Projektas
NR. I-621 2, 3, 6, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 18 IR 21
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme.“
Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) išmoka vaiko priežiūrai;“.
Pakeisti II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ II
VIENKARTINĖ IŠMOKA VAIKUI, IŠMOKA VAIKUI, IŠMOKA GIMUS VIENU METU DAUGIAU KAIP VIENAM VAIKUI, IŠMOKA PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS KARIO VAIKUI, IŠMOKA VAIKO PRIEŽIŪRAI, VAIKO PRIEŽIŪROS KOMPENSACINĖ IŠMOKA IR VIENKARTINĖ IŠMOKA NĖŠČIAI MOTERIAI“.
1. Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.“
2. Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Papildomai išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama ir mokama tik pagal vieną iš šios dalies punktų:1
) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai. Papildomai išmoka vaikui skiriama ir mokama ir tais atvejais, kai bendrai gyvenantiems asmenims paskirta socialinė parama mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą vertinant gaunamas pajamas, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį viršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžius. Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką
ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo, laikotarpiu), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;2
) kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje. Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo, laikotarpiu), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį;
3 ) kiekvienam vaikui (asmeniui) su negalia, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis). Vaikui su negalia nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas su negalia pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui su negalia, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo
ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ar mažesnio dalyvumo lygio (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygio) terminui, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.“
9 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui, kai vaikas gimė, buvo įvaikintas ar vaikui nustatyta globa iki asmens mokymosi ar studijų pradžios, mokymosi ar studijų laikotarpiu ar per 12 mėnesių po mokymosi ar studijų baigimo dienos, jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą arba doktorantūroje ar rezidentūroje (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba
nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu) ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi (neturėjo) teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Tais atvejais, kai vaikas gimė, buvo įvaikintas ar vaikui nustatyta globa iki asmens mokymosi ar studijų pradžios, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokama nuo asmens mokymosi ar studijų pradžios, iki vaikui sukaks 2 metai, o kai vaikas gimė, buvo įvaikintas ar vaikui nustatyta globa asmens mokymosi ar studijų laikotarpiu ar per 12 mėnesių po mokymosi ar studijų baigimo dienos, nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks 2 metai. “2
. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) kitam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už tą patį vaiką ir laikotarpį yra paskirta ir (ar) už visą priklausiusį laikotarpį buvo išmokėta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;“.
9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Išmoka vaiko priežiūrai1
. Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui, pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiam teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka vaiko priežiūrai per mėnesį ir mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks 2 metai.2
. Išmoka vaiko priežiūrai skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas ir vaikas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 9 ar 10 punkto nuostatas arba jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4, 5 ar 8 punkto nuostatas, o vaikui yra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas ir vaikas gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ar Jungtinėje Karalystėje, ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar globėjui.3
. Išmoka vaiko priežiūrai neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:1 ) asmuo, kuriam paskirta išmoka vaiko priežiūrai, įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;2 ) kitam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už tą patį vaiką ir laikotarpį yra paskirta ir (ar) už visą priklausiusį laikotarpį buvo išmokėta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;3 ) asmeniui, kuris kreipiasi dėl išmokos vaiko priežiūrai skyrimo ar kuriam ši išmoka paskirta, už tą patį vaiką ir laikotarpį paskirta ir (ar) buvo išmokėta motinystės ar tėvystės išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;4
) pagal šio įstatymo 14 straipsnį už tą patį vaiką paskirta išmoka įvaikinus vaiką.
4. Vienu metu gimus dviem ar daugiau vaikų arba įvaikinus ar globojant vienu metu gimusius du ar daugiau vaikų, išmokos vaiko priežiūrai dydis nedidinamas. Asmeniui, gaunančiam išmoką vaiko priežiūrai, įgijus teisę gauti šią išmoką dėl kito vaiko gimimo, įvaikinimo ar globos, išmoka vaiko priežiūrai už vėliau gimusį, įvaikintą ar globojamą vaiką skiriama pasibaigus paskirtos išmokos mokėjimo laikotarpiui ir mokama, iki šiam vaikui sukaks 2 metai. Įvaikinus ar nustačius globą dviem ar daugiau skirtingo amžiaus vaikų, už kurių priežiūrą asmuo turi teisę gauti išmoką vaiko priežiūrai, išmoka skiriama jauniausio pagal amžių vaiko priežiūrai ir mokama, iki jam sukaks 2 metai.5
. Jeigu išmoka vaiko priežiūrai paskirta šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, kuriam už tą patį vaiką ir laikotarpį paskirta ir (ar) buvo išmokėta motinystės ar tėvystės išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, arba jam ar kitam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už tą patį vaiką ir laikotarpį paskirta ir (ar) už visą priklausiusį laikotarpį buvo išmokėta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, išmokėta išmoka vaiko priežiūrai grąžinama arba išskaičiuojama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka už laikotarpį, už kurį paskirta vaiko priežiūros, motinystės ar tėvystės išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.“
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo
ar atostogų vaikui prižiūrėti, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu), taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio arba emancipuoto ar santuoką sudariusio nepilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai, skiriama ir mokama 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį.“
Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimoje, šeimynoje ar globos centre, kuriuose iki pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jam buvo nustatyta globa (rūpyba), ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, įskaitant atvejus, kai asmuo išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) ir bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo teikėjo bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, buvusiam vaiko globėjui (rūpintojui) – šeimai, šeimynai ar globos centrui – skiriamas ir mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas per mėnesį.“
1. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2 ) kitam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už tą patį įvaikintą vaiką ir laikotarpį pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą paskirta vaiko priežiūros išmoka, kurios dydis ne mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį;“.
2. Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6 . Jeigu vaiko įtėviui (įmotei) paskirta viso dydžio išmoka įvaikinus vaiką ir už tą patį vaiką ir laikotarpį jam (jai) ar kitam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą,
paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, kurios dydis ne mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį, viso dydžio išmokėta išmoka įvaikinus vaiką grąžinama arba išskaičiuojama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka už laikotarpį, už kurį paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Jeigu vaiko įtėviui (įmotei) paskirta viso dydžio išmoka įvaikinus vaiką ir už tą patį vaiką ir laikotarpį jam (jai) ar kitam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą,
paskirta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, kurios dydis yra mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išmokos dydį, išmokėta išmokos įvaikinus vaiką dalis, lygi paskirtos vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą dydžiui, grąžinama arba išskaičiuojama šio įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka už laikotarpį, už kurį vaiko priežiūros išmoka paskirta pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.“
Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Dėl išmokos vaikui, išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmokos vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo ir išmokos įvaikinus vaiką asmuo turi teisę kreiptis nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.“
1. Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Vienkartinės išmokos vaikui, vienkartinės išmokos nėščiai moteriai ir vienkartinės išmokos įsikurti dydis apskaičiuojamas pagal teisės į išmoką atsiradimo dieną galiojusius išmokos ir bazinės socialinės išmokos dydžius. Išmokos vaikui, išmokos gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmokos vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinės išmokos, globos (rūpybos) išmokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo, vaiko laikinosios priežiūros išmokos ir išmokos įvaikinus vaiką dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, už kurį išmoka mokama, galiojančius išmokos ir bazinės socialinės išmokos dydžius.“
2. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11
. Jeigu papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bendrai gyvenančių asmenų pilnamečių vaikų (įvaikių) iki 24 metų pajamos nevertinamos. Jeigu papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi ir dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos
arba nėštumo ir gimdymo, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat dėl asmeninių priežasčių, neprarandant studento statuso, laikotarpiu), taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, nevertinant jų gaunamų pajamų. Kai švietimo įstaigose nustatoma vėlesnė mokslo ar studijų metų pradžia negu rugsėjo 1 diena, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tais pačiais kalendoriniais metais baigę bendrojo ugdymo programą ir įstoję mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoti į aukštąją mokyklą, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi ir laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kurią švietimo įstaigose prasideda mokslo ar studijų metai.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Išmokų skyrimo ir mokėjimo terminai
1. Vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, vaiko laikinosios priežiūros išmoka ir vienkartinė išmoka įsikurti skiriamos, jeigu dėl jų kreipiamasi šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais terminais.2
. Išmoka vaikui, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas ir išmoka įvaikinus vaiką skiriami ir mokami nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų išmokai skirti pateikimo savivaldybės administracijai dienos.3
. Išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, ir papildomai skiriama išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, skiriama ir mokama, iki vaikui sukaks 18 metų. Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką ir jeigu šie asmenys arba vyresnis kaip 18 metų asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.
4. Papildomai išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) auginamam ir (ar) globojamam vaikui skiriama ir mokama 12 mėnesių arba trumpesnį laikotarpį, jeigu vaikas sukanka šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą amžių, iki kurio gali būti mokama išmoka vaikui, arba ši išmoka pradedama mokėti ir kitam tų pačių bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) auginamam ir (ar) globojamam vaikui, suvienodinant jau mokamos ir kitam vaikui skiriamos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpį. Pasibaigus papildomai paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui, asmuo turi teisę kreiptis dėl tolesnio šios išmokos vaikui skyrimo ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, taip pat nurodyti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamas.
5. Papildomai išmoka vaikui, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vaikui su negalia skiriama ir mokama iki nustatyto neįgalumo lygio termino pabaigos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 18 metų. Jeigu neįgalumo lygis nustatomas ne pirmą kartą, išmokos mokėjimas vaikui su negalia, iki jam sukaks 18 metų, bet ne ilgiau negu iki nustatyto neįgalumo lygio termino pabaigos, pratęsiamas be atskiro prašymo skirti išmoką. Pasibaigus paskirtos išmokos vaikui mokėjimo laikotarpiui arba jeigu nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu, arba vaikas (asmuo) sudaro santuoką ir jeigu šie asmenys arba vyresni kaip 18 metų asmenys, kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo
ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), dėl tolesnio išmokos vaikui skyrimo nustatytam 55 procentų ar mažesnio dalyvumo lygio (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygio) terminui asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki pilnametis asmuo, emancipuotas asmuo arba susituokęs vaikas (asmuo) baigs bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai.6
. Išmoka vaikui emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), baigiamaisiais mokymosi metais mokama iki tų metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai. 7 .
Globos (rūpybos) išmoka, nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, skiriama ir mokama vaiko globos (rūpybos) laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki globojamam (rūpinamam) vaikui sukaks 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką. Globos (rūpybos) išmokos mokėjimas vaikui sukakus šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą amžių, nuo kurio keičiasi išmokos dydis, tęsiamas be atskiro prašymo.
Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu), taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio arba emancipuoto ar santuoką sudariusio nepilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), dėl tolesnio globos (rūpybos) išmokos skyrimo mokymosi laikotarpiu asmuo turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti, iki jis baigs bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijas aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo
ar atostogų vaikui prižiūrėti, arba atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai.
8. Globos (rūpybos) išmoka emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, baigiamaisiais mokymosi metais mokama iki tų metų rugsėjo 1 dienos, o asmeniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai. 9 .
Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, nustatytas šio įstatymo 12 straipsnio 1–3 dalyse, vaiko globėjui (rūpintojui) skiriamas ir mokamas vaiko globos (rūpybos) laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki globojamam (rūpinamam) vaikui sukaks 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką.
Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo, nurodytas šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, lieka gyventi ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) šeimoje, šeimynoje ar globos centre, kuriuose iki pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo jam buvo nustatyta globa (rūpyba), ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), dėl tolesnio globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo skyrimo buvęs vaiko globėjas (rūpintojas) – šeima, šeimyna ar globos centras – turi teisę kreiptis ir pateikti būtinus dokumentus išmokai gauti ir laisvos formos rašytinį asmens patvirtinimą, kad jis yra likęs gyventi pas buvusį globėją (rūpintoją) ir yra jo išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas), iki asmuo baigs bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.
10. Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas buvusiam vaiko globėjui (rūpintojui) – šeimai, šeimynai ar globos centrui, kai asmuo, nurodytas šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo lieka gyventi pas buvusį globėją (rūpintoją) ir yra jo išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas), ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat asmenis akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu), baigiamaisiais mokymosi metais mokamas iki tų metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.
11. Vienkartinė išmoka įsikurti išmokos gavėjo turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo savivaldybės administracijos sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos.12
. Kai švietimo įstaigose nustatoma vėlesnė mokslo ar studijų metų pradžia negu rugsėjo 1 diena, asmenys, tais pačiais kalendoriniais metais baigę bendrojo ugdymo programą ir įstoję mokytis pagal profesinio mokymo teikėjų vykdomą profesinio mokymo programą ar studijuoti į aukštąją mokyklą, teisę gauti išmokas, nustatytas šio įstatymo 9 ir (ar) 11 straipsnyje, ar asmenys, tais pačiais kalendoriniais metais baigę mokytis bendrojo ugdymo mokykloje ir įstoję toliau mokytis pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, kurias vykdo profesinio mokymo teikėjai, teisę gauti išmokas, nustatytas šio įstatymo 6, 9, 11 ir (ar) 12 straipsnyje, įgyja ir laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kurią švietimo įstaigose prasideda mokslo ar studijų metai, jeigu jie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus išmokoms gauti.“
1. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Išmoka vaikui, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka vaiko priežiūrai, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas ir išmoka įvaikinus vaiką skiriami ir mokami nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų išmokai skirti pateikimo savivaldybės administracijai dienos.“
2. Pakeisti 18 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12
. Kai švietimo įstaigose nustatoma vėlesnė mokslo ar studijų metų pradžia negu rugsėjo 1 diena, asmenys, tais pačiais kalendoriniais metais baigę bendrojo ugdymo programą ir įstoję mokytis pagal profesinio mokymo teikėjų vykdomą profesinio mokymo programą ar studijuoti į aukštąją mokyklą, teisę gauti išmoką, nustatytą šio įstatymo 11 straipsnyje, ar asmenys, tais pačiais kalendoriniais metais baigę mokytis bendrojo ugdymo mokykloje ir įstoję toliau mokytis pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, kurias vykdo profesinio mokymo teikėjai, teisę gauti išmokas, nustatytas šio įstatymo 6, 11 ir (ar) 12 straipsnyje, įgyja ir laikotarpiu nuo rugsėjo 1 dienos iki dienos, kurią švietimo įstaigose prasideda mokslo ar studijų metai, jeigu jie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus išmokoms gauti.“
1. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) asmuo, kuriam paskirtos šio įstatymo 6 straipsnyje ar 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos išmokos, nutraukia mokymąsi ar studijas – nuo mokymosi ar studijų nutraukimo dienos;“.
2. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8
) asmuo, kuriam paskirta šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta išmoka, įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ar jam už tą patį vaiką ir laikotarpį paskirta ir (ar) buvo išmokėta motinystės ar tėvystės išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą – nuo teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą atsiradimo dienos ar nuo motinystės ar tėvystės išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą skyrimo dienos, bet ne anksčiau kaip nuo teisės gauti šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytą išmoką atsiradimo dienos;“.
3. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9
) už asmens, kuriam paskirta šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta išmoka, tą patį vaiką ir laikotarpį paskirta ir (ar) už visą priklausiusį laikotarpį buvo išmokėta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą kitam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, – nuo vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą skyrimo dienos;“.
4. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10
) vaiko įtėviui (įmotei), kuriam (kuriai) paskirta šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išmoka, ar kitam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už tą patį vaiką ir laikotarpį pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą paskirta vaiko priežiūros išmoka, kurios dydis ne mažesnis už šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį, – nuo vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą skyrimo dienos;“.
5. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15
) vaikas (asmuo), kuriam paskirtos šio įstatymo 6, 11 ar 13 straipsnyje nustatytos išmokos, ir (ar) globojamas vaikas, už kurį globėjui (rūpintojui), ar asmuo, už kurį buvusiam vaiko globėjui (rūpintojui) paskirta šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta išmoka, ar įvaikintas vaikas, kurio vienam iš įtėvių paskirta šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta išmoka, yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška – nuo suėmimo, teismo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo, pradėto priverstinio gydymo, vaiko (asmens) paieškos paskelbimo dienos;“.
Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo priedas
1. 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam jų srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą.
2. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių.3
. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis.
4. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/66/ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų.
5. 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB .
6. 2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1233
dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų valstybių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje teikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų valstybių darbuotojų bendrų teisių.“
Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 2 punktą.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 4, 5, 7, 8 ir 9 straipsnius, 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnį, 14 straipsnio 3–5 dalis, 15 straipsnį ir šio straipsnio 6 dalį , įsigalioja 2026 m. birželio 1 d.
2. Šio įstatymo 16 straipsnis įsigalioja 2026 m. gegužės 22 d.3
. Jeigu išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai paskirta auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui iki 2026 m. gegužės 31 d. ir jos mokėjimo laikotarpis nepasibaigęs, nuo 2026 m. birželio 1 d. be atskiro išmokos gavėjo prašymo skiriama šio įstatymo6 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnyje nustatyta išmoka vaiko priežiūrai ir mokama iki išmokos gavėjui paskirtos išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai nustatyto mokėjimo laikotarpio pabaigos.4
. Asmenims, kurie iki 2026 m. gegužės 31 d. neturėjo teisės gauti išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, teisė į išmoką vaiko priežiūrai nustatoma vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo nuostatomis, įsigaliojusiomis 2026 m. birželio 1 d., ir išmoka skiriama auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) (įtėvių) ar vaiko globėjui nuo teisės į išmoką vaiko priežiūrai įgijimo dienos, bet ne anksčiau kaip nuo 2026 m. birželio 1 d., ir mokama, iki vaikui sukaks 2 metai.5
. Asmenims, kurie teisę gauti išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai įgijo iki 2026 m. gegužės 31 d., tačiau dėl jos skyrimo kreipėsi 2026 m. birželio 1 d. ar vėliau, ši išmoka už praėjusius mėnesius iki 2026 m. gegužės 31 d. skiriama ir mokama pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2026 m. gegužės 31 d.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2026 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
6, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 18 IR 21 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-493 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Nuo 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme įteisinta išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai (2025 m. – 420 Eur) skiriama vaiką auginantiems tėvams (įtėviams) ar globėjams, kurie mokosi (mokėsi) ar studijuoja (studijavo) ir neturi sukaupę reikiamo socialinio draudimo stažo bei teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ir mokama, iki vaikui sukanka 2 metai. Tačiau nesimokantys ar nestudijuojantys vaiką auginantys tėvai, kurie gimus vaikui neturi sukaupę reikiamo socialinio draudimo stažo, dažniausiai tai jaunos ir darbo rinkoje neįsitvirtinusios šeimos, šiuo metu negauna vaiko priežiūrai skirtos valstybės paramos.
Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, (toliau – Programa) numatyta užtikrinti didesnę finansinę paramą šeimoms – siekti didinti vaiko priežiūros išmokas, peržiūrėti vaikų priežiūros teisinį reguliavimą, taip pat kovoti su vaikų skurdu – vaiko gimimas neturi tapti skurdo rizikos veiksniu (Programos 177, 178 ir 194 punktai).
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“, patvirtintame 2021 m. liepos 28 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. spalio 2 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimu, (toliau – Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas) numatyta reforma „Garantuota minimalių pajamų apsauga“, kurios tikslas – didinti pažeidžiamiausių grupių socialinę gerovę ir sumažinti skurdą. Įgyvendinant vieną iš reformos priemonių – minimalių pajamų sistemos studiją ir susijusių teisės aktų pakeitimus, 2022 m. parengta Minimalių pajamų adekvatumo studijos ataskaita (
Projekto „Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studija“ pristatymas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
), kurioje kompleksiškai įvertinta minimalių pajamų sistema Lietuvoje, identifikuotos jos tobulinimo kryptys, siekiant sumažinti skurdą ir užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą. Minimalių pajamų adekvatumo studijos ataskaitos 6.5 dalyje „Rekomendacija nedraudiminių ir draudiminių išmokų derinimo srityje“ tyrėjai pateikė rekomendaciją „Išplėsti nedraudiminės išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų ratą, suteikiant teisę į šią išmoką visiems asmenims, kurie negauna draudiminės vaiko priežiūros išmokos (analogiškai šiuo metu mokamai vienkartinei išmokai nėščiai moteriai), tuo užtikrinat vienodas socialines garantijas visai šių asmenų grupei (ne tik besimokančiųjų tėvų)“.
Atsižvelgiant į tai, parengtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 3, 6, 9, 11, 12, 14, 16, 17, 18 ir 21 straipsnių, II skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), kurio tikslas
Įstatymo projekto Nr. 1 uždaviniai:1 ) išplėsti išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėptį;2 ) suderinti Išmokų vaikams įstatymo nuostatas su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir užtikrinti šio įstatymo suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma išplėsti išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėptį ir nustatyti, kad išmoką vaiko priežiūrai turi teisę gauti ne tik besimokantys ar studijuojantys, bet visi vaiką auginantys tėvai (įtėviai) ar globėjai, neturintys teisės gauti vaiko priežiūros išmokos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ir taip pagerinti reikiamo socialinio draudimo stažo neturinčių vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų finansinę padėtį gimus vaikui, jį įvaikinus ar tapus globėju.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygos – mokytis ar studijuoti – vaikus auginantiems asmenims ir pakeisti išmokos pavadinimą iš „išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai“ į „išmoka vaiko priežiūrai“. Atsižvelgiant į tai, parengti ir lydimieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3; toliau kartu – Įstatymų projektai), kuriais siūloma atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus – patikslinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje ir Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 18 punkte vartojamą išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai pavadinimą, išbraukiant žodžius „besimokančio ar studijuojančio asmens“.
Remiantis atlikto išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėpties galimo padidėjimo nuo 2026 m. birželio mėn. kontrafaktinio poveikio vertinimo rezultatais, gautais taikant Europos Sąjungos mokesčių–išmokų mikrosimuliacinį modelį „Euromod“, lyginant esamą teisinį reguliavimą su siūlomais pakeitimais, didžiausią naudą dėl šios priemonės įgyvendinimo patirs dviejų suaugusių su 2 vaikais, dviejų suaugusių su 3 ir daugiau vaikų bei vienišų tėvų namų ūkiai. Prognozuojama, kad jų skurdo rizikos lygis sumažėtų atitinkamai 1,8 procentinio punkto, 0,9 procentinio punkto ir 0,5 procentinio punkto. Bendroje populiacijoje skurdo rizikos lygis mažėtų apie 0,2 procentinio punkto. Pastebima, kad vienišų tėvų namų ūkio skurdo rizikos gylis sumažėtų apie 0,5 procentinio punkto. Taip pat prognozuojama, kad minėta priemonė vaikų skurdą mažintų apie 0,8 procentinio punkto.
Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, aiškumo ir sklandaus Išmokų vaikams įstatymo taikymo praktikoje, Įstatymo projektu Nr. 1 taip pat siūloma suderinti Išmokų vaikams įstatymo nuostatas su įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais, užtikrinti Išmokų vaikams įstatymo suderinamumą su priimtais Europos Sąjungos teisės aktais – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų (toliau – Direktyva 2021/1883 ) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1233
dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų valstybių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje teikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų valstybių darbuotojų bendrų teisių (toliau – Direktyva 2024/1233 ). Į statymo projektas Nr. 1 yra 2026–2028 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto lydimasis teisės aktas, todėl Lietuvos Respublikos Seime numatoma Įstatymų projektus svarstyti kartu su šioje pastraipoje nurodytu įstatymo projektu.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektą Nr. 1 parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina (tel. +370 620 62 415, el. p. [email protected] ) ir patarėja Ieva Aninkevičiūtė-Gorbyliovienė (tel. +370 658 60 297, el. p. [email protected] ), Įstatymo projektą Nr. 2 – Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas (tel. +370 686 04 337, el. p. [email protected] ), Įstatymo projektą Nr. 3 – Socialinių paslaugų grupės vadovė Violeta Toleikienė (tel. +370 613 12 459, el. p. [email protected] ).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai1
. Šiuo metu galiojančioje Išmokų vaikams įstatymo redakcijoje nustatyta:
uginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar vaiko globėjui, kai vaikas gimė, buvo įvaikintas ar vaikui nustatyta globa iki asmens mokymosi ar studijų pradžios, mokymosi ar studijų laikotarpiu ar per 12 mėnesių po mokymosi ar studijų baigimo dienos, jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą arba doktorantūroje ar rezidentūroje (įskaitant ir profesinio mokymo teikėjų ar aukštojoje mokykloje suteiktų akademinių atostogų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį) ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi (neturėjo) teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, kiekvieną mėnesį skiriama 6 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.
Tais atvejais, kai vaikas gimė, buvo įvaikintas ar vaikui nustatyta globa iki asmens mokymosi ar studijų pradžios, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai mokama nuo asmens mokymosi ar studijų pradžios, iki vaikui sukaks 2 metai, o kai vaikas gimė, buvo įvaikintas ar vaikui nustatyta globa asmens mokymosi ar studijų laikotarpiu ar per 12 mėnesių po mokymosi ar studijų baigimo dienos, – nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks 2 metai.
Išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai 2024 m. vidutiniškai per mėnesį gavo 600 asmenų, jai mokėti 2024 m. išleista 2,5 mln. eurų. 1.2
. Išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, globos (rūpybos) išmoką ir globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, kurių mokėjimui svarbus mokymosi ar studijų faktas , turi teisę gauti tik tie vaikai (asmenys), kuriems akademinės atostogos dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpiu suteiktos profesinio mokymo teikėjų ar aukštojoje mokykloje. M okiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatsižvelgiant į tai, kur jos vykdomos – bendrojo ugdymo mokyklose ar profesinio mokymo teikėjų, akademinės atostogos teisės aktuose nebuvo numatytos, todėl minėtos Išmokų vaikams įstatymo nuostatos jiems nebuvo taikomos.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymu Nr. XIV-1726 nustatyta, kad mokiniai turi teisę į akademines atostogas, suteiktas dėl ligos arba nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti. Be to, 2024 m. birželio 25 d. priimtu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 62 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2844 nustatyta, kad studentai turi teisę išeiti akademinių atostogų ne tik ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpiu, bet ir privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo metu. Todėl būtina atitinkamai patikslinti Išmokų vaikams įstatymo nuostatas nustatant teisę mokiniams akademinių atostogų metu gauti jiems priklausančias išmokas, taip pat papildyti nuostatas dėl išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir globos (rūpybos) išmokos (t. y. išmokų, kurias turi teisę gauti ir aukštosiose mokyklose studijuojantys studentai) nustatant teisę studijuojantiems asmenims jas gauti, taip pat nuostatas dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui gausiai šeimai – įskaitant pilnametį vaiką į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį, kai akademinės atostogos suteiktos privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo metu.
1.3 . Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 18 straipsnio 5 dalyje vartojamos su negalia susijusios sąvokos
1.4
. Išmokų vaikams įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai (Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas) ir išmokos įvaikinus vaiką (Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 2 punktas ir 6 dalis) skyrimą ir mokėjimą bei šių išmokų nutraukimą (Išmokų vaikams įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktai) nurodyti asmenys, turintys teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2629 teisė gauti vaiko priežiūros išmoką suteikta ne tik vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams, ar vienam iš senelių, bet ir buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), todėl būtina patikslinti Išmokų vaikams įstatymo nuostatas.
1.5 . 2011 m. birželio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo I-621 1, 2 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymas Nr. XI-1434, kuriuo buvo perkeltos 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (toliau –Direktyva 2009/50/EB ) 14 straipsnio nuostatos, suteikiant teisę trečiųjų valstybių piliečių, atvykusių į Lietuvos Respubliką dirbti aukštos kvalifikacijos darbą, šeimoms, kurios augina vaikus, gauti išmokas vaikams tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip šios išmokos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams.
2021/1883
, kurios 30 straipsnyje numatyta, kad nuo 2023 m. lapkričio 19 d. panaikina Direktyvą 2009/50/EB , o 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, perkeliantys šios direktyvos nuostatas, įsigaliotų ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio 18 d. ir juose būtų nuoroda į šią direktyvą. Direktyvos 2009/50/EB 14 straipsnio 1 dalies e punktas, kurį įgyvendina Išmokų vaikams įstatymas, atitinka Direktyvos 2021/1883
2021/1883 II priedas Atitikties lentelė). Atsižvelgiant į tai, būtina patikslinti Išmokų vaikams įstatymo priedą, priedo 2 punkte atsisakant nuorodos į panaikintą Direktyvą 2009/50/EB ir nurodant Direktyvą 2021/1883 . 1.6
. 2014 m. gegužės 8 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo I-621 1, 3, 7, 12, 13 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XII-865, kuriuo perkeltos 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/98/ES dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (toliau – Direktyva 2011/98/ES ) nuostatos. Minėtu įstatymu
užtikrintas tinkamas Išmokų vaikams įstatymo suderinamumas su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais ir suteikta teisė trečiųjų valstybių piliečių šeimoms, auginančioms vaikus, vienodomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams gauti išmokas vaikams.
2024/1233 , kurios 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, perkeliantys šios direktyvos nuostatas, įsigaliotų ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 21 d. ir juose būtų nuoroda į šią direktyvą, o 19 straipsnyje nustatyta, kad Direktyva 2011/98/ES panaikinama nuo 2026 m. gegužės 22 d. Direktyvos 2011/98/ES
2024/1233
2024/1233 II priedas Atitikties lentelė). Atsižvelgiant į tai, būtina patikslinti Išmokų vaikams įstatymo priedą, nurodant Direktyvą 2024/1233 ir nuo 2026 m. gegužės 22 d. atsisakant nuorodos į Direktyvą 2011/98/ES .
2. Šiuo metu galiojančio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad asmeniui, neturinčiam teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų ir atitinkančiam Išmokų vaikams įstatyme nustatytas sąlygas, mokama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai pagal Išmokų vaikams įstatymą.3
. Pagal Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 18 punktą, nustatant asmens, pageidaujančio gauti socialines paslaugas ar ilgalaikę socialinę globą, finansines galimybes, į jo gaunamas pajamas, be kitų išmokų, įskaitoma ir išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, mokama pagal Išmokų vaikams įstatymą.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1. Įgyvendinant Įstatymo projekto Nr. 1 1 uždavinį, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma :
Išplėsti išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėptį ir išmoką skirti ne tik besimokantiems ar studijuojantiems, bet visiems vaikus auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (analogiškai šiuo metu mokamai vienkartinei išmokai nėščiai moteriai), ir taip pagerinti šeimų finansinę padėtį gimus vaikui, jį įsivaikinus ar tapus globėju.
Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygos – mokytis ar studijuoti – vaikus auginantiems asmenims ir pakeisti išmokos pavadinimą iš
„išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai“
į „išmoka vaiko priežiūrai“ .
Taip pat, siekiant užtikrinti sistemiškumą tarp socialinio draudimo ir piniginės socialinės paramos sistemų, kad už tą patį vaiką nebūtų išmokų dubliavimosi ir garantuojama finansinė parama šeimai, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad išmoka vaiko priežiūrai neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu vaiko tėvui (įtėviui) ar globėjui, kuris kreipiasi dėl išmokos vaiko priežiūrai skyrimo ar kuriam ši išmoka paskirta, už tą patį vaiką ir laikotarpį paskirta ir (ar) buvo išmokėta motinystės ar tėvystės išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai siūloma papildyti Išmokų vaikams įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 8 punktą dėl išmokos vaiko priežiūrai nutraukimo.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, v aiko priežiūros išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti šią išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti išmoką, pabaigos (pavyzdžiui, vaiko priežiūros išmoka gali būti grąžinta už visą praėjusį laikotarpį nuo pat vaiko gimimo), motinystės ir tėvystės išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų pabaigos, papildyti Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnį nauja 5 dalimi nustatant, kad, jeigu išmoka vaiko priežiūrai paskirta vaiko tėvui (įtėviui) ar globėjui, kuriam už tą patį vaiką ir laikotarpį paskirta ir (ar) buvo išmokėta motinystės ar tėvystės išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, arba jam ar kitam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, už tą patį vaiką ir laikotarpį paskirta ir (ar) už visą priklausiusį laikotarpį buvo išmokėta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, išmokėta išmoka vaiko priežiūrai grąžinama arba išskaičiuojama Išmokų vaikams įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka už laikotarpį, už kurį paskirta vaiko priežiūros, motinystės ar tėvystės išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.
Siūlomomis Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatomis siekiama finansinėmis priemonėmis sudaryti palankesnes sąlygas vaikus auginantiems asmenims, kurie neturi teisės gauti vaiko priežiūros išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Pritarus Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomoms nuostatoms dėl išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėpties išplėtimo, išmoką vaiko priežiūrai (iki 2026 m. gegužės 31 d. – išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) papildomai gautų apie 1,7 tūkst. asmenų.
2. Įgyvendinant Įstatymo projekto Nr. 1 2 uždavinį, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma suderinti Išmokų vaikams įstatymo nuostatas su: 2.1
. 2022 m. gruodžio 22 d. priimto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 nuostatomis, kuriomis nustatyta, kad mokiniai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, kaip ir profesinio mokymo įstaigų mokiniai bei aukštųjų mokyklų studentai, turi teisę į akademines atostogas dėl svarbių priežasčių – ligos, nėštumo ir gimdymo, atostogų vaikui prižiūrėti, ir 2024 m. birželio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 62 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2844 nuostatomis, kuriomis nustatyta, kad studentai turi teisę išeiti akademinių atostogų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma patikslinti atskirų išmokų, kurias teisė gauti siejama su mokymosi ar studijų faktu (išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, globos (rūpybos) išmoka ir globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas), nuostatas ir nustatyti, kad minėtas išmokas akademinių atostogų, suteiktų dėl ligos, nėštumo ir gimdymo ar atostogų vaikui prižiūrėti, laikotarpiu turi teisę gauti ir pagal bendrojo ugdymo programą besimokantys asmenys, taip pat nustatyti, kad studijuojantys asmenys turi teisę gauti išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai bei globos (rūpybos) išmoką akademinių atostogų, suteiktų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, laikotarpiu.
Siekiant užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir išvengti galimo piktnaudžiavimo turint tikslą gauti išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir globos (rūpybos) išmoką, Įstatymo projektu Nr. 1 nesiekiama nustatyti teisės gauti minėtas išmokas akademinių atostogų laikotarpiu dėl asmeninių priežasčių, neprarandant studento statuso, kaip tai numatyta Mokslo ir studijų įstatyme.
Taip pat Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma papildyti Išmokų vaikams įstatymo 17 straipsnio 11 dalį nustatant, kad, papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi ir studijuojantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriems akademinės atostogos suteiktos atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, taip pat dėl asmeninių priežasčių, neprarandant studento statuso. Pavyzdžiui, trijų vaikų šeima (gausi šeima), kurios vienas iš vaikų yra pilnametis 22 metų studentas, kuriam akademinės atostogos aukštojoje mokykloje bus suteiktos atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą arba dėl asmeninių priežasčių, neprarandant studento statuso, neturės teisės pats gauti išmokos vaikui (išmoka vaikui skiriama ir mokama, iki asmenys baigia bendrojo ugdymo mokyklą), bet bus įskaitomas į šeimos sudėtį ir kiti du nepilnamečiai vaikai turės teisę gauti papildomai skiriamą išmoką vaikui, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
2.2 . 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu ir atitinkamai patikslinti Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 18 straipsnio 5 dalyje (Įstatymo projekto Nr. 1 4 straipsnio 2 dalis ir 12 straipsnis) vartojamas sąvokas: „neįgalus“ pakeisti į sąvoką „asmuo su negalia“, „darbingumo lygis“ – į „dalyvumo lygis“. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamos sąvokos yra apibrėžtos ir vartojamos Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma papildyti Išmokų vaikams įstatymo 2 straipsnio 6 dalį (Įstatymo projekto Nr. 1 1 straipsnis), nurodant, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos apibrėžtos ir Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme. 2.3
. 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo Nr. IX-110 22 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2629, kuriuo teisė gauti vaiko priežiūros išmoką suteikta ne tik vaiko tėvams (įtėviams) ar globėjams, ar vienam iš senelių, bet ir buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų). Siekiant teisėkūros racionalumo principo, atsižvelgiant į tai, kad asmenų, turinčių teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ratas nuolat plečiamas, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma Išmokų vaikams įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose teisę gauti išmoką besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai (nuo 2026 m. birželio 1 d. – išmoką vaiko priežiūrai) ir išmoką įvaikinus vaiką, atsisakyti konkrečių asmenų kategorijų išvardijimo nuostatose, susijusiose su šių išmokų neskyrimu arba jų mokėjimo nutraukimu, ir vietoje to vartoti apibendrintą formuluotę – asmenys, turintys teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (Įstatymo projekto Nr. 1 5 straipsnio 2 dalis, 6 ir 9 straipsniai, 14 straipsnio 3 ir 4 dalys).
2.4 . Europos Sąjungos teisės aktais – Direktyva 2021/1883 ir Direktyva 2024/1233 . Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. lapkričio 19 d. Direktyva 2021/1883 panaikina Direktyvą 2009/50/EB , taip pat nuo 2026 m. gegužės 22 d. Direktyva 2024/1233 pakeičia Direktyvą 2011/98/ES (išdėstyta nauja redakcija), kurių nuostatas jau įgyvendina Išmokų vaikams įstatymas, siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos 2021/1883 31 straipsnį ir Direktyvos 2024/1233 18 straipsnį, Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atlikti techninio pobūdžio pakeitimus – pakeisti Išmokų vaikams įstatymo priedą atsisakant nuorodų į Direktyvą 2009/50/EB , nuo 2026 m. gegužės 22 d. – į Direktyvą 2011/98/ES ir nurodant naujus Europos Sąjungos teisės aktus – Direktyvą 2021/1883 ir Direktyvą 2024/1233 .3
. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma atsisakyti išmokos skyrimo ir mokėjimo sąlygos – mokytis ar studijuoti – vaikus auginantiems asmenims ir pakeisti išmokos pavadinimą iš „išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai“ į „išmoka vaiko priežiūrai“, Įstatymo projektu Nr. 2 ir Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus – patikslinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje ir Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 18 punkte vartojamą išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai pavadinimą, išbraukiant žodžius „besimokančio ar studijuojančio asmens“.
Priimto Išmokų vaikams įstatymo įsigaliojimas
Įgyvendinant Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamus pasiūlymus dėl išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėpties išplėtimo, reikės tobulinti Socialinės paramos šeimai informacinės sistemą (SPIS) ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, todėl siūloma, kad priimtas įstatymas įsigaliotų 2026 m. birželio 1 d.
Taip pat siūloma, kad kitos nuostatos, kuriomis siekiama Išmokų vaikams įstatymo suderinamumo su pirmiau nurodytais Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų pakeitimais (išskyrus įstatymo priedo pakeitimą, susijusį su Direktyvos Nr. 2011/98/ES panaikinimu), įsigaliotų kitą dieną po oficialaus įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre.
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2011/98/ES
panaikinama nuo 2026 m. gegužės 22 d., Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma, kad šis įstatymo priedo pakeitimas įsigaliotų 2026 m. gegužės 22 d. Priimtų Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Socialinių paslaugų įstatymo įsigaliojimas Atsižvelgiant į tai, jog siūloma, kad Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, susiję su išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėpties išplėtimu, įsigaliotų 2026 m. birželio 1 d., atitinkamai siūloma, kad priimti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas ir Socialinių paslaugų įstatymas įsigaliotų 2026 m. birželio 1 d.
Priimto Išmokų vaikams įstatymo taikymas
Siekiant užtikrinti sklandų išmokos vaiko priežiūrai (iki 2026 m. gegužės 31 d. – išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) mokėjimą nuo 2026 m. birželio 1 d., Įstatymo projekto Nr. 1 17 straipsnio 3–5 dalyse siūloma nustatyti priimtų įstatymo nuostatų taikymą apibrėžiančias nuostatas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamas priimto Išmokų vaikams įstatymo poveikis aptartas šio aiškinamojo rašto 1 punkte.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto Nr. 1 antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymo projektu Nr. 1 numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su išmokų vaikams mokėjimu iš valstybės biudžeto lėšų.
Atlikus Įstatymo projekto Nr. 1 antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
Įstatymo projektu Nr. 1 įgyvendinami:
1. Programos 177, 178 ir 194 punktai;
2. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta reforma „Garantuota minimalių pajamų apsauga“;
3. Minimalių pajamų sistemos adekvatumo studijos 6.5 dalyje „Rekomendacijos nedraudiminių ir draudiminių išmokų derinimo srityje“ pateikta rekomendacija.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.10
. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų, jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos.
11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas.
Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma tikslinti Išmokų vaikams įstatymo priedą atsisakant nuorodų į panaikinamas Direktyvą 2009/50/EB ir Direktyvą 2011/98/ES ir nurodant naujus Europos Sąjungos teisės aktus – Direktyvą 2021/1883 ir Direktyvą 2024/1233 . Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti Lietuvos teisės aktų suderinamumą su Europos Sąjungos teisės aktais.
Europos Sąjungos teisės aktų – Direktyvos 2021/1883 31 straipsnio ir 2024/1233 Direktyvos 18 straipsnio – nuostatos, kurias įgyvendina Išmokų vaikams įstatymas, nurodytos prie šio aiškinamojo rašto pridėtose atitikties lentelėse, esančiose ir Lietuvos narystės ES informacinėje sistemoje (LINESIS). Įstatymo projektas Nr. 1 notifikuotinas Europos Komisijai iki 2026 m. gegužės 22 d.12
. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Pritarus Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamiems pasiūlymams, iki 2026 m. gegužės 31 d.:1 ) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakeisti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“.2 ) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ pakeitimą.13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Pritarus Įstatymo projektu Nr. 1 siūlomoms nuostatoms dėl išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėpties išplėtimo nuo 2026 m. birželio 1 d., preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2026 metų valstybės biudžete papildomai turėtų būti skirta apie 4,6 mln. eurų. Išmoką vaiko priežiūrai (iki 2026 m. gegužės 31 d. – išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) papildomai gautų apie 1,7 tūkst. asmenų.
Kitoms Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės.14
. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto Nr. 1 žodžiai yra „išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai“, „išmoka vaiko priežiūrai“, Įstatymo projekto Nr. 2 – „vaiko priežiūros išmoka“, Įstatymo projekto Nr. 3 – „išmoka vaiko priežiūrai“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Būtina skelbti anglų ir rusų kalbomis.