Projektas
2025 m. d. Nr.
Nr. XV-112 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 3, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XV-112 ir jį išdėstyti taip:
1. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir miestelių gyvenamąsias vietoves nuo jų teritorijų ribų su magistraliniais ir krašto keliais.“
2. Papildyti 3 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4 ) rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose.“3
. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į:1 ) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskiriami valstybinės reikšmės keliams;2 ) savivaldybėms perduotus rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose;3
) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai: miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams ar vietinės reikšmės savivaldybėms perduotiems rajoniniams keliams miestų ir miestelių teritorijose.“
1. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Vietinės reikšmės viešieji keliai, savivaldybėms perduoti
rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.“
2. Papildyti 4 straipsnį 5 dalimi: „
5. Rajoninių kelių ruožų, priskiriamų rajoniniams keliams miestų ir miestelių teritorijose, perdavimo savivaldybėms tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Kelių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į kelių funkcinę paskirtį, transporto priemonių eismo pralaidumą ir kelių padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu bei vadovaujantis aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir kriterijais. Kelio kategoriją priskiria kelio savininkai ar valdytojai: valstybinės reikšmės kelių kategorijas priskiria valstybinės reikšmės kelių valdytojas, vietinės reikšmės viešųjų kelių ir savivaldybėms perduotų rajoninių kelių miestų ir miestelių teritorijose kategorijas – savivaldybės, o vidaus kelių – juridiniai ar fiziniai asmenys.“
1. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Sutikimai naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis suteikiami susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Sutikimai naudotis vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir savivaldybėms perduotais rajoniniais keliais miestų ir miestelių teritorijose važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis suteikiami savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Sutikimai naudotis valstybinės reikšmės rajoniniais keliais ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir savivaldybėms perduotais
rajoniniais keliais miestų ir miestelių teritorijose važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis (toliau kartu – sutikimas naudotis keliais) suteikiami pateikus prašymą gauti sutikimą naudotis keliais ir sumokėjus Vyriausybės ar savivaldybių tarybų nustatyto dydžio mokestį, kuris negali būti didesnis už šio įstatymo 3 priede nustatytus ribinius tarifus, už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis arba pateikus važiavimo deklaraciją, kai naudojamasi keliais važiuojant šiame įstatyme nurodytomis transporto priemonėmis, už kurias šis mokestis nemokamas.“
2. Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Sutikimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis suteikia valstybinės reikšmės kelių valdytojas, o sutikimą naudotis vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir savivaldybėms perduotais rajoniniais keliais miestų ir miestelių teritorijose važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis – savivaldybių vykdomosios institucijos ar jų įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai (toliau kartu – sutikimus suteikiantis subjektas).“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.2
. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, 181 , 201
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 3, 4, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XV-112 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) ir
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 2, 4, 5, 7, 10, 13, 16, 18 ir 20 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 , 181 , 201 straipsniais, 1, 2 ir 3 priedais įstatymo Nr. XV-376 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino siekis patobulinti nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosiančią Kelių įstatymo redakciją, kurioje nustatyta, kad rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Įsigaliojus tokiai Kelių įstatymo redakcijai susidarytų neapibrėžta situacija, kai įstatymu nustatyta, kad rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose jau nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, tačiau šie keliai, kaip turtas, dar nėra faktiškai joms perduotas. Tokia situacija gali kelti daug neaiškumų dėl to, kas yra atsakingas už šių kelių priežiūrą, tvarkymą, mokesčių už naudojimąsi šiais keliais administravimą ir pan.
Paminėtina, kad savivaldybės ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą vykdo nuosavybės teise valstybei priklausančių kelių perėmimą savivaldybių nuosavybėn ir pastebima, kad šio proceso trukmė neretai viršija vienerius metus – perimama kelio atkarpa turi būti suformuojama kaip naujas turtinis vienetas, turi būti atlikti kadastriniai matavimai, naujas turtinis vienetas turi būti užregistruojamas, vykdomos kitos turto, įskaitant ir kelio atkarpos užimamo žemės sklypo, atskyrimo ir perdavimo procedūros.
Atkreiptinas dėmesys, kad kelių, priskirtinų rajoniniams keliams miestų ir miestelių teritorijose, yra apie 800 km ir visų jų, kaip turto, perdavimui yra būtinos paminėtos perėmimo procedūros. Taigi, neatlikus Įstatymų projektais siūlomų pakeitimų, situacija, kai įstatymiškai rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, bet joms šis turtas faktiškai nėra perduotas, gali tęstis neapibrėžtą laikotarpį.
Įstatymų projektų tikslas – išvengti situacijos, kai įstatymu nustatoma, kad rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, tačiau joms šis turtas nėra perduotas neapibrėžtą laikotarpį. Įstatymų projektų uždaviniai:
1) nustatyti, kad rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose lieka valstybinės reikšmės keliais ir priklauso valstybei iki tol, kol yra perduodami savivaldybėms Vyriausybės nustatyta tvarka;
2) nustatyti, kad, įgyvendinus turto perdavimo procedūrą, savivaldybėms perduoti rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose tampa vietinės reikšmės keliais.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatoriai – Seimo narys Eugenijus Sabutis ir kiti Seimo nariai.
projektuose aptarti teisiniai santykiai Nuo 2026 m. sausio 1 d. atsiranda naujas vietinės reikšmės kelio tipas „rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose“ ir visi šiam kelio tipui priskirtini kelių ruožai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma rajoninius kelius miestų ir miestelių teritorijose išskirti į du tipus:
1) „rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose“, kurie būtų valstybinės reikšmės keliais ir nuosavybės teise priklausytų valstybei;
2) „savivaldybėms perduoti rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose“, kurie būtų vietinės reikšmės keliais ir nuosavybės teise priklausytų savivaldybėms. Rajoninių kelių miestų ir miestelių teritorijose perdavimo savivaldybėms tvarką nustatytų Vyriausybė. Tokios nuostatos sudarytų sąlygas nuosekliam procesui, kai rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose tampa vietinės reikšmės keliais ir nuosavybės teise priklauso savivaldybėms tik tada, kai savivaldybės priima sprendimą perimti šiuos kelius ir įvyksta visos reikalingos turto perdavimo procedūros.
Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus, suderinant keičiamą nuostatą su Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomais pakeitimais.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma.
okią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijos lygiui neturės.
aip Įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Tam, kad Įstatymai būtų inkorporuoti į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės.
r Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis
Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą. 13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų įgyvendinimas nepareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų.
vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimai ir išvados negauti, konsultuotasi su Lietuvos savivaldybių asociacija.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „vietinės reikšmės keliai“, „rajoniniai keliai miestų ir miestelių teritorijose“, „transporto keliai“.
paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Eugenijus Sabutis