Projektas
2025 m. d. Nr. Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas valdžios sektoriaus skolą vidutiniu laikotarpiu išlaikyti tvaraus lygio, o valdžios sektoriaus deficitą – žemiau 3 procentų bendrojo vidaus produkto ribos, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokole Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros; atsižvelgdamas į 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl Lietuvos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos, kurioje siūloma didinti bendras gynybos išlaidas ir pasirengimą pagal 2025 m. kovo 6 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas; atsižvelgdamas į
2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją valdyti išlaidų augimą taip, kaip nustatyta Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane (laikantis grynųjų išlaidų augimo ribų 2026–2028 metams), ir 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją, kuria Lietuvai leidžiama nukrypti nuo Tarybos pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo (nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos aktyvavimas); atsižvelgdamas į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones lieka poreikis padėti Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą,
taip pat įvertindamas tai, kad Lietuvos Respublikai gali kilti papildomų ir biudžeto sudarymo metu neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų dalyvaujant Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, priima šį įstatymą.
greguoto asignavimų limito patvirtinimas Šiuo įstatymu patvirtinama:1 ) agreguotos Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų konsoliduotojo biudžeto pajamos – 35 154 790 tūkst. eurų 2026 metams, 36 440 697 tūkst. eurų 2027 metams ir 37 705 827 tūkst. eurų 2028 metams (1 priedas);2 ) 2026–2028 metų agreguotas asignavimų limitas –
tūkst. eurų 2026 metams, 40 462 511 tūkst. eurų 2027 metams ir 41 199 739 tūkst. eurų 2028 metams (1 priedas).
Šiuo įstatymu patvirtinama:1 ) Lietuvos Respublikos 2026 metų valstybės biudžeto pajamos – 20 998 252 tūkst. eurų (įskaitant 3 684 841 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) (2 priedas);2 ) Lietuvos Respublikos 2026
metų valstybės biudžeto asignavimai. Lietuvos Respublikos 2026 metų valstybės biudžeto asignavimai –
tūkst. eurų (įskaitant 3 914 071 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas); kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija 2026 metų valstybės biudžeto pajamas 6 465 758 tūkst. eurų. Lietuvos Respublikos 2027 metų valstybės biudžeto asignavimai –
tūkst. eurų, Lietuvos Respublikos 2028 metų valstybės biudžeto asignavimai –
tūkst. eurų (3 priedas);3 ) biudžetinių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, 2026 metų pajamos – 1 146 902 tūkst. eurų (4 priedas).
1 .
Šiuo įstatymu numatomas Lietuvos Respublikos 2026 metų savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, (toliau – gyventojų pajamų mokestis), – kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (5 priedas).
2. Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2026 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:1
) gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, dalis procentais (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų, prieš tai atskaičius į valstybės biudžetą Valstybės gynybos fondo lėšas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Valstybės gynybos fondo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte, į Lietuvos Respublikos konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus,
) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos perveda savivaldybei lėšas iš sumokėto gyventojų pajamų mokesčio;3 ) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti: a ) Vilniaus miesto savivaldybei – 65,82 procento; b ) Kauno miesto savivaldybei – 84,8 procento; c ) Neringos savivaldybei – 30,74 procento; d ) Palangos miesto savivaldybei – 98,9 procento; e ) Kauno rajono savivaldybei – 85,96 procento; f ) Klaipėdos rajono savivaldybei – 98,18 procento; g ) Trakų rajono savivaldybei – 94,94 procento; h
) Vilniaus rajono savivaldybei – 82,91 procento; i ) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;4 ) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams –2 299 277 tūkst. eurų (6 priedas).
3. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2026 m. gruodžio 31 d.
1
. Šio įstatymo 6 priede nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai šio įstatymo 6 priede nurodytas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams per 5 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms, nustato dotacijų panaudojimo 2026 metais tikslus, jų stebėsenos rodiklius, siektinas reikšmes ir apie tai praneša atitinkamoms savivaldybėms.
2. V alstybės biudžeto
asignavimų valdytojai paskirsto savivaldybėms savo asignavimų dalį (įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. V alstybės biudžeto asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms joms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį ir sumas.
3. V alstybės biudžeto asignavimų valdytojai paskirstytas valstybės biudžeto dotacijas perveda savivaldybėms, atsižvelgdami į lėšų poreikį, o dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos sumokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes.4
. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į valstybės biudžeto dotacijas, skirtas savivaldybėms, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.
5. Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį, kuri bus naudojama projektams vykdyti.
Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą:1 ) Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2026 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp: a ) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą; b ) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai;2 ) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2026 metų valstybės biudžeto asignavimus perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.
2026 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis sudaro 780,69 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.
2026 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti 2026 metų valstybės biudžeto įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 3824523 tūkst. eurų, iš jų 2
.
alstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė
2026 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,009, valstybinių pensijų bazės dydis – 74,28 euro.
2026 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų 4 ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 33,49 euro per mėnesį. 2026 metų valstybės biudžeto papildoma pensijos įmoka į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų 4 ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 33,49 euro per mėnesį.
Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai
2026 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:1 ) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas įvykdymą. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 301 300 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“ ;2 )
dėl paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti ir (arba) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 457 000 tūkst. eurų ;3 ) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 164 000 tūkst. eurų. Per 2026 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 34 000 tūkst. eurų ;4 )
dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 25 000 tūkst. eurų ;5 ) dėl paskolų ar ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių lėšos skiriamos investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos ir saugumo pramonę.
Bendra 2026 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 143 050 tūkst. eurų.
2026 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 7 049 077
tūkst. eurų.
2026 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 77 900 tūkst. eurų. 2026 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2026 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 46 800 tūkst. eurų .
1 . Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės:1
) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal finansines priemones, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimą;2 )
perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų atsiradimo;3 ) Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 3 priede teismams numatytus 2026 metų valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis (ši nuostata netaikoma Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui).
2. Šio
įstatymo 6 priede nurodytiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams suteikiama teisė perskirstyti valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 6 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.
3. Finansų ministerijai suteikiamos teisės:1 ) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 18 straipsnių nuostatos, šiems tikslams: a ) su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmo kėti; b
) su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis apmokamas išlaidas) apmokėti; c ) nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; d ) nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; e ) Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti (įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose); f
) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos reikmėms (įskaitant karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūrą, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus) ir kapitalo investicijoms į Lietuvos Respublikoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti; g ) išlaidoms, susijusioms su Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigados dislokavimu nuolatiniam buvimui Lietuvos Respublikoje, apmokėti; h ) valstybės rezervo ir (arba) Vyriausybės rezervo lėšomis finansuojamoms išlaidoms apmokėti (kai valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų nepakanka); i
) išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose ginant Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesus (įskaitant dalyvavimą arbitražų, ikiteisminių derybų, taikinimo ar mediacijos procesuose, teisinių išvadų ginčo klausimais parengimą ir kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu), taip pat atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose kitais klausimais, apmokėti; y ) smurtiniais nusikaltimais padarytai turtinei ir (arba) neturtinei žalai kompensuoti ir kompensuoti avansu (kai nepakanka Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų); j )
išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose (įskaitant iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie Tarptautiniam valiutos fondui suteikto finansinio užtikrinimo dėl Ukrainos įsipareigojimų Tarptautiniam valiutos fondui vykdymo ir pagalbos Ukrainai teikimo, kaip nurodyta 2023 m. liepos 12 d. Didžiojo septyneto (G7) jungtinėje deklaracijoje dėl pagalbos Ukrainai), taip pat dvišalėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, apmokėti; k ) pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti; l
) Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams; m
) socialinei globai asmenims su sunkia negalia pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą teikti ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijoms pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą mokėti (kai nepakanka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai patvirtintų asignavimų);2 ) leisti įmokėtų į valstybės biudžetą biudžetinių įstaigų pajamų, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos bei biudžetinių įstaigų pajamos, būtų finansuojama laiku ;3
) kompensuoti Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš savo asignavimuose šiam tikslui numatytų lėšų ir įmokėtas į valstybės biudžetą, bet nepanaudotas šiam tikslui skirtas Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;4 ) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, skirtas tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, finansų ministro nustatyta tvarka atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtą tikinčiųjų skaičių.4
. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
5. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų (suderinus su Finansų ministerija) :1 ) strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas panaudojant 2025 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 18 straipsnio nuostatos;2 )
savivaldybėms – privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti, taip pat savivaldybių socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai plėsti ir (arba) naujai sukurti, atsižvelgiant į savivaldybės poreikius, atsiradusius dėl karinių poligonų ir (arba) karinių teritorijų naudojimo savivaldybės teritorijoje, pasirengimui pilietiniam pasipriešinimui stiprinti reikalingos infrastruktūros, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams įgyvendinti.
6. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų
savivaldybių viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir pervesti jas savivaldybėms kas ketvirtį lygiomis dalimis .
7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų:1 ) aukštosioms mokykloms – studentų, 2026 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms apmokėti;2 ) savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms, vykdančioms ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, – valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimo ir atnaujinimo
išlaidoms švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka apmokėti ;3 ) savivaldybėms – savivaldybių švietimo įstaigų pedagogų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų lėšų (išskyrus valstybės biudžeto dotacijas), ir savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokesčiui padidinti, profesinio orientavimo išlaidoms, socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems skirtas privalomas ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą, ugdymo, maitinimo ir vežiojimo išlaidoms, švietimo pagalbos specialistų pareigybių išlaikymo regioniniuose specialiojo ugdymo centruose išlaidoms, įtraukiojo ugdymo organizavimo modelių savivaldybių mokyklose finansavimo išlaidoms ,
taip pat neformaliojo vaikų švietimo teikėjų, išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas, patirtoms neformaliojo vaikų švietimo išlaidoms apmokėti;4 ) valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms – šių institucijų tinklui optimizuoti, mokslo ir studijų kokybei ir prieinamumui bei mokslo ir studijų personalo darbo apmokėjimo sąlygoms gerinti;5 ) savivaldybėms ir (arba) valstybės biudžeto asignavimų valdytojams
8 .
Kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų užsienio subjektams Lietuvos diasporos organizacijų ir įstaigų bendruomeniškumui skatinti, kultūros, švietimo veiklai vykdyti, įskaitant turto įsigijimą ir infrastruktūros šiai veiklai vykdyti gerinimą.9
. Finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Nacionalinei teismų administracijai suteikiama teisė naudoti Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo techninės paramos ir programų valdymo lėšas tik po to, kai finansų ministras, pasirašius Lietuvos Respublikos ir Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumą dėl 2021–2028 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo ir Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumą dėl 2021–2028 metų Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo, nustatys 2021–2028 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdymo ir kontrolės sistemos Lietuvoje funkcijų paskirstymą, o koordinavimo institucija raštu patvirtins išlaidų pagrįstumą finansuoti šiomis lėšomis.
2026 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (7 priedas).
Šiuo įstatymu patvirtinama 2026 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmata (8 priedas).
Šiuo įstatymu patvirtinama 2026 metų Valstybinio kelių fondo lėšų sąmata (9 priedas).
metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių stebėsenos rodiklių reikšmių patvirtinimas Šiuo įstatymu patvirtinamos 2026
metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021 –
2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių stebėsenos rodiklių reikšmės (10 priedas).
1. 2026–2028 metais grynųjų išlaidų augimas turi atitikti grynųjų išlaidų augimo ribas, nustatytas Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniame struktūriniame plane, kuriam pritarta 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendacija, kuria pritariama Lietuvos nacionaliniam vidutinės trukmės laikotarpio fiskaliniam struktūriniam planui, įvertinus galimą nukrypimą nuo valdžios sektoriaus grynųjų išlaidų augimo ribų apimtimi, galima pagal 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją, kuria Lietuvai leidžiama nukrypti nuo Tarybos pagal Reglamentą (ES) 2024/1263
nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo (nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos aktyvavimas).
2Valdžios sektoriaus balansas kiekvienais 2026–2028 metų laikotarpio metais turi būti ne blogesnis negu –3,0 procento bendrojo vidaus produkto.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos 2026 –2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo 1 priedas AGREGUOTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS 2026–2028 METŲ KONSOLIDUOTOJO BIUDŽETO PAJAMOS IR 2026–2028 METŲ AGREGUOTAS ASIGNAVIMŲ LIMITAS Tūkst. Eur Agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos /agreguotas asignavimų limitas 2026 m. 2027 m. 2028 m.
BIUDŽETŲ PAJAMOS (pinigų principu), iš jų: Valstybės biudžeto pajamos 20 998 252 21 848 653 22 345 291 Savivaldybių biudžetų pajamos
7 376 216 7 721 358 7 964 840 iš jų dotacijos iš valstybės biudžeto 2 741 611 2 773 192 2 760 102 Valstybės socialinių fondų pajamos, iš jų: 10 383 662 10 714 985 11 370 171 Valstybinio socialinio draudimo fondo pajamos 10 271 149 10 596 707 11 245 591 iš jų iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos 3 878 215 4 245 898 4 554 169 Garantinio fondo pajamos 56 002 58 889 62 040 Ilgalaikio darbo išmokų fondo pajamos 56 511 59 389 62 540 Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos 4 309 220 4 598 744 4 911 315 iš jų iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos 1 292 734 1 423 953 1 571 519
Valstybės biudžetui tenkanti asignavimų limito dalis, iš jos:
26 777 059 dotacijos savivaldybių biudžetams 2 741 611 2 773 192 2 760 102 Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skiriamos lėšos 3 878 215 4 245 898 4 554 169 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skiriamos lėšos 1 292 734 1 423 953 1 571 519 Savivaldybių biudžetams tenkanti asignavimų limito dalis 7 376 216 7 721 358 7 964 840 Valstybės socialiniams fondams tenkanti asignavimų limito dalis, iš jos: 8 862 986 9 663 189 10 432 315 Valstybinio socialinio draudimo fondui tenkanti asignavimų limito dalis 8 786 890 9 573 815 10 322 362 Garantiniam fondui tenkanti asignavimų limito dalis 55 442 68 632 86 966 Ilgalaikio darbo išmokų fondui tenkanti asignavimų limito dalis 20 654 20 742 22 987 Privalomojo sveikatos draudimo fondui tenkanti asignavimų limito dalis
Lietuvos Respublikos 2026 –2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo
Pajamos Iš viso PAJAMOS 17 225 334 MOKESČIAI 16 516 797 Pajamų ir pelno mokesčiai 6 206 543 Gyventojų pajamų mokestis 3 975 643 Pelno mokestis 2 240 900 Laikinasis solidarumo įnašas – 10 000 Turto mokesčiai 39 900 Nekilnojamojo turto mokestis 39 900 Prekių ir paslaugų mokesčiai 10 134 354 Pridėtinės vertės mokestis 7 542 598 Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą 37 548 Akcizai 2 275 641 Loterijų ir lošimų mokesčiai 83 900 Transporto priemonių mokesčiai 61 500 Mokesčiai už aplinkos teršimą 52 387
Kiti mokesčiai 80 780 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 136 000 KITOS PAJAMOS 708 537 Turto pajamos 318 196 Palūkanos už paskolas 45 206 Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius 48 041 Lietuvos banko pelno įmokos 50 000 Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos 136 446 Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius 33 990 Angliavandenilių išteklių mokestis 1 583 Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 2 930 Pajamos už prekes ir paslaugas 242 341 Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas 131 335 Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą 3 516 Konsulinis mokestis 16 036 Žyminis mokestis 12 779 Rinkliavos 74 298 Kitos pajamos 4 377 Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų
107 059 Kitos neišvardytos pajamos 40 941 SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS 88 077 Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos 87 534 Žemės realizavimo pajamos 21 268 Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos 66 266 Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos /grįžusios finansinės investicijos)
543 IŠ VISO 17 313 411 Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 3 684 841 IŠ VISO 20 998 252 Lietuvos Respublikos 2026 –2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo
VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI Tūkst. Eur Valstybės veiklos sritys /valstybės biudžeto asignavimų valdytojai 2026 m. 2027 m. 2028 m.
309 214 335 421 358 826 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 10 081 9 190 8 898 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 55 041 55 177 59 153 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 10 293 10 368 10 289 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 8 973 29 929 31 938 iš jų: asignavimai politinėms partijoms 5 502 5 502 5 502 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 1 656 1 728 1 668 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 23 056 23 120 22 772 iš jų: lėšos kompensacijai už nusavintą Lietuvos žydų privatų turtą 5 285 5 285 5 285 Viešojo valdymo agentūra 3 352
III SKYRIUS. ENERGETIKA 913 414 499 246 415 542 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 10 834 10 884 10 935 Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 2 746 2 584 2 543 Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 899 834 485 778 402 064
2 605 515 2 574 972 Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2 581 794 2 580 994 2 550 696 iš jų: Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos 75 324 80 176 78 247 Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas 1 448 1 448 1 448
lėšos tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms 1 900 1 900 1 900 Valstybės duomenų agentūra 24 111 24 521 24 276
1 014 631 411 655 311 953 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 3 546 3 541 3 541 Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 1 006 051 403 077 303 375 Viešųjų pirkimų tarnyba 5 034 5 037 5 037
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 64 568 58 938 58 644 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 19 784 20 753 20 355 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija 4 791 878 4 940 387 4 940 375 iš jų:
Valstybės gynybos fondo lėšos 700 270 923 987 956 070 lėšos Lietuvos šaulių sąjungai 23 021 29 891 38 858 Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba 32 578 30 295 28 880 Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga579543543 VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS 873 734 839 471 814 587 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 873 734 839 471 814 587
507488
391380 380 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 5 028 4 884 4 884 Lietuvos radijo ir televizijos komisija 1 200 1 200 1 200 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 1 068 1 068 1 068 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba818
818 818 Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 88 189 98 088 108 110 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 255 776 246 780 200 897 Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 529 1 529 1 529 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 13 764 13 959 13 899 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 14 881 14 257 14 245 Lietuvos nacionalinis muziejus 18 433 19 478 11 293 Lietuvos nacionalinis dailės muziejus 11 919 11 992 12 092 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 5 751 5 751 5 751 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 23 896 26 141 26 141 Lietuvos nacionalinis dramos teatras 6 886 6 998 7 098 Nacionalinis Kauno dramos teatras 4 521 4 521 4 521 Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija 9 441 8 947
8 463 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 5 697 5 727 5 727 Viešoji įstaiga Medijų rėmimo fondas 10 550 10 550 10 550
126124 127 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 7 267 169 7 751 105 8 081 915
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 12 263 12 263 12 245 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 1 357 936 1 196 062 1 043 902 iš jų: Valstybinio kelių fondo lėšos 97 300 97 700 98 000
108108
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 1 563 1 539 1 479
520442 442 Lietuvos mokslo taryba 67 651 67 651 67 651 Lietuvos mokslų akademija 7 502 7 433 7 433 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 3 030 623 2 969 479 2 889 139 Vilniaus universitetas 181 292 181 292 181 292 iš jų: lėšos valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti 5 645 5 645 5 645 Vytauto Didžiojo universitetas 54 398 54 398 54 398 Kauno technologijos universitetas 72 509 72 469 72 469 Vilniaus Gedimino technikos universitetas 57 657 57 582 57 582 Klaipėdos universitetas 19 020 19 020 19 020
Mykolo Romerio universitetas 16 030 16 030 16 030 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 67 499 67 499 67 499 Vilniaus dailės akademija 18 139 18 139 18 139 Lietuvos sporto universitetas 8 655 8 615 8 615 Lietuvos muzikos ir teatro akademija 17 448 17 433 17 433 Lietuvos energetikos institutas 9 567 9 567 9 567 Nacionalinis vėžio institutas 3 196 3 258 3 258 Lietuvos kultūros tyrimų institutas 4 108 4 108 4 108 Lietuvos istorijos institutas 6 927 6 937 6 947 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 4 731 4 731 4 731 Lietuvių kalbos institutas 3 851 3 851 3 851 Lietuvos socialinių mokslų centras 5 399 5 391 5 389 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras 3 664 3 664 3 664 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras 11 924 11 924 11 924
Gamtos tyrimų centras 13 013 13 003 13 003 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras 23 559 23 559 23 559 Kauno kunigų seminarija122122
148148148 XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS 376 432 378 375 377 565 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2 997 2 797 2 886 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 6 003 6 003 6 003 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 3 959 3 959 3 959 Lietuvos apeliacinis teismas 5 725 5 725 5 725 Vilniaus apygardos teismas 8 484 8 484 8 484 Kauno apygardos teismas 6 666 6 666 6 666 Klaipėdos apygardos teismas 4 051 4 051 4 051 Šiaulių apygardos teismas 2 916 2 916 2 916 Panevėžio apygardos teismas 2 880 2 880 2 880 Vilniaus miesto apylinkės teismas 15 040 15 040 15 040
Kauno apylinkės teismas 11 976 11 976 11 976 Klaipėdos apylinkės teismas 8 707 8 707 8 707 Šiaulių apylinkės teismas 7 420 7 420 7 420 Panevėžio apylinkės teismas 5 766 5 766 5 766 Alytaus apylinkės teismas 4 298 4 298 4 298 Marijampolės apylinkės teismas 3 588 3 588 3 588 Tauragės apylinkės teismas 3 423 3 423 3 423 Telšių apylinkės teismas 2 669 2 669 2 669 Utenos apylinkės teismas 4 481 4 481 4 481 Vilniaus regiono apylinkės teismas 5 430 5 430 5 430 Regionų administracinis teismas 7 517 7 517 7 517 Nacionalinė teismų administracija 18 001 17 916 19 099 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 59 807 59 779 59 605 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2 155 2 205 2 217 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga877854854
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 1 528 1 482 1 477 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 163 445 165 724 163 846 Lietuvos administracinių ginčų komisija 3 516 3 518 3 497 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės887873
XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA 145 661 163 564 124 521 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 145 661 163 564 124 521
1 111 033 1 091 556 1 031 155 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 1 081 663 1 061 934 1 002 111 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 29 370 29 622 29 044 IŠ VISO 27 464 010 26 922 263 26 777 059 Lietuvos Respublikos 2026 –2028
metų biudžeto patvirtinimo įstatymo
BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ, KURIOS YRA VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ VALDYTOJOS, 2026 METŲ PAJAMOS Tūkst. Eur Valstybės veiklos sritys /biudžetinės įstaigos, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos Iš viso
11
III SKYRIUS. ENERGETIKA 23 443 Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 12 656 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 10 787
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
30
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
200
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
150
2
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
400 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 4 000 Lietuvos nacionalinis dramos teatras 1 500 Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija
900 IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS 42 716 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 42 716
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 97 896 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 11 592 XI SKYRIUS. SVEIKATA 6 235 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 6 235 XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS 5 737 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 5 213 Lietuvos mokslų akademija
325 XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS 3 624 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 3 495 Nacionalinė teismų administracija
3
Kauno apygardos teismas
1
130
6 005 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 5 995 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba10 IŠ VISO 1 146 902 Lietuvos Respublikos
2026 –2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo5 priedas
2026 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO IR IŠ JŲ APSKAIČIUOTOS SUMOS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMŲ PAJAMŲ IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) Tūkst. Eur Savivaldybės pavadinimas Prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), išskyrus fiksuoto dydžio GPM, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą iš jų apskaičiuotos sumos, kurios naudojamos kintamajai GPM daliai (proc.) apskaičiuoti Pajamų iš GPM dalys (proc.) 2018–2025 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti
darbo užmokesčiui dėl minimaliosios mėnesinės algos padidinimo didinti darbo užmokesčiui dėl pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio padidinimo didinti kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui didinti pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti Vilniaus miesto 815 122 68 519 8 669 1 232
330156
10042
24872
719
513
517144
16759
281117
255
386
46177
43779
35649
456109
39587
22472
699125
29076
33594
36099
765288
788154
322104
570244
661109
39968
22946
187
23164
35588
398131
263104
524123
34896
531146
457103
500101
16962
304103
792105
400132
21680
344158
23457
40478
368110
550134
193119
549112
860123
32494
447125
317
34960
145122
18739
14133
43
20731
–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo
LIETUVOS RESPUBLIKOS 2026 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS Tūkst. Eur Valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pavadinimas Dotacijos paskirties pavadinimas Iš viso Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti 35 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 4 934 iš jų: piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti 6 valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti6
savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui jais patikėjimo teise užtikrinti 3422 savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti 1500 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą 2 206 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei 625 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 302 777 iš jų: socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti 24 762 būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti 10 420 socialinei paramai mokiniams 67 295 socialinėms paslaugoms
186 263 jaunimo teisių apsaugai 1 276 savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti 9 719 pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti 3 042 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 30 982 iš jų: visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti 30 746 neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti 236 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 1 877 540 iš jų: ugdymo reikmėms finansuoti 1 842 990 savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti 32 888
koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti 1 662 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 3 058 iš jų: civilinės būklės aktams registruoti 2 261 valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti
51 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 52 487 iš jų: priešgaisrinei saugai 47 780 gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti 297 civilinei saugai 4 410 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 22 957 iš jų: žemės ūkio funkcijoms atlikti 11 473
valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti 11 484 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti 1 676 IŠ VISO 2 299 277 Lietuvos Respublikos 2026 –2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo
767 766 1.1. Lėšų likučio 2026 m. sausio 1 d. dalis, sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti 119 479 2.
50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus250 2.2.
2.3. 50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus
2.4. 50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus
2.5. Lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą ir kaupiamos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
2.6.
0 2.7. Pajamos, gautos už Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų likutį banko sąskaitose
0 3.1.
0
6.1. Lėšų likučio 2027 m. sausio 1 d. dalis, numatoma radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti
10 128 2.
Fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos 100 2.2. 8 procentai valstybės biudžeto pajamų, gautų iš pelno mokesčio 179 272 2.3. 8 procentai valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 182 051 2.4. Kitos teisėtai gautos lėšos 0 2.5. 2 procentai valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, atėmus pajamas, gautas iš fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokesčio už veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą 157 267 2.6.
Valstybės biudžeto pajamų, gautų iš Lietuvos banko pelno įmokos, dalis, viršijanti 14 milijonų eurų 36 000 2.7. Lėšos iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio 25 000 2.8. Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš saugumo įnašo 80 780 2.9. Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto mokesčio pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalį 39 900 3.
0 2.
Valstybės biudžeto lėšos, nustatytos Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatyme0 2.2. Pajamos, gautos iš surinkto motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio
2.3. Pajamos, gautos pardavus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus konfiskuotas transporto priemones, ar išieškotos lėšos, kai už šiuos pažeidimus Administracinių nusižengimų kodekse nustatytais atvejais išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma800 2.4.
Pajamos, gautos iš sumokėtų baudų, paskirtų pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Kelių eismo taisyklių, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų eismo saugumo sritį reglamentuojančių teisės aktų, krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis taisyklių pažeidimus, kelių naudotojo mokesčio, kelių rinkliavos nesumokėjimą
2.5. Pajamos, gautos iš surinkto mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones
2.6.
0 2.7. Valstybinio kelių fondo valdytojo pajamos, iš jų:
2.7.1. Pajamos, gautos iš kelių naudotojo mokesčio
2.7.2.
0 2.7.3.
Pajamos, gautos iš mokesčio už eismo ribojimą valstybinės reikšmės keliuose 500 2.7.4. Pajamos, gautos iš mokesčio už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis 7 000 2.8. Pajamos už investuotas laikinai laisvas Valstybinio kelių fondo lėšas 0 2.9.
Europos Sąjungos fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 0 2.10. Kitos teisėtai gautos lėšos 0 3.
METAIS VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMŲ 2021 – 2030 METŲ NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTŲ PAŽANGOS UŽDAVINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ REIKŠMĖS
Valstybės veiklos sritis / 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytas uždavinys 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyto uždavinio stebėsenos rodiklis 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyto uždavinio stebėsenos rodiklio reikšmė Faktinė
Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, prieinamomis per Elektroninių valdžios vartų portalą, dalis (proc.) 76,5
75,577
Valstybės institucijų ir įstaigų, kurių informacinių ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūra konsoliduota Valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo valdomoje IRT infrastruktūroje, dalis nuo visų konsolidavimo procese dalyvaujančių institucijų (proc.) 69,5
Vidutinis gyventojų (20–64 m.) užimtumo lygio nuokrypis regionuose (proc. p.) 3,9
3,6 3,5
6.4. Švelninti poveikį klimato kaitai, įskaitant gyvenamųjų ir savivaldybių viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir energijos iš atsinaujinančių išteklių naudojimo skatinimą
6.7. Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą 6.8. Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą Gyventojų, aprūpinamų geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, skaičius 2 408 509 (2024) 2 439 355 2 449 355 2 454 355 Gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, skaičius 2 257 245 (2024) 2 320 041 2 345 041 2 355 040 Lietuvos miškingumas (proc.) 33,9 (2024) 34,2 34,4 34,6 Renovuotų daugiabučių namų skaičius per metus (vnt.)
6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje Atsinaujinančių energijos išteklių dalis nuo bendrojo galutinio energijos suvartojimo (proc.) 35,1
43,3 45,3 Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.) 47,01
72,1 81,4
8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą Neišnaudoto pridėtinės vertės mokesčio potencialo įvertis (proc.) 17,8 (2023)
(pagal Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (CASE) ataskaitą)10 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenys)10 (VMI duomenys)9 (VMI duomenys) Centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ploto pokytis, palyginti su 2021 m., (proc.). (2021 m. administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto apimtis 665 tūkst. kv. metrų) –12,12
–17,6 –20 V
Lietuviškos kilmės prekių (be energetinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (proc. nuo BVP) 54,3
59,9 63,5 Daug žinių reikalaujančių paslaugų eksportas (proc. nuo BVP) 11,5
(2024) 15,7 18,4 21,5
Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą Bendros gynybai skirtos išlaidos (proc. nuo BVP) 3,11 (2024) 5,5 5,5 5,5 Profesinės karo tarnybos karių skaičius (vnt.) 12 401 (2024) 14 425 14 805 15 135 Modernizacijai skiriamų lėšų dalis, palyginti su bendromis gynybai skirtomis išlaidomis, (proc.)
VIEŠASIS SAUGUMAS 10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.)
9294
576063
1.9. Didinti kultūros ir kūrybinių industrijų potencialą ir skatinti kūrybiniu turiniu grįstų naujų produktų ir paslaugų kūrimą
Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus pridėtinė vertė (mln. eurų)
Suteiktų kultūros paso paslaugų skaičius (vnt.)
Fizinių apsilankymų kultūros įstaigose skaičiaus pokytis per metus (proc.)
11
2.2. Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę
2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą 2.6. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse 2.9. Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę Skurdo rizikos lygis (proc.) 21,5 (2024) 19 18,518 Gyventojų užimtumo lygis (20–64 m.) (proc.) 79,2 (2024) 79,3 79,5 79,8 Socialinės priežiūros ir socialinės globos paslaugas gaunančių asmenų dalis nuo bendro su skurdo rizika ar socialine atskirtimi susiduriančių gyventojų skaičiaus (proc.) 17,8 (2024)
TRANSPORTAS IR RYŠIAI 5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą
Valstybinės reikšmės magistralinių kelių, kurių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) reikšmė viršija leistinas ribas, dalis nuo viso valstybinės reikšmės magistralinių kelių ilgio (proc.) 25,47 (2024) 25,2 24,9 24,6 Nutiesta geležinkelių jungtis „Rail Baltica“ (techninis progresas) (proc.) 5,6 (2024)
SVEIKATA 2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą 2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų) 262,79 (2024)210200 190 Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų) 164,14
145
Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą 1.3. Skatinti mokslui imlaus verslo kūrimąsi bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir plėtoti verslumo kultūrą mokslo ir studijų institucijose 3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų (toliau – NMPP) metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.) 4,8 (2025)3 3 2,9 NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių ketvirtokų dalis (proc.) 2,6 (2025) 1,5 1,5 1,5 NMPP metu lietuvių kalbos ir literatūros (skaitymo) patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.) 2,4 (2025) 0,5 0,5 0,5
NMPP metu matematikos patenkinamo pasiekimų lygio nepasiekusių aštuntokų dalis (proc.) 13,1
8,8
8.1. Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą
Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.)155
145144 Asmenų, per 2 metus nuo paleidimo grįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalis (proc.) 30,3
20,5
Oficialios paramos vystymuisi kriterijus atitinkančių vystomojo bendradarbiavimo veiklų finansavimo apimtis, bendrųjų nacionalinių pajamų dalis 0,24
0,26 0,28
Lietuvos ir Lietuvos atstovų, išrinktų į tarptautinių organizacijų vadovaujančias ar ekspertines pareigas, skaičius
1.14. Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą Lietuviškos kilmės perdirbtų žemės ūkio produktų eksportas, dalis nuo viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (proc.) 46 (2024) 45,546 46,5 6.2. Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose Žemės ūkio sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, proc. –10,6 (2023) –10,7 –10,8 –10,9
Žemės ūkio sektoriuje išmetamo NH3 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, proc.
Informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros konsolidavimo procesą planuojama baigti 2026 metais.
2. 2027 ir 2028 metais siekiamos rodiklio reikšmės mažėja dėl pratęsto naujo kvietimo termino (nesurinkus prognozuoto kvietimų skaičiaus) ir atitinkamai nusikeliančio projektų įgyvendinimo termino.3 . 2026–2027 metais numatomas mažesnis skaičius pozicijų, į kurias Lietuva ar jos atstovai galėtų kandidatuoti, taip pat baigiasi tam tikrų pareigų kadencijos.
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas ir uždavinys – užtikrinti valstybės funkcijų vykdymą ir pažangos priemonių įgyvendinimą vidutiniu laikotarpiu.
Įstatymo projektas parengtas įvertinus poreikį valdžios sektoriaus skolą vidutiniu laikotarpiu išlaikyti tvaraus lygio, o valdžios sektoriaus deficitą – žemiau 3 procentų bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) ribos. Kartu atsižvelgiama į poreikį didinti gynybos išlaidas ir vadovaujamasi 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendacija dėl Lietuvos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos [1]
. Šiame dokumente Lietuvai rekomenduojama laikytis 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomenduoto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo, kartu teikiant pakankamą viešųjų paslaugų finansavimą. Kartu Įstatymo projekte atsižvelgiama į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones lieka poreikis padėti Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat įvertinama tai, kad Lietuvos Respublikai gali kilti papildomų ir biudžeto sudarymo metu neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų dalyvaujant Europos Sąjungos (toliau – ES) ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė Daiva Kamarauskienė, tel. +370 659 78 702, el. p. [email protected] ), Fiskalinės politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, tel. +370 606 36 382, el. p. [email protected] ) ir Valstybės iždo departamento (direktorė Rasa Kavolytė, tel. +370 607 92 003, el. p. [email protected] ) specialistai .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Kiekvieniems ateinantiems 3 biudžetiniams metams valstybės, savivaldybių, socialinių fondų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetų rodikliai nustatomi priimant įstatymą.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siekiama ateinantiems 3 biudžetiniams metams patvirtinti valstybės, savivaldybių, socialinių fondų ir PSDF rodiklius atskirai pirmiesiems, antriesiems ir tretiesiems metams: agreguotas konsoliduotojo biudžeto pajamas ir jų paskirstymą pagal biudžetus, agreguotą asignavimų limitą ir jo dalis, tenkančias valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, valstybės socialinių fondų biudžetams ir PSDF biudžetui, taip pat atskirai pirmiesiems, antriesiems ir tretiesiems metams valstybės biudžeto asignavimus pagal asignavimų valdytojus ir ateinantiems biudžetiniams metams – valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodiklius (valstybės biudžeto pajamos, asignavimai, dotacijos savivaldybėms ir kt.).
Lietuvos Respublikos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatyme
2026 ir 2027 metams nustatytas agreguotas asignavimų limitas ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys tikslinamos naudojantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta teise tikslinti tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytus antrųjų ir trečiųjų metų agreguotus asignavimų limitus ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytas agreguotų asignavimų limitų dalis pasikeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybei .
Įstatymo projektu siekiama patvirtinti agreguotas 2026–2028 metų Lietuvos Respublikos konsoliduotojo biudžeto pajamas, kurios yra 35 154 790 tūkst. eurų 2026 metams, 36 440 697 tūkst. eurų 2027 metams ir 37 705 827 tūkst. eurų 2028 metams. Įstatymo projekto 1 priede nurodytos kiekvieno iš konsoliduotąjį biudžetą sudarančių biudžetų visos pajamos pinigų principu ir atskirai išskirti šių biudžetų tarpusavio srautai, siekiant atskleisti tiek realias kiekvieno biudžeto pajamas, tiek tarpusavio srautus. Todėl iš agreguotų konsoliduotojo biudžeto pajamų eliminuota: ü iš savivaldybių biudžetų pajamų – valstybės biudžeto dotacijos savivaldybių biudžetams, kurios sudaro 2 741 611 tūkst. eurų 2026 metais, 2 773 192 tūkst. eurų 2027 metais ir 2 760 102 tūkst. eurų 2028 metais; ü
iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) pajamų – iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos, kurios sudaro 3 878 215 tūkst. eurų 2026 metais (įskaitant 47 820 tūkst. eurų kreditiniam 2024 metų mažų pensijų priemokų įsiskolinimui padengti), 4 245 898 tūkst. eurų 2027 metais ir 4 554 169 tūkst. eurų 2028 metais; ü iš PSDF pajamų – iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos, kurios sudaro 1 292 734 tūkst. eurų 2026 metais, 1 423 953 tūkst. eurų 2027 metais ir 1 571 519 tūkst. eurų 2028 metais.
Įstatymo projektu siekiama patvirtinti 2026–2028 metų agreguotą asignavimų limitą, kuris yra 40 099 872 tūkst. eurų 2026 metams, 40 462 511 tūkst. eurų 2027 metams ir 41 199 739 tūkst. eurų 2028 metams.
Skaičiuojant agreguotą asignavimų limitą, yra eliminuotos iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos šiems biudžetams: ü savivaldybių biudžetams – valstybės biudžeto dotacijos, kurios sudaro 2 741 611 tūkst. eurų 2026 metais, 2 773 192 tūkst. eurų 2027 metais ir 2 760 102 tūkst. eurų 2028 metais; ü VSDF biudžetui – išlaidos, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, kurios sudaro 3 830 395 tūkst. eurų 2026 metais, 4 245 898 tūkst. eurų 2027 metais ir 4 554 169 tūkst. eurų 2028 metais; ü PSDF biudžetui – išlaidos, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, kurios sudaro 1 292 734 tūkst. eurų 2026 metais, 1 423 953 tūkst. eurų 2027 metais ir 1 571 519 tūkst. eurų 2028 metais.
Informacija apie agreguotas konsoliduotojo biudžeto pajamas, kiekvieno biudžeto pajamas, agreguotą asignavimų limitą ir kiekvienam biudžetui tenkančią jo dalį, eliminavus nurodytus srautus tiek iš pajamų, tiek iš asignavimų dalies, pateikiama 1 lentelėje. 1 lentelė. Agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos ir agreguotas asignavimų limitas pagal biudžetus 2026 m. 2027 m. 2028 m.
Valstybės biudžeto pajamos 20 998 252 21 848 653 22 345 291 Savivaldybių biudžetų pajamos 4 634 605 4 948 166 5 204 738 Valstybės socialinių fondų pajamos, iš jų: 6 505 447 6 469 087 6 816 002 VSDF pajamos 6 392 934 6 350 809 6 691 422 Garantinio fondo pajamos 56 002 58 889 62 040 Ilgalaikio darbo išmokų fondo pajamos 56 511 59 389 62 540
PSDF pajamos 4 309 220 4 598 744 4 911 315
Valstybės biudžetui tenkanti asignavimų limito dalis 27 464 010 26 922 263 26 777 059 Savivaldybių biudžetams tenkanti asignavimų limito dalis 4 634 605 4 948 166 5 204 738 Valstybės socialiniams fondams tenkanti asignavimų limito dalis, iš jos: 5 028 665 5 415 064 5 878 146 VSDF tenkanti asignavimų limito dalis 4 956 495 5 327 917 5 768 193 Garantiniam fondui tenkanti asignavimų limito dalis 55 442 68 632 86 966 Ilgalaikio darbo išmokų fondui tenkanti asignavimų limito dalis 16 728 18 515 22 987 PSDF tenkanti asignavimų limito dalis 4 309 220 4 598 744 4 911 315
Prognozuojamų pajamų 2025–2028 metais pagal biudžetus ir prognozuojamų asignavimų pagal biudžetus pokyčiai 2025–2028 metais parodyti atitinkamai 2 ir 3 lentelėse. 2 lentelė. Prognozuojamų pajamų pagal biudžetus pokyčiai 2025–2028 metais Biudžetas 2025 m. (tūkst. eurų) 2026 m. (tūkst. eurų) 2026 m. pokytis, palyginti su 2025 m. (proc.) 2027 m. (tūkst. eurų) 2027 m. pokytis, palyginti su 2026 m. (proc.) 2028 m. (tūkst. eurų) 2028 m. pokytis, palyginti su 2027 m. (proc.) Valstybės 17 978 765 20 998 252 16,8 21 848 653 4,0 22 345 291 2,3 Savivaldybių 6 679 305 7 376 216 10,4 7 721 358 4,7 7 964 840 3,2 Valstybės socialinių fondų, iš jų:
VSDF 8 654 053 10 271 149 18,7 10 596 707 3,2 11 245 591 6,1 Garantinio fondo 53 887
56 002 3,9 58 889 5,2 62 040 5,4 Ilgalaikio darbo išmokų fondo 55 335 56 511 2,1 59 389 5,1 62 540 5,3 PSDF 3 939 769 4 309 220 9,4 4 598 744 6,7 4 911 315 6,8 3 lentelė. Prognozuojamų asignavimų pagal biudžetus pokyčiai 2025–2028 metais Biudžetas 2025 m. (tūkst. eurų) 2026 m. (tūkst. eurų) 2026 m. pokytis, palyginti su 2025 m. (proc.) 2027 m. (tūkst. eurų) 2027 m. pokytis, palyginti su 2026 m. (proc.) 2028 m. (tūkst. eurų) 2028 m. pokytis, palyginti su 2027 m. (proc.) Valstybės 23 100 920 27 464 010 18,9 26 922 263 -2,0 26 777 059 -0,5 Savivaldybių 6 679 305 7 376 216 10,4 7 721 358 4,7 7 964 840 3,2 Valstybės socialinių fondų, iš jų:
VSDF 7 906 367 8 786 890 11,1 9 573 815 9,0 10 322 362 7,8 Garantinio fondo 28 353
55 442 95,5 68 632 23,8 86 966 26,7 Ilgalaikio darbo išmokų fondo 14 969 20 654 38,0 20 742 0,4 22 987 10,8 PSDF 3 939 769 4 309 220 9,4 4 598 744 6,7 4 911 315 6,8 Prognozuojamos savivaldybių asignavimų sumos nurodytos nevertinant skolinimosi galimybių. 3 lentelėje prognozuojami 2027 ir 2028 metų valstybės biudžeto asignavimai nurodyti įvertinus 2026 metams prisiimtus įsipareigojimus ir baigtines priemones.
Planuojama, kad Garantinio fondo išlaidos reikšmingai išaugs 2026 metais lyginant su 2025 metais, atsižvelgiant į tai, kad 2024 metais 12 proc. padaugėjo pradėtų bankrotų (bankroto procedūra vidutiniškai tęsiasi apie 2 metus), be to, 2026 metais iš Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondų lėšų bus finansuojamos aktyvios darbo rinkos priemonės, kurių 2025 metais nebuvo.
Įstatymo projektu siekiama patvirtinti šiuos 2026 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansinius rodiklius: ü valstybės biudžeto pajamas, kurios sudaro 20 998 252 tūkst. eurų, iš kurių 3 684 841 tūkst. eurų yra ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos; ü valstybės biudžeto asignavimus, kurie sudaro 27 464 010 tūkst. eurų, iš jų 3 914 071 tūkst. eurų – ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos; ü Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčių limitą, kuris numatomas (teigiamas) – 7 049 077 tūkst. eurų .
2026 –2028 metų finansinius rodiklius, valstybės biudžeto deficitas kiekvienais 2026 –2028 metų laikotarpio metais turi būti ne blogesnis negu –3,0 procento BVP.
Kartu Įstatymo projektu siekiama patvirtinti valstybės biudžeto asignavimus pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus visiems ateinantiems 3 metams bei 2026–2028 metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų na cionaliniame pažangos plane [2] nustatytų pažangos uždavinių svarbiausių stebėsenos rodiklių faktines bei siektinas reikšmes kiekvieniems ateinantiems 3 biudžetiniams metams.
Įstatymo projektu siekiama patvirtinti 2026 metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius (valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams bei savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio), o antrųjų ir trečiųjų metų prognozuojami savivaldybių rodikliai pateikiami šio aiškinamojo rašto 4 ir 5 prieduose.
Prioritetinės 2026
–2028 metų biudžeto išlaidų kryptys [3] , išlaikant fiskalinį tvarumą, yra: ü šalies ir visuomenės saugumas (virš 5 procentų BVP didinamas finansavimas gynybai, įskaitant lėšas, kurios bus pervestos į Valstybės gynybos fondą); ü socialinis saugumas, apimantis paramą pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms (siūloma didinti pensijas, taip pat kitas socialines išmokas) ir darbuotojų pajamų didinimą (siūloma skirti lėšų minimaliajai mėnesinei algai didinti ir kt.); ü infrastruktūros gerinimas.
Taip pat, siekiant sklandžiai vykdyti biudžetą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti Vyriausybės ir kitų institucijų teises vykdant biudžetą.
Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais iš anksto negalima numatyti konkrečių reikalingų sumų, Finansų ministerijai siūloma suteikti teisę skolintis valstybės vardu išvardytiems ir kitiems konkretiems Įstatymo projekte numatytiems tikslams (pvz., įsipareigojimams, susijusiems su ES politikos įgyvendinimu vykdyti, pagalbai Ukrainai ir Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos, teikti, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, valstybės saugumui ir gynybai, įskaitant priimančiosios šalies paramą, užtikrinti ir panašiais atvejais).
Siekiant sklandžiai vykdyti biudžetą, atsižvelgiant į tai, kad
tam tikros aplinkybės paaiškėja tik biudžetiniais metais ir kai kuriems asignavimų valdytojams iš anksto negalima tiksliai suplanuoti lėšų, Įstatymo projekte siūloma suteikti teises kai kurioms ministerijoms skirti lėšų iš savo asignavimų aplinkybėms paaiškėjus (pvz., Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė skirti lėšų iš savo asignavimų aukštosioms mokykloms (priklausomai nuo studentų skaičiaus), mokykloms, vykdančioms ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai suteikiama teisė skirti lėšų iš savo asignavimų savivaldybėms, jų
socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai plėsti ir (arba) naujai sukurti, atsižvelgiant į savivaldybių poreikius, atsiradusius dėl karinių poligonų ir (arba) karinių teritorijų naudojimo tam tikros savivaldybės teritorijoje, infrastruktūros, kuri reikalinga, kad būtų stiprinamas pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams įgyvendinti ir kt.).
Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, pagal kurią tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme gali būti nustatomos nuostatos dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo ribojimo ir (ar) įsipareigojimų, kuriems vykdyti reikia valstybės biudžeto lėšų, prisiėmimo ribojimo, Įstatymo projektu siūloma Finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Nacionalinei teismų administracijai suteikiama teisė naudoti Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir Norvegijos finansinio mechanizmo techninės paramos ir programų valdymo lėšas tik po to, kai finansų ministras, pasirašius Lietuvos Respublikos ir Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumą dėl 2021–2028 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo ir Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumą dėl 2021–2028 metų Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo, nustatys 2021–2028 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdymo ir kontrolės sistemos Lietuvoje, funkcijų paskirstymą, o koordinavimo institucija raštu patvirtins išlaidų pagrįstumą finansuoti šiomis lėšomis.
Įstatymo projektu siekiama patvirtinti 2026 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatą, 2026 metų Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatą ir 2026 metų Valstybinio kelių fondo sąmatą. Detalūs Įstatymo projektu siekiamų patvirtinti rodiklių paaiškinimai pateikti šio aiškinamojo rašto prieduose, kurie išvardyti šio aiškinamojo rašto 16 punkte ir laikomi šio aiškinamojo rašto sudėtinėmis dalimis.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma .
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priėmus Įstatymo projektą būtų sudaromos palankesnės finansinės galimybės verslui energetikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų, žemės ūkio, aplinkos ir pan. srityse.
8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, galiojančių įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.10 .
Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu neapibrėžiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų.11 .
Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES teisei Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams.12
. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymo projektą:1 ) Vyriausybė paskirstys Valstybės gynybos fondo lėšų sąmatoje patvirtintas metines išlaidas Valstybės gynybos fondo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams;2 ) susisiekimo ministras paskirstys Valstybinio kelių fondo lėšų sąmatoje patvirtintas metines išlaidas Lietuvos Respublikos Valstybinio kelių fondų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytiems tikslams.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.14 .
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Biudžetas“, „savivaldybės biudžetas“, „vidutinės trukmės biudžetas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kartu su šiuo aiškinamuoju raštu teikiami šie aiškinamojo rašto priedai: 2026–2028 metų biudžeto projekto apžvalga (1 priedas), 2026–2028 metų Vyriausybės skolinimosi programa (2 priedas), v alstybės biudžeto
asignavimų valdytojų 2026–2028 metams planuojamos asignavimų darbo užmokesčiui sumos (3 priedas), prognozuojamos savivaldybių biudžetams skiriamų dotacijų 2027 ir 2028 metams sumos (4 priedas), Lietuvos Respublikos 2027–2028 metų savivaldybių biudžetams prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (5 priedas). [1] 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendacija dėl Lietuvos ekonominės, socialinės, užimtumo, struktūrinės ir biudžeto politikos [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ su vėlesnėmis redakcijomis. [3] Daugiau informacijos apie 2026 –2028 metų biudžeto išlaidų kryptis pateikta aiškinamojo rašto 1 priede „2026–2028 metų biudžeto projekto apžvalga“.