Projektas
2025 m. d. Nr.
Papildyti 5 straipsnį 3 dalimi: „
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos arba įstaigos įgyvendina lygių galimybių politiką pagal įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
¹
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Parengti šie įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektas;
2) Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo Nr.XIII-700 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr.IX-1826 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr.VIII-947 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai).
Įstatymų projektai parengti siekiant sudaryti galimybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotoms institucijoms arba įstaigoms įgyvendinti valstybės politiką atitinkamose socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavestose valdymo srityse pagal įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją. 2021–2027 Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis finansuojami didelės apimties, kompleksiški, sisteminio pobūdžio, reikalaujantys aukštos projektų vadybos kompetencijos, efektyvaus valdymo ir srities, kurioje jie įgyvendinami, išmanymo reikalaujantys projektai.
Vadovaujantis Strateginio valdymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika), 135 punktu, atsižvelgiant į projektų pobūdį ir siekiamą rezultatą, projektų atranka gali būti organizuojama šiais būdais: konkurso, planavimo, tęstinės atrankos .
Konkurso būdas taikomas, kai yra daug (daugiau nei vienas) projektų vykdytojų, galinčių ir turinčių teisę įgyvendinti numatytas pažangos priemonių veiklas ir galinčių prisidėti prie pažangos priemonės įgyvendinimo ir joje numatytų rezultatų pasiekimo, o intervencijos poreikis bei finansavimo ištekliai yra riboti, todėl siekiama finansuoti tik geriausiai atrankos kriterijus atitinkančius projektus pagal iš anksto nustatytas finansavimo sąlygas.
Planavimo būdas taikomas projektams, kuriais įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos funkcijos ir veiklos, kurie priskirtini valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms ar jų kontroliuojamiems juridiniams asmenims ir kuriais tiesiogiai prisidedama prie pažangos priemonės įgyvendinimo ir joje numatytų rezultatų pasiekimo.
Tęstinės atrankos būdas taikomas, kai yra daugiau nei vienas projektų vykdytojas, turintis teisę vykdyti numatytas nesudėtingas vienarūšes pažangos priemonės veiklas ir galintis prisidėti prie pažangos priemonės įgyvendinimo ir jos stebėsenos rodiklių pasiekimo, arba kai finansuojamos nesudėtingos vienarūšės pažangos veiklos, o šių veiklų projektai tarpusavyje nekonkuruoja.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki 2028 metų planuoja pradėti vykdyti 2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis finansuojamų projektų šiose srityse: socialinių paslaugų teikimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos, moterų ir vyrų lygių galimybių, lygių galimybių ir šeimos stiprinimo.
Siekiant užtikrinti projektų įgyvendinimo metu sukurtų rezultatų tvarumą, sumažinti korupcijos ir
(ar) pažeidimų riziką, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių lėšų praradimo riziką dėl galimo netinkamo jų panaudojimo, įgyvendinti socialines inovacijas,
šiuos projektus racionaliausia būtų vykdyti planavimo būdu, pvz., pavedant juos vykdyti kuriai nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžiai institucijai arba įstaigai, pvz., Europos socialinio fondo agentūrai (toliau – ESFA), kurios savininkės teises ir pareigas įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Europos socialinio fondo agentūros savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“) arba kitai reikiamas kompetencijas ir gebėjimus turinčiai įstaigai
yra viešoji įstaiga, kurios vienas iš veiklos tikslų, nurodytų Europos socialinio fondo agentūros įstatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
2025 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. A1-228 „Dėl Europos socialinio fondo agentūros įstatų patvirtinimo“ (toliau – ESFA įstatai), yra tenkinti viešuosius interesus dalyvaujant Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų programų administravime, įgyvendinime ir (ar) vykdant projektus ir
(ar) jungtinius projektus (8.1 papunktis). Vadovaujantis ESFA įstatų 6 punktu, ESFA veikia visose socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavestose valdymo srityse, visose sveikatos apsaugos ministrui pavestose valdymo srityse, taip pat finansų ministrui pavestose viešųjų finansų valdymo, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos investicijų srityse.
Tačiau susiduriama su problema, kadangi pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti:
1) įstatymu, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei, arba
2) Vyriausybės nutarimu, priimamu įgyvendinant įstatymų, nuostatas, kai tame Vyriausybės nutarime nurodoma veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga ir jai nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.
Įstatymų projektų tikslas – sudaryti teisines galimybes Vyriausybės įgaliotoms institucijoms arba įstaigoms įgyvendinti valstybės politiką atitinkamose socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavestose valdymo srityse pagal įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją. Įstatymų projektų uždaviniai – pakeisti L ietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymą, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą ir juose
įtvirtinti nuostatą, suteikiančia teisę Vyriausybei įgalioti institucijas arba įstaigas įgyvendinti socialinių paslaugų teikimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos, moterų ir vyrų lygių galimybių, lygių galimybių ir šeimos stiprinimo politiką pagal įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Karolis Podolskis.
yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis Strateginio valdymo metodikos
būdas taikomas projektams, kuriais įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos funkcijos ir veiklos, kurie priskirtini valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms ar jų kontroliuojamiems juridiniams asmenims ir kuriais tiesiogiai prisidedama prie pažangos priemonės įgyvendinimo ir joje numatytų rezultatų pasiekimo.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymu, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei arba Vyriausybės nutarimu, priimamu įgyvendinant įstatymų, nuostatas, kai tame Vyriausybės nutarime nurodoma veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga ir jai nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra galimybės
Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis finansuojamus projektus socialinių paslaugų teikimo, smurto artimoje aplinkoje prevencijos, moterų ir vyrų lygių galimybių, lygių galimybių ir šeimos stiprinimo srityse vykdyti planavimo būdu.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siūloma pakeisti Socialinių paslaugų įstatymą, Šeimos stiprinimo įstatymą, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, Lygių galimybių įstatymą ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, nustatant, kad Vyriausybės įgaliotos institucijos arba įstaigos įgyvendina valstybės politiką atitinkamose valdymo srityse pagal įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.
Įtvirtinus tokią nuostatą aukščiau nurodytuose įstatymuose, atsirastų teisinė galimybė Vyriausybei savo nutarimu įgalioti institucijas arba įstaigas vykdyti projektus planavimo būdu ir taip užtikrinti šių projektų įgyvendinimo metu sukurtų rezultatų tvarumą, sumažinti korupcijos ir (ar) pažeidimų riziką, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių lėšų praradimo riziką dėl galimo netinkamo jų panaudojimo, teikti ekspertinę pagalbą įgyvendinant socialines inovacijas. Priėmus siūlomus Įstatymų projektus, Vyriausybė pagal poreikį, savo nutarimais galės konkrečiai institucijai arba įstaiga suteikti įgaliojamus įgyvendinti valstybės politiką atitinkamoje valdymo srityje, nurodydama konkrečias funkcijas, kurias ši institucija arba įstaiga turi vykdyti.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir sumažins prielaidas korupcijai.
Įstatymų projektai neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
projektų atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektais siūlomas nuostatas į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai atitinka Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektais naujų sąvokų apibrėžti nesiūloma.
projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įgyvendindama priimtus įstatymus, Vyriausybė, prireikus, nutarimais įgalios institucijas arba įstaigas vykdyti įstatymuose nustatytą politiką pagal įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją .
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymus įgyvendinant papildomų lėšų neprireiks, sutaupyti lėšų neplanuojama.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus konsultuotasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „ Vyriausybės įgaliota institucija “, „ Vyriausybės įgaliota įstaiga“, „valstybės politika“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Panašus teisinis reguliavimas, kuomet
institucijos arba įstaigos Vyriausybės įgaliojamos įgyvendinti valstybės politiką atitinkamose srityse, yra numatytas Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme Nr. VIII-935 ir Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme Nr. XIII-1414.