Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS užimtumo įstatymo NR. XII-2470 1, 16, 22, 24, 29, 35, 36, 37, 38, 40, 41, 42 ir 44 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr. Vilnius
2 dalies 4 punkt ą ir jį išdėstyti taip: „ 4 ) darbdaviams, registruotiems Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą.“
„2
. Užimtumo tarnyba yra biudžetinė įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Užimtumo tarnyba turi savo tvarkomas sąskaitas valstybės ižde ir (arba) finansų įstaigose, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.“
„2
) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą – pagal paslaugų kvitus teikiantį žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus praėjusių metų mokestinio laikotarpio nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. skaičiavimus yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus;“.
2. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) yra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus (toliau – senatvės pensijos amžius);“.
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) bedarbis įregistruoja ūkininko ūkį Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje ar tampa ūkininko partneriu arba įregistruoja žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje ar tampa žemės ūkio valdos partneriu, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus praėjusių metų mokestinio laikotarpio nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. skaičiavimus yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus;“.
„8
) bedarbis be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą paramos mokymuisi priemonėse arba po profesinio mokymo be svarbių priežasčių atsisako įsidarbinti ar dirbti savarankiškai pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją arba (ir) įgytą kompetenciją, arba nutraukia darbo sutartį ar savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo įsidarbinimo ar veiklos pradžios dienos;“.
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Užimtumo tarnyba, įregistravusi darbo ieškantį asmenį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir parinkti darbo ieškančiam asmeniui tas darbo rinkos paslaugas ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam darbo ieškančiam asmeniui, atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę, raidos, elgesio ir (ar) emocinius sunkumus, darančius įtaką asmens socialiniam, profesiniam ar asmeniniam funkcionavimui, pasirengimą darbo rinkai ir kitas šio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes, darančias įtaką darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms.“
Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5
) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos neturėjo administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos), pelno mokesčio informacijos ataskaitos nepateikimą laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka Juridinių asmenų registro informacinės sistemos tvarkytojui arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki šioje dalyje nurodytų paraiškų pateikimo dienos pagal šį kodeksą paskirtą administracinę nuobaudą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;“.
36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Paramos mokymuisi tikslas – padėti bedarbiams ir užimtiems asmenims įgyti kvalifikaciją, tobulinti turimą kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro informacinę sistemą, ar pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ar jas tobulinti arba (ir) įgyti kitų darbo gebėjimų ar pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas, jeigu to reikia norint įsidarbinti laisvose darbo vietose ar pradėti dirbti savarankiškai.“
1. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinį mokymą vykdo profesinio mokymo teikėjas, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o jeigu sudaryta trišalė sutartis, – suderinęs su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis sutartimis, bedarbiui ar užimtam asmeniui išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos dokumentą, kuriuo Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui įsipareigoja sumokėti nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data, mokymo programos pavadinimas, lankytos ir nelankytos dienos, valandos).“
2. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Profesinis mokymas pagal kvalifikaciją suteikiančias programas, kurios nėra įtrauktos į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro informacinę sistemą, gali būti organizuojamas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal šių valstybių galiojančius teisės aktus, įgyvendinant projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.“
3. Pakeisti 37 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8 .
Kompensuojamos apgyvendinimo išlaidos negali viršyti 35 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės socialinės išmokos dydžio už vieną parą. Kompensuojamos kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki pasirinkto profesinio mokymo teikėjo. Kompensuojamos kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal išlaidos negali viršyti 15 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės socialinės išmokos dydžio už vieną dieną.“
38 straipsnio 2 dalies
o nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „1
) 50 procentų pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbintam asmeniui darbdavio apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kurios įrašytos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinėje sistemoje, dalies, neviršijančios 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Kompensacija padidinama:“.
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionių į darbo, darbo pokalbio, stažuotės atlikimo, konsultacinių užsiėmimų vietą ir atgal arba priemonių vežimo išlaidas:1 ) bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;2 ) bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;3 ) bedarbiui ir darbo rinkai besirengiančiam asmeniui dalyvaujant konsultaciniuose užsiėmimuose;4 ) bedarbiui pagal Užimtumo tarnybos pateiktą tinkamo darbo pasiūlymą vykstant į darbo pokalbį su darbdaviu;5 ) darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį, patiriant bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal, esant jo sutikimui, išlaidų;6
) darbdaviui, įdarbinusiam šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus asmenis, patiriant priemonių vežimo išlaidų, kurias sudaro darbuotojui dirbti jo gyvenamojoje vietoje reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kitų darbo priemonių vežimo į darbuotojo gyvenamąją vietą ir iš jos išlaidos.2
. Kelionių išlaidos kompensuojamos, jeigu asmuo dėl paramos judumui į Užimtumo tarnybą kreipiasi per vieną mėnesį nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios arba nuo dalyvavimo konsultaciniuose užsiėmimuose ar darbo pokalbyje pabaigos ir jeigu nustatoma, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo, darbo pokalbio, stažuotės atlikimo ar konsultacinių užsiėmimų vieta, ne ilgiau kaip 4 mėnesius nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje, ar konsultaciniuose užsiėmimuose pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpiu, jeigu bedarbis vyksta į darbo pokalbį su darbdaviu.3 .
Kelionių išlaidos ar priemonių vežimo išlaidos darbdaviui kompensuojamos, jeigu jis dėl paramos judumui į Užimtumo tarnybą kreipiasi per vieną mėnesį nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir jeigu nustatoma, kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta, arba jeigu įdarbinamo asmens su negalia darbo sutartyje nustatyta, kad jis dėl savo sveikatos būklės ir negalios darbo funkcijas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnio 2 dalį atlieka nuotoliniu būdu.
4. Kelionių išlaidos darbdaviui kompensuojamos ne ilgiau kaip 4 mėnesius nuo bedarbio įdarbinimo dienos. Priemonių vežimo išlaidos darbdaviui kompensuojamos
visą asmens su negalia, iki jis sukanka senatvės pensijos amžių, darbo pas tą darbdavį, kuris kreipėsi dėl priemonių vežimo išlaidų kompensacijos, laikotarpį, bet ne dažniau kaip4 kartus per mėnesį.
5. Paramos judumui dydis – ne daugiau kaip 30 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.6
. Kelionių išlaidų kompensacijų, mokamų bedarbiui ir darbo rinkai besirengiančiam asmeniui, dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultaciniuose užsiėmimuose, bedarbiui, dalyvaujančiam stažuotėje, vykstančiam į darbo vietą ar pokalbio su darbdaviu vietą ir atgal, darbdaviui, patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidų ar priemonių vežimo išlaidų, dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą tarp gyvenamosios vietos, darbo, darbo pokalbio, konsultacinių užsiėmimų ar stažuotės atlikimo vietos.“
1. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2
. Įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą remiamojo įdarbinimo priemonę, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–9 punktuose, arba išlaikantiems šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietas, mokama subsidija darbo užmokesčiui. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–9 punktuose nurodyti asmenys arba išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 11, 12 ir 13 punktuose nurodytų asmenų darbo vietos, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotos ir privalo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir kurios įrašytos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro informacinėje sistemoje:“.
2. Pakeisti 41 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 12 punktuose nurodytus asmenis, jeigu bendra subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tam pačiam darbdaviui už šį asmenį trukmė neviršija 60 mėnesių.“3 . Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje;“.
10 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12
) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 60 mėnesių ir pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis);“.
5. Pakeisti 41 straipsnio 11 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje;“.
dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje;“.
1. Pakeisti 41 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 12 punktuose nurodytus asmenis, jeigu bendra subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tam pačiam darbdaviui už šį asmenį trukmė neviršija 36 mėnesių.“
2. Pakeisti 41 straipsnio 10 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12 ) jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 36 mėnesius ir pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 30 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis);“.
42
straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies
ą ir jį išdėstyti taip: „2
) iki 60 mėnesių per nepertraukiamą 72 mėnesių laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 12 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis). Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;“.
42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies
ą ir jį išdėstyti taip: „2
) iki 36 mėnesių per nepertraukiamą 48 mėnesių laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte, arba jeigu darbo sutartis sudaryta su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 12 punkte, arba jeigu, nepasibaigus šiam subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminui, pasikeitė asmens dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis) arba neįgalumo lygis – jam nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) arba vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis). Į nurodytą subsidijos mokėjimo terminą neįskaičiuojamas laikotarpis, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju;“.
44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Darbo vietoms steigti ar pritaikyti teikiama ši parama:1 ) darbo vietų pritaikymo subsidijavimas;2 ) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;3 ) parama verslui kurti.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytais atvejais, jiems mokant subsidiją:1 ) darbuotojui su negalia darbo funkcijoms atlikti reikalingoms priemonėms (specialiems gaminiams,
programinei įrangai, kompiuterinei ir (ar) ryšių techninei įrangai), padedančioms kompensuoti, sumažinti organizmo funkcijų sutrikimus, veiklos ar dalyvavimo darbe galimybių apribojimus arba jų išvengti, ir (ar) įprastai darbo įrangai , darbo procese naudojamiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams), atitinkantiems darbuotojo fizines ir (ar) sensorines galimybes ir padedantiems užtikrinti jo darbo saugumą, komfortą, produktyvumą bei sumažinantiems galimą sveikatos riziką, pirkti, projektuoti, gaminti ir montuoti (įrengti);2
12 mėnesių
nuo numatomos darbo vietos pritaikymo dienos valdomam pastatui (patalpai, patalpoms) remontuoti, siekiant užtikrinti aplinkos prieinamumą asmenims su negalia (aplinkos atitiktį asmenų su negalia poreikiams), pritaikant darbo vietą, gamybines ir poilsio patalpas, taip pat pritaikant aplinką neregiams, perkant, projektuojant, gaminant ir montuojant (įrengiant) specialius įrenginius ir kitą įrangą, be kurios darbuotojas su negalia nepajėgtų patekti į darbo vietą ar pastate esančias poilsio patalpas.3
. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta parama teikiama subsidijos gavėjams šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais, jiems mokant subsidiją darbo priemonėms, būtinoms tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti ar turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo dienos valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti, jeigu planuojamos išlaidos patalpoms įrengti, remontuoti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio.
4. Paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti dydis:1
) šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais vienai darbo vietai negali viršyti 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių, o šio straipsnio 3
dalyje nustatytais atvejais – 31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Šiame punkte nustatyti dydžiai taikomi, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis arba pritaikyti darbo vietas šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytiems asmenims, nustatant jiems Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytą savaitės darbo laiko trukmę. Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, paramos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas);
2 ) šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu atveju vienai darbo vietai negali viršyti 4,7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
5. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu atveju subsidija skiriama ne dažniau kaip kartą per 36 mėnesius.
6. Panaikinę įsteigtą ar pritaikytą darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus mirusius darbo vietas įsisteigusius subsidijos gavėjus, Užimtumo tarnybai turi grąžinti:1 ) visą subsidiją, jeigu darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių nuo jos įsteigimo dienos;2 ) 80 procentų subsidijos, jeigu darbo vieta panaikinama 13–24-ą mėnesį nuo jos įsteigimo dienos;3 ) 50 procentų subsidijos, jeigu darbo vieta panaikinama 25–36-ą mėnesį nuo jos įsteigimo dienos;4
) visą subsidiją, jeigu darbo vieta panaikinama per 6 mėnesius nuo jos pritaikymo dienos;5 ) 50 procentų subsidijos, jeigu darbo vieta panaikinama 7–12-ą mėnesį nuo jos pritaikymo dienos.
7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo dienos arba 12 mėnesių nuo darbo vietos pritaikymo dienos, atsiranda bent viena iš šių sąlygų:1
) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo jos nutraukimo dienos, į šį terminą neįskaičiuojant laikotarpio, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir karantiną, į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo, išskyrus paramą verslui kurti;2
) prastova įdarbinto asmens darbo vietoje ne dėl jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai prastova tęsiasi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino, arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų dėl jam suteiktų nemokamų atostogų, arba įdarbintam asmeniui darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais 2 mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;3 ) keičiama įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatyta darbo vieta ar funkcijos be Užimtumo tarnybos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);4
) šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais asmenys, pradėję savo verslą įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo nevykdo veiklos, išskyrus atvejus, kai asmuo, pradėjęs savo verslą įsteigtoje darbo vietoje, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis informuoja Užimtumo tarnybą, kad ilgiau kaip 126 dienas iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per ateinančius 12 mėnesių nevykdys veiklos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti arba privalomosios pradinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, nurodydamas savo vardą, pavardę, gimimo datą ir veiklos nevykdymo laikotarpį. Įsteigtos darbo vietos išlaikymo ne mažiau kaip 36 mėnesius laikotarpis šiame punkte nurodytais atvejais pratęsiamas tiek, kiek trunka veiklos nevykdymo laikotarpis;
5 ) įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir dėl šios priežasties atleidžiami subsidijos lėšomis įsteigtose ar pritaikytose darbo vietose dirbę asmenys, o jeigu subsidijos lėšomis įsteigtos ar pritaikytos darbo vietos nebuvo užimtos, jos laikomos panaikintomis nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos;6 ) priimamas sprendimas subsidijos gavėją likviduoti – darbo vieta laikoma panaikinta nuo likviduojamos įmonės statuso įregistravimo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje dienos;7
) subsidijos gavėjas per 20 darbo dienų be pateisinamos priežasties neatsako į Užimtumo tarnybos raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateiktą kreipimąsi dėl informacijos, susijusios su darbo vietų steigimu ar pritaikymu, išlaikymu ar kontrole, pateikimo.
8. Subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis:1 ) subsidiją panaudojo ne pagal paskirtį. Jeigu nustatoma, kad ne pagal paskirtį panaudota tik subsidijos dalis, ta dalis privalo būti grąžinama;2 ) neįsteigė ar nepritaikė darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio;3
) raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis praneša Užimtumo tarnybai apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus (nurodomas juridinio asmens pavadinimas ir kodas arba fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data) arba jų nevykdo, jeigu prieš tai nors kartą jam buvo išsiųstas Užimtumo tarnybos įspėjimas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus darbo vietos panaikinimo atvejus;4 ) nevykdo šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatytų reikalavimų;5 ) nesudaro sąlygų Užimtumo tarnybai atlikti darbo vietos steigimo ar pritaikymo patikrą vietoje arba šioje darbo vietoje 36 mėnesius nuo jos įsteigimo arba12 mėnesių nuo jos pritaikymo atlikti vykdomos veiklos patikrą vietoje ar, Užimtumo tarnybai pareikalavus, neteikia su sutarties vykdymu susijusios informacijos;
6 ) pateikė klaidingą informaciją apie išlaidas ir tikslus, kuriems buvo prašoma konkreti subsidija;7 ) nuslėpė aplinkybes, svarbias priimant sprendimą skirti konkrečią subsidiją;8 ) turi paskirtą baudą už šio įstatymo 56, 561 ,
57, 58 ar 591 straipsnyje nurodytą pažeidimą, taip pat jeigu subsidijos gavėjo vadovui ar kitam atsakingam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą paskirta administracinė nuobauda už nelegalų darbą arba pagal šį kodeksą – antra per kalendorinius metus administracinė nuobauda už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus.
9. Subsidijos gavėjas privalo:1
) apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus kiekvienos darbo vietos steigimo ar pritaikymo išlaidų, išskyrus atvejus, kai įdarbinami asmenys su negalia (už kiekvieną darbuotoją su negalia, kuriam nustatytas sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) ar 25 procentų neviršijantis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis), – 20 procentų; už kiekvieną darbuotoją su negalia, kuriam nustatytas vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis) ar 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis), – 30 procentų), ir įsteigtą darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos siųstų asmenų įdarbinimo dienos, o pritaikytą darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo darbo vietos pritaikymo dienos. Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šiame punkte, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo ar pritaikymo išlaidoms apmokėti;
2 ) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu;3 ) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;4
) darbo vietą įsteigti ar pritaikyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutarties pasirašymo dienos;5
) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo panaudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesiams nuo darbo vietos įsteigimo dienos arba 12 mėnesių nuo darbo vietos pritaikymo dienos, o šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytais atvejais – ne trumpiau kaip iki pratęsto įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpio pabaigos ir raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis pateikti Užimtumo tarnybai draudimą įrodančius dokumentus (draudimo liudijimo kopiją).
10. Subsidijos gavėjas 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo dienos arba 12 mėnesių nuo darbo vietos pritaikymo dienos
ir šio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytais atvejais pratęstą įsteigtos darbo vietos išlaikymo laikotarpį be Užimtumo tarnybos sutikimo neturi teisės:1 ) parduoti, įkeisti, išnuomoti, dovanoti ar kitaip perleisti arba kitaip suvaržyti teises į turtą, įgytą už subsidiją darbo vietai steigti ar pritaikyti;2 ) išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį įsigijo steigdamas ar pritaikydamas darbo vietas;3
) keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas, nustatyti ne visą darbo laiką arba ne visą darbo savaitę, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, jeigu to nebuvo numatęs paraiškoje gauti subsidiją darbo vietai (vietoms) steigti ar pritaikyti, išskyrus asmenų, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 0–25 procentų darbingumo lygis) ar sunkaus neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – sunkus neįgalumo lygis) arba 30–40 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 30–40 procentų darbingumo lygis) ar vidutinio neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – vidutinis neįgalumo lygis), arba 45–55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 45–55 procentų darbingumo lygis) ar lengvo neįgalumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – lengvas neįgalumo lygis) ir kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus.
11. Darbo vietai steigti ar pritaikyti ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali darbo vietoje, įsteigtoje šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos paramos lėšomis, įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones, išskyrus šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai darbo vietos išlaikomos šio įstatymo 25 straipsnio 10 punkte nurodytiems užimtiems asmenims.
12. Jeigu Užimtumo tarnyba nustato, kad subsidijos gavėjas pažeidė šio straipsnio 8, 9 ar 10 dalies nuostatas, jis dėl paramos gavimo iš naujo gali kreiptis ne anksčiau kaip subsidijos grąžinimo dieną.
13. Sprendimus dėl subsidijų grąžinimo priima Užimtumo tarnyba.“
1. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalys, 12, 14 ir 15 straipsniai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 5 ir 10 straipsniai įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo 10 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
4. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 10 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingą teisės aktą.
5. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 5 ir10 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.6 .
Kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal išlaidos, patirtos iki 2025 m. gruodžio 31 d. , kompensuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis iki 2025 m. gruodžio 31 d.7
. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 10 dalies 12 punkto ir 42 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos, galiojusios iki 2025 m. gruodžio 31 d., taikomos šio įstatymo paskelbimo Teisės aktų registro informacinėje sistemoje dieną galiojusioms Įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutartims, kuriose nustatytas 36 mėnesių subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminas baigiasi iki 2025 m. gruodžio 31 d. Šios sutartys darbdavio ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos susitarimu gali būti pratęstos, bet ne ilgiau kaip iki 2027 m. gruodžio 31 d.8
. Darbdavių paraiškos dėl darbo vietų pritaikymo subsidijavimo, pateiktos iki 2025 m. gruodžio 31 d., baigiamos nagrinėti, sprendimai dėl subsidijų skyrimo priimami, sutartys pagal juos sudaromos ir vykdomos vadovaujantis iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, o iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sutartims, kurios sudarytos dėl darbo vietų pritaikymo priemonės vykdymo ir finansavimo, taikomos Užimtumo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sudarant sutartis.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
užimtumo įstatymo NR. XII–2470 1, 16, 22,24 , 29, 35, 36, 37, 38,
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 16, 22, 24, 29, 35, 36, 37, 38, 40, 41, 42 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – tobulinti teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti taiklesnį darbo rinkos paslaugų teikimą ir skatinti asmenų su negalia užimtumą bei pakeisti paramos mokymuisi priemonių teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pakeitimams [1] , įteisinta individualių mokymosi paskyrų (toliau – IMP) sistema.
Šiuo metu Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) teisiniame reguliavime nėra nustatyta pareiga teikiant darbo rinkos paslaugas atsižvelgti į poreikius asmenų, turinčių raidos, elgesio ar emocijų sunkumų, darančių įtaką jų socialiniam, profesiniam ar asmeniniam funkcionavimui, todėl asmens įsidarbinimo galimybių įvertinimas ne visada atitinka faktines asmens galimybes, ypač tais atvejais, kai asmeniui oficialiai nėra nustatyta negalia. Tačiau dėl patiriamų emocijų sutrikimų (pvz., nerimo sutrikimų, depresijos, emocijų reguliacijos sunkumų), raidos sutrikimų (pvz., lengvesnės formų autizmo spektro sutrikimų, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, disleksijos, disgrafijos), elgesio sutrikimų (pvz., dėmesio sutrikimų, elgesio ir savikontrolės sunkumų) asmenims reikalingas individualizuotas požiūris, pagalba ar pritaikytos darbo rinkos paslaugų teikimo sąlygos.
Dalis asmenų, atsižvelgiant į jų negalią ir sveikatos būklę, ypač gyvenantys nutolusiose vietovėse, darbo funkcijas gali atlikti tik nuotoliniu būdu, tačiau darbdaviai šiuo metu neturi paskatų įdarbinti tokius asmenis ir organizuoti jų darbą nuotoliniu būdu tais atvejais, kai reikalinga į gyvenamąją vietą pristatyti darbo priemones, medžiagas, detales, gaminius. Nors Lietuvos Respublikos s ocialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) neturi duomenų, kiek šiuo metu asmenų su negalia dirba nuotoliniu būdu savo gyvenamojoje vietoje, preliminariais Užimtumo tarnybos vertinimais, per metus nuotoliniu būdu savo gyvenamojoje vietoje įsidarbintų apie2 0–30 asmenų su negalia.
Analizė rodo, kad net 60–70 proc. šiuo metu subsidijuojamų asmenų su 30–40 proc. dalyvumo arba vidutinio neįgalumo lygiu yra vyresni nei 50 metų. Šiems bedarbiams sunkiau persikvalifikuoti ar rasti naują darbą, todėl svarbu padėti jiems išlikti darbo vietoje. Dauguma, t. y. 1035 įdarbinimo subsidijuojant sutartys, sudarytos dėl asmenų su 30–40 proc. dalyvumo arba vidutinio neįgalumo lygiu įdarbinimo, baigsis 2025 m. pabaigoje. Rizika dėl šių asmenų sugrįžimo į nedarbą būtų sumažinta pratęsus subsidijų mokėjimą dar dvejiems metams, nes šiuo laikotarpiu numatomi pokyčiai, susiję su socialinės ekonomikos plėtra. Taip pat iki 2027 m. planuojama atlikti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir darbo rinkos paslaugų poveikio asmenų su negalia užimtumui ex-post vertinimą bei pagal jo rezultatus tobulinti teisinį reguliavimą dėl asmenų su negalia įsitraukimo į darbo rinką.
Darbo vietų pritaikymo subsidijavimas nėra populiari priemonė, per 2023 ir 2024 metus asmenims su negalia buvo pritaikytos tik 4 darbo vietos. Užimtumo tarnybos pastebėjimu, tam turi įtakos nustatytas gana ilgas trijų metų darbo vietos išlaikymo terminas bei nenumatyta galimybė subsidijuoti universalaus dizaino priemonių ar reikmenų. 2023–2024 m. išmokėtos subsidijos vienai pritaikytai darbo vietai siekė nuo 13 600 Eur iki 16 000 Eur. Darbo vietų pritaikymo asmenims su negalia priemonių aprašymų Darbo rinkos politikos duomenų bazėje [2]
analizė rodo, kad šalyse, kuriose nustatyti maksimalūs subsidijos dydžiai, jie labai skiriasi: Latvijoje – 1 000 Eur, Suomijoje – 4 000 Eur, Belgijoje – 5 000 Eur, Čekijoje – apie 22 700 Eur, Airijoje – 25 000 Eur, Lietuvoje – 32 178 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad faktiškai išmokėtos subsidijos Lietuvoje buvo mažesnės už nustatytą maksimalų dydį, bet gerokai viršija kitų Europos Sąjungos šalių subsidijų lygius, siūloma sumažinti maksimalų subsidijos darbo vietų pritaikymui dydį ir atitinkamai sutrumpinti privalomo pritaikytos darbo vietos išlaikymo laikotarpį.
Užimtumo tarnyba šiais metais paramos mokymuisi priemones, išskyrus stažuotę ir neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą, pradės įgyvendinti per IMP sistemą, todėl reikalinga pakeisti tam tikras Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) nuostatas, susijusias su profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo (toliau kartu – mokymo) teikėjo priėmimo mokytis vykdymu, mokymo teikėjo pasirinkimu ir kelionės išlaidų besimokantiems asmenims kompensavimu, atsisakant artimiausio mokymo teikėjo paieškos ir nustatant kompensuojamų kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal išlaidų maksimalų dydį.
Kai kurios UĮ nuostatos nebeatitinka kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyto teisinio reglamentavimo. Įstatymo projekto uždaviniai:
2. Papildyti teisinį reguliavimą aplinkybėmis, į kurias turi atsižvelgti Užimtumo tarnyba, atlikdama asmens įsidarbinimo galimybių vertinimą.
4
24 mėnesiams šiuo metu subsidijuojamiems asmenims, kuriems nustatytas 30–40 proc. dalyvumo arba vidutinio neįgalumo lygis.
5. Nustatyti trumpesnį pritaikytų darbo vietų išlaikymo terminą ir mažesnį skiriamos subsidijos maksimalų dydį bei išplėsti subsidijuojamų priemonių sąrašą.
6. Pakeisti nuostatas dėl mokymo teikėjo priėmimo mokytis, mokymo teikėjo pasirinkimo ir kelionės išlaidų kompensavimo besimokantiems asmenims.
7. Pakeisti UI nuostatas , kurios nebeatitinka Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo nustatyto teisinio reglamentavimo.
Įstatymo projektas yra 2026–2028 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydimasis teisės aktas, todėl Lietuvos Respublikos Seime Įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su šiuo įstatymo projektu.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Ministerija. Įstatymo projektą parengė Ministerijos Darbo rinkos grupės patarėja Daiva Liugienė (tel. +370 658 60252, el. p. daiva.liugiene @socmin.lt ).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai UI
16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Užimtumo tarnyba turi savo sąskaitas banke. Valstybės iždo įstatymo 3 straipsnyje yra nurodyta, kad biudžetinės įstaigos, išskyrus biudžetines įstaigas, kurių savininkė yra savivaldybė, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė, turinti daugiau kaip pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, valstybės įsteigtos ir valstybės valdomos finansų įstaigos, kuriose valstybė turi įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią teisę kontroliuoti finansų įstaigos veiklą, kiek tai susiję su skatinamųjų finansinių priemonių ir fondų lėšų valdymu, ir subjektai, kaupiantys ir (ar) naudojantys valstybės pinigų fondų lėšas (toliau kartu – Įstaigos) lėšos laikomos Įstaigos tvarkomoje sąskaitoje, kurią valstybės ižde finansų ministro nustatyta tvarka atidaro ir kurioje esančiomis lėšomis disponuoja Įstaiga.
24 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, jeigu bedarbis be svarbių priežasčių nutraukia dalyvavimą įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, išskyrus atvejus, kai ši priemonė taikoma neterminuotai. UĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Užimtumo tarnyba, atlikdama asmens įsidarbinimo galimybių vertinimą, atsižvelgia į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę, pasirengimą darbo rinkai ir kitas aplinkybes. Tačiau nenustatyta, kad atliekant asmens įsidarbinimo galimybių vertinimą atsižvelgiama į raidos, elgesio ar emocijų sunkumus, darančius įtaką asmens socialiniam, profesiniam ar asmeniniam funkcionavimui.
UĮ nėra nustatyta galimybė kompensuoti darbdaviui išlaidų, susijusių su darbo priemonių, medžiagų, detalių, gaminių vežimu į ir iš darbuotojo gyvenamosios vietos, kai asmuo su negalia dirba nuotoliniu būdu savo gyvenamojoje vietoje.
37 straipsnyje nustatyta, kad profesinio mokymo teikėjas bedarbių priėmimą vykdo ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kompensuojamos besimokančių asmenų kelionės išlaidos iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo. Nėra nustatytas maksimalus kompensuojamų kelionės išlaidų dydis. UĮ 41 straipsnyje nustatyta išimtis, kad asmuo, kuriam nustatytas
30–40 procentų dalyvumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis, dalyvavęs įdarbinime subsidijuojant gali būti pakartotinai siunčiamas dalyvauti šioje priemonėje pas tą patį darbdavį, jeigu bendra subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tam pačiam darbdaviui už šį asmenį trukmė neviršija 36 mėnesių. Subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas nutraukiamas, jeigu subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama ilgiau kaip 36 mėnesius ir pasikeitė asmens dalyvumo lygis arba neįgalumo lygis – jam nustatytas didesnis kaip 30 procentų dalyvumo lygis arba vidutinio ar lengvo neįgalumo lygis.
UĮ 42 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui darbingo amžiaus asmenims su negalia, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo lygis arba vidutinio neįgalumo lygis mokama iki 36 mėnesių per nepertraukiamą 48 mėnesių laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos.
UĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad subsidija mokama techninės pagalbos priemonėms, reikalingoms darbo vietai pritaikyti asmenims su negalia, ar darbo procese naudojamiems specialiems įrenginiams (mašinoms, aparatams, prietaisams, įrankiams, įtaisams), ar kitiems specialiems reikmenims, kurių reikia darbuotojui su negalia darbo funkcijoms atlikti, projektuoti, gaminti, pirkti ir montuoti (įrengti). Subsidijos dydis vienai darbo vietai negali viršyti 31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio (toliau – MMA). Darbdaviai, panaikinę pritaikytą darbo vietą turi grąžinti visą subsidiją, jei ji panaikinama per 12 mėnesių, 80 proc.
turi apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia jo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesiams. Nustatyti veiksmai, kurių darbdavys 36 mėnesių laikotarpiu neturi teisės daryti be Užimtumo tarnybos sutikimo.4 .
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma:
Pakeisti UI nuostatas, kad bedarbio statusas nebūtų nutraukiamas įdarbinimo subsidijuojant priemonės dalyviams be svarbių priežasčių nutraukusiems darbo sutartį, nepriklausomai nuo to, ar įdarbinimo subsidijuojant priemonė yra terminuota, ar neterminuota. Dalyvaudamas įdarbinimo subsidijuojant priemonėje asmuo laisva valia sudaro su darbdaviu darbo sutartį, todėl asmeniui turėtų išlikti ir teisė laisva valia ją nutraukti, jeigu darbo santykiai ar darbo sąlygos asmens netenkina. Toks pakeitimas sudarytų galimybę asmenims su negalia, kurie dėl įvairių priežasčių nutraukia dalyvavimą įdarbinime subsidijuojant, vėl registruotis Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu ir gauti pagalbą grįžtant į darbo rinką.
Papildyti teisinį reguliavimą aplinkybėmis į kurias turi atsižvelgti Užimtumo tarnyba, atlikdama asmens įsidarbinimo galimybių vertinimą, įtraukiant raidos, elgesio ar emocijų sunkumus, darančius įtaką asmens socialiniam, profesiniam ar asmeniniam funkcionavimui. Tai sudarytų galimybę taikliau parinkti darbo rinkos paslaugas ir jų teikimo būdą bei parengti individualų užimtumo veiklos planą.
UĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsidarbinimo galimybių vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, tokia įsidarbinimo galimybių vertinimo tvarka yra nustatyta Darbo rinkos paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams tvarkos apraše, patvirtiname Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-196 „Dėl Darbo rinkos paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Darbo rinkos paslaugų teikimo tvarkos aprašas), todėl Įstatymo projektu nesiūloma nustatyti konkrečios tvarkos, kaip turi būti vertinami raidos, elgesio ar emocijų sunkumai, darantys įtaką jų socialiniam, profesiniam ar asmeniniam funkcionavimui. Tokia konkreti vertinimo tvarka bus nustatyta atlikus Darbo rinkos paslaugų teikimo tvarkos aprašo pakeitimus, kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 12 punkte. Siekiant užtikrinti, kad būtų galima tinkamai pasirengti Įstatymo projektu siūlomo pakeitimo įgyvendinimui, taip pat įvertinant tai, kad
Įstatymo projektui įgyvendinti iki jo įsigaliojimo Užimtumo tarnybos direktorius turės priimti (pakeisti) įgyvendinamąjį teisės aktą, siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl asmens įsidarbinimo galimybių vertinimo, atsižvelgiant į raidos, elgesio ar emocijų sunkumus, darančius įtaką asmens socialiniam, profesiniam ar asmeniniam funkcionavimui, įsigaliotų 2026 m. liepos 1 d.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su socialinės apsaugos ir darbo ministru bei ekonomikos ir inovacijų ministru, nustato IMP sistemos administravimo ir asmenų, siekiančių tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti per šią sistemą, finansavimo tvarką bei konkurso gauti finansavimą, skiriamą dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programose, organizavimo tvarką. Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo ir asmenų, siekiančių tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti per šią sistemą finansavimo bei konkurso gauti finansavimą, skiriamą dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programose, organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. V-1515 „Dėl Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo ir asmenų, siekiančių tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti per šią sistemą finansavimo bei konkurso gauti finansavimą, skiriamą dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programose, organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra nustatyti reikalavimai mokymo teikėjams ir mokymo programoms bei mokymo teikėjų teisės ir pareigos.
Siekiant užtikrinti sistemišką teisinį mokymo reguliavimą, už kurį atsakingas švietimo, mokslo ir sporto ministras, siūloma atsisakyti UĮ nuostatos dėl profesinio mokymo teikėjo pareigos bedarbių priėmimą vykdyti ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Atsisakius šio reikalavimo, bedarbių galimybės dalyvauti mokymuose nesumažės, nes IMP sistemoje viešai skelbiamos mokymo programos su konkrečiomis mokymo pradžios datomis ir grupių dydžiais užtikrina skaidrią ir visiems matomą priėmimo tvarką. Tokiu būdu bedarbiai gali planuoti dalyvavimą, o profesinio mokymo teikėjai – realiai įsivertinti savo galimybes organizuoti mokymo procesą, užtikrinant jo kokybę ir efektyvumą. Tai padės išvengti dirbtinio grupių formavimo, paremto vien formaliu reikalavimu priėmimą vykdyti kas mėnesį.
Kai asmuo pasirenka konkrečią mokymo programą, artimiausias mokymo teikėjas gali būti dar nepradėjęs formuoti grupės ir nebus matomas IMP sistemoje. Atsižvelgiant į tai, siūloma keisti galiojančią kelionės išlaidų kompensavimo sąlygą ir nustatyti, kad kompensuojamos kelionės išlaidos apskaičiuojamos ne iki artimiausio, bet iki pasirinkto mokymo teikėjo, apskaičiuojant pagal atstumą nuo mokymosi iki bedarbio gyvenamosios vietos ir nustatant maksimalų kompensuojamų kelionės išlaidų dydį. Maksimalus kompensuojamų kelionės išlaidų dydis nustatytas atsižvelgiant į UĮ 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad (tinkamas darbas yra darbas, jeigu
kelionė nuo darbo ieškančio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos iki darbo vietos ir atgal trunka ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną), šią kelionės trukmę siūloma taikyti ir apskaičiuojant maksimalų kompensuojamų išlaidų dydį kelionei į mokymo vietą ir atgal. Daroma prielaida, kad kelionės trukmė vienos valandos viena kryptimi atitinka apie 60 km. Tokiu atveju dienos kelionė sudarytų apie 120 km. Atsižvelgiat į tai, siūloma nustatyti, kad vienos dienos kompensuojamos kelionės išlaidos negali viršyti15 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės socialinės išmokos dydžio. Pagal Užimtumo tarnybos atliktus skaičiavimus, siūlomas maksimalus kompensuojamų kelionės išlaidų dydis atitinka šiuo metu taikomus faktinius įkainius ir neturėtų sukelti neigiamo poveikio kompensuojant besimokančių asmenų kelionių išlaidas. Šiais Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais bus suteikta galimybė asmenims pasirinkti tinkamiausią mokymo teikėją, užtikrinant racionalų kelionės išlaidų kompensavimą.
Siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių principo, siūloma nustatyti, kad kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal išlaidos, patirtos iki 2025 m. gruodžio 31 d., kompensuojamos vadovaujantis UI ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, galiojusiomis iki 2025 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad Užimtumo tarnyba paramos mokymuisi priemones, išskyrus stažuotę ir neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą, pradės įgyvendinti per IMP sistemą šiais metais, siūloma, kad nuostatos dėl priėmimo mokytis, mokymo teikėjo pasirinkimo ir kelionės išlaidų kompensavimo besimokantiems asmenims įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Su šiuo siūlomu pakeitimu susijusių įgyvendinamųjų teisės aktų priimti (pakeisti) nereikės.
Papildyti paramos judumui priemonės tikslą, įtraukiant galimybę kompensuoti darbdavių patiriamas išlaidas, kai jie darbuotojams su negalia į jų gyvenamąją vietą pristato darbui reikalingas darbo priemones, medžiagas, detales, gaminius bei jas surenka po darbo atlikimo. Siekiant įtraukti sunkesnę negalią turinčius žmones į darbo rinką, sudarant galimybę dirbti savo gyvenamojoje vietoje, kai kitos alternatyvos yra neįmanomos ar neefektyvios, siūloma nustatyti, kad ši priemonė taikoma asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procentų dalyvumo lygis arba sunkaus neįgalumo lygis ar 30–40 procentų dalyvumo lygis arba vidutinio neįgalumo lygis, visą darbo pas tą darbdavį laikotarpį, iki asmuo sukanka senatvės pensijos amžių.
Toks papildymas sudarytų sąlygas asmenims su negalia dirbti savo gyvenamojoje vietoje atliekant paprastus smulkiosios gamybos darbus. Taip pat Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlomas redakcinio pobūdžio keitimas į atskiras UĮ 40 straipsnio 3 ir 4 dalis išskirti nuostatas dėl kelionių išlaidų kompensavimo darbdaviams. Siekiant užtikrinti, kad būtų galima tinkamai pasirengti Įstatymo projektu siūlomo pakeitimo įgyvendinimui, siūloma nustatyti, kad nuostatos dėl darbdavių patiriamų išlaidų, susijusių su darbo priemonių ir medžiagų pristatymu į darbuotojo gyvenamąją vietą ir jų pargabenimu iš jų, subsidijavimo, kai bedarbis su negalia dirba nuotoliniu būdu savo gyvenamojoje vietoje, įsigaliotų 2026 m. liepos 1 d.
Atsižvelgiant į numatomus pokyčius, susijusius su socialinės ekonomikos plėtra ir priemonių, skirtų asmenų su negalia įsitraukimui į darbo rinką, tobulinimu, siūloma pratęsti darbo užmokesčio subsidijos mokėjimą 24 mėnesiams asmenims, kuriems nustatytas 30–40 procentų dalyvumo arba vidutinio neįgalumo lygis. Nustatyti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminą iki 60 mėnesių ir atitinkamai pakeisti UĮ nuostatas, susijusias su šiuo darbo užmokesčio subsidijos mokėjimo terminu.
60 mėnesių būtų taikomos Įdarbinimo subsidijuojant vykdymo ir finansavimo sutartims, galiojančioms šio įstatymo paskelbimo Teisės aktų registro informacinėje sistemoje dieną, kai jose nustatytas 36 mėnesių subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo terminas baigiasi iki 2025 m . gruodžio 31 d. Tokios s utartys darbdavio ir Užimtumo tarnybos susitarimu, galėtų būti pratęstos, bet ne ilgiau kaip iki 2027 m. gruodžio 31 d. Šiuo metu t okių sutarčių yra 1035, o dauguma subsidijuojamų asmenų yra vyresni nei 50 metų. Šiai grupei dažnai sudėtinga persikvalifikuoti ar rasti naują darbą, todėl svarbu sudaryti galimybes išlikti darbo rinkoje.
Pakeitimus dėl darbo užmokesčio subsidijos mokėjimo pratęsimo inicijavo asmenis su negalia atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos, tarp jų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimas padėtų sumažinti riziką, kad asmenys su negalia netektų darbo.
Papildyti nuostatas dėl darbo vietų pritaikymo subsidijos mokėjimo, nustatant galimybę subsidijuoti specialiuosius gaminius, programinę įrangą, kompiuterinę ir (ar) ryšių techninę įrangą, kurios padeda kompensuoti, sumažinti organizmo funkcijų sutrikimus, veiklos ar dalyvavimo darbe galimybių apribojimus arba jų išvengti. Taip pat įprastai darbo įrangai, kuri atitinka darbuotojo fizines ir (ar) sensorines galimybes ir padeda užtikrinti jo darbo saugumą, komfortą, produktyvumą bei sumažinti galimą sveikatos riziką.
10 MMA, pritaikytos darbo vietos išlaikymo trukmę – ne mažiau kaip
ėnesių. Atitinkamai pakeisti susijusias UĮ nuostatas bei nustatyti, kad panaikinęs pritaikytą darbo vietą darbdavys turi Užimtumo tarnybai grąžinti visą subsidiją, jeigu vieta panaikinta per 6 mėnesius arba 50 proc. subsidijos, jeigu darbo vieta panaikinta per 7-12-tą mėnesį. Nustatyti, kad paraiškos
dėl darbo vietų pritaikymo subsidijavimo, pateiktos iki 2025 m. gruodžio 31 d., baigiamos nagrinėti, sprendimai dėl subsidijų skyrimo priimami, sutartys pagal juos sudaromos ir vykdomos vadovaujantis iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis UĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, o iki 2025 m. gruodžio 31 d. sudarytoms aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sutartims, kurios sudarytos dėl darbo vietų pritaikymo priemonės vykdymo ir finansavimo, taikomos UĮ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sudarant sutartis.
Siekiant, kad būtų tinkamai pasirengta Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. kovo 31 d. turės
priimti Įstatymo projekto10 straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingą teisės aktą, nurodytą šio aiškinamojo rašto
, socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės priimti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugo ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306 „Dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimą, kuriame bus nurodyta, kad Užimtumo tarnyba turi savo tvarkomas sąskaitas valstybės ižde ir (arba), kaip nustatyta Valstybės iždo įstatyme, finansų įstaigose. Taip pat socialinės apsaugos ir darbo ministras
iki 2026 m. birželio 30 d. turės priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą ir Užimtumo tarnybos direktorius iki 2026 m. birželio30 d. turės priimti Įstatymo projekto 5 ir10 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingą teisės aktą, nurodytą šio aiškinamojo rašo 12 punkte.
Siekiant suderinti UI nuostatas su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostata, kurioje yra apibrėžiama registro informacinės sistemos sąvoka, Įstatymo projektu siūloma tikslinti UI 1 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 24 straipsnio 4 dalies 2 punktą,
35 straipsnio 4 dalies 5 punktą, 36 straipsnio 3 dalį, 37 straipsnio 3 dalį, 38 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą iki dvitaškio, 41 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio, 41 straipsnio 10 dalies 7 punktą, 41 straipsnio 11 dalies 3 punktą, 41 straipsnio 12 dalies 5 punktą, 44 straipsnio 7 dalies 6 punktą, kuriuose yra nuorodos į atitinkamus registrus, keičiant sąvoką „registras“ į sąvoką „registro informacinė sistema“.
Taip pat Įstatymo projektu siūloma keisti UI 16 straipsnio 2 dalį, kuri neatitinka Valstybės iždo įstatymo nustatyto teisinio reglamentavimo. Įsigaliojus šiam siūlomam pakeitimui, Ministerija turės priimti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306 „Dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimą.
Be to, siūlomi redakcinio pobūdžio pakeitimai UI 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 29 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 2 ir8 dalyse, 40 straipsnio 2 dalyje, taip pat 44 straipsnyje.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Padidės asmenų su negalia užimtumas, nes:
Pradėjus taikyti išsamesnį asmenų vertinimą, bus taikliau parinktos darbo rinkos paslaugos, kurios sudarys sąlygas asmenų integracijai į darbo rinką. Bus suteikta galimybė asmenims pasirinkti tinkamiausią mokymo teikėją, kad įgytų darbo rinkos poreikius atitinkančią kvalifikaciją ar kompetencijas, užtikrinant racionalų kelionės išlaidų kompensavimą.6 .
Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu, atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas galėtų kelti korupcijos riziką.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas darys teigiamą įtaką asmenis su negalia įdarbinančiam verslui ir jo plėtrai, nes bus kompensuojama dalis darbdavių išlaidų, susijusių asmenų su negalia darbo vietų pritaikymu, jų darbo užmokesčiu ar pristatymu į jų gyvenamąją vietą darbui reikalingų darbo priemonių, medžiagų, detalių, gaminių. Prisitaikymui prie reguliavimo išlaidų nereikės.8
. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.10 . Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nekeičiamos galiojančios sąvokos ir (ar) jų apibrėžtys ir nesiūloma apibrėžti naujų.11 . Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.
Įstatymo p rojektu neperkeliami ir neįgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Įstatymo projektas nenotifikuotinas Europos Komisijai.12 . J eigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Pritarus Įstatymo projektu teikiamiems pasiūlymams, reikės parengti šiuos priimto įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus:
1. iki 2026 m. kovo 31 d. Ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 979 „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimus (suteikiant įgaliojimus Užimtumo tarnybai).2 . iki 2026 m. birželio 30 d. Ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą.3 . iki 2026 m. birželio 30 d. Užimtumo tarnyba turės parengti
ir Užimtumo tarnybos direktorius turės priimti Darbo rinkos paslaugų teikimo tvarkos aprašo pakeitimą.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Preliminariais Užimtumo tarnybos skaičiavimais, atliktais atsižvelgiant į sudarytų įdarbinimo subsidijuojant sutarčių skaičių ir prognozuojamą darbo užmokesčio, kuriam skaičiuojama subsidija, didėjimą 2026 ir 2027 m., numatoma, kad Įstatymo projektu teikiamiems pasiūlymams dėl įdarbinimo subsidijuojant priemonės įgyvendinimo papildomas lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto poreikis bus du metus: 2026 m. – apie 19,9 mln. Eurų, 2027 m. – apie 19,9 mln. Eurų. Šios lėšos yra įtrauktos į Ministerijos Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pateiktą lėšų poreikį 2026-2028 metams.
Kitiems Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti bus naudojami asignavimai, skirti programos „09-001 Užimtumo didinimas“ tęstinei priemonei 09-001-02-03-06(TP) „Remti asmenų su negalia užimtumą“:
. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą,
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] XIV-1932 Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822... [2] Labour market policies (LMP) database - European Commission