LIETUVOS RESPUBLIKOS Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS PARAMOS IŠMOKŲ ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. X-1710 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis . Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 ir jį išdėstyti taip: „ LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IŠMOKŲ ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO NUSTATYMO
Šis įstatymas nustato socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklius, jų apskaičiavimo tvarką ir šių rodiklių dydį tvirtinančius subjektus ir apibrėžia bazinį bausmių ir nuobaudų dydį ir jį nustatantį subjektą.
1 . Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis
. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme, Lietuvos Respublikos maisto įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme, Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme.
1. Socialinės apsaugos išmokos – įstatymų nustatytos piniginės išmokos, skirtos asmenų, atitinkančių įstatymų nustatytus reikalavimus, socialinei apsaugai, mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.2
. Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai yra šie:1 ) minimalių vartojimo poreikių dydis – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti;2 ) bazinė socialinė išmoka – rodiklis socialinės apsaugos išmokoms ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;3 ) šalpos pensijų bazė – rodiklis šalpos išmokų dydžiams, kurie siejami su šalpos pensijų baze, apibrėžti ir apskaičiuoti;4
) tikslinių kompensacijų bazė – rodiklis slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti;5 ) valstybės remiamos pajamos – rodiklis, taikomas vertinant asmens pajamas ir (ar) turtą, suteikiant teisę asmenims gauti socialinę paramą, taip pat apibrėžiant ir apskaičiuojant socialinės paramos dydžius.
3. Šio straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodyti socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai – tai eurais išreiškiami baziniai dydžiai (bazinės socialinės išmokos dydis, šalpos pensijų bazės dydis, tikslinių kompensacijų bazės dydis ir valstybės remiamų pajamų dydis) (toliau kartu – baziniai dydžiai).4 straipsnis. Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių apskaičiavimo bendrosios taisyklės1
. Ateinančių metų minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) ir baziniai dydžiai apskaičiuojami sveikaisiais skaičiais, skaičiuojant pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra skaitmuo 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, pridedama 1; jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo, iki kurio apvalinama, lieka nepakitęs.
2. Ateinančių metų MVPD ir bazinių dydžių pokytis, lyginant šiuos dydžius su einamųjų metų MVPD ir baziniais dydžiais, negali būti neigiamas. Jeigu šis pokytis neigiamas, laikoma, kad jis yra lygus nuliui.3
. Bazinius dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Baziniai dydžiai negali būti mažesni nei pagal šio įstatymo 6 straipsnio nuostatas apskaičiuoti dydžiai.
apskaičiavimo tvarka
1. MVPD apskaičiuojamas vadovaujantis:1 ) minimalaus maisto produktų rinkinio struktūra
2 ) vidutinėmis mėnesinėmis mažmeninėmis maisto prekių kainomis eurais. Vidutines mėnesines mažmenines maisto kainas eurais kas mėnesį apskaičiuoja ir kiekvienais metais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikia Valstybės duomenų agentūra;3
) vidutinės metinės infliacijos prognoze, kurią kiekvienais metais apskaičiuoja ir kovo mėnesį Ekonominės raidos scenarijuje skelbia Lietuvos Respublikos finansų ministerija;4 ) namų ūkių biudžetų tyrimo (toliau – NŪBT) duomenimis. NŪBT atlieka ir šio tyrimo duomenis oficialiai skelbia Valstybės duomenų agentūra ;5 ) šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis.2 .
Minimalių maisto poreikių dydis (toliau – MVPD M ) 1 asmeniui per mėnesį apskaičiuojamas pagal formulę:1 ) MRK i
sudarantys produktai kilogramais ir vienetais, kurių metiniai kiekiai, dalijami iš 12, rodo vidutinius kiekius per mėnesį;2 ) K i –
Valstybės duomenų agentūros apskaičiuotos praėjusių metų I–IV ketvirčių mėnesių vidutinės mažmeninės maisto prekių kainos eurais;3 ) n
produktų skaičius.
3. Ateinančių kalendorinių metų MVPD (MVPD t+1 ) eurais 1 asmeniui per mėnesį apskaičiuojamas pagal formulę:1 )
M
) EC
M
M ]. Apskaičiuota EC reikšmė negali viršyti 50 procentų. Į bendras Lietuvos Respublikos gyventojų pinigines vartojimo išlaidas neįskaičiuojamos išlaidos alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams, restoranams ir viešbučiams;
SVKIP – suderinto vartotojų kainų indekso prognozė, taikoma MVPD apskaičiuoti. Jeigu apskaičiuota SVKIP reikšmė neigiama, taikant šioje dalyje nurodytą formulę laikoma, kad ji yra lygi vienetui. SVKIP apskaičiuojama pagal formulę : SVKIP = (1 + SVKI t ) * (1 + SVKI t + 1 ), kur: SVKI t – Finansų ministerijos apskaičiuota ir einamųjų metų kovo mėnesį Ekonominės raidos scenarijuje skelbiama vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI), einamųjų metų prognozė;
SVKI t+1 – Finansų ministerijos apskaičiuota ir einamųjų metų kovo mėnesį Ekonominės raidos scenarijuje skelbiama vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal SVKI, ateinančių metų prognozė. 4 .
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais apskaičiuoja ateinančių kalendorinių metų MVPD euro tikslumu ir iki birželio 30 d. jį patvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Ateinančių kalendorinių metų baziniai dydžiai ( bazinės socialinės išmokos dydis, šalpos pensijų bazės dydis, tikslinių kompensacijų bazės dydis ir valstybės remiamų pajamų dydis atskirai) (BD t + 1 ) apskaičiuojami pagal formulę:
IK
t
t+1
t+1
einamųjų metų kovo mėnesį Ekonominės raidos scenarijuje skelbiama ateinančių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokyčio prognozė. J eigu
t+1 reikšmė neigiama, taikant šiame straipsnyje nurodytą formulę laikoma, kad ji yra lygi nuliui.
Bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė.“
1
. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo
2025 metais euro tikslumu apskaičiuoja ateinančių kalendorinių metų minimalių vartojimo poreikių dydį, kurį iki 2025 m. gruodžio 31 d. patvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo
2025
metais apskaičiuoja ateinančių kalendorinių metų bazinės socialinės išmokos dydį, šalpos pensijų bazės dydį, tikslinių kompensacijų bazės dydį ir valstybės remiamų pajamų dydį (toliau kartu – baziniai dydžiai) euro tikslumu ir iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Minimalių vartojimo poreikių dydis ir baziniai dydžiai, apskaičiuoti ir patvirtinti vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatomis, galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d.4
. Kituose teisės aktuose vartojama nuoroda į Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą.
5. Kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos „minimalusis gyvenimo lygis“, „MGL“ yra tolygios sąvokai „bazinė socialinė išmoka“, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
6. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamos sąvokos „minimalusis gyvenimo lygis“, „MGL“ yra tolygios sąvokai „bazinis bausmių ir nuobaudų dydis“. vartojamos sąvokos „minimalusis gyvenimo lygis“, „MGL“ yra tolygios sąvokai „bazinis bausmių ir nuobaudų dydis“.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
SOCIALINĖS PARAMOS IŠMOKŲ ATSKAITOS RODIKLIŲ IR BAZINIO BAUSMIŲ IR NUOBAUDŲ DYDŽIO NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. X-1710 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau – MVPD) apskaičiavimo tvarka, socialinės paramos išmokų apskaitos rodiklių – bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI), šalpos pensijų bazės (toliau – ŠPB), tikslinių kompensacijų bazės (toliau – TKB), valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) (toliau kartu – baziniai dydžiai) – indeksavimo taisyklės, juos susiejant su praėjusių metų MVPD.
MVPD – tai atspirties taškas socialinės apsaugos išmokų adekvatumo vertinimui, taip pat šių išmokų kasmetiniam indeksavimui. Šis dydis ir jo pokyčiai atspindi maisto kainų augimo, vartojimo struktūros ir prognozuojamus suderinto vartotojų kainų indekso (toliau – SVKI) pokyčius. Taip siekiama palaikyti su MVPD susijusių socialinių išmokų perkamąją galią, minimalų su MVPD susijusių socialinių išmokų gavėjų vartojimo lygį.
Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino šios priežastys :
1. Per lėtas bazinių dydžių augimas, palyginti su darbo užmokesčio augimu. Pavyzdžiui, 2025 m. rugsėjo mėn.
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad 2026 m. vidutinis darbo užmokestis išaugs 7,3 proc., o pagal šiuo metu galiojančią tvarką apskaičiuoti baziniai dydžiai išaugtų 0–1 proc. Atsižvelgiant į tai, kad įprastai skurdo rizikos riba didėja panašiu tempu, kaip ir vidutinis darbo užmokestis, šiuo metu neužtikrinamas pakankamas nepasiturinčių gyventojų pajamų augimas ir tai kartu gali turėti įtakos šios grupės skurdo rizikos gylio didėjimui.
2. Baziniai dydžiai nesiekia MVPD ir taip nėra užtikrinamas didesnis socialinės apsaugos sistemos adekvatumas .
Pavyzdžiui, 2025 m. socialinei pašalpai apskaičiuoti ir nustatyti teisę gauti socialinę pašalpą naudojamas VRP dydis siekia tik 49,6 proc. praėjusių metų MVPD, ŠPB – 55,6 proc. praėjusių metų MVPD, išmokoms vaikams apskaičiuoti naudojamas BSI – 15,7 proc. praėjusių metų MVPD, TKB – 46,6 proc. praėjusių metų MVPD.
3. Per lėta su MVPD susijusių dydžių indeksacija, kai yra atsižvelgiama į praėjusių metų MVPD. Pavyzdžiui, 2022 m. infliacijos šuolis MVPD atsispindėjo tik 2023 m., o su juo susijusiuose baziniuose dydžiuose – tik 2024 m., todėl vėluojama 2 metus, lyginant su realiu kainų augimu. Siekdama sumažinti šį vėlavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą papildomai dar kartą didinti socialinių išmokų dydžius nuo 2022 m. birželio 1 d. Per lėtas bazinių dydžių
augimas ir poreikis priimti minėtus sprendimus rodo poreikį tobulinti dabartinę su MVPD susijusių dydžių indeksavimo tvarką.
4. Poreikis MVPD ir bazinių dydžių indeksavimo tvarką suderinti su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto planavimo ciklu – MVPD ir bazinius dydžius apskaičiuoti anksčiau metų eigoje, t. y. prieš pradedant formuoti ateinančių 3 metų valstybės biudžeto lėšų poreikį.5
. Siekis išvengti staigių MVPD šuolių. Pavyzdžiui, tarp 2022 m. ir 2023 m. MVPD didėjo 32,6 proc. o tarp 2023 m. ir 2024 m. – 26 proc. Toks spartus MVPD didėjimas turi įtakos ženkliam papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikio išaugimui. MVPD pokyčiai 2023 m. ir 2024 m. buvo susiję su infliacija, bet taip pat su Engelio koeficiento, taikomo apskaičiuojant ateinančių metų MVPD, reikšmės pasikeitimu. MVPD pokyčiai galimi ir dėl Minimalaus maisto produktų rinkinio struktūros, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-157 „Dėl Minimalaus maisto produktų rinkinio struktūros patvirtinimo“, pakeitimų.
Įstatyme nėra numatyta MVPD šuolių saugiklių. Be to, nors Įstatyme yra numatyta, kad MVPD negali mažėti tik esant defliacijai, MVPD mažėjimas yra įmanomas neigiama kryptimi keičiantis su vartojimo struktūra susijusiems parametrams (Engelio koeficientui, minimaliai būtiniausių maisto produktų sudėčiai).
Pagrindinis Įstatymo projekto tikslas – stiprinti socialinės apsaugos išmokų įtaką skurdo ir pajamų nelygybės mažinimui ir užtikrinti efektyvesnį valstybės biudžeto lėšų planavimą ir panaudojimą. Bazinių dydžių indeksavimas turi didelę įtaką mažinant skurdo ir nelygybės rodiklius.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, skurdo rizikos lygis 2024 m. (rodantis 2023 m. pajamų situaciją) šalyje sudarė 21,5 proc. ir, palyginti su 2023 m., didėjo 0,9 procentinio punkto, tad galima teigti, kad įvairių socialinių išmokų indeksacija 2023 m. neatsvėrė infliacijos, kuri 2023 m. siekė daugiau kaip 9 proc.
Didėjanti infliacija ir pragyvenimo išlaidos sumažino gyventojų perkamąją galią, ypač paveikdamos mažesnes pajamas gaunančius asmenis. Nors vidutinės disponuojamos pajamos augo, jos ne visada spėjo augti kartu su infliacija, todėl realios asmenų pajamos mažėjo. Didžiausia infliacija buvo 2022 m. ir siekė net 19,7 proc. Atsižvelgdama į augančią infliaciją ir mažėjančią gyventojų perkamąją galią, Vyriausybė priėmė sprendimą papildomai dar kartą didinti socialinių išmokų dydžius nuo 2022 m. birželio mėn.
Daugelio atskirų tikslinių grupių, kurios dažniausiai susiduria su skurdu ar socialine atskirtimi, skurdo rizikos lygis 2024 m., lyginant su 2023 m., taip pat padidėjo, nes vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau nei socialinės išmokos.
Vaikų iki 18 metų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 2 procentiniais punktais ir 2024 m. sudarė 19 proc., 18–64 metų asmenų – padidėjo 0,7 procentinio punkto ir sudarė 17,3 proc. Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2024 m. buvo 16,9 proc. ir, palyginti su 2023 m., padidėjo 1,2 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 0,5 procentinio punkto ir 2024 m. sudarė 25,3 proc.
Žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,3 proc. dirbančių asmenų, 59,5 proc. bedarbių. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2023 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų – išliko toks pat, senatvės pensininkų – padidėjo 0,7 procentinio punkto.
Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo nuo 8,8 iki 7,5 procentinio punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2024 m. padidėtų nuo 31,6 iki 49,1 proc.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1. Pakeisti socialinių išmokų bazinių dydžių indeksavimo tvarką, siekiant užtikrinti, kad ji atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius.
2. Užtikrinti subalansuotą ir laiku atliekamą valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą.3 . Įstatymo nuostatas suderinti su aktualiomis Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis.4
. Atlikti Įstatymo redakcinio pobūdžio patikslinimus. Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. XV-439 „Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 132 punktą „Tobulinsime socialinės paramos išmokų apskaitos rodiklių indeksavimo tvarką, kad ji labiau atspindėtų gyvenimo lygio pokyčius šalyje. Sieksime, kad su šiais rodikliais susietų socialinės paramos išmokų dydžiai nuosekliai artėtų prie minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau – MVPD)“ ir 133 punktą „Asmenims su negalia, pensinio amžiaus žmonėms, kurie neįgijo būtinojo stažo socialinio draudimo pensijai, sieksime laipsniškai didinti šalpos pensijų bazę iki MVPD“.
Įstatymo projektas parengtas įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytą reformą „Garantuota minimalių pajamų apsauga“, kurios tikslas – didinti pažeidžiamiausių grupių socialinę gerovę ir sumažinti skurdą. Įgyvendinant vieną iš šios reformos priemonių – minimalių pajamų sistemos studiją ir susijusių teisės aktų pakeitimus, 2022 m. parengta Minimalių pajamų adekvatumo studijos ataskaita ( https://socmin.lrv.lt/lt/es-investicijos/sadm-igyvendinami-projektai/projekto-minimaliu-pajamu-sistemos-adekvatumo-studija-pristatymas
), kurioje kompleksiškai įvertinta minimalių pajamų sistema Lietuvoje, identifikuotos jos tobulinimo kryptys, siekiant sumažinti skurdą ir užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą. Atsižvelgiant į Minimalių pajamų adekvatumo studijos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, Įstatymo projektu keičiama socialinių išmokų bazinių dydžių indeksavimo tvarka, siekiant užtikrinti, kad ji atspindėtų kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius.
Įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su Lietuvos Respublikos 2026
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė (tel. +370 695 03 815, el. p. [email protected] ) ir vyresnioji patarėja Aušra Saukaitienė (tel. +370 618 75 449, el. p. [email protected] ).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 3.1
. Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, galiojanti tą kalendorinį mėnesį, už kurį mokama atitinkama valstybinė pensija. Šiuo metu galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta perteklinė nuostata, kad valstybinių pensijų bazė – rodiklis valstybinių pensijų dydžiams, kurie siejami su valstybinių pensijų baze, apibrėžti ir apskaičiuoti. 3.2 . Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi,
BSI negali sudaryti mažiau negu 16 proc., ŠPB negali sudaryti mažiau negu 56 proc., TKB negali sudaryti mažiau negu 47 proc., VRP negali sudaryti mažiau negu 50 proc. praėjusių metų
BSI dydis taikomas socialinės apsaugos išmokų ir kitiems teisės aktų nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, nuo jo priklauso šie išmokų vaikams ir kitų išmokų dydžiai: vienkartinė išmoka vaikui, išmoka vaikui (vaiko pinigai), papildomai skiriama išmoka vaikui, laidojimo pašalpa, vaikų išlaikymo išmokos, socialinė parama mokiniams, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija, būsto pritaikymo asmenims su negalia darbų išlaidų kompensacija ir kt. BSI dydis taikomas ir kitiems teisės aktuose nustatytiems dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti.
ŠPB yra Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatyme nustatytų šalpos išmokų (šalpos negalios pensijų, šalpos senatvės pensijų, šalpos našlaičių pensijų, šalpos kompensacijų ir socialinių pensijų) dydžio matas. Šalpos išmokų paskirtis – užtikrinti minimalias pajamas asmenims su negalia ir senatvėje jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas (jei socialinio draudimo pensijos dydis neviršija nustatyto šalpos pensijos dydžio) gaunantiems asmenims.
TKB
yra Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatyme nustatytų individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijų dydžio matas. Tikslines individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas gauna asmenys su negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tikslinė individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija – papildoma išmoka, mokama kartu su socialinio draudimo arba šalpos pensija.
VRP dydis taikomas vertinant asmens pajamas ir (ar) turtą, suteikiant teisę jam gauti socialinę paramą, taip pat nustatant socialinės apsaugos dydžius. Nuo VRP dydžio priklauso socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų kompensacijos, vienkartinės įsikūrimo pašalpos prieglobsčio gavėjams ir Lietuvos Respublikos piliečiams, lietuvių kilmės asmenims ir jų šeimos nariams, perkeltiems iš humanitarinės krizės ištiktų šalių, mėnesinės piniginės pašalpos prieglobsčio gavėjų ir Lietuvos Respublikos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių, perkeltų iš humanitarinės krizės ištiktų šalių, būtiniausioms reikmėms, pašalpos maistui ir smulkioms išlaidoms užsieniečiams, gyvenantiems Priėmimo ir integracijos agentūros laikino apgyvendinimo vietose, dydžiai, teisė į socialinę pašalpą, mokinių nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, papildomą išmoką vaikui nepasiturinčioms šeimoms, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, paramą palaikams parvežti.
3.3 . Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamas nuo 2023 m. sausio 1 d. nebeaktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos pavadinimas – Lietuvos statistikos departamentas. 3.4
. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad MVPD apskaičiuojamas vadovaujantis vidutinės metinės infliacijos ateinančių metų rugsėjo mėnesio prognoze, kurią apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos bankas, o Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pagal Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijų rengiamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai, projektas. Taigi valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos turėtų būti planuojamos vadovaujantis Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje skelbiamais rodikliais. Be to,
MVPD skaičiavimuose, remiantis rugsėjo mėnesį skelbiamomis prognozėmis, susiduriama su rizika, kad baziniai dydžiai ir MVPD (kuris tiesiogiai susietas su mažų pensijų priemokomis) gali būti apskaičiuoti tik metų pabaigoje, kai ateinančių metų valstybės biudžeto lėšų poreikis jau būna suplanuotas. 3.5
. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad, apskaičiuojant ateinančių kalendorinių metų MVPD, vadovaujamasi Lietuvos banko skelbiama rugsėjo mėnesio suderinto vartotojų kainų indekso prognoze (toliau – SVKIP). Valstybės biudžeto pajamos planuojamos vadovaujantis Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje skelbiamais rodikliais. Valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos turėtų būti planuojamos vadovaujantis tomis pačiomis prognozėmis. Siekiant užtikrinti subalansuotą ir laiku atliekamą valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, baziniai dydžiai ir MVPD turėtų būti apskaičiuoti anksčiau. 3.6
. Įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais apskaičiuoja ateinančių kalendorinių metų MVPD euro tikslumu ir iki gruodžio 31 d. jį patvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1 . Įstatymo projektu siūloma išdėstyti Įstatymą nauja redakcija ir nustatyti
MVPD ir bazinių dydžių indeksavimo tvarką, atspindinčią kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius. MVPD apskaičiavimo pokyčiai, kaip ir šiuo metu galiojantis MVPD apskaičiavimo mechanizmas, ir toliau atsižvelgs ir maisto produktų kainų pokyčius, tik, siekiant ankstesnio šio rodiklio apskaičiavimo ir bazinių dydžių susiejimo su MVPD pokyčiais ateinantiems metams, maisto produktų kainos būtų imamos už ankstesnius metus ir vadovaujamasi 2 metų (einamųjų ir ateinančių) vidutinės metinės infliacijos prognozėmis. Baziniai dydžiai būtų susieti ne su praėjusių metų MVPD, bet su MVPD ir darbo užmokesčio pokyčiais ir būtų indeksuojami pagal šių komponentų vidutinę reikšmę. Tai užtikrintų bazinių dydžių augimą esant žemos infliacijos laikotarpiui, nes būtų atsižvelgiama į darbo užmokesčio pokyčius ir atvirkščiai. Taip būtų užtikrinama, kad visų bazinių dydžių indeksavimo lygis būtų vienodas, tik skirtųsi atskaitos, kuriai šis indeksavimas yra taikomas, taškas (bazės). Tai leistų išspręsti ir klausimą, kodėl vieni baziniai dydžiai yra susieti didesniu praėjusių metų MVPD procentu (kaip kad yra dabar).
Siekiant užtikrinti bazinių dydžių indeksavimo nuoseklumą, nuo 2019 m. bazinių dydžių indeksacija yra susieta su praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžiu. 1 lentelė. MVPD ir baziniai dydžiai 2017–2025 m.
Įstatymo projektu siūlomi MVPD ir bazinių dydžių apskaičiavimo tvarkos pakeitimai padėtų užtikrinti glaudesnį socialinės apsaugos išmokų ryšį su vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimo dinamika, taip pat didinti šių išmokų perkamąją galią ir santykį su MVPD.
Praėję metai (kai buvo aukšta infliacija) parodė, kad bazinių dydžių susiejimas su praėjusių metų MVPD nepakankamai apsaugojo gyventojų pajamas ir išlaikė jų perkamąją galią. Įstatymu patvirtintoje indeksavimo tvarkoje atsižvelgiama tik į kainų pokyčius laike, o Įstatymo projekte siūloma atsižvelgti ne tik į MVPD pokyčius tarp metų (kas apima maisto ir ne maisto kainų pokyčius), bet ir į šalies ekonominės raidos tendencijas (vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokyčius). Taip siekiama užtikrinti taiklesnį socialinės apsaugos išmokų augimą ne tik esant aukštoms kainoms, bet ir gerėjant šalies ekonominei padėčiai.
Pavyzdžiui, nustatant 2026 m. MVPD, buvo įvertintos
tos 2024
m. I–IV ketvirčių mėnesių vidutinės mažmeninės maisto prekių kain o s , kurios buvo indeksuotos atsižvelgiant į Finansų ministerijos apskaičiuot ą ir 2025 m. kovo mėnesį Ekonominės raidos scenarijuje paskelbtą vidutinės metinės infliacijos 2025 ir 2026 m. prognoz ę, o, nustatant 2027 m. MVPD. buvo įvertintos 2025 m. prognozuojamos vidutinės mažmeninės maisto prekių kain o s (t. y. Valstybės duomenų agentūros apskaičiuo to s 2024 m. I–IV ketvirčių mėnesių vidutinės mažmeninės maisto prekių kain o s indeksuotos atsižvelgiant į 2025 m. kovo mėnesį Ekonominės raidos scenarijuje paskelbtą vidutinės metinės infliacijos 2025 m. prognoz ę) , kurios buvo indeksuotos atsižvelgiant į vidutinės metinės infliacijos 2026 ir 2027 m. prognoz ę ir t. t.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais apskaičiuoja ateinančių 3 metų MVPD ir bazinius dydžius, t. y. galima teigti, kad patikslinami praėjusiais metais apskaičiuoti n+2 ir n+3 metų MVPD ir baziniai dydžiai. Pažymėtina, kad kasmet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo planą, asignavimų valdytojai apskaičiuoja ateinančių 3 metų lėšų poreikį (t. y. patikslina ateinančių 2 metų jau pateiktą lėšų poreikį ir nustato trečiųjų metų lėšų poreikį).
Įstatymo projektu siūloma bazinius dydžius
, nuo kurių priklauso įvairių išmokų dydžiai, 2026 m. padidinti didesniu dydžiu (lyginant siūlomą tvarką su dabar galiojančia tvarka) 5,2–5,7 proc. 2026 m., palyginti su 2025 m., BSI dydis padidėtų 5,7 proc. (vietoje 0 proc.), ŠPB dydis – 5,2 proc. (vietoje 0,8 proc.), TKB dydis – 5,3 proc. (vietoje 1 proc.), VRP dydis – 5,4 proc. (vietoje 0,9 proc.). Lentelėse pateikti baziniai dydžiai 2026–2028 m. pagal Įstatymu patvirtintą indeksavimo tvarką (2 lentelė) ir Įstatymo projektu siūlomą indeksavimo tvarką (3 lentelė). 2 lentelė. Baziniai dydžiai 2026–2028 m. pagal Įstatymu patvirtintą indeksavimo tvarką Metai ŠPB, Eur VRP, Eur BSI, Eur TKB, Eur 202625022370
3 lentelė. Baziniai dydžiai 2026–2028 m. pagal Įstatymo projektu siūlomą indeksavimo tvarką Metai ŠPB, Eur VRP, Eur BSI, Eur TKB, Eur 202626123374
27224377
28325380 237 Šiuo metu Įstatymu patvirtinta bazinių dydžių indeksavimo tvarka atsilieka nuo realių pokyčių visuomenėje, nes baziniai dydžiai yra susieti su praėjusių metų MVPD. Pagal šiuo metu Įstatymu patvirtintą indeksavimo tvarką baziniai dydžiai didėtų minimaliai (BSI dydis nesikeistų), o prognozuojamas darbo užmokesčio augimas 2026 m., remiantis Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijumi (2025 m. rugsėjo mėn.), yra 7,3 proc. Taikant tik nuo kainų priklausančią indeksaciją, esant žemesniam infliacijos lygiui, nėra užtikrinama asmenų, kurie gauna socialines išmokas, perkamoji galia. Todėl
esant žemam infliacijos lygiui, baziniai dydžiai, susieti su praėjusių metų MVPD dydžiu, didėja lėtai arba visai nedidėja, o vidutinis darbo užmokestis, kartu ir skurdo rizikos riba auga sparčiau, todėl asmenys ar šeimos, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra socialinės išmokos, negali palaikyti visuomenėje priimtino pragyvenimo lygio ir susiduria su dar didesne socialine atskirtimi.
Vadovaujantis Įstatymo projektu, siūloma indeksavimo tvarka atsižvelgia tiek į kainų, tiek į darbo užmokesčio pokyčius šalyje, o taikomas indeksavimo mechanizmas (50 proc. sudaro MVPD pokyčiai tarp metų ir 50 proc. sudaro darbo užmokesčio pokyčiai) leidžia užtikrinti, kad su baziniais dydžiais susietų išmokų perkamoji galia neatsiliktų nuo ekonominių pokyčių visuomenėje ir taip pat užtikrintų, kad nepasikartotų pastaraisiais metais įvykę indeksavimo šuoliai.
Analizuojant užsienio šalių praktiką pagal viešojoje erdvėje pateikiamą prieinamą informaciją, pastebima, kad tarp Europos Sąjungos šalių yra taikomi įvairūs socialinių išmokų indeksavimo mechanizmai (indeksavimas, priklausantis nuo Vyriausybes sprendimų (pvz., Bulgarija, Kroatija); indeksavimas, susietas su kainų pokyčiais (pvz., Ispanija, Švedija, Slovėnija); indeksavimas, susietas su darbo užmokesčio pokyčiais (pvz., Liuksemburgas (dalis išmokų)); indeksavimas, taikomas derinant kelis komponentus (kainų ir darbo užmokesčio pokyčiai) (pvz., Vokietija); pensijų pokyčiai ir Vyriausybės nutarimas (pvz., Kipras) ir kt.). Vokietija taiko panašų į šiame Įstatymo projekte siūlomą bazinių dydžių indeksavimo tvarką, tik taiko skirtingus koeficientus kainų pokyčio ir darbo užmokesčio pokyčio komponentams: 70 ir 30 proc., o šiuo Įstatymo projektu siūlomas vienodas – po 50 proc. MVPD pokyčiams tarp metų ir darbo užmokesčio pokyčiams. Toks vienodas svorio paskirstymas indeksavime užtikrina tolygų pokytį tarp metų, bazinių dydžių didėjimą kasmet, atitinkamai su šiais dydžiais susietų socialinių išmokų didėjimą, sklandesnį ir tolygesnį biudžeto planavimą išvengiant didelių šuolių tarp metų, kaip buvo pastaraisiais metais.
Taikydama Europos Sąjungos mokesčių ir išmokų mikrosimuliaciniu modelį „Euromod“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko 2026 metų socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių didinimo kontrafaktinį poveikio vertinimą. Remiantis vertinimo rezultatais, lyginant Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias MVPD ir bazinių dydžių apskaičiavimo tvarką, su Įstatymo projekto nuostatomis, kuriomis siūloma nustatyti socialinių išmokų atskaitos rodiklių indeksavimo tvarką, atsižvelgiant į kainų ir vidutinio darbo užmokesčio pokyčius,
galima teigti, kad numatomi pakeitimai visos populiacijos skurdo rizikos lygio mažinimui poveikio neturės, tačiau žymesnis poveikis matomas tikslinėms grupėms: vaikų skurdo rizikos lygis mažės 0,4 proc. punkto, darbingo amžiaus asmenų – 0,2 proc. punkto, o bendrai mažiausias pajamas turinčių asmenų pajamos išaugs 1,4 proc. 4.2 .
Atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pagal Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijų rengiamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai, projektas, nustatant MVPD ir bazinius dydžius, Įstatymo projektu
siūloma vadovautis ne Lietuvos banko, o Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje skelbiamomis prognozėmis. Taip siekiama užtikrinti subalansuotą valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, t. y. valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos būtų planuojamos vadovaujantis tomis pačiomis prognozėmis. 4.3
. Įstatymo projektu siūloma vadovautis einamųjų metų kovo mėnesį, o ne rugsėjo mėnesį Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje skelbiamomis prognozėmis. Taip siekiama užtikrinti, kad MVPD ir baziniai dydžiai būtų apskaičiuoti anksčiau ir tai leistų tikslingiau planuoti ateinančių metų valstybės biudžeto lėšų poreikį. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma ateinančių kalendorinių metų MVPD apskaičiuoti ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti iki birželio 30 d. 4.4 . Atsižvelgiant į Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Įstatymo projekte atsisakyta nuostatos dėl valstybinių pensijų bazės. 4.5
. Įstatymo projekto nuostatos suderintos su Oficialiosios statistikos įstatymu ( Lietuvos statistikos departamento pavadinimas pakeistas į aktualų šios institucijos pavadinimą
4.6 . Siekiant tiksliau atspindėti Įstatymo reguliavimo sritį, Įstatymo projektu siūloma patikslinti Įstatymo pavadinimą ir jame vartojamą „socialinės paramos“ sąvoką pakeisti sąvoka „socialinės apsaugos“. Sąvoka „socialinė apsauga“ apima platesnę su baziniais dydžiais susijusių išmokų, kompensacijų ir socialinės paramos sritį, į kurią įeina ne tik socialinė parama nepasiturintiems gyventojams, bet ir išmokos vaikams, socialinio draudimo išmokos, kompensacijos asmenims su negalia bei kitos priemonės, skirtos asmenų socialinei apsaugai užtikrinti. 4.7 .
Atsižvelgiant į tai, kad lėšų poreikis Lietuvos Respublikos 2026
įgyvendinimo ir taikymo tvarką, nustatant, kad
2025 metais apskaičiuoja ateinančių kalendorinių metų bazinės socialinės išmokos dydį, šalpos pensijų bazės dydį,
tikslinių kompensacijų bazės dydį ir valstybės remiamų pajamų dydį (toliau kartu – baziniai dydžiai) euro tikslumu ir iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. MVPD ir baziniai dydžiai, apskaičiuoti ir patvirtinti vadovaujantis ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatomis, galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d. 4.8 . Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvienais metais apskaičiuoja ateinančių kalendorinių metų MVPD euro tikslumu ir iki birželio 30 d. jį patvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektą numatoma teikti svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijoje,
2 straipsnyje siūloma nustatyti Įstatymo įgyvendinimo ir taikymo tvarką, nustatant, kad S ocialinės apsaugos ir darbo ministerija 2025 m. apskaičiuoja ateinančių kalendorinių metų minimalių vartojimo poreikių dydį euro tikslumu ir iki gruodžio 31 d. jį patvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.5 .
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma, teigiamas poveikis aptartas šio aiškinamojo rašto 4 punkte.6 .
Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsniu, atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas galėtų kelti korupcijos riziką.7 .
Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projekt as tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9
. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą , kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu teikiamas pasiūlymas dėl naujos sąvokos apibrėžimo, kuris suderintas su Valstybine lietuvių kalbos komisija Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka.11 .
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. Įstatymo p rojektu neperkeliami ir neįgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.
Įstatymo projektas nenotifikuotinas Europos Komisijai.12 . J
eigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Pritarus Įstatymo projektu teikiamiems pasiūlymams, iki 2025 m. gruodžio 31 d. planuojama parengti ir priimti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ pakeitimo“ (rengėja – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija);
2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą „Dėl 2026 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ (rengėja – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekte teikiamiems siūlymams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimui teikiamame svarstyti Lietuvos Respublikos 2026
2026 m. papildomai numatyta 63,8 mln. eurų (iš jų: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą – „b azinė socialinė išmoka“, „šalpos pensijų bazė“, „tikslinių kompensacijų bazė“ , „ valstybės remiamos pajamos“, „ minimalių vartojimo poreikių dydis“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.