P rojektas LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 22, 24, 28, 29, 30, 33, 351 , 352 , 357 , 358 , 359 , 3510 , 36, 37, 40 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 291 STRAIPSNIU IR 6 STRAIPSNIO BEI ĮSTATYMO PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
d. Nr. Vilnius
18 straipsnio papildymas Papildyti 29 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
12Per laikotarpį nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. dalyvis, pasinaudojęs šio įstatymo 32 straipsnio 41 dalyje nustatyta teise, gauna vienkartinę pensijų išmoką, kurią sudaro visas sukauptas pensijų turtas. Valstybės įnašas tokiu atveju nepervedamas į pensijų fondą.”.
32 straipsnio papildymas Papildyti 32 straipsnį nauju 41 punktu ir jį išdėstyti taip: „41
. Pensijų dalyvis turi teisę vieną kartą atsiimti visą jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą (įskaitant valstybės įnašą), jeigu šios lėšos naudojamos jo pirmam būstui įsigyti ir jeigu dalyvis yra ne vyresnis kaip 35 metų. Lėšos išmokamos tik gavus pirkimo-pardavimo sutartį ar kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, patvirtinančius būsto įsigijimą. Pensijų kaupimo bendrovė privalo šias lėšas pervesti tiesiogiai į sutartyje nurodytą sąskaitą.“.
Papildyti 32 straipsnį nauja 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
12. Šio įstatymo 32 straipsnio 51 dalis ir 29 straipsnio 12 dalis galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m gruodžio 31 d. “. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia d. iki 2027 m gruodžio 31 d. “. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia (Pareigos) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
DĖL
5, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 22, 24, 28, 29, 30, 33, 351, 352, 357, 358, 359,
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje jauni žmonės, ypač iki 35 metų, susiduria su reikšminga kliūtimi įsigyti pirmąjį nuosavą būstą. Nepakankamas finansinis užtikrinimas neretai tampa pagrindine priežastimi, dėl kurios šeimos priverstos nuomotis būstą ilgus metus, nors stabilus nuosavas būstas yra svarbi socialinės ir ekonominės gerovės prielaida.
Duomenys rodo, kad vidutinis 25 -35 metų žmogus II pakopoje yra sukaupęs apie 3 tūkst. eurų - tai beveik pusė pradinio įnašo regionuose ir penktadalis pradinio įnašo Vilniuje. Šiuo projektu siekiama sudaryti galimybę jauniems asmenims, dalyvaujantiems antrosios pakopos pensijų kaupime, jei apsispręs atidaryto „lango“ metu nutraukti kaupimą – efektyviau pasinaudoti sukauptomis lėšomis ir įsigyti pirmą būstą. Po įvykdytos analogiškos II pakopos pensijų reformos Estijoje, didelė dalis atsiimtų lėšų buvo išleistos vartojimui.
Todėl specialių tikslinių atsiėmimo programų įvedimas galėtų paskatinti atsiimtas lėšas investuoti tikslingiau. Sukūrus paskatas atsiimtas iš II pakopos pensijų fondų lėšas investuoti į pirmo būsto įsigijimą, būtų prisidedama prie pagrindinio tikslo – kad darbas vestų į namus, t. y. kad dirbantis žmogus galėtų sukauptas lėšas panaudoti nuosavo būsto įsigijimui, užtikrinant ilgalaikį saugumą ir gyvenimo stabilumą. Siūloma, kad jauni žmonės ar šeimos iki 35 metų amžiaus, kurie reformos „lango“ metu nusprendžia atsiimti sukauptas lėšas ir investuoti į pirmo būsto įsigijimą, galėtų atgauti ne tik savo sumokėtas įmokas ir finansinę grąžą, bet ir valstybės įmokų dalį.
Įstatymo projektu siūloma:
Pirmo būsto prieinamumui įtaką turi tiek būsto paklausos skatinimo priemonės, tiek ir būsto pasiūlos skatinimo priemonės. Šis pasiūlymas atliepia būsto paklausos skatinimo pusę. Tiek pasiūlos, tiek paklausos priemonės buvo įvardintos ir aprašytos TS-LKD parengtame pirmo būsto prieinamumo politikos dokumente "Kad darbas vestų į namus" (šaltinis: https://tsajunga.lt/aktualijos/kad-darbas-vestu-i-namus/ ).
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintos valstybės garantijos pirmajam būstui įsigyti, kaip tai numatyta įstatymo projekte. valstybė teikia subsidijas, t. y. tiesioginę finansinę paramą, kai dalis būsto kredito sumos apmokama valstybės lėšomis. Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties, vaikų skaičiaus ir kitų socialinių kriterijų. Tačiau valstybė šiuo metu neteikia garantijų kredito davėjams (t. y. ji neprisiima dalinės atsakomybės už paskolos gavėjo neįvykdytus įsipareigojimus). Kitaip tariant, egzistuoja parama gavėjui, bet nėra garantijos kreditoriui.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma, kad jauni žmonės ar šeimos iki 35 metų amžiaus, kurie reformos „lango“ metu nusprendžia atsiimti sukauptas lėšas ir investuoti į pirmo būsto įsigijimą, galėtų atgauti ne tik savo sumokėtas įmokas ir finansinę grąžą, bet ir valstybės įmokų dalį. Jaunoms šeimoms ir jaunimui suteikiama reali galimybė greičiau įsigyti pirmąjį nuosavą būstą, didesnis stabilumas. Praktika Estijoje rodo, kad didelė dalis išleista vartojimui, todėl siūlomi pakeitimai užtikrintų, kad didesnė dalis būtų inestuota saugiu būdu - į pirmą būstą.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neturės.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės.
r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su SODRA turės parengti tvarką, kaip bus administruojami prašymai dėl lėšų išmokėjimo ir kaip bus tikrinamos sąlygos.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Pagal Registrų centro duomenis per dvejus metus pirmą būstą įsigyja apie 20 tūkst. asmenų iki 35 metų. Manoma, kad galimybe pasinaudoti sukauptomis II pakopos pensijų lėšomis ir valstybės įnašu pasinaudos apie 50 proc. jų – apie 10 tūkst. dalyvių. Atsižvelgiant į vidutinį vienam asmeniui tenkantį valstybės įnašą (~1 tūkst. eurų), bendra numatoma valstybės biudžeto išlaidų suma per dvejų metų galiojimo laikotarpį siektų apie
„Sodros“ pensijų taškai, ši priemonė sukuria vienkartinį, o ne ilgalaikį biudžeto
įsipareigojimą.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Po priimtos reformos atsiimti įnašą ir finansinę gražą bus galima nuo 2026 m. sausio 1 d. Teikia Pareigos Parašas Vardas ir pavardė