P rojektas
d. Nr. Vilnius
2 straipsnio 12 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 12-ąją dalį ir ją išdėstyti taip: „ 12 . Socialinė savivaldybės infrastruktūra – kultūros, švietimo ir mokslo, sveikatos, sporto paskirties statiniai ir (arba) savivaldybės funkcijoms atlikti skirti objektai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas ir socialinis būstas bei savivaldybės būstas, už kurio eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakinga savivaldybės administracija ar jos įgaliota institucija.“ 2 straipsnis : 4 straipsnio 2-os dalies pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2-ąją dalį ir ją išdėstyti taip : „2
. Savivaldybės taryba:1 ) skiria savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorių;2 ) tvirtina savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijus;3 ) tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos komisijos (toliau – Komisija) sudėtį;4 ) tvirtina savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifą (tarifus);5 ) tvirtina savivaldybės strateginį veiklos planą, jo prieduose išdėstytą savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių sąrašą, šių priemonių įgyvendinimo terminus, vykdytojus, lėšų šaltinius, kitą su savivaldybės infrastruktūros plėtra susijusią informaciją (toliau – priemonių planas), savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos (toliau – Programa) lėšų panaudojimo ateinančiais kalendoriniais metais planą ;6
) iki einamųjų metų gegužės 31 dienos tvirtina praėjusių kalendorinių metų Programos lėšų panaudojimo ataskaitą;7 ) nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką, taip pat patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.8 ) nustato atleidimo nuo infrastruktūros plėtros įmokos ar jos dalies kriterijus ir tvarką dėl statinyje numatomų pastatyti ir savivaldybei nuosavybės teise į savivaldybės būsto fondą perduoti savivaldybės būtų ir socialinių būstų arba jų nuomos pagal savivaldybės būsto programą, vertinant planuojamą sukurti ekonominę ir (ar) socialinę naudą savivaldybei (būstų kiekį ir plotą).“
Pakeisti 4 straipsnio 2-ąją dalį ir ją išdėstyti taip :
2. Kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą išmokamos vieną kartą arba mokamos dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 10 metų nuo šios savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) dienos. Kompensacijas už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas savivaldybė privalo išmokėti vieną kartą arba mokėti dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 5 metus nuo šios savivaldybės infrastruktūros perdavimo valdytojui (valdytojams) dienos. Atleidus nuo Infrastruktūros įmokos ar jos dalies mokėjimo, kada plečiamas savivaldybės būsto fondas, kompensacijos nemokamos.
1 .
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Savivaldybės tarybos iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos P rezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
NR. XIII-2895 2, 4 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO NR. XII-121514
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje būsto prieinamumo priemonės pagrinde remiasi į Europos Sąjungos, valstybės ir savivaldybių biudžetų skiriamus finansinius išteklius. Itin maži resursai teikiami būsto įsigijimo paramai, socialinio būsto statybai ir nuomai rinkoje, neleidžia atliepti būsto prieinamumo iššūkių ypač didmiesčiuose. 2023 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai išsamiai apžvelgė Lietuvos būsto prieinamumo problematiką
„Politinės priemonės būsto prieinamumui Lietuvoje užtikrinti“ studijoje. Tarp daugelio neišnaudotų reguliacinių ir fiskalinių priemonių studijoje įvardinami ir rinkos mechanizmai, kuriais savivaldybės galėtų praplėsti savo municipalinio (savivaldybės būsto) programas.
Privataus sektoriaus investicijos dominuoja Lietuvos gyvenamojo būsto sektoriaus plėtroje. Tačiau šios investicijos nesulaukia paklausos signalų iš valstybinių būsto prieinamumo programų. Todėl būstas statomas tik finansiškai pajėgioms grupėms, galinčioms turtą įsigyti nuosavybėn. Lietuva tarp EBPO šalių išsiskiria didžiausia gyvenamosios paskirties NT nuosavybės ir mažiausia NT nuomos statistika. Izoliuotos privataus sektoriaus investicijos į gyvenamąjį būstą nesprendžia savivaldybių būsto prieinamumo iššūkių, nes nesiorientuoja į finansiškai nepajėgias socialines grupes. Tuo tarpu neretai savivaldybės, remiamos Europos Sąjungos fondų, stato atskirus pastatus išskirtinai socialiai remtinoms visuomenės grupėms, taip jas izoliuodamos ir sukurdamos galimas segregacijos ir integracijos problemas.
Šiais įstatymų projektais siekiama suteikti savivaldybėms įrankius kaip rinkos mechanizmais paskatinti privataus sektoriaus investicijomis spręsti savivaldybių būsto prieinamumo problemas. Sukuriant galimybes privataus sektoriaus investicijoms į gyvenamąjį būstą gauti infrastruktūros plėtros įmokų, teisės statyti valstybinėje žemėje lengvatas, tikimasi, jog privataus sektoriaus projektuose atsiras nemaža savivaldybės būsto arba socialinio būsto, kuris liks vystytojų nuosavybėje, bet bus nuomojamas išskirtinai eilėje laukiantiems savivaldybės būsto arba socialinio būsto pretendentams. Alternatyviai dalis pastatyto būsto būtų perleidžiama savivaldybių nuosavybėn.
Pagrindinis parengtų įstatymų projektų tikslas – savivaldybės būstą priskirti savivaldybės socialinei infrastruktūrai ir nustatyti galimybę didinti savivaldybės būsto fondą per savivaldybės infrastruktūros įmokos lengvatą nekilnojamo turto vystytojams, perduosiantiems dalį pastatyto statinio ploto savivaldybės nuosavybei arba nuomojantiems būstus pagal savivaldybės būsto eilę.
Savivaldybės tarybai siūloma nustatyti atskirą tvarką ir kriterijus dėl infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir/ar atleidimo nuo jos tais atvejais, kai
statinyje numatoma pastatyti ir savivaldybei nuosavybės teise į savivaldybės būsto fondą perduoti būstus arba juos nuomoti pagal savivaldybės būsto programą, vertinant planuojamą sukurti ekonominę ir (ar) socialinę naudą savivaldybei (būstų kiekį ir plotą).
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Simonas Gentvilas
projekte aptarti teisiniai santykiai:
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas šiuo metu nustato, kad socialinė savivaldybės infrastruktūra – tai kultūros, švietimo ir mokslo, sveikatos, sporto paskirties statiniai ir (arba) savivaldybės funkcijoms atlikti skirti objektai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas. Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 4-ojo str. 2-a dalis nustato savivaldybės tarybos pareigas ir reglamentuoja, kad be kitų pareigų, savivaldybės taryba
nustato savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarką, taip pat patvirtina kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, kada savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Teikiamais įstatymų projektais siūloma plėsti socialinės savivaldybės infrastruktūros sąvoką papildant, kad savivaldybės socialinei infrastruktūrai yra priskiriamas savivaldybės būstas ir socialinis būstas, taip pat siūloma papildyti pareiga savivaldybės tarybai nustatyti atskirą tvarką ir kriterijus dėl infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir/ar atleidimo nuo jos tais atvejais, kai
statinyje numatoma pastatyti ir savivaldybei nuosavybės arba nuomos teise į savivaldybės būsto fondą perduoti savivaldybės būstus arba socialinius būstus, vertinant planuojamą sukurti ekonominę ir (ar) socialinę naudą savivaldybei (būstų kiekį ir plotą). Tokiu būdu siekiama skatinti nekilnojamojo turto vystytojus įsitraukti į problemos, susijusios su savivaldybės būsto trūkumu, sprendimą, siūlant dalį statomo objekto ploto numatyti savivaldybės ir socialinių būstų įrengimui ir jų perdavimui savivaldybei nuosavybės arba nuomos teise į savivaldybės būsto fondą atitinkamai pasiūlant infrastruktūros įmokos lengvatą šią įmoką sumažinant ar visiškai atleidžiant nuo jos mokėjimo.
Priėmus įstatymų projektus, tikimasi sudaryti palankias sąlygas savivaldybės socialinio būsto fondo augimui ir būsto prieinamumui pažeidžiamoms grupėms, tikimasi laukiančiųjų savivaldybės ir socialinio būsto eilių mažėjimo, socialinių paslaugų būsto aspektu poreikio užtikrinimo.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
korupcijai:
Priėmus įstatymų projektus, įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
Įstatymų projektų įgyvendinimas sudarytų palankesnes sąlygas nekilnojamo turto vystytojams įgyvendinti projektus ir dalinai sumažintų projekto įgyvendinimo išlaidas, susijusias su infrastruktūros įmoka pastarosios nemokant, jei vystytojas dalį statomo objekto ploto perduotų savivaldybės nuosavybei į socialinio būsto fondą.
strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymų projektais neapibrėžiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11.
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, ES dokumentams.
kada juos turėtų priimti: Savivaldybių taryboms iki
nuo infrastruktūros plėtros įmokos ar jos dalies kriterijus ir tvarką dėl statinyje numatomų pastatyti ir savivaldybei nuosavybės teise į savivaldybės būsto fondą perduoti socialinių būstų, vertinant planuojamą sukurti ekonominę ir (ar) socialinę naudą savivaldybei (būstų kiekį ir plotą).“ 13.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomas lėšų poreikis nenumatomas.
Rengiant Įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„socialinis būstas“, „savivaldybės būstas“ „socialinio būsto fondas“, „infrastruktūros
įmoka“.
Nėra