NAUJA REDAKCIJA nuo 2016 10 01 Projektas
valstybės ir tarnybos paslapčių ĮSTATYMO NR. VIII-1443 pakeitimo
1. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „
29. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5 .
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, aviacijos saugumo srityje veikiantiems subjektams, kuriems atliekant įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas būtina susipažinti su įslaptinta informacija, tokią informaciją naudoti, įslaptinta informacija perduodama nesudarant įslaptinto sandorio, tačiau šio įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta tvarka įvertinus jų patikimumą ir išdavus tiekėjo patikimumo pažymėjimą ar įvertinus jų atitiktį įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams. Šioje dalyje nurodytiems subjektams taikomi šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir 9 punktuose nustatyti reikalavimai. “
1
. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 24 punktą ir jį išdėstyti taip: „24 ) informacija, susijusi su įslaptintais žvalgybos pareigūnais, rezervo žvalgybos pareigūnais ir žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais, apie jiems taikomas specialiąsias garantijas;“.2 . Pakeisti 7 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, taip pat Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių struktūrą ir atrankos, mokymo bei veiklos metodus;“.
1 . Pakeisti 11 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) nustato asmenų, pretenduojančių gauti ar turinčių leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir asmenų, turinčių leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pakartotinio , papildomo bei Įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje nurodyto tikrinimo ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarką; “.2 .
Papildyti 11 straipsnį 12 punktu: „12 ) nustato detalių įslaptinamos informacijos sąrašų rengimo tvarką ir pareigybių, susijusių su didelėmis grėsmėmis įslaptintos informacijos saugumui, sąrašų sudarymo kriterijus. “
1. Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 3 dalies 8 punktą.
2. Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 3 dalies 14
punktą.
3. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15 ) paslapčių subjektų teikimu priima sprendimus dėl galimybės baigti įslaptinto sandorio vykdymą šio įstatymo septintajame skirsnyje nurodytais atvejais .“
4. Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 3 dalies 16 punktą.
1. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Paslapčių subjektai sudaro pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, sąrašą. Jame nurodomas paslapčių subjekto, paslapčių subjektui pavaldžios ar jo reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės, taip pat jos padalinio, kurio struktūroje yra pareigybė, pavadinimas, pareigybės pavadinimas ir aukščiausia įslaptintos informacijos, su kuria asmenys, einantys sąraše nurodytas pareigas, gali dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma.“
2. Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Paslapčių subjektuose, paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, disponuojančiose Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, turi būti sudarytas sąrašas asmenų, kuriems yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Šiame sąraše turi būti nurodoma aukščiausia įslaptintos informacijos, su kuria asmeniui yra leidžiama dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma, leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija registracijos numeris, išdavimo data ir galiojimo terminas arba sprendimo suteikti teisę
dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, data ir numeris. “
3. Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 6 dalį.
1. Krašto apsaugos ministras įtraukia Lietuvos šaulių sąjungą į pagal šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalį tvirtinamą paslapčių subjektui pavaldžių ar jo reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, sąrašą.2
. Už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja Lietuvos šaulių sąjunga, apsaugos organizavimą ir būklę atsako Krašto apsaugos ministerija, o už įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą – Lietuvos šaulių sąjungos vadas. Krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu paskiriamas už įslaptintos informacijos apsaugą Lietuvos šaulių sąjungoje atsakingas asmuo. Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo sudaro sąrašą Lietuvos šaulių sąjungos pareigybių, kurioms nustatomas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kuriame nurodomi Lietuvos šaulių sąjungos pareigybių, kurias
užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pavadinimai, padalinių, kurių struktūroje yra pareigybės, pavadinimai ir aukščiausia įslaptintos informacijos, su kuria asmenys, einantys sąraše nurodytas pareigas, gali dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma . Už patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą atsako šaulys, kuriam tokia informacija patikėta.
3. Krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo
sudaro sąrašą Lietuvos šaulių sąjungos narių, kuriems yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Šiame sąraše turi būti nurodoma aukščiausia įslaptintos informacijos, su kuria asmeniui leidžiama dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma, leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija registracijos numeris, išdavimo data ir galiojimo terminas arba sprendimo suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, data ir numeris.
4. Lietuvos šaulių sąjungai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo
nuostatos, reguliuojančios įslaptintos informacijos žymėjimą, įslaptinimą, saugojimą, naudojimą, išslaptinimą, administravimą ir apsaugos įgyvendinimą Krašto apsaugos ministerijai pavaldžiose ar jos reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kuriose dirbama su įslaptinta informacija.“
Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 81 dalį.
1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Paslapčių subjekto darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, šauliams – krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Paslapčių subjekto vadovui teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo, kai vadovą į pareigas skiria kolegialus subjektas, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Ši teisė suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo arba iki renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos.
Išleistam į atsargą ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui iki jo išleidimo į atsargą ir paskyrimo į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, lieka galioti iki jo atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos.
P
aslapčių subjekto sudarytų personalinės sudėties kolegialių darinių, pvz.: komisijų, darbo grupių, tarybų, komitetų, kolegijų ir pan., nariams ar paslapčių subjekto pakviestiems ekspertams (toliau kartu – kolegialaus darinio narys ar pakviestas ekspertas), kurie nėra paslapčių subjekto darbuotojai ir kuriems nėra suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia kolegialų darinį sudariusio ar ekspertą pakvietusio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Ši teisė suteikiama iki kolegialaus darinio nario ar pakviesto eksperto įgaliojimų laiko pabaigos.“2
. Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Jeigu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neteko galios nutraukus asmens darbo (tarnybos) santykius, atleidus iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve arba pasibaigus renkamų ar skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikui, arba šio įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju, teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, asmeniui iš naujo suteikiama be tikrinimo, jeigu nuo dienos, kurią leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neteko galios, nepraėjo 12 mėnesių ir nuo paskutinio asmens tikrinimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo nepraėjo 10 metų.“
3. Papildyti 16 straipsnį 7 dalimi: „
7. Sprendimai dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikimo ar panaikinimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7
. Jeigu leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neteko galios vadovaujantis šio įstatymo 20 straipsnio 11 dalimi arba šio įstatymo 35 straipsnio 6 dalimi, naujas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui išduodamas neatliekant patikrinimo, jeigu nuo dienos, kurią leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neteko galios, nepraėjo 12 mėnesių ir iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto termino pabaigos liko ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Asmeniui išduodamo naujo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminas negali būti ilgesnis už anksčiau išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimo terminą, o slaptumo žyma negali būti aukštesnė, negu buvo išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
“
1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Paslapčių subjekto vadovui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo (kai vadovą į pareigas skiria kolegialus subjektas, leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda kolegialaus subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo). Savivaldybių merams leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda asmens tikrinimą atliekanti institucija. Šauliams leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.
Kolegialaus darinio nariams ar pakviestiems ekspertams, kurie nėra paslapčių subjekto darbuotojai ir kuriems nėra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda kolegialų darinį sudariusio ar ekspertą pakvietusio paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir aukščiausia įslaptintos informacijos, su kuria dirbs ar susipažins kolegialaus darinio narys ar pakviestas ekspertas, žyma nurodoma paslapčių subjekto sprendime sudaryti kolegialų darinį ar pakviesti ekspertą.“2 . Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, atliekamas saugumo instruktažas. Saugumo instruktažas taip pat atliekamas išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, jeigu asmens einamos ar pretenduojamos eiti pareigos yra susijusios su didelėmis grėsmėmis įslaptintos informacijos saugumui. Saugumo instruktažą atlieka už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo, kurį asmens patikrinimą atliekanti institucija instruktuoja apie grėsmes įslaptintos informacijos saugumui. “
1 . Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2
) dėl asmens padaryto darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista; “.
2. Pakeisti 20 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11
. Jeigu su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas arba asmuo išbraukiamas iš žvalgybos pareigūnų rezervo, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos arba asmens išbraukimo iš žvalgybos pareigūnų rezervo dienos. Išleistam į atsargą ir į tarnybą aktyviajame kariuomenės personalo rezerve paskirtam kariui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo kario atleidimo iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve dienos. Šauliui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo šaulio išstojimo ar pašalinimo iš Lietuvos šaulių sąjungos dienos. K
olegialaus darinio nariui ar pakviestam ekspertui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo kolegialaus darinio nario ar pakviesto eksperto įgaliojimų laiko pabaigos. Visais šioje dalyje numatytais atvejais sprendimas panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nepriimamas.“
3. Pakeisti 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavęs subjektas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio leidimo panaikinimo dienos apie tai informuoja Valstybės saugumo departamentą, asmens tikrinimą atlikusią instituciją ir asmenį, kurio leidimas panaikintas. Paslapčių subjektas ar tiekėjas
iki kiekvieno mėnesio pabaigos informuoja Valstybės saugumo departamentą ir asmens tikrinimą atlikusią instituciją apie šio straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais netekusius galios leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. “
.
1. Pakeisti 22 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) atlieka saugumo instruktažus ( pasirašytinai supažindina su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, informuoja apie atsakomybę už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą bei apie grėsmes įslaptintos informacijos saugumui )
asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikus teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir vėliau ne rečiau kaip kartą per metus.“
2. Pripažinti netekusiu galios 22 straipsnio 8 punktą.
1. Pakeisti 30 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1 ) Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, jeigu vertinamos krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų tiekėjų, Lietuvos šaulių sąjungos patalpos ir teritorijos, išskyrus šios dalies 11 punkte nurodytus atvejus; “.
2. Papildyti 30 straipsnio 4 dalį 11 punktu: „11
) krašto apsaugos ministro įgalioti krašto apsaugos sistemos institucijų ar Lietuvos šaulių sąjungos padaliniai, jeigu vertinamos krašto apsaugos sistemos institucijų, jų tiekėjų ar Lietuvos šaulių sąjungos patalpos ir teritorijos, kuriose bus dirbama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“;“.
1. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Paslapčių subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisę sudaryti įslaptintus sandorius. Paslapčių subjektai gali pavesti sudaryti įslaptintus sandorius savo padaliniams, paslapčių subjektui pavaldžioms ar jo reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms, įmonėms. “2 . Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 .
Įslaptintas sandoris
gali būti sudarytas tik su tiekėju, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka yra išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas, tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba su tiekėju, kuris atitinka įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimus, išskyrus šio straipsnio 21
Lietuvos Respublikoje paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu įslaptintas sandoris gali būti sudarytas su tiekėju, kuriam nėra išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas, tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, išskyrus įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“
, arba su tiekėju, kurio darbuotojams nėra išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, išskyrus informaciją, žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, arba kuris neatitinka įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų . Paslapčių subjektas turi užtikrinti, kad tiekėjo darbuotojams prieš pradedant dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija būtų atliktas saugumo instruktažas, o užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą būtų mutatis mutandis taikomos šio straipsnio ir šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalies nuostatos.“
4. Pakeisti 33 straipsnio 8 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7
) per 5 darbo dienas nuo įslaptinto sandorio sudarymo pranešti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančiai institucijai apie tokio sandorio sudarymą ir sandorio pabaigos datą, taip pat nurodyti įslaptintos informacijos, kuri sandorio vykdymo metu bus perduodama ar sukuriama, aukščiausią slaptumo žymą ir tai, ar sandorio vykdymo metu tiekėjas savo patalpose saugos įslaptintą informaciją ir ar tokią informaciją rengs savo ĮIRIS. “
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
patikimumo pažymėjimo išdavimas
1. Tiekėjai, siekiantys gauti tiekėjo patikimumo pažymėjimą, kreipdamiesi į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, privalo pateikti:1 ) prašymą inicijuoti tiekėjo tikrinimo procedūrą;2
) tiekėjo užpildytą Vyriausybės nustatytos formos įslaptintų sandorių saugumo klausimyną;3 ) tiekėjo administracijos vadovo, finansinę apskaitą tvarkančio asmens ir finansinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovo (jeigu tiekėjas turi finansinę apskaitą tvarkantį padalinį) ar tikrinamo tiekėjo finansinę apskaitą tvarkančio kito asmens, už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingų asmenų, juos pavaduojančių asmenų ir darbuotojų ar įgaliotų asmenų, kurie dalyvaus rengiant ir teikiant komercinius pasiūlymus paslapčių subjektams dėl įslaptintų sandorių sudarymo, ir tiekėjo darbuotojų, kurie įslaptinto sandorio metu dirbs ar susipažins su įslaptinta informacija, užpildytus Vyriausybės nustatytos formos klausimynus;4
) informaciją, reikalingą patalpoms, kuriose numatoma dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti, įvertinti dėl jų pripažinimo tinkamomis dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti;5 ) informaciją, reikalingą įteisinti ĮIRIS.
2. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, neteikiama ir tiekėjo patalpos nėra tikrinamos, jeigu įslaptintas sandoris bus vykdomas paslapčių subjekto patalpose. Informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, neteikiama ir tiekėjo naudojamos ĮIRIS nėra tikrinamos, jeigu vykdant įslaptintą sandorį bus naudojamos paslapčių subjektui priklausančios ĮIRIS arba ĮIRIS iš viso nebus naudojamos.3
. Sprendimas dėl tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo inicijuoti tiekėjo tikrinimo procedūrą dienos. Jeigu iš institucijų ar specialistų tikrinimui atlikti reikalingos informacijos ar išvadų negauta, šis terminas pratęsiamas Valstybės saugumo departamento vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Jeigu nėra priimtas sprendimas dėl leidimo naudoti ĮIRIS išdavimo, tiekėjo tikrinimo terminas gali būti pratęsiamas iki šio sprendimo priėmimo dienos.
4. Tiekėjo patikimumo pažymėjimus, įvertinęs įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos išvadą, išduoda Valstybės saugumo departamentas.
5. Tiekėjo patikimumo pažymėjimai išduodami terminuotam laikotarpiui:1
) 3 metams – patikimumo pažymėjimas, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama;2 ) 5 metams – patikimumo pažymėjimas, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“ ar „Konfidencialiai“, tokia informacija bus patikėta, naudojama ar sukuriama.
6. Jeigu panaikinamas tiekėjui išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas arba pasibaigia šio dokumento galiojimo terminas, išskyrus atvejus, kai iki šio dokumento galiojimo termino pabaigos tiekėjui yra išduotas naujas tiekėjo patikimumo pažymėjimas, šio įstatymo
išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios. “
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Vertinant tiekėjo, pretenduojančio gauti tiekėjo patikimumo pažymėjimą, patikimumą, yra tikrinama:1 ) tiekėjo kapitalo ir valdymo struktūra, kapitalo kilmė, savininkai ir teisinė registracija;2 ) tiekėjo darbuotojų, savininkų ar valdymo organų narių padarytos nusikalstamos veikos;3
) tiekėjo verslo ryšiai, tiekėjo – juridinio asmens patronuojamosios įmonės, tiekėjo – juridinio asmens dalyvių, turinčių ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, tiekėjo vadovo, tiekėjo valdymo organo narių, finansinę apskaitą tvarkančio asmens ir finansinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovo (jeigu tiekėjas turi finansinę apskaitą tvarkantį padalinį) ar finansinę apskaitą tvarkančio kito asmens (toliau – tiekėjas ar su juo susiję asmenys)
ryšiai su asmenimis, turinčiais teistumą už nusikalstamas veikas, padarytas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmenimis, kuriems taikomos organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą, ryšiai su užsienio valstybių saugumo ir (ar) žvalgybos tarnybomis, kurių veikla yra priešiška Lietuvos valstybės interesams;4 ) šio įstatymo 31 ir 42 straipsniuose nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų įgyvendinimas;5 ) šio įstatymo
atitiktis šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti.
2. Šio įstatymo
, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo tikrina ir jiems tokius leidimus išduoda Valstybės saugumo departamentas.
3. Kai krašto apsaugos sistemos institucijos sudaro įslaptintus sandorius su Lietuvos šaulių sąjunga, šaulius dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo tikrina Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, o leidimus išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.4
. Tiekėjo patalpas, kuriose numatoma dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti, vertina ir leidimą tokiose patalpose dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti išduoda šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos.
5. Tiekėjo ĮIRIS, kuriose numatoma apdoroti įslaptintą informaciją ar kuriomis numatoma tokią informaciją perduoti, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos prašymu vertina ir leidimus naudoti ĮIRIS išduoda Saugumo priežiūros tarnybos funkcijas vykdanti institucija arba žinybinė saugumo priežiūros tarnyba.
6. Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija, atlikdama tiekėjo patikimumo vertinimą, turi teisę neatlygintinai gauti visą informaciją, susijusią su tiekėjo, šio įstatymo
patikimumo įvertinimu, iš valstybės informacinių išteklių, valstybės, savivaldybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
patikimumo pažymėjimo neišdavimo sąlygos
1. Tiekėjo patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad:1 ) tiekėjas yra registruotas ne Lietuvos Respublikoje;2 ) tiekėjas, teikdamas šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pateikė suklastotus, melagingus duomenis arba nuslėpė duomenis, galinčius turėti įtakos vertinant tiekėjo patikimumą;3 ) tiekėjas veikia mažiau negu 6 mėnesius;4
) tiekėjas ar su juo susiję asmenys buvo nuteisti už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, nepaisant to, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas;5 ) dėl tiekėjo per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis už tyčines nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valdymo tvarkai arba su tiekėju susiję asmenys turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už šias veikas;6 ) turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra susiję su teroristų finansavimu;7
) turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra bendradarbiavę, bendradarbiauja ar palaiko ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba arba su asmenimis, bendradarbiaujančiais ar palaikančiais ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ir (ar) saugumo tarnyba, jeigu toks bendradarbiavimas ar ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui;8 ) turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas ar su juo susiję asmenys atliko veiksmus, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, tarptautinėms sankcijoms, įgyvendinamoms pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą;9
) turima duomenų, patvirtinančių, kad tiekėjas, tiekėjo – juridinio asmens patronuojamoji įmonė, tiekėjo – juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, per pastaruosius 3 metus buvo pažeidę Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo reikalavimus;10 ) asmenys, nurodyti šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte, neatitinka bent vienos šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti ir jų negalima pakeisti kitais asmenimis;11 ) tiekėjo –
juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų dalyvių susirinkime, yra registruotas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybėse narėse, ne valstybėse, pasirašiusiose Europos ekonominės erdvės sutartį, arba ne valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika sudariusi sutartį dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija nepriėmė sprendimo dėl tokio tiekėjo patikimumo pažymėjimo išdavimo;12 ) tiekėjas nėra įvykdęs šio įstatymo 31 ir 42 straipsniuose nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo reikalavimų;13
) tiekėjui dėl jo kaltės anksčiau buvo atsisakyta išduoti tiekėjo patikimumo pažymėjimą, buvo panaikintas išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas ir nėra pašalintos tokio pažymėjimo neišdavimo arba panaikinimo priežastys;14 ) tiekėjo patikimumo vertinimo metu surinkti faktai kelia abejonių dėl tiekėjo patikimumo užtikrinant įslaptintos informacijos saugumą.2
. Jeigu tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu, tiekėjo patikimumo įvertinimo procesas sustabdomas tol, kol pradėtas ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo yra išteisinamas dėl šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla yra nutraukiama.
3. Valstybės saugumo departamento sprendimai neišduoti tiekėjo patikimumo pažymėjimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo sustabdymas, tiekėjo patikimumo pažymėjimo panaikinimas
1. Išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimas sustabdomas, kai tiekėjas ar su juo susiję asmenys yra įtariami ar kaltinami šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymu.
2. Išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas panaikinamas, kai:1 ) tiekėjas ar jo darbuotojas pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir tai lėmė tiekėjui patikėtos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą arba sukėlė įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmę;2 ) paaiškėja bent viena šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė.3
. Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas aplinkybes gavimo ar paaiškėjimo dienos priima sprendimą sustabdyti tiekėjo patikimumo pažymėjimo ir šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenim s išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimą arba panaikinti tiekėjo patikimumo pažymėjimą ir apie tai informuoja tiekėją, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų ir nebaigtų vykdyti įslaptintų sandorių.4
. Įslaptintą sandorį sudaręs paslapčių subjektas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo informacijos apie tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos sustabdo sudaryto įslaptinto sandorio vykdymą, o gavęs informaciją apie tiekėjo patikimumo pažymėjimo panaikinimą, per šioje dalyje numatytą terminą nutraukia sudarytą įslaptintą sandorį arba kreipiasi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją dėl leidimo baigti vykdyti sandorį.5
. Sustabdžius tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą, panaikinus tiekėjo patikimumo pažymėjimą arba pasibaigus tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimo terminui, sudaryto įslaptinto sandorio vykdymas gali būti nestabdomas arba sudarytas įslaptintas sandoris gali būti nenutraukiamas (išskyrus atvejus, kai nustatomos šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 9 punktuose nurodytos aplinkybės), jeigu įslaptintas sandoris yra vykdomas ir žala dėl įslaptinto sandorio sustabdymo ar nutraukimo būtų neproporcingai didesnė negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Sprendimą leisti baigti vykdyti įslaptintą sandorį, susijusį su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, priima ir apie tai paslapčių subjektą informuoja Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo paslapčių subjekto kreipimosi dėl leidimo baigti vykdyti sandorį gavimo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje numatytas terminas sustabdomas iki Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo gavimo paslapčių subjekte dienos.
6. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo asmuo išteisinamas dėl šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymo, ar baudžiamoji byla nutraukiama, Valstybės saugumo departamentas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo ar paaiškėjimo dienos priima sprendimą atnaujinti tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo ir šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims
išduotų leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimą ir apie tai informuoja tiekėją, įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų įslaptintų sandorių, kurių vykdymas yra sustabdytas.
7. Valstybės saugumo departamento sprendimai s ustabdyti tiekėjui išduoto tiekėjo patikimumo pažymėjimo galiojimą, panaikinti išduotą tiekėjo patikimumo pažymėjimą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams įvertinimas,
įslaptintų sandorių, kurių metu bus dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nutraukimas
1. Vertinant tiekėjo atitiktį įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams, tikrinama:1 ) šio įstatymo 31 ir 42 straipsniuose nustatytų įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų įgyvendinimas;2 ) ar šio įstatymo
neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.2 . Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija, atlikdama tiekėjo atitikties įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams vertinimą, turi teisę neatlygintinai gauti visą informaciją, susijusią su tiekėjo,
šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmenų patikimumo įvertinimu, iš valstybės informacinių išteklių, valstybės, savivaldybės institucijų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų.
3. Tiekėjai, kreipdamiesi į įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją dėl atitikties įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams , įvertinimo, privalo pateikti:1 ) šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5 punktuose nurodytą informaciją (tais atvejais, kai įslaptinto sandorio vykdymo metu bus dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija tiekėjo patalpose ir (ar) tiekėjo ĮIRIS);2 ) šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmenų prašymus
suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir kitą informaciją, reikalingą patikrinimui dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo atlikti.
4. Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ne suteikiama šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims:1 ) jeigu jie yra tiekėjo, kuris registruotas ne Lietuvos Respublikoje, darbuotojai;2 ) jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad jie atitinka bent vieną iš šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.5
. Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos sprendimą dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo asmens prašymo suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gavimo dienos.
Jeigu iš institucijų ar specialistų tikrinimui atlikti reikalingos informacijos ar išvadų negauta, šis terminas pratęsiamas įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
6. Š io įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims t
eisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikiama 5 metams.
7. Įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimus atitinkančiu laikomas tiekėjas, kuris turi šio įstatymo 36 straipsnio 4 ir (ar) 5 dalyse nurodytus leidimus (tais atvejais, kai įslaptinto sandorio vykdymo metu bus dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija tiekėjo patalpose ir (ar) tiekėjo ĮIRIS) ir šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.8 .
Š io įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims suteikta t
eisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinama, kai:1 ) asmuo pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir tai lėmė tiekėjui patikėtos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą arba sukėlė įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmę;2 ) paaiškėja, kad asmuo atitinka bent vieną šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų .9 .
Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie šio straipsnio 8 dalyje numatytas aplinkybes gavimo ar paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims suteiktą t
eisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir apie tai informuoja tiekėją ir paslapčių subjektus, turinčius su tiekėju sudarytų ir nebaigtų vykdyti įslaptintų sandorių.
10. Įslaptintas sandoris, kurio metu dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nutraukiamas, kai:1 ) bent vienam š io įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų asmenų buvo panaikinta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neteko galios arba pasibaigė jos galiojimo terminas ir jų negalima pakeisti kitais asmenimis;2 ) paaiškėja, kad sandorio vykdymo metu tiekėjas, nesilaikydamas šio įstatymo 36 straipsnio 4 ir (ar) 5 dalių nuostatų,
dirba su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugo patalpose, kuriose dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti leidimas neišduotas , ir (arba) apdoroja ar saugo įslaptintą informaciją ar tokią informaciją perduoda ĮIRIS, kurias naudoti nėra išduotas leidimas ;3 ) tiekėjas ar jo darbuotojas pažeidė nustatytus įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus ir tai lėmė tiekėjui patikėtos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą ar praradimą arba sukėlė įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo grėsmę .
11. Įslaptintą sandorį sudaręs paslapčių subjektas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo šio straipsnio 10 dalyje numatytų aplinkybių paaiškėjimo dienos arba nutraukia sudarytą įslaptintą sandorį, kurio
metu dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo sandorio nutraukimo dienos informuoja apie tai įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, arba kreipiasi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją dėl leidimo baigti vykdyti įslaptintą sandorį .
12. Atsiradus šio straipsnio 10 dalyje numatytoms aplinkybėms sudarytas įslaptintas sandoris gali būti nenutraukiamas, jeigu
įslaptintas sandoris yra vykdomas ir žala dėl įslaptinto sandorio nutraukimo būtų neproporcingai didesnė negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Sprendimą leisti baigti vykdyti įslaptintą sandorį priima ir apie tai paslapčių subjektą informuoja Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo paslapčių subjekto kreipimosi dėl leidimo baigti vykdyti sandorį gavimo dienos. Šio straipsnio 11 dalyje numatytas terminas sustabdomas iki Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo gavimo paslapčių subjekte dienos.
13. Šio straipsnio 10 dalyje nustatytais atvejais nutraukus įslaptintą sandorį, kurio metu dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, š
io įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, netenka galios.14 . Įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos sprendimai nesuteikti arba panaikinti š io įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems asmenims suteiktą t eisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1
. Įslaptintus sandorius sudaryti ir vykdyti gali fizinis asmuo, kuriam yra išduotas tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas, jeigu asmuo atitinka šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti, teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikiama, jeigu asmuo neatitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.2
. Jeigu įslaptintas sandoris bus vykdomas fiziniam asmeniui priklausančiose patalpose ir (ar) įslaptintai informacijai apdoroti ar perduoti bus naudojamos fiziniam asmeniui priklausančios ĮIRIS, taikomos šio įstatymo 36 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos.
3. Tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia Valstybės saugumo departamentas.
4. Tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas terminuotam laikotarpiui:1 ) 3 metams
) 5 metams – leidimas, suteikiantis teisę sudaryti įslaptintus sandorius, kurių metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, ar tokia informacija bus sukuriama.
5. Teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikiama 5 metams.
6. Fiziniam asmeniui, sudariusiam įslaptintą sandorį, yra taikomi šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalies 1, 5–9 punktų reikalavimai.7
. Tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, kai nustatomos šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės arba paaiškėja, kad tiekėjas neatitinka šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoti.
8. Tiekėjui suteikta t eisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinama, kai nustatomos šio įstatymo 381 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės arba paaiškėja, kad asmuo atitinka bent vieną šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.9
. Šio įstatymo nustatyta tvarka panaikinus tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tiekėjui suteiktą teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, į slaptintą sandorį sudaręs paslapčių subjektas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų arba nutraukia sudarytą įslaptintą sandorį ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo sandorio nutraukimo dienos informuoja apie tai įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančią instituciją, arba kreipiasi į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją dėl leidimo baigti vykdyti įslaptintą sandorį .10 .
Atsiradus šio straipsnio 9 dalyje numatytoms aplinkybėms sudarytas įslaptintas sandoris gali būti nenutraukiamas, jeigu
įslaptintas sandoris yra vykdomas ir žala dėl įslaptinto sandorio nutraukimo būtų neproporcingai didesnė negu galima grėsmė įslaptintai informacijai. Sprendimą leisti baigti vykdyti įslaptintą sandorį priima ir apie tai paslapčių subjektą informuoja Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo paslapčių subjekto kreipimosi dėl leidimo baigti vykdyti sandorį gavimo dienos. Šio straipsnio 9 dalyje numatytas terminas sustabdomas iki Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sprendimo gavimo paslapčių subjekte dienos.11
. Valstybės saugumo departamento sprendimas panaikinti tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar panaikinti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 . Įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, bylos įrašomos į užbaigtų įslaptintų bylų apskaitos žurnalą ir inventorizuojamos Vyriausybės tvirtinamoje įslaptintos informacijos administravimo ir išslaptinimo tvarkoje nustatyta tvarka ir terminais.“
Pakeisti 48
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Jeigu tyrimo metu nustatoma nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo arba tarnybinio nusižengimo (drausmės pažeidimo) požymių, tyrimo išvados pateikiamos atitinkamoms valstybės institucijoms, įgaliotoms atlikti ikiteisminį tyrimą, administracinio nusižengimo tyrimą arba tarnybinio nusižengimo (drausmės pažeidimo) tyrimą. Jeigu tyrimo metu pasitvirtina, kad įslaptinta informacija yra prarasta ar neteisėtai atskleista, apie tai pranešama Valstybės saugumo departamentui.“
1. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. I
ki 2026 m. gegužės 31 d. pradėta tiekėjo tikrinimo procedūra baigiama ir įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma jam išduodama pagal iki 2025 m. gegužės 31 d. galiojusius teisės aktus.
4. Iki 2026 m. gegužės 31 d. išduotos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos galioja iki jose nurodyto galiojimo termino pabaigos.
5. Iki 2026 m. gegužės 31 d. sudarytiems sandoriams, kurių metu dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, taikomos iki 2026 m. gegužės 31 d. galiojusių teisės aktų nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. iki 2026 m. gegužės 31 d. galiojusių teisės aktų nuostatos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
valstybės ir tarnybos paslapčių ĮSTATYMO NR. VIII-1443 pakeitimo įstatymo
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino poreikis tobulinti galiojantį teisinį reguliavimą, susijusį su susipažinimu ir darbu su įslaptinta informacija, taip pat jos apsaugos reikalavimais, šalinti perteklinį reguliavimą ir mažinti administracinę naštą.
Įstatymo projekto tikslai:1 . nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina asmenų, turinčių leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo tvarką;2 . perduoti su teisėkūra susijusias Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos funkcijas Vyriausybei;3
. nustatyti, kad Lietuvos šaulių sąjungai taikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos, reguliuojančios įslaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimą Lietuvos Respublikos k rašto apsaugos ministerijai pavaldžiose ar jos reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kuriose dirbama su įslaptinta informacija;
4. tobulinti saugumo instruktažo atlikimą reguliuojančias nuostatas ir už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingo asmens funkcijas personalo patikimumo užtikrinimo srityje;
5. pailginti informacijos apie netekusius galios leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pateikimo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir asmens tikrinimą atliekančioms institucijoms terminą;6
. atsisakyti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, inventorizacijos ir optimizuoti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, inventorizacijos tvarką;7 . numatyti paslapčių subjektui galimybę išduoti jo sudarytų darbo grupių, komisijų, tarybų ar kt. kolegialių darinių atstovams leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteikti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“;
8. nustatyti, kad patalpų, kuriose būtų dirbama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, vertinimą krašto apsaugos sistemoje atliktų krašto apsaugos ministro įgalioti padaliniai;9 .
tobulinti Įstatymo septintojo skirsnio nuostatas, susijusias su įslaptintų sandorių, kurių metu bus dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, reguliavimu: atsisakyti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos (paliekant nuostatą asmenų, tiekėjo patalpų ir tiekėjo įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų (toliau – ĮIRIS) tikrinimo dėl galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija); nustatyti įslaptintų sandorių sudarymo tvarką Lietuvos Respublikoje paskelbus mobilizaciją arba įvedus karo padėtį;
10. patikslinti valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios į slaptintos informacijos kategorijų sąrašus;11
. atlikti kitus redakcinius patikslinimus.2 . Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą inicijavo Krašto apsaugos ministerija. Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamento (direktorius Audrius Baronas, tel. +370 706 80 556, el. p. [email protected] ) Informacijos apsaugos skyriaus (vedėjas Aurelijus Kaminskas, tel. +370 706 82 022, el. p. [email protected] ) patarėja Rima Sakovič (tel. +370 706 80 602, el. p. [email protected] )
ir Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. +370 5 273 5545, el. p. [email protected] ) Teisėkūros skyriaus (vedėjas Tomas Vainius, tel. +370 5 273 5563, el. p. [email protected] ) patarėja Jurgita Banytė (tel. +370 5 278 7046, el. p. [email protected] ) .3 .
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 24 punkte nustatyta, kad valstybės paslaptį gali sudaryti informacija, susijusi su įslaptintais žvalgybos pareigūnais ir žvalgybos slaptaisiais bendradarbiais, apie jiems taikomas specialiąsias garantijas. Tačiau Įstatymas
nenumato galimybės įslaptinti specialiųjų garantijų rezervo žvalgybos pareigūnams. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad tarnybos paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie Lietuvos kariuomenės materialinį ir techninį aprūpinimą, kiekybinę ir personalinę sudėtį, taip pat Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių struktūrą ir veiklos metodus . Tačiau nėra aišku, ar tarnybos paslaptį sudaro Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių atrankos ir mokymo metodai, kurie paprastai traktuojami kaip veiklos dalis.
Įstatymo
Vyriausybė nustato asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ar
teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarką, tačiau Įstatyme nenumatyta, kas nustato asmenų, turinčių leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo tvarką. Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija tvirtina detalių įslaptinamos informacijos sąrašų rengimo rekomendacijas (8 punktas), paslapčių subjektų teikimu tvirtina papildomų žymų, nurodančių įslaptintos informacijos naudojimo apribojimus, sąrašą (14 punktas) bei nustato pareigybių, susijusių su didelėmis grėsmėmis įslaptintos informacijos saugumui, sąrašų sudarymo kriterijus (16 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau minėti teisės aktai yra norminio pobūdžio, taikytini visiems paslapčių subjektams, siūlytina jų tvirtinimą priskirti Vyriausybės kompetencijai. Taip pat Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 15 punkte nustatyta, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija paslapčių subjektų teikimu priima sprendimus dėl galimybės baigti įslaptinto sandorio, susijusio su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, vykdymą.
Tačiau dėl galimybės užbaigti sandorius, susijusius su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, sprendimus priima įslaptintų sandorių saugumą užtikrinanti institucija (Įstatymo 38 straipsnio 5 dalis), nors sandorių saugumą užtikrinančių institucijų funkcijos yra vertinti tiekėjų patikimumą ir atitiktį reikalavimams, keliamiems įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugai, bei atlikti įslaptintos informacijos apsaugos priežiūrą (Įstatymo 34 straipsnio 1 dalis).
Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad p
aslapčių subjektai sudaro pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašą. Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paslapčių subjektuose, paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, disponuojančiose Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, turi būti sudarytas sąrašas asmenų, kuriems yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau įstatyme nenustatyta, kad nurodytuose sąrašuose turi būti informacija apie pareigybes, kurias užimantiems asmenims reikalinga teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir atitinkamai informacija apie asmenis, kuriems suteikta teisė susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad k rašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo sudaro sąrašą nuolatinės šaulio tarnybos ir šaulio tarnybos Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose pareigybių, kurioms nustatomas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Įstatymo 15 straipsnio 81 dalyje nustatyta, kad su įslaptinta informacija gali susipažinti ar ją naudoti krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sudarytame sąraše nurodyti Lietuvos šaulių sąjungos nariai, atliekantys nuolatinę šaulio tarnybą Lietuvos šaulių sąjungoje, tarnaujantys Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose ar kiti Lietuvos šaulių sąjungos nariai , dėl kurių yra priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimas, kad jiems vykdant tarnybą reikia susipažinti su įslaptinta informacija. Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad informaciją, ar šaulys atitinka Įstatymo 16 straipsnio 2, 21 ir 22 dalyse nustatytas sąlygas asmenims, pretenduojantiems dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, surenka ir teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, šauliams suteikia krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Įstatymo
6 dalies 1 punkte nustatyta, kad šaulius, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrina Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas). Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šauliams leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Šauliai yra betarpiškai susiję su ginkluotosiomis pajėgomis ir krašto apsaugos sistema, taip pat su pasirengimu ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui. K
aro padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) ir mokymų bei pratybų su Lietuvos kariuomenės vienetais metu Lietuvos šaulių sąjungos koviniams būriams, taip pat Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ginkluotosioms pajėgoms priskirtiems komendantiniams Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetams ir specializuotiems vienetams taikomi tarnybą kariuomenėje reglamentuojantys statutai . Lietuvos šaulių sąjungos glaudus bendradarbiavimas su krašto apsaugos sistema lemia vis didesnį poreikį Lietuvos šaulių sąjungos nariams ne tik naudoti ir saugoti įslaptintą informaciją, bet ir ją rengti, taip pat sudaryti galimybę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ne tik
nuolatinę šaulio tarnybą arba tarnybą Lietuvos šaulių sąjungos koviniuose būriuose atliekantiems šauliams , bet ir kitiems Lietuvos š aulių sąjungos nariams. Įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad p
aslapčių subjekto darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o informaciją, ar asmuo atitinka Įstatymo nustatytas teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo sąlygas, surenka paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Tačiau Įstatyme nėra numatyta galimybė paslapčių subjektui rinkti informaciją dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo ir tokią teisę suteikti asmenims, kurie nėra paslapčių subjekto darbuotojai. Taip pat Įstatymo 16 straipsnyje nėra nustatyta s
prendimų dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikimo ar panaikinimo apskundimo tvarka. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Tačiau Įstatyme nėra numatyta galimybė paslapčių subjektui inicijuoti tikrinimą ir išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmenims, kurie nėra paslapčių subjekto darbuotojai.
Įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, arba išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, jeigu asmens einamos ar pretenduojamos eiti pareigos yra susijusios su didelėmis grėsmėmis įslaptintos informacijos saugumui, saugumo instruktažą gali atlikti tik asmens patikrinimą atlikusi institucija.
Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama formuluotė „ šiurkštus darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimas“, tačiau nėra numatyta, kokie darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimai laikytini šiurkščiais.
Įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad j eigu su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukiami darbo (tarnybos) santykiai, pasibaigia renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikas arba asmuo išbraukiamas iš žvalgybos pareigūnų rezervo, sprendimas panaikinti asmeniui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nepriimamas, o leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios. Tačiau Įstatyme nėra numatyti atvejai, kada netenka galios šauliui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apie atvejus, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios asmeniui nutraukus darbo (tarnybos) santykius su paslapčių subjektu ar tiekėju, pasibaigus renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikui, išbraukus asmenį iš žvalgybos pareigūnų rezervo arba atleidus karį iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, paslapčių subjektas ar tiekėjas informuoja Valstybės saugumo departamentą ir asmens tikrinimą atlikusią instituciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo darbo (tarnybos) santykių su paslapčių subjektu ar tiekėju nutraukimo, renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pabaigos dienos
. Tačiau 5 darbo dienų terminas yra per trumpas tokiai informacijai parengti ir pateikti nurodytoms institucijoms, taip pat informavimo periodiškumas yra per dažnas ir sukelia neproporcingai didelę administracinę naštą paslapčių subjektams ir tiekėjams. Šio perteklinio reikalavimo mažinimas leistų pasiekti informavimo tikslą išlaikant reikiamą įslaptintos informacijos apsaugos lygį.
Įstatymo 22 straipsnio 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo kartą per metus informuoja asmenis, kuriems patikėta įslaptinta informacija, apie atsakomybę už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą ir kartą per metus pasirašytinai supažindina asmenis, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.
Tačiau sąvokos „asmenys, kuriems patikėta įslaptinta informacija“ ir „asmenys, kurių darbas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu ir apsauga“ nėra pakankamai aiškios, nes įslaptinta informacija gali būti patikėta ir ją gali naudoti tik asmenys, kuriems išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Taip pat Įstatyme nėra numatyta pareiga informuoti apie atsakomybę ir supažindinti su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais asmenis iš karto po to, kai jiems išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Taip pat Įstatyme nėra nustatyta pareiga periodiškai informuoti asmenis, dirbančius su įslaptinta informacija, apie grėsmes įslaptintos informacijos saugumui.
Įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų tiekėjų patalpų, teritorijų ir kitų vietų įvertinimą atlieka ir jas pripažįsta tinkamomis saugoti įslaptintą informaciją ar su ja dirbti tik Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paslapčių subjektai gali pavesti sudaryti įslaptintus sandorius savo padaliniams, paslapčių subjektui pavaldžioms ar jo reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms, įmonėms, kuriems yra suteiktos perkančiosios organizacijos teisės . Nuostata „kuriems yra suteiktos perkančiosios organizacijos teisės“ yra perteklinė, nes perkančiosios organizacijos sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje.
Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į slaptintas sandoris (kurio metu bus dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija, žymimo slaptumo žyma „Riboto naudojimo“) gali būti sudarytas tik su tiekėju, kuriam Įstatymo nustatyta tvarka yra išduota įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinanti pažyma.
Šis reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjo galimybę dalyvauti sandoriuose, kurių metu bus dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, rodo ne pažyma, bet tiekėjo darbuotojams suteikiama teisė dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kiti išduodami dokumentai – tiekėjo patalpų, kuriose numatoma su tokia informacija dirbti ar tokią informaciją saugoti, įvertinimo pažymėjimas, ĮIRIS, kuriose numatoma tokią informaciją apdoroti ar kuriomis numatoma tokią informaciją perduoti, pažymėjimas, yra perteklinis ir neproporcingas, sukelia neigiamų pasekmių Lietuvos Respublikos tiekėjams, dalyvaujantiems tarptautiniuose įslaptintuose sandoriuose, ir didina naštą įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamos formuluotės „vyriausiojo buhalterio arba buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovas“, „buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas“ tikslintinos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme vartojamas sąvokas.
Įstatymo 39 straipsnyje nėra nustatyta t iekėjo (fizinio asmens) leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamo atvejai. Įstatymo septintajame skirsnyje „Įslaptintų sandorių saugumas“ nėra numatyta įslaptintų sandorių sudarymo tvarka Lietuvos Respublikoje paskelbus mobilizaciją arba įvedus karo padėtį, kai iškyla neatidėliotinas poreikis sudaryti sandorį, kurio metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija.
Įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ ir „Slaptai“, inventorizuojama kartą per metus, o įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, – kartą per 3 metus. Toks reguliavimas lemia, kad nurodytu periodiškumu turi būti inventorizuojama ir sutvarkyta bei į įstaigos archyvą saugoti perduota informacija, o tai sukelia neproporcingą administracinę naštą tokią informaciją saugantiems paslapčių subjektams. Inventorizacijos tikslas gali būti pasiektas ir rečiau inventorizuojant į įstaigos archyvą perduotą saugoti informaciją.
Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad į
slaptintos informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, inventorizacijos periodiškumą nustato paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Tačiau reikalavimas atlikti į
slaptintos informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, inventorizaciją yra neproporcingas, be to, šios informacijos administravimui nėra taikomi Įslaptintos informacijos administravimo ir išslaptinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“, nustatyti griežtos apskaitos reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos standartai taip pat nenumato įslaptintų dokumentų, žymimų slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmenimis (NATO RESTRICTED ar RESTREINT UE / EU RESTRICTED), inventorizacijos.
Įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „administracinis teisės pažeidimas“, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse vartojamas sąvokas, taisytina į „administracinis nusižengimas“.4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siekiant Įstatyme vartojamų sąvokų aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme vartojamos sąvokos „šaulys“, „Lietuvos šaulių sąjunga“ yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, o sąvokos „krašto apsaugos sistema“, „karinis vienetas“ ir kitos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, siūloma papildyti Įstatymo 2 straipsnio 29 dalį nuoroda į Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą.
Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 24 punkto pakeitimu siūloma numatyti, kad informacija, susijusi su
rezervo žvalgybos pareigūnais, apie jiems taikomas specialiąsias garantijas sudaro valstybės paslaptį. Šiuo pakeitimu bus užtikrintas rezervo žvalgybos pareigūnų saugumas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 7 punkto pakeitimu siūloma numatyti, kad Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių atrankos bei mokymo metodai sudaro tarnybos paslaptį. Šis pakeitimas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kariuomenės specialiosios paskirties padalinių atrankos bei mokymo metodai yra jų veiklos dalis, leis užtikrinti tokios informacijos ir šių kariuomenės padalinių veiklos saugumą.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo , Įstatymo
11 straipsnio 3 punkto pakeitimu patikslinami Vyriausybės įgaliojimai nustatyti ne tik asmenų, pretenduojančių gauti, bet ir turinčių leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pakartotinio , papildomo bei Įstatymo 17 straipsnio 81 dalyje nurodyto tikrinimo tvarką. Vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu bei siekiant perduoti Vyriausybei su teisėkūra susijusias funkcijas, kurias šiuo metu pavesta vykdyti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai, siūloma papildyti Įstatymo 11 straipsnį nauju 12 punktu, kuriame būtų numatyta, kad Vyriausybė nustato
detalių įslaptinamos informacijos sąrašų rengimo tvarką ir pareigybių, susijusių su didelėmis grėsmėmis įslaptintos informacijos saugumui, sąrašų sudarymo kriterijus, atsisakyti praktikoje netaikomos 12 straipsnio 3 dalies 14 punkto nuostatos „paslapčių subjektų teikimu tvirtina papildomų žymų, nurodančių įslaptintos informacijos naudojimo apribojimus, sąrašą“ ir atitinkamai pripažinti netekusiais galios Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 8, 14 ir 16 punktus, kuriuose nurodytos Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos funkcijos.
Siekiant užtikrinti, kad sprendimai leisti baigti visų rūšių įslaptintus sandorius būtų priimami kompetentingo tai atlikti subjekto, tinkamai įvertinus, ar žala dėl įslaptinto sandorio sustabdymo ar nutraukimo būtų neproporcingai didesnė negu galima grėsmė įslaptintai informacijai, bei atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos uždavinius bei politinius-strateginius aspektus, siūloma patikslinti Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 15 punktą ir nustatyti, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija paslapčių subjektų teikimu priima sprendimus dėl galimybės baigti visų rūšių įslaptintų sandorių vykdymą. Šiuo pakeitimu būtų užtikrinta, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija priima nurodytus sprendimus ne tik dėl sandorių, susijusių su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, bet ir dėl sandorių, susijusių su informacija, pažymėta slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Atitinkamai siūloma tikslinti 38 straipsnio 5 dalį ir 39 straipsnio 9 dalį (buvusią 6 dalį) ir panaikinti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms nustatytą pareigą priimti sprendimą dėl sandorio, susijusio su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, užbaigimo.
Siekiant stiprinti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugą, siūloma papildyti Įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir numatyti, kad p aslapčių subjektai sudaro ne tik pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, bet ir teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ,
sąrašą. Taip pat siūloma papildyti Įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir numatyti, kad paslapčių subjektuose, paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, disponuojančiose Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, turi būti sudarytas sąrašas ne tik asmenų, kuriems yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, bet ir suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ . Šiuo pakeitimu būtų užtikrinta tinkama pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia
teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apskaita ir šias pareigybes užimančių asmenų apskaita ir priežiūra. Siekiant užtikrinti tinkamą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja Lietuvos šaulių sąjunga, apsaugą bei užtikrinti Lietuvos šaulių sąjungos poreikį rengti įslaptintą informaciją (kuris yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos šaulių sąjungos sąveika su ginkluotosiomis pajėgomis ir krašto apsaugos sistema bei su pasirengimu ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui ), siūloma papildyti Įstatymą 131 straipsniu, kuriame būtų įtvirtintos į slaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimo Lietuvos šaulių sąjungoje nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos šaulių sąjunga
neatitinka Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nustatytų kriterijų (naudojamos įslaptintos informacijos pobūdis ir kiekis, pareigybių, kurias einantiems Lietuvos šaulių sąjungos nariams yra poreikis dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, poreikis turėti įslaptintos informacijos ryšių ir informacines sistemas ir jų darbo vietų skaičių ir kt.), pagal kuriuos vertinamas paslapčių subjekto statuso suteikimo tikslingumas, projektu nesiekiama suteikti Lietuvos šaulių sąjungai paslapčių subjekto statuso. Projektu siekiama nustatyti, kad Lietuvos šaulių sąjungai taikomos Įstatymo nuostatos, reguliuojančios įslaptintos informacijos apsaugos įgyvendinimą paslapčių subjektui Krašto apsaugos ministerijai pavaldžiose ar jos reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kuriose dirbama su įslaptinta informacija.
Įstatymo 131 straipsnyje siūloma numatyti, kad krašto apsaugos ministras įtraukia Lietuvos šaulių sąjungą į Krašto apsaugos ministerijai pavaldžių ar jos reguliavimo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių, kuriose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, sąrašą, paskiria už įslaptintos informacijos apsaugą Lietuvos šaulių sąjungoje atsakingą asmenį, taip pat krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo sudaro sąrašą Lietuvos šaulių sąjungos pareigybių, kurioms nustatomas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, bei
sąrašą Lietuvos šaulių sąjungos narių, kuriems yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ . Siūloma nustatyti, kad už bendrą įslaptintos informacijos, kuria disponuoja Lietuvos šaulių sąjunga, apsaugos organizavimą atsako Krašto apsaugos ministerija, už įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų vykdymą – Lietuvos šaulių sąjungos vadas, už patikėtos įslaptintos informacijos praradimą ar neteisėtą atskleidimą atsako šaulys, kuriam tokia informacija patikėta. Taip pat siūloma numatyti, kad Lietuvos šaulių sąjungai mutatis mutandis taikomos Įstatymo
nuostatos, reguliuojančios įslaptintos informacijos žymėjimą, įslaptinimą, saugojimą, naudojimą, išslaptinimą, administravimą ir apsaugos įgyvendinimą Krašto apsaugos ministerijai pavaldžiose ar jos reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, kuriose dirbama su įslaptinta informacija. Atitinkamai siūloma pildyti 30 straipsnio 1 dalį, numatant, kad Lietuvos šaulių sąjungos patalpų ir teritorijų įvertinimą atlieka Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, ir pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 81 dalį.
Siekiant sudaryti galimybę paslapčių subjektui suteikti
teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, neturintiems šios teisės asmenims (valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų bei pilietinės visuomenės atstovams), kurie nėra paslapčių subjekto darbuotojai, t. y. paslapčių subjekto sudarytų personalinės sudėties kolegialių darinių, pvz.: komisijų, darbo grupių, tarybų, komitetų, kolegijų ir pan., nariams ar paslapčių subjekto pakviestiems ekspertams, siūloma papildyti Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir numatyti, kad informaciją, ar asmuo atitinka Įstatymo nustatytas teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo sąlygas, renka ir teisę
suteikia kolegialų darinį sudaręs ar ekspertą pakvietęs paslapčių subjektas (jo vadovas ar kitas įgaliotas asmuo). Ši teisė suteikiama iki kolegialaus darinio nario ar pakviesto eksperto įgaliojimų laiko pabaigos. Atitinkamai tikslinama Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis, kurioje numatoma, kad paslapčių subjektas (jo vadovas ar kitas įgaliotas asmuo) gali išduoti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jo sudaryto k olegialaus darinio nariams ar pakviestiems ekspertams, ir Įstatymo 20 straipsnio 11 dalis, kurioje numatoma, kad k olegialaus darinio nariui ar pakviestam ekspertui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo kolegialaus darinio nario ar pakviesto eksperto įgaliojimų laiko pabaigos
. Atkreiptinas dėmesys, kad šiems asmenims nebūtų taikomas Įstatymo 211 straipsnyje nustatytas draudimas ne tarnybos tikslais vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė , nes k olegialaus darinio nariai ar pakviesti ekspertai
nėra paslapčių subjekto darbuotojai, su paslapčių subjektu jų nesieja tarnybos ar darbo ryšiai (jie pasitelkiami ne dėl poreikio atlikti paslapčių subjektui pavestas funkcijas, o dėl turimų ekspertinių žinių). Šių asmenų ryšys su paslapčių subjektu yra trumpalaikis, apribotas kolegialaus darinio veiklos laikotarpiu ar eksperto pasitelkimo laikotarpiu, jų darbas su įslaptinta informacija yra epizodiškas bei apribotas klausimu ar sritimi, dėl kurio sudarytas kolegialus darinys ar pasitelkta eksperto pagalba, todėl šiems asmenims neturi būti taikomi tokie patys griežti reikalavimai dėl vykimo į užsienio valstybes ar teritorijas, kokie taikomi paslapčių subjekto darbuotojams, turintiems išduotus leidimus dirbti su įslaptinta informacija arba suteiktą teisę dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Taip pat kolegialaus darinio nariai ar pakviesti ekspertai, kurie nėra paslapčių subjekto darbuotojai, nebūtų įtraukti į Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodytą asmenų sąrašą, nes jie neina pareigų paslapčių subjekte, jų vaidmuo yra laikino pobūdžio, o įslaptintos informacijos, su kuria tokie asmenys dirba, apimtis ir turinys apribotas tam tikru klausimu, kuriam spręsti sudarytas kolegialus organas ar pasitelktas ekspertas. Taip pat Įstatymo 16 straipsnyje siūloma numatyti s
prendimų dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslapt inta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikimo ar panaikinimo apskundimo tvarką. Įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad saugumo instruktažą atlieka už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingas asmuo, kurį asmens patikrinimą atliekanti institucija instruktuoja apie grėsmes įslaptintos informacijos saugumui. Šis pakeitimas padės sumažinti tikrinimą atliekančių institucijų administracinę naštą.
Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 38 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma atsisakyti žodžio „šiurkštus“ ir vietoj formuluotės „ šiurkštus darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimas“ siūloma vartoti formuluotę „darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimas, dėl kurio kilo grėsmė, kad įslaptinta informacija gali būti prarasta ar neteisėtai atskleista“.
Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo 20 straipsnio 11 straipsnyje siūloma numatyti, kad šauliui išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija netenka galios nuo šaulio išstojimo ar pašalinimo iš Lietuvos šaulių sąjungos dienos.
Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje siūloma pailginti informacijos apie netekusius galios leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pateikimo Valstybės saugumo departamentui ir asmens tikrinimą atlikusiai institucijai terminą, sumažinti jos teikimo periodiškumą ir nustatyti, kad paslapčių subjektas ar tiekėjas iki kiekvieno mėnesio pabaigos informuoja Valstybės saugumo departamentą ir asmens tikrinimą atlikusią instituciją
apie leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, netekusius galios asmeniui nutraukus darbo (tarnybos) santykius su paslapčių subjektu ar tiekėju, pasibaigus renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laikui, išbraukus asmenį iš žvalgybos pareigūnų rezervo arba atleidus karį iš tarnybos aktyviajame kariuomenės personalo rezerve. Šiuo pakeitimu būtų sumažinta administracinė našta paslapčių subjektams ir tiekėjams, nes informacija apie netekusius galios leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija būtų teikiama tik kartą per mėnesį. Be to, nurodytą informaciją paslapčių subjektas galėtų teikti Valstybės saugumo departamentui kartu su informacija apie paslapčių subjekto
išduotus leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kuri, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostata, irgi teikiama Valstybės saugumo departamentui iki kiekvieno mėnesio pabaigos .
Įstatymo 22 straipsnio 7 ir 8 punktų pakeitimu siekiama užtikrinti, kad saugumo instruktažas būtų atliekamas asmeniui išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteiktus teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir vėliau ne rečiau kaip kartą per metus. Taip pat siekiant teisinio aiškumo patikslinama, kad saugumo instruktažas apima supažindinimą su įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, informavimą apie atsakomybę už neteisėtą disponavimą įslaptinta informacija, įslaptintos informacijos atskleidimą, praradimą, pagrobimą ar kitokį neteisėtą įgijimą bei apie grėsmes įslaptintos informacijos saugumui.
Siekiant sumažinti administracinę naštą Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui, Įstatymo 30 straipsnio 4 dalies papildymo 11 punktu krašto apsaugos sistemos institucijų ir Lietuvos šaulių sąjungos patalpų ir teritorijų įvertinimą ir jų pripažinimą tinkamomis saugoti įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pavedama atlikti krašto apsaugos ministro įgaliotiems krašto apsaugos sistemos institucijų ar Lietuvos šaulių sąjungos padaliniams.
Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostata tikslinama atsisakant formuluotės „kuriems yra suteiktos perkančiosios organizacijos teisės“, nes tai Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo dalykas. Siekiant užtikrinti valstybės gynybos ir kitų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą
šalyje paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį ir sudaryti galimybę neatidėliotinai sudaryti sandorius (t. y. įsigyti reikiamas prekes, paslaugas ar darbus), kurių nesudarymas lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, siūloma papildyti Įstatymo 33 straipsnį 21 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba mobilizaciją paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu įslaptintą sandorį galima būtų sudaryti su tiekėju, kuriam nėra išduotas tiekėjo patikimumo pažymėjimas, tiekėjo leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (išskyrus įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Visiškai slaptai“) arba kuriam nesuteikta teisė dirbti ar susipažinti su
įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Įstatymo projektu siūloma tobulinti Įstatymo septintojo skirsnio nuostatas, susijusias su įslaptintų sandorių, kurių metu bus dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, reguliavimu:1 . atsisakyti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos (tikslinamos Įstatymo 33, 35–38 straipsnių nuostatos bei a titinkamai tikslinama Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis);2 . papildyti Įstatymą 381 straipsniu, kuriame būtų nustatyta tiekėjo (juridinio asmens) atitikties įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimams įvertinimo tvarka,
įslaptintų sandorių, kurių metu bus dirbama ar susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nutraukimo pagrindai ir tvarka;
3. papildyti Įstatymo 39 straipsnį nuostatomis, reguliuojančiomis teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tiekėjui – fiziniam asmeniui tvarką;
4. siekiant suvienodinti Įstatymo ir Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo nuostatas, siūloma tikslinti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojamas sąvokas: vietoj
„vyriausiasis buhalteris arba buhalterinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovas“ ir „buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas“ įrašyti „finansinę apskaitą tvarkantis asmuo arba finansinę apskaitą tvarkančio padalinio vadovas“ bei „finansinę apskaitą tvarkantis subjektas“.
Atsisakius tiekėjams išduodamos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos
, tačiau palikus tiekėjui (fiziniam asmeniui) ir jo darbuotojams nustatytus personalo patikimumo užtikrinimo reikalavimus (t. y. asmenų tikrinimą dėl galimybės dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“) bei reikalavimus tiekėjo patalpoms, kuriose numatoma dirbti su įslaptinta informacija ar tokią informaciją saugoti, ir tiekėjo ĮIRIS, kuriose numatoma apdoroti įslaptintą informaciją ar kuriomis numatoma tokią informaciją perduoti, bus sumažinta našta tiekėjams, paslapčių subjektams ir įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančioms institucijoms, kartu liks užtikrinta sandorio sudarymo ir vykdymo metu naudojamos įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsauga ir suvienodintos sąlygos Lietuvos Respublikos tiekėjams, pretenduojantiems dalyvauti tarptautiniuose įslaptintuose sandoriuose.
Taip pat, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūloma papildyti Įstatymo 39 straipsnį nuostatomis, kurios būtų taikomos priimant sprendimą dėl t iekėjo (fizinio asmens) leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar tiekėjui suteiktos t eisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo.
Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“, bylos, įrašytos į užbaigtų įslaptintų bylų apskaitos žurnalą, inventorizuojamos Vyriausybės tvirtinamoje įslaptintos informacijos administravimo ir išslaptinimo tvarkoj e nustatyta tvarka ir terminais.
Šiuo pakeitimu atsisakoma perteklinio reikalavimo paslapčių subjektui kasmet inventorizuoti sutvarkytą bei į įstaigos archyvą saugoti perduotą, į užbaigtų įslaptintų bylų apskaitos žurnalą įtrauktą įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ ir „Konfidencialiai“. Siekiant Įstatymo nuostatas suderinti su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos standartais, kurie nenumato įslaptintų dokumentų, žymimų slaptumo žymos „Riboto naudojimo“ atitikmenimis (NATO RESTRICTED ar RESTREINT UE / EU RESTRICTED), inventorizacijos, Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje atsisakoma nustatyto reikalavimo atlikti į slaptintos informacijos, pažymėtos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, inventorizaciją.
Siekiant suvienodinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir Įstatyme vartojamas sąvokas, Įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje vartojama administracinio teisės pažeidimo sąvoka keičiama administracinio nusižengimo sąvoka.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos
verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes bus suvienodinti reikalavimai, taikomi Lietuvos tiekėjams ir užsienio tiekėjams, dalyvaujantiems tarptautiniuose įslaptintuose sandoriuose, kurių metu naudojama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (ar jos atitikmeniu).
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams ir prisideda prie Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 30 punkte nurodyto siekio a
tsižvelgiant į verslo patiriamas problemas, susijusias su biurokratizmu ir pertekliniu reguliavimu, diegti aukščiausius verslo klientų aptarnavimo kokybės standartus viešojo sektoriaus institucijose ir įstaigose, valstybės ar savivaldybių valdomose įmonėse bei
stiprinti pasirengimą ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui ir remti Lietuvos šaulių sąjungą, jos narių skaičiaus augimą ir pastangas visuotinės gynybos srityje.9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės.10 .
Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos t eisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
11Ar Į statymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12 .
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“.13 .
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės.
14. Rengiant Į statymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.15
. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „paslapčių subjektas“,
„teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, „leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, „Lietuvos šaulių sąjunga“, „šaulys“, „saugumo instruktažas“, „įslaptintas sandoris“, „tiekėjas“.
16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.