikimo tvarką. “
23
23 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) viešąją informaciją, kuri pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą yra priskirtina draudžiamai skleisti informacijai, tai yra kuria iš vaikų ar kitų asmenų tyčiojamasi arba jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, negalios, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais, arba kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą ir (ar) yra kitais įstatymais draudžiama viešoji informacija; “.
Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Asmeniui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmeniui, įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos mokytis pageidaujamų bendrojo ugdymo dalykų ir pasitikrinti mokymosi pasiekimus savo lėšomis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
26 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „3
. Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugos – informacija apie mokymosi galimybes pagal profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų programas, mokymosi galimybes kitų užsienio valstybių mokyklose, įsidarbinimo galimybes Lietuvos darbo rinkoje ir konsultavimas. Šios paslaugos teikiamos mokyklose, informavimo centruose, konsultavimo tarnybose, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus reikalavimus. “
27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Mokiniui suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją, mokymosi formą. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formas ir mokymo organizavimo pagal mokymosi formas tvarkos aprašus tvirtina
. Pakeisti 30 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Ugdymo lietuvių kalba tvarką bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. “
2. Pakeisti 30 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Visos bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas bendrąsias programas. “
31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Tikybos mokymo formaliojo švietimo mokykloje (išskyrus aukštąją mokyklą) programą rengia atitinkama tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, pagal kompetenciją ją įvertina ir tvirtina jos vadovybė bei švietimo, mokslo ir sporto ministras .
“
35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Vaikui, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos sąlygos mokytis namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti egzaminus, gydytojui leidus – mokytis stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nuo antros patekimo į šią įstaigą dienos. Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras , suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. “
Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Mokiniai į atitinkamą švietimo programą vykdančią mokyklą vežami keleiviniu transportu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Mokinių važiavimo keleiviniu transportu lengvatas nustato Lietuvos Respublikos viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymas. Siekiant užtikrinti švietimo prieinamumą, į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka.“17
straipsnis.37 straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „
6. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mokyklų, vykdančių ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato
švietimo, mokslo ir sporto ministras . Neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas). “
38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas reglamentuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
“
2Pakeisti 38 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4
. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus (brandos egzaminus, pasiekimų patikrinimus baigus pagrindinio ugdymo programą, nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ir kitus mokymosi pasiekimų patikrinimo būdus) pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas bendrąsias programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5
straipsnyje, o mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių asmens gabumų), pritaikomi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. “
39
39 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Kvalifikacijų sistemą tvarko švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija (toliau – kvalifikacijų tvarkymo institucija).
“
39 1 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8
. Reikalavimus kompetencijų vertinimo ir pripažinimo institucijoms ir jų akreditacijos tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su ekonomikos ir inovacijų ministru. “
3. Pakeisti391 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9 . Asmens įgytų kompetencijų įvertinimą ir pripažinimą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija, vadovaudamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka. “
4. Pakeisti391 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „
12. Kvalifikacijų įvertinimo ir suteikimo priežiūrą organizuoja kvalifikacijų tvarkymo institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. “
40
straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas teikiančios mokyklos materialioji aplinka kuriama vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais švietimo aprūpinimo standartais.
“
„7
. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju (mokykla gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo ugdymo mokykla, Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytais atvejais priskirta prie miesto pakraščio mokyklų; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties (pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo kartu su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu)
programas, kurioms reikalingas ugdymo nuoseklumas (toliau – specializuoto ugdymo krypties programos); mokykla, kurioje ne mažiau kaip 15 procentų visų mokinių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir (ar) vidutinį ar sunkų neįgalumo lygį turintys mokiniai; savivaldybės ar valstybinė kadetų ugdymo mokykla, skirta šalies (regiono) mokiniams) gimnazija gali vykdyti vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.“
1
. Pakeisti 43 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) jos vadovo, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus, jos vadovo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų išsilavinimas atitinka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytus reikalavimus ;“.
2. Pakeisti 43 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais
priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami gabūs mokyklos vykdomai specializuoto ugdymo krypties programai vaikai; “.
3. Papildyti 43 straipsnio 20 dalį 9 punktu: „9 ) įvertinus mokyklos tarybos siūlymus, nustatyti mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje tvarką .“4 . Pakeisti 43 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11
. Nevalstybinė mokykla ugdymą gali grįsti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinama savitos pedagoginės sistemos samprata, kuri suprantama kaip ugdymo priemonių ir metodų visuma, aprėpianti savitą ugdymo filosofiją, ugdymo tikslus, mokymosi aplinką, ugdymo proceso organizavimo būdus (toliau – savitos pedagoginės sistemos samprata), o valstybinė ar savivaldybės mokykla įgyvendinti jos elementus gali, jeigu atitinka šio straipsnio 8 dalyje nustatytus bendruosius kriterijus ir atitinkamai šiuos specialiuosius kriterijus:1 ) savitos pedagoginės sistemos samprata grindžiamas ugdymas nevalstybinėje mokykloje dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas;2
) valstybinėje ar savivaldybės mokykloje įgyvendinami savitos pedagoginės sistemos sampratos elementai dera su bendrosiomis ugdymo programomis, bendraisiais ugdymo planais ir yra gautas tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimas;3 ) atrankos būdu, vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamais priėmimo kriterijais ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) nustatyta tvarka, priimami mokiniai iš visos savivaldybės teritorijos. “5 .
Pakeisti 43 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „
14. Mokykla bendrojo ugdymo programas nevalstybine kalba gali vykdyti, jeigu atitinka papildomą valstybinės kalbos mokymo pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamas bendrąsias programas kriterijų. “
48
straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Dirbti mokytoju turi teisę:1 ) pedagogas – pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas;2 ) asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, – pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmenys per 2 metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas pradžios privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją; asmenys per vienus metus nuo darbo mokytoju pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas pradžios privalo išklausyti
švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą;3 ) asmuo, baigęs profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintis 3 metų profesinės veiklos patirtį įgyvendinamos profesinio mokymo programos srityje ir išklausęs švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas;4 ) asmuo, nurodytas šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje, – mokyti tikybos;5 ) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir išklausęs švietimo, mokslo ir sporto
ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas) švietimo programas. “
48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Kvalifikacijų, priskiriamų pedagogo kvalifikacijai, aprašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Atvejus, kada asmenys laikomi turinčiais pedagogo kvalifikaciją, nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
“
48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti mokytojai privalo turėti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą kvalifikaciją.
“
48 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
. Mokyklos vadovas mokytojus priima ir atleidžia iš darbo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. “
55 straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Vyriausybė:1 ) vykdo švietimą reglamentuojančius įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo nutarimus, nustato Nacionaliniame pažangos plane švietimo politikos strateginius tikslus ir pažangos uždavinius , šiuos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas;2 ) koordinuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą švietimo klausimais;3
) steigia, reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko valstybines kolegijas, švietimo įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, prireikus – švietimo valdymo subjektus – Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir paveda šiai ministerijai įgyvendinti įstaigos prie ministerijos savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą). “
1. Pakeisti 56 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1
) tvirtina tvarkos aprašą, kuriuo nustatoma mokyklų, siekiančių pradėti vykdyti vidurinio ugdymo programą, atitikties nustatymo Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytiems kriterijams tvarka; nustato prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką; kas dveji metai atnaujina ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtina bendruosius ugdymo planus;“.
2. Papildyti 56 straipsnio 2 dalį nauju 9 punktu: „9 ) kartu su sveikatos apsaugos ministru tvirtina mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje rekomendacijas ;“.
3. Buvusį 56 straipsnio 2 dalies 9 punktą laikyti 10 punktu.
4. Papildyti 56 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu: „10 )
kartu su sveikatos apsaugos ministru ir vidaus reikalų ministru nustato mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimo į mokinių narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo jomis atvejus bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) tvarką ;“.
5Buvusį 56 straipsnio 2 dalies 10 punktą laikyti 11 punktu.
56 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 564 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 5 ) vykdo mokyklų, siekiančių vykdyti vidurinio ugdymo programą, Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytiems kriterijams atitikties nustatymą;“.
68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos, atsižvelgiant į mokytojų (išskyrus trenerius) ir pagalbos mokiniui specialistų išsilavinimą ir jų turimų kompetencijų, reikalingų profesinei veiklai, visumą, nustatomos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. “
68 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7Pareigybių, kurias einant atliekamas darbas yra laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
“
72 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia šio įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) gali būti vykdomos (stabdomos) Vyriausybės nustatyta tvarka gavus švietimo, mokslo ir sporto ministro rašytinį sutikimą. “
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalis, 21 straipsnį, 22 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 1, 4 ir 5 dalis ir 26 straipsnį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.2
. Šio įstatymo 21 straipsnis, 25 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnis įsigalioja 2026 m. balandžio 1 d.
3. Šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d.
4. Švietimo, mokslo ir sporto ministras ir švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu sveikatos apsaugos ministru iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 10 straipsnio ir 25 straipsnio 2 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus.
5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2026 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo 21 straipsnio, 25 straipsnio 1 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus.6 . Švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru ir vidaus reikalų ministru
iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalies įgyvendinamąjį teisės aktą.
7. Mokykla, kurios vykdoma vidurinio ugdymo programa buvo akredituota iki 2026 m. kovo 31 d., turi teisę vykdyti vidurinio ugdymo programą neterminuotai.
8. Įsigaliojus šiam įstatymui, kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklą, nurodytą pavadinimą „akredituota vidurinio ugdymo programa“ atitinka pavadinimas „vidurinio ugdymo programa“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 10, 12, 15, 17, 18, 22,231 ,232 , 24, 26, 27, 30, 31, 35, 36, 37, 38,391 , 40, 41, 43, 48, 55, 56,564 , 68 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatino šios priežastys:, 1.1
. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 ir 56 straipsnių keitimą lėmė pasikeitę asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo („galinio įrenginio“ sąvoka vartojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 24 dalimi, kuri nustato, kad galinis įrenginys – informacijai priimti ir (arba) perduoti skirtas įrenginys ar jo dalis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai bet kokiomis priemonėmis yra prijungiami prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų) įpročiai: ypač išaugusi vaikų ir paauglių priklausomybė nuo informacinių technologijų
įrenginių, kurie stipriai apriboja jaunų žmonių socialinį bendravimą ir tampa trukdžiu visaverčiam emociniam ir fiziniam vystymuisi. Šios problemos mastą ir galimus padarinius pastebi mokyklų vadovai ir pedagogai, tėvai, psichologai, mokslininkai, kiti švietimo ekspertai ir ragina imtis priemonių, galinčių sumažinti neigiamą mobiliųjų telefonų naudojimo poveikį vaikų ir paauglių psichinei ir fizinei sveikatai. Lietuva nėra išskirtinė šiuo aspektu, daugelis Europos šalių pastaruoju metu ėmėsi reguliuoti vaikų ir paauglių prie ekranų praleidžiamą laiką, ypač jiems būnant mokykloje. Iš viešai prieinamų informacijos šaltinių [1]
ryškėja, kad tam tikros šalys, pvz., Latvija, Prancūzija, Italija, Vengrija, nacionaliniu lygiu įveda griežtesnius ribojamus, o tokios šalys kaip Danija, Švedija, Estija, Jungtinė Karalystė ir Lenkija siūlo rekomendacinio pobūdžio nuostatas, kuriomis siekia didinti jaunų žmonių atsakomybę ir sąmoningumą, bei palieka teisę ugdymo įstaigoms ir jų vadovams nuspręsti dėl asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo taisyklių atsižvelgiant į socialinį kontekstą, tėvų nuomonę ir kitus veiksnius.
Poreikį visiškai ar iš dalies riboti vaikų ir paauglių naudojimąsi asmeniniais mobiliaisiais telefonais paskatino įvairūs tyrimai, patvirtinantys ryšį tarp prie ekrano praleisto laiko ir psichinės sveikatos prastėjimo: ·
J. M. Twenge ir W. K. Campbell (2018) tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 7 val. per dieną prie ekranų praleidžiančių 14–17 m. paauglių tikimybė susirgti depresija ar nerimo sutrikimu, kai reikalinga medicininė pagalba ir būtina vartoti medikamentus, padvigubėja, lyginant su tais, kurie prie ekrano praleidžia vidutiniškai 4 val. per dieną, nors jų psichologinė gerovė taip pat tyrėjų vertinama neigiamai [2] . ·
G. Lissak (2018) nurodo, kad dėl ilgo sėdėjimo prie ekranų gali išsivystyti įvairių sveikatos sutrikimų, kaip: (a) nutukimas dėl nejudrumo bei netinkamos mitybos; b) miego problemos; c) psichikos sveikatos sutrikimai; d) prastesnis mokymosi užduočių atlikimas; e) depresija ir suicidinis elgesys; f) dėmesio ir aktyvumo problemos; g) funkcinių ligų išsivystymas (nervų, širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemų) [3] . ·
R. Jusienės ir kt. (2022) Lietuvoje atlikto tyrimo išvados patvirtina, kad mokyklinio amžiaus vaikų naudojimosi ekranus turinčiais IT prietaisais trukmė reikšmingai susijusi su mokymosi motyvacija ir pasiekimais. 6–10 metų vaikai, kurie prie ekranų pramogoms buvo daugiau nei 1 val. per dieną, rodo mažesnį norą mokytis, o vaikai, kurie prie ekranų praleidžia 2 val. ir daugiau per dieną, turi mažesnius mokymosi pasiekimus. Paaugliai (11–14 metų) rodo mažesnį norą mokytis, jei prie ekranų pramogaudami praleidžia 2 val. ir daugiau per dieną, o mažesnius mokymosi pasiekimus – jeigu prie ekranų praleidžia 3 val. ir daugiau per dieną [4] .
Svarbu pastebėti, kad nekontroliuojamas asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimas taip pat didina vaikams ir paaugliams žalingo turinio prieinamumą. Remiantis Europos moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo [5] (HBSC, angl. Health Behaviour in School-aged Children ) beveik pusei Lietuvos moksleivių naudojimasis socialiniais tinklais yra tapęs probleminiu, o maždaug 1 iš 8 Lietuvos moksleivių pasižymi didele priklausomybės nuo socialinių tinklų rizika, sietina su įvairiais vaikų manipuliacijos, išnaudojimo ir smurto prieš vaikus atvejais.
Pastebėtas ir perteklinio asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimo poveikis mokinių mokymuisi. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos [6]
(toliau – EBPO) (2024) tyrimas atskleidė, kad 59 proc. mokinių teigia, kad per matematikos pamokas juos blaško naudojami telefonai, planšetės ir nešiojamieji kompiuteriai, todėl įvairios tarptautinės rekomendacijos (EBPO, UNESCO [7] ) taip pat ragina šalis nustatyti jų naudojimo taisykles ir naudoti įrenginius tik tais atvejais, kai jie padeda siekti ugdymo tikslų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žiniomis, daugiau nei pusė Lietuvos švietimo įstaigų jau yra pasirengusios tvarkas, reglamentuojančias asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių
naudojimą, ir riboja naudojimąsi jais tol, kol mokiniai yra mokykloje. Siekiant išlaikyti švietimo politikos vientisumą, kai sprendimai dėl daugelio tiesiogiai su mokyklos gyvenimu susijusių klausimų sprendžiami tariantis su mokyklos bendruomene, būtina suteikti mokykloms savarankiškumą sprendžiant, kaip konkrečioje mokykloje bus įgyvendinami asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių ribojimai. Kartu būtina paraginti tas mokyklas, kurios dar nesprendė šio klausimo, imtis veiksmų ir pradėti kontroliuoti asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimą mokykloje. Papildžius Švietimo įstatymo 43 straipsnio 19 dalį nuostata, įpareigojančia mokyklas parengti asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių
naudojimą tvarką, ir rengiant dokumentą atsižvelgti į mokyklos tarybos siūlymus, užuot griežtai nustačius vieną tvarką visoms šalies įstaigoms, mokyklose būtų skatinama demokratinė kultūra ir skatinamas bendruomenės dalyvavimas sprendžiant aktualius klausimus. Kadangi asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo mokykloje pasekmės siejamos su mokinių savijauta ir sveikata, tikslinga, kad mokyklos naudotųsi dviejų
mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje rekomendacijomis, kuriose
aptariami atvejai, kada asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojamas turėtų būti ribojamas, ir pateiktos alternatyvos, kaip mokyklos galėtų tuos ribojimus įgyvendinti. Tuo tikslu siūloma papildyti Švietimo įstatymo 56 straipsnio 2 dalį nauju punktu, kuris įgaliotų švietimo, mokslo ir sporto ministrą kartu su sveikatos apsaugos ministru patvirtinti rekomendacijas dėl mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje. Minėtos rekomendacijos pasitarnaus ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloms nustatant mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo tvarkas,
kuriose bus atsižvelgiama į mokyklų specifinį kontekstą, mokinių poreikius ir kitus bendruomenės sutarimus. 1.2 . Švietimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimą sąlygojo dvejų metų mokyklų patirtis, kai nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo reikalavimas mokiniams, dalyvavusiems nacionaliniuose pasiekimų patikrinimuose arba pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime ir nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaryti individualų mokymosi pasiekimų gerinimo planą ir skirti reikalingą mokymosi pagalbą mokymosi netolygumams sumažinti.
Atsižvelgiant į tai, kad pasiekimų patikrinimai organizuojami sausio–vasario ir gegužės mėnesiais, o reikalinga pagalba buvo suteikiama jau įgijus pradinį ar pagrindinį išsilavinimą arba baigus pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, todėl pagalbos teikimas konsultacijų forma buvo organizuojamas kitais mokslo metais ir dažniausiai kitoje ugdymo įstaigoje, nes mokiniai, pabaigę programą ar jos dalį, paprastai keičia mokyklą iš pradinės į progimnaziją arba iš progimnazijos į gimnaziją. Tas laikotarpis tam tikrais atvejais išsitęsdavo iki 9 mėnesių, per kurį mokiniai turėjo mokytis naujų temų, o likusioms spragoms ištaisyti dėmesys nebuvo skiriamas.
Mokyklos atkreipė dėmesį, kad tokia praktika yra neefektyvi, nes netaisomos mokymosi spragos tik dar labiau gilėja ir trukdo tolesniam mokymuisi ir sudėtingesnių temų, sąvokų ir reiškinių supratimui. Pedagoginėje ir mokslinėje literatūroje nurodoma, kad grįžtamasis ryšys turi būti teikiamas kuo greičiau, nes vėliau jis praranda aktualumą. Mokyklų vadovai, mokytojai taip pat nuolat įvairių susitikimų metu keldavo šį klausimą ir prašė sudaryti galimybes teikti mokymosi konsultacijas, kurioms įgyvendinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kasmet skiria papildomas tikslines lėšas kuo anksčiau po patikrinimo ir, jei įmanoma, tais pačiais mokslo metais.
Dėl šios priežasties siūloma keisti Švietimo įstatymo 24 straipsnį, papildant formuluotę reikalavimu suteikti mokymosi pagalbą tais pačiais mokslo metais ir atsisakant reikalavimo būti įgijusiems pradinį ar pagrindinį išsilavinimą ar būti baigusiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. Šio straipsnio keitimu nėra keičiama asmenų imtis, kuriems taikomas ši įstatymo norma. Siūlomi keitimai yra susiję tik su laikotarpiu kada mokymosi pagalba yra teikiama, siekiant, kad mokiniai pagalbą gautų kuo greičiau.
Ne visiems atleistiems nuo pasiekimų patikrinimo mokiniams mokymosi pagalba yra reikalinga, todėl ji negali būti skiriama visiems nedalyvavusiems patikrinimuose mokiniams automatiškai. Tais atvejais, kai mokiniui reikia mokymosi pagalbos, remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais bendraisiais ugdymo planais, mokykla turi teikti mokiniams skirtingos trukmės individualias ar grupines konsultacijas arba sudaryti sąlygas mokiniui gauti kitais teisės aktais nustatytą švietimo pagalbą. 1.3
. Švietimo įstatymo
siekiant suteikti teisinį pagrindą ir įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kartu su sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrais tvirtinti tvarką, reglamentuojančią veiksmus, kurių turi imtis mokykla (išskyrus aukštąsias mokyklas), mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas (savininkas) nustačius mokinio narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių
medžiagų vartojimo, platinimo ar disponavimo atvejį, bei numatančią pagalbos teikimo būdus, taikant prevencines ir intervencines priemones. Šis pakeitimas inicijuojamas atsižvelgiant į tai, kad reglamentuojanti tvarka apima ne tik švietimo, mokslo ir sporto ministro, bet ir sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrų valdymo sritis, t. y. apima platų tarpinstitucinį įsitraukimą ir bendradarbiavimą, todėl siekiant veiksmingo reagavimo bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams ar atstovams pagal įstatymą įgyvendinimo, mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimo į mokinių narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo jomis atvejus bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) tvarką yra tikslinga tvirtinti trijų ministrų – sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo ir sporto, vidaus reikalų – įsakymu. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma tvarka būtų taikoma mokykloms (išskyrus aukštąsias mokyklas), Švietimo įstatymas pasirinktas kaip tinkamiausias teisinis pagrindas.
1.4 . 2011 m. Švietimo įstatymo 41 straipsnyje buvo įteisinti penki bendrojo ugdymo mokyklų tipai: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, vidurinė mokykla, gimnazija. Pradinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pradinio ugdymo programą. Progimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą. Pagrindinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programą ar pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas. Vidurinės mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą ar vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas arba vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas. Gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį. Atskiru atveju gimnazijos tipo mokyklos gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio ugdymo programą.
Vadovaujantis anksčiau minėtomis Švietimo įstatymo ir Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. ISAK-171, nuostatomis, buvo vykdoma vidurinių mokyklų vykdomų vidurinio ugdymo programų akreditacija. Vidurinio ugdymo programų akreditacijos procedūros buvo baigtos iki 2017 m. rugsėjo 1 d., nes Švietimo įstatyme buvo nustatyta, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. nėra bendrojo ugdymo mokyklos tipo – vidurinė mokykla. Vadinasi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, akredituotą vidurinio ugdymo programą gali vykdyti tik gimnazijos tipo mokyklos.
Šalyje yra pradinės mokyklos tipo, progimnazijos tipo ir pagrindinės mokyklos tipo mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas (savininkas) planuoja, kad mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ar pagrindinio ugdymo programą, ar pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programą, sieks vykdyti vidurinio ugdymo programą. Tačiau, vadovaujantis galiojančiomis Švietimo įstatymo nuostatomis, nėra galimybės vykdyti vidurinio ugdymo programos akreditavimo procedūros, nes dabar tik gimnazijos tipo mokyklos gali vykdyti akredituotą vidurinio ugdymo programą. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti Švietimo įstatymo 41 straipsnio 7 dalį, 56 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 564 straipsnio 5 punktą ir nustatyti, kad siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2026 m. balandžio 1 d.
1.5 . Siekiant dermės su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu keičiamas ūkio ministro pareigų pavadinimas į ekonomikos ir inovacijų ministro, Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimas į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos , atitinkamai švietimo ir mokslo ministro pareigų pavadinimas į švietimo, mokslo ir sporto ministro. Keičiami visi Švietimo įstatymo straipsniai, kuriuose likę ankstesni pavadinimai, išskyrus 561 ir 562 straipsnius, kurie keičiami Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 25, 33, 43, 53, 56, 561 , 562 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 565 , 566 , 567 , 568 , 569 , 5610 , 5611 , 5612 straipsniais įstatymo projektu Nr. 25-3928(3).
Siekiant dermės su
Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamomis sąvokomis keičiamas Švietimo įstatymo 232 straipsnio 2 dalies 1 punktas ir 41 straipsnio 7 dalis. Taip pat tikslinami Lietuvos Respublikos viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pavadinimai.
Siekiant teisinio aiškumo ir atribojimo nuo Įstatymo projektu apibrėžiama sveikatinimo programos sąvoka. Įstatymo projekto tikslai:1
) užtikrinti, kad visos ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos turėtų asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo mokykloje tvarką ir suteikti įgaliojimą švietimo, mokslo ir sporto ir sveikatos apsaugos ministrams tvirtinti rekomendacijas dėl mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje ;2 ) užtikrinti, kad asmenims nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens, būtų sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;3
) suteikti įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui kartu su sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrais patvirtinti tvarką, reglamentuojančią mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimą į mokinių narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo jomis atvejus bei pagalbos teikimą mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams);4 ) sudaryti teisines prielaidas mokykloms, nevykdančioms vidurinio ugdymo programos, bet atitinkančioms Švietimo įstatymo 43 straipsnyje nustatytus kriterijus ją vykdyti;5
) užtikrinti Švietimo įstatymo atitiktį Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui, Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymui, Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymui, Vyriausybės įstatymui ir aktualizuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, švietimo, mokslo ir sporto ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro pareigų pavadinimus, apibrėžti sveikatinimo programos sąvoką.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. 3.1 . Su 1 tikslu susijusių teisinių santykių reglamentavimas:
Švietimo įstatyme nereguliuojami teisiniai santykiai, susiję su mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galininių įrenginių naudojimu ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje . 3.2 . Su 2 tikslu susijusių teisinių santykių reglamentavimas: Švietimo įstatymo 24 straipsnis numato reikalavimą asmeniui būti įgijusiam pradinį ir pagrindinį išsilavinimą arba baigusiam pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens, kad būtų sudarytas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba. 3.3 . Su 3 tikslu susijusių teisinių santykių reglamentavimas:
Švietimo įstatyme nėra įtvirtinto teisinio pagrindo, kuris leistų patvirtinti tvarką, reglamentuojančią mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimą į mokinių narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo jomis atvejus bei pagalbos teikimą mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams). Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. 437
„Dėl Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ neturi įstatyminio teisinio pagrindo ir
nebeatitinka šiandienos poreikių. 3.4 . Su 4 tikslu susijusių teisinių santykių reglamentavimas :
Švietimo įstatyme nustatyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą. Vidurinio ugdymo programa akredituojama vadovaujantis Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. ISAK-171.
Tačiau mokyklos, siekiančios vykdyti vidurinio ugdymo programą, jos nevykdo ir nėra galimybės jose vykdyti vidurinio ugdymo programos akreditavimo procedūrų švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Be to, šiuo metu galiojantys vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijai tik iš dalies dera su Švietimo įstatymo 43 straipsnyje nustatytais kriterijais, įsigaliojusiais nuo 2024 m. sausio 2 d., mokykloms dėl bendrojo ugdymo programų vykdymo.
3. 5. Su 5 tikslu susijusių teisinių santykių reglamentavimas : Švietimo įstatyme keičiamuose straipsniuose vartojami ankstesni Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, švietimo, mokslo ir sporto ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro pareigų pavadinimai. Taip pat Švietimo įstatyme neaktualizuotos
Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamos sąvokos, Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo, Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pavadinimai. Sveikatinimo programos sąvoka ne apibrėžta.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1 . Su 1 tikslu susijusios teisinio reguliavimo nuostatos: Siūloma papildyti Švietimo įstatymo 43 straipsnio 19 dalį 9 punktu, įpareigojančiu bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklas įvertinus mokyklos tarybos siūlymus nustatyti mokinių išmaniųjų asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galininių įrenginių naudojimo tvarką.
Siūloma papildyti 56 straipsnio 2 dalį nauju 9 punktu, praplečiančiu švietimo, mokslo ir sporto ministro kartu su sveikatos apsaugos ministro įgaliojimus tvirtinti mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galininių įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje rekomendacijas.
Teigiamas rezultatas: bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose patvirtinus asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galininių įrenginių naudojimo tvarką bus pradėtas kontroliuoti mokinių praleidžiamas laikas prie ekranų. Remiantis tyrimų rezultatais, sumažėjus asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimosi, prisidės prie gerėjančio mokinių tarpusavio bendravimo, emocinio stabilumo, efektyvesnio mokymosi ir aktyvaus judėjimo ir sveikatos.
Įgyvendinimas ir stebėsena: šį sprendimą įgyvendins visos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos. Už teisinio reguliavimo stebėseną atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra, kuri kasmet per Švietimo valdymo informacinę sistemą renka bendrojo ugdymo mokyklų pagrindinius duomenis. Numatoma, kad statistinės ataskaitos, kurias pildo mokyklos bus papildytos grafa, kur mokyklos turės pažymėti, ar minėta tvarka mokykloje yra parengta ir patvirtinta. 4.2 . Su 2 tikslu susijusios teisinio reguliavimo nuostatos:
Siūloma pakeisti Švietimo įstatymo 24 straipsnio 5 dalį ir numatyti, kad a
smeniui, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų ar pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu nepasiekusiam patenkinamo pasiekimų lygmens, sudaromas individualių mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir skiriama reikalinga mokymosi pagalba švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Teigiamas rezultatas: pradėjus teikti savalaikį grįžtamąjį ryšį dar tais pačiais mokslo metais mokiniams ir mokymosi pagalbą silpniau besimokantiems mokiniams, tikėtina, kad kuo greičiau likvidavus jų mokymosi spragas, jie sėkmingai galės tęsti mokymąsi aukštesnėje klasėje.
Įgyvendinimas ir stebėsena: šį sprendimą įgyvendins
mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimas (savininku) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos), kuriam nustatyta prievolė organizuoti konsultacijų teikimą savivaldybėje gyvenantiems mokiniams bei nustatytos mokyklos, kuriose mokiniai bus konsultuojami. Sprendimo įgyvendinimo stebėsena vykdoma Mokinių registre kaupiant informaciją dėl mokiniui skirtų konsultacijų. 4.3 . Su 3 tikslu susijusios teisinio reguliavimo nuostatos:
Siūloma papildyti Švietimo įstatymo 56 straipsnio 2 dalį
, numatant teisinį pagrindą švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kartu su sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrais nustatyti tvarką, apibrėžiančią mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimą į mokinių narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo jomis atvejus bei pagalbos teikimą mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams).
Teigiamas rezultatas: toks reglamentavimas leistų nustatyti tvarką, kurioje būtų apibrėžta mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiksmai reaguojant į narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejus ir organizuojant pagalbos teikimą, taikant intervencines priemones.
Įgyvendinimas ir stebėsena: šį sprendimą įgyvendins visos mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas). Už teisinio reguliavimo stebėseną atsakingas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 701 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atlieka veiklos, susijusios su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tabako ir alkoholio vartojimu, stebėseną. 4.4 . Su 4 tikslu susijusios teisinio reguliavimo nuostatos:
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad gimnazijos tipo mokyklos gali vykdyti tik švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir siūloma nustatyti, kad gimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą.
Siekiant sudaryti galimybes mokykloms vykdyti vidurinio ugdymo programą ir užtikrinti kokybišką jos vykdymą įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad mokyklų, siekiančių vykdyti vidurinio ugdymo programą, atitiktis Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 dalyse nustatytiems kriterijams nustatoma švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad įgyvendinant Švietimo įstatymo 43 straipsnio 15 dalies nuostatas nurodytų kriterijų kokybinės ir kiekybinės reikšmės nustatytos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“. Tik mokyklai, atitinkančiai nurodytų kriterijų visas kokybines ir kiekybines reikšmes, bus suteikiama teisė vykdyti vidurinio ugdymo programą.
Mokyklos, kurių vidurinio ugdymo programa buvo akredituota iki įstatymo projekto įsigaliojimo, ir toliau turės teisę vykdyti vidurinio ugdymo programą. Kadangi šiuo metu vidurinio ugdymo programos akreditavimo procedūros nevykdomos, pereinamojo laikotarpio reguliavimas nenustatomas.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną . Tačiau siekiant sudaryti galimybes mokykloms pradėti vykdyti vidurinio ugdymo programą nuo 2006 m. rugsėjo 1 d., siūloma, kad nuostatos, susijusios su 4 tikslu, įsigaliotų nuo 2026 m. balandžio 1 d. Pažymėtina, kad mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), organizuodama priėmimą į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal bendrojo ugdymo programas, iki einamųjų metų gegužės 31 d. turi nustatyti mokinių skaičių kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičių kiekviename sraute. Iki šio termino turi būti atliktas
mokyklų, siekiančių pradėti vykdyti vidurinio ugdymo programą nuo 2026 m. rugsėjo 1 d., atitikties Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytiems kriterijams atitikties vertinimas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad mokyklų, siekiančių pradėti vykdyti vidurinio ugdymo programą, atitikties Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytiems kriterijams atitikties nustatymą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.
Teigiamas rezultatas: Įstatymo projektu siūlomos nuostatos nustatys aiškų teisinį reglamentavimą mokykloms, siekiančioms vykdyti vidurinio ugdymo programą, dėl teisės vykdyti vidurinio ugdymo programą ir sudarys prielaidas užtikrinti kokybišką vidurinį ugdymą. Mokyklos, kurioms bus suteikta teisė vykdyti vidurinio ugdymo programą ir vykdančios vidurinio ugdymo programą, bus priskiriamos gimnazijos tipo mokykloms.
Įgyvendinimas ir stebėsena: švietimo, mokslo ir sporto ministras mokyklų, siekiančių vykdyti vidurinio ugdymo programą, atlikti atitikties nustatytiems kriterijams nustatymą įgaliotų Nacionalinę švietimo agentūrą. 4.5 . Su 5 tikslu susijusios teisinio reguliavimo nuostatos: Įstatymo projektu siūloma apibrėžti sveikatinimo programos sąvoką,
aktualizuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, švietimo, mokslo ir sporto ministro ir ekonomikos ir inovacijų ministro pareigų pavadinimus, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme vartojamas sąvokas, Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo, Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pavadinimus.
Teigiamas rezultatas: užtikrinama Švietimo įstatymo atitiktis Vyriausybės įstatymui ir Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui, vartojami aktualūs Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymo ir Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pavadinimai, aiški Sveikatinimo programos samprata.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos Įstatymo projekto siūlomo teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma .
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymo projektu yra įgyvendinami:1 ) 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“,
„Didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams“
pažangos uždavinys „ Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį “;2 ) 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ , 3.1 uždavinio „ Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį “ poveikio rodikliai: „3.1.1.
Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių tyrimo PISA lygio dalis“ ; „3.1.2. Mokinių pasiekimų skirtumas tarp mažiausių (mažiau nei 3 tūkst. gyventojų) ir didžiausių (per 15 tūkst.) vietovių (didžiausias iš visų PISA tyrimų tiriamų sričių)“ .3 ) Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr.
XV-439
„Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 202 punkte įtvirtintas įsipareigojimas – įgyvendinti vaikų ir paauglių teisines, organizacines ir kitas apsaugos nuo tabako, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo priemones.
9
. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti, panaikinti ar priimti nereikės.
10. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte nevartojamos naujos sąvokos. Pažymėtina, kad terminas „Sveikatinimo programa“ pateikta Švietimo, mokslo ir sporto
ministerijos terminijos komisijai.
11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymų projektams įgyvendinti turės būti atitinkamai pakeisti arba pripažinti netekusiais galios šie teisės aktai:1 ) švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru turės patvirtinti mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje rekomendacijas ;2 )
švietimo mokslo ir sporto ministras turės pakeisti 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendruosius ugdymo planus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ir sporto ministro 2025 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-559 „Dėl 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“, kuriuose nustatyta mokymosi pagalbos teikimo tvarka.3 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 437 „Dėl Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;4
) švietimo, mokslo ir sporto ministras kartu su sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrais turės patvirtinti Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) reagavimo į mokinių narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, platinimo ir disponavimo jomis atvejus bei pagalbos teikimo mokiniams, jų tėvams (grobėjams, rūpintojams) tvarkos aprašą;5 ) švietimo, mokslo ir sporto ministras turės patvirtinti Mokyklų, siekiančių vykdyti vidurinio ugdymo programą, atitikties nustatymo Švietimo įstatymo 43 straipsnio 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 dalyse nustatytiems kriterijams tvarkos aprašą;6 )
švietimo, mokslo ir sporto ministras turės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. ISAK-171 „Dėl Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;7 ) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“;8 ) ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklos turės patvirtinti mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo tvarką.13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projekto nuostatas dėl mokinių asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galininių įrenginių naudojimu ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje vykdytos konsultacijos su Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, tėvų, mokyklų ir pedagogų asociacijomis, Moksleivių sąjunga ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Pasiūlymai Įstatymo projektui suformuoti minėtų konsultacijų pagrindu.
Dėl kitų Įstatymo projekto nuostatų, specialistų išvadų ir vertinimų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra
„asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimas“, „mokyklos asmeninių mobiliųjų telefonų ir kitų galinių įrenginių naudojimo tvarka“, „mokymosi pagalba nepasiekusiesiems patenkinamo pasiekimų lygio“,
„vidurinio ugdymo programa“, „atitiktis kriterijams“,
„intervencinės priemonės“, „ narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencija“, „Sveikatinimo programa“ .16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] https://www.lnb.lt/media/public/documents/Analitin%C4%97s_ap%C5%BEvalgos/Z-2025-1_ir_Z-2025-2.pdf. [2] https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6214874/. [3] https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S001393511830015X?via%3Dihub. [4] https://d3b12986-f922-45fa-8fbe-26388f8d7ab6.usrfiles.com/ugd/d3b129_3c547ac0e62e49678b413a750b8bd5b2.pdf. [5] https://hbsc.lt/434-2/. [6] https://www.oecd.org/content/dam/oecd/en/publications/reports/2024/05/students-digital-devices-and-success_621829ff/9e4c0624-en.pdf. [7] https://www.unesco.org/en/articles/smartphones-school-only-when-they-clearly-support-learning.