Projektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymą Nr. X-1316 ir jį išdėstyti taip: „
1. Įstatymo paskirtis
2. Šiame įstatyme nustatoma fiskalinė valdysena, kad būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose, nurodytuose šio įstatymo priede, nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymasis.
3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.4
. Šiuo įstatymu įgyvendinamas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.
1 . Ekonominės raidos scenarijus
pagrindinių makroekonominių rodiklių projekcijas, skirtas fiskaliniam planavimui ir vidutinio laikotarpio Lietuvos valdžios sektoriaus finansų projekcijoms rengti.2
. Faktiniai valdžios sektoriaus finansų duomenys
Fiskalinė valdysena
Nepriklausoma fiskalinė institucija
Lietuvos Respublikos f iskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi stebėseną, išvadų, nustatytų šiame įstatyme, Reglamento (ES) 2024/1263
11 straipsn io 2 dalyje , 15 straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnyje, 1997 m. liepos 7 d. Tarybos r eglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo su visais pakeitimais 3 straipsnio 5 dalyje ir 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų 5 straipsnyje, rengimą, skelbimą ir teikimą Lietuvos Respublikos Seimui. 5 .
Produkcijos atotrūkis nuo potencialo – tam tikrų metų realiojo ir potencialiojo bendrojo vidaus produkto lygių skirtumas, išreiškiamas potencialiojo bendrojo vidaus produkto lygio procentine išraiška. 6 .
Valdžios sektoriaus finansų projekcija
Vidutinis laikotarpis
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos arba vartojamos Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokole Nr. 12 dėl perviršinio deficito procedūros, R eglamente (EB) Nr. 1467/97 , 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo su visais pakeitimais, 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente
1176/2011
dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo, 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (A priede) su visais pakeitimas, 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų, Reglamente (ES) 2024/1263 , Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme.
Ekonominės raidos scenarijaus ir su juo susijusių makroekonominių rodiklių projekcijų rengimas ir naudojimas
1. Ekonominės raidos scenarijų mažiausiai 2 kartus per metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka rengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir skelbia savo interneto svetainėje.
2. Nepriklausoma fiskalinė institucija rengia ir skelbia išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus, kurioje nurodo, ar tvirtina ekonominės raidos scenarijaus fiskaliniam planavimui skirtas makroekonominių bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis, BVP palyginamosiomis kainomis, galutinio vartojimo išlaidų to meto kainomis, darbo užmokesčio fondo rodiklių, išreikštų pokyčio procentais, projekcijas, ar jų netvirtina, ir pagrindžia tokį sprendimą.3
. Rengiant ir tvirtinant valdžios sektoriui priskiriamus biudžetus, rengiant valdžios sektoriaus finansų projekcijas, skaičiuojant grynųjų išlaidų augimo ribas naudojamas paskutinis Finansų ministerijos interneto svetainėje paskelbtas ekonominės raidos scenarijus.
4. Finansų ministerija pagal ekonominės raidos scenarijų finansų ministro nustatyta tvarka įvertina potencialųjį BVP įvertį, apskaičiuoja produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir juos skelbia savo interneto svetainėje.
5. P rodukcijos atotrūkis nuo potencialo naudojamas skaičiuojant struktūrinio balanso rodiklį, kuris naudojamas apskaičiuojant grynųjų išlaidų augimo ribas.
1. Finansų ministerija valdžios sektoriaus finansų projekciją
rengia finansų ministro nustatyta tvarka ir skelbia savo interneto svetainėje ne rečiau kaip 2 kartus per metus:1 ) balandžio mėnesį – atsižvelgiama į naujausius valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų vykdymo duomenis ir pajamų bei išlaidų projekcijas, ekonominės raidos scenarijų, faktinius valdžios sektoriaus finansų duomenis (toliau – faktiniai duomenys), fiskalines rizikas;2 ) spalio mėnesį – atsižvelgiama į faktinius duomenis, ekonominės raidos scenarijų, Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – biudžeto patvirtinimo įstatymo projektas), valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų rodiklių ir kitų valdžios sektoriaus finansų duomenų projekcijas.2
. Valdžios sektoriaus finansų projekcija naudojama rengiant biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, Lietuvos biudžeto projektą, rengiamą pagal Reglamentą (ES) Nr. 473/2013 , (toliau – Lietuvos biudžeto projektas), metinę pažangos ataskaitą, rengiamą pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 , (toliau – metinė pažangos ataskaita).
Ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaidų vertinimas
1. Nepriklausoma fiskalinė institucija kasmet rengia ir skelbia ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaid ų vertinimo išvadą, kurioje nurodo, ar šios paklaidos mažiausiai 4 metus iš eilės darė reikšmingą poveikį:1 ) ekonominės raidos scenarijaus projekcijai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalį;2
) valdžios sektoriaus finansų projekcij ai , kai vertinamas pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio, akcizų, pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio planas ir valstybės biudžeto išlaidų planas.
2. Nepriklausoma fiskalinė institucija Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės interneto svetainėje skelbia metodiką, kurioje nurodo ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų reikšmingų sisteminių paklaidų vertinimo kriterijus ir jų reikšmes, kuriuos taiko rengdama ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaidų vertinimo išvadą.
3. Finansų ministerija, rengdama ekonominės raidos scenarijų ir planuodama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pajamas ir išlaidas, atsižvelgia į
nepriklausomos fiskalinės institucijos paskelbtą ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų paklaid ų vertinimo išvadą .
4. Jeigu nustatoma ekonominės raidos scenarijaus ir valdžios sektoriaus finansų projekcijų reikšminga sisteminė paklaida, kuri mažiausiai 4 metus iš eilės darė poveikį ekonominės raidos scenarijui, Finansų ministerija, rengdama ekonominės raidos scenarijų, imasi būtinų veiksmų reikšmingai sisteminei paklaidai panaikinti ir informaciją apie veiksmus, kurių ėmėsi ar planuoja imtis, skelbia kartu su ekonominės raidos scenarijumi.
Vidutinės trukmės laikotarpio Lietuvos fiskalinio struktūrinio plano rengimas, tvirtinimas ir keitimas1 .
Vidutinės trukmės laikotarpio Lietuvos fiskalinis struktūrinis planas (toliau – fiskalinis struktūrinis planas) pagal Vyriausybės nustatomą jo rengimo ir įgyvendinimo tvarką rengiamas vieną kartą per 4 metus paskutiniais galiojančio fiskalinio struktūrinio plano metais einamiesiems ir 4 po einamųjų einantiems metams (toliau – fiskalinio struktūrinio plano metai).
2. Vyriausybė, rengdama fiskalinio struktūrinio plano projektą ir atsižvelgdama į tai, ar tenkinamos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos sąlygos, įvertina:1 ) kuriais fiskalinio struktūrinio plano metais turėtų būti naudojamasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytu valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklės lankstumu;2
) ar turėtų būti naudojamasi Reglamente (ES) 2024/1263 numatyta koregavimo laikotarpio pratęsimo galimybe.
3. Pasibaigus Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos ir Europos Komisijos techniniam dialogui dėl rengiamo fiskalinio struktūrinio plano atitikties Reglamento (ES) 2024/1263 nuostatoms, Vyriausybė Seimui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų teikia nutarimo dėl grynųjų išlaidų augimo ribų nustatymo projektą. Seimo nustatytos grynųjų išlaidų augimo ribos nurodomos Vyriausybės tvirtinamame fiskaliniame struktūriniame plane.
4.Vyriausybės patvirtintas fiskalinis struktūrinis planas teikiamas Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai iki balandžio 30 dienos arba kitais terminais, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2024/1263 .5
. Jeigu, Europos Komisijos vertinimu, fiskalinis struktūrinis planas neatitinka Reglamento (ES) 2024/1263 nuostatų ir dėl to turi būti keičiamos grynųjų išlaidų augimo ribos, Vyriausybė per 10 darbo dienų nuo Europos Komisijos išvados paskelbimo dienos pakartotinai Seimui teikia nutarimo dėl grynųjų išlaidų augimo ribų nustatymo projektą ir informaciją apie gautą neigiamą Europos Komisijos vertinimo išvadą. Grynųjų išlaidų augimo ribos patvirtinamos per Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą.6
. Vyriausybė patvirtina patikslintą fiskalinį struktūrinį planą, jame nurodydama naujausias Seimo nustatytas grynųjų išlaidų augimo ribas, ir jį pateikia Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai iki balandžio 30 dienos arba kitais terminais, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2024/1263 .
7. Nepriklausoma fiskalinė institucija paskelbia fiskalinio struktūrinio plano projekte pateiktų makroekonominių projekcijų ir prielaidų, naudojamų grynųjų išlaidų augimo riboms apskaičiuoti, tinkamumo vertinimo išvadą.
8. Fiskalinis struktūrinis planas keičiamas vadovaujantis Reglamento (ES) 2024/1263 ir šio straipsnio nuostatomis.
1. Rengiant biudžeto patvirtinimo įstatymo arba
jo pakeitimo įstatymo projektą , turi būti laikomasi tiems metams Seimo nustatytų ir fiskaliniame struktūriniame plane nurodytų grynųjų išlaidų augimo ribų.
2. Tiems biudžeto patvirtinimo įstatymo projekte planuojamiems metams, kuriems Seimas nėra nustatęs grynųjų išlaidų augimo ribų , taikoma Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė, pagal kurią apskaičiuotos grynųjų išlaidų augimo ribos pateikiamos kiekvienais metais rengiamoje metinėje pažangos ataskaitoje.3
. Jeigu planuojamiems metams taikoma Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, planuojamos grynosios išlaidos turi būti mažesnės negu apskaičiuotos pagal grynųjų išlaidų augimo ribas ta apimtimi, kuria, pagal faktinius duomenis, jos buvo viršyto s .
4. Jeigu planuojamiems metams taikoma Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 8 dalis, planuojamos grynosios išlaidos turi atitikti Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas Lietuvai.
5. Nepriklausoma fiskalinė institucija skelbia išvadą dėl biudžeto patvirtinimo įstatymo ar jo pakeitimo įstatymo projekte vidutiniam laikotarpiui planuojamo grynųjų išlaidų augimo atitikties valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklei.6
. Jeigu tam tikrais metais Lietuvai taikoma perviršinio deficito procedūra, Vyriausybė biudžeto patvirtinimo įstatymo arba jo pakeitimo įstatymo projekte ir (arba) kartu su juo teikiamuose teisės aktų projektuose planuoja Europos Sąjungos
Tarybos rekomendacijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 126 straipsnį įgyvendinti reikalingas priemones (toliau – rekomendacijos įgyvendinimo priemonės) ir ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos pagal SESV 126 straipsnį patvirtinimo dienos pateikia informaciją apie šias priemones Europos Komisijai, nurodydama valdžios sektoriaus išlaidų, pajamų tikslines reikšmes, jau priimtų ir biudžeto patvirtinimo įstatymo arba jo pakeitimo įstatymo projekte ir (arba) kartu su juo teikiamuose teisės aktų projektuose planuojamų pajamų ir (arba) išlaidų diskrecinių priemonių sąrašą, jų poveikio biudžeto pajamoms ir (arba) išlaidoms kiekybinį vertinimą.7
. Jeigu tam tikrais metais Lietuvai taikoma perviršinio deficito procedūra, nepriklausoma fiskalinė institucija skelbia išvadą dėl grynųjų išlaidų augimo atitikties taisomajam grynųjų išlaidų planui ir rekomendacijos įgyvendinimo priemonių pakankamumo.
. Lietuvos biudžeto projekto teikimas Lietuvos biudžeto projektą Finansų ministerija Europos Komisijai pateikia ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Seimui dienos.
1 . Metinė pažangos ataskaita rengiama pagal Vyriausybės nustatytą jos rengimo ir įgyvendinimo tvarką. Vyriausybė, patvirtinusi metinę pažangos ataskaitą, ją kasmet
teikia Europos Komisijai ir Europos Sąjungos Tarybai iki balandžio 30 dienos .
2. Metinėje pažangos ataskaitoje pateikiama valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklės laikymuisi pagal faktinius duomenis vertinti reikalinga informacija:1 ) grynųjų išlaidų augimo pagal faktinius duomenis ir grynųjų išlaidų augimo ribų palyginimas ;2 ) centrinės valdžios bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo išlaidų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, (toliau – BPKF išlaidos), pagal faktinius duomenis ir atitinkamiems metams nustatytų BPKF išlaidų tikslinių reikšmių palyginimas;3 ) perviršinio deficito mažinimo priemonių įgyvendinimo faktiniai duomenys;4
) valdžios sektoriaus finansų projekcija, parengta pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
3. Nepriklausoma fiskalinė institucija skelbia išvadą dėl pastarųjų pasibaigusių metų:1 ) metinėje pažangos ataskaitoje pateikto grynųjų išlaidų augimo pagal faktinius duomenis atitikties grynųjų išlaidų augimo ribai, nustatytai Europos Sąjungos Tarybos patvirtintame grynųjų išlaidų plane;2 ) grynųjų išlaidų augimo pagal faktinius duomenis atitikties Seimo nustatytai grynųjų išlaidų augimo ribai;3 ) BPKF išlaidų pagal faktinius duomenis atitikties atitinkamiems metams nustatytai BPKF išlaidų tikslinei reikšmei;4
) jeigu taikoma Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, – t
) jeigu grynųjų išlaidų augimas pagal faktinius duomenis viršijo grynųjų išlaidų augimo ribą, nustatytą Europos Sąjungos Tarybos patvirtintame grynųjų išlaidų plane, – nuokrypio nuo Europos Sąjungos Tarybos patvirtintų grynųjų išlaidų augimo ribų priežasčių;6 ) jeigu grynųjų išlaidų augimas pagal faktinius duomenis viršijo Seimo nustatytą grynųjų išlaidų augimo ribą ir (arba) BPKF išlaidos buvo mažesnės negu BPKF išlaidų tikslinė reikšmė, – grynųjų išlaidų augimo ribos viršijimo ir (arba) išlaidų investicijoms tikslinės reikšmės nepasiekimo veiksnių.10
straipsnis. Savivaldybės biudžeto fiskalinės drausmės taisyklės laikymosi stebėsena Nepriklausoma fiskalinė institucija kiekvienais metais skelbia išvadą dėl kiekvienos savivaldybės biudžeto rodiklių atitikties savivaldybės biudžeto fiskalinės drausmės taisyklei, nustatytai Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 5 straipsnyje. Apie savivaldybės biudžeto rodiklių atitiktį savivaldybės biudžeto fiskalinės drausmės taisyklei sprendžiama pagal savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitos duomenis ir savivaldybių tarybų patvirtintus einamųjų metų savivaldybių biudžetų rodiklius ir 2 po einamųjų einantiems metams projektuojamus savivaldybių biudžetų rodiklius.
1
. Nepriklausomos fiskalinės institucijos išvadai taikoma:1
2 ) paaiškinimo dėl nepriklausomos fiskalinės institucijos išvados pateikimo taisyklė (toliau – paaiškinimo taisyklė).
2. Paaiškinimo taisyklė taikoma nesutinkant su nepriklausomos fiskalinės institucijos išvada, kuri nurodyta:1 ) šio įstatymo 3 straipsnio
, – paaiškinimą savo interneto svetainėje skelbia Finansų ministerija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo nepriklausomos fiskalinės institucijos išvados paskelbimo dienos ;2 ) šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje, – paaiškinimą kartu su patobulintu biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu teikia Vyriausybė;3
) šio įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje, – paaiškinimą savo interneto svetainėje skelbia Finansų ministerija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nepriklausomos fiskalinės institucijos išvados paskelbimo dienos;4 ) šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, – paaiškinimą savo interneto svetainėje skelbia Finansų ministerija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nepriklausomos fiskalinės institucijos išvados paskelbimo dienos;5 ) šio įstatymo 10 straipsnyje, – paaiškinimą savo interneto svetainėje skelbia savivaldybė ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo nepriklausomos fiskalinės institucijos išvados paskelbimo dienos;6 ) šio įstatymo 13 straipsnyje , – paaiškinimą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybė arba jos įgaliota institucija
ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo nepriklausomos fiskalinės institucijos išvados paskelbimo dienos .
3. Valdžios institucijos paaiškinimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, dėl nepriklausomos fiskalinės institucijos išvados ir nepriklausomos fiskalinės institucijos išvada kartu svarstomi Lietuvos Respublikos Seimo statute nurodytame Seimo komitete.
4. Šiame įstatyme nurodytos nepriklausomos fiskalinės institucijos išvados skelbiamos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka.
1
. Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus iki biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Seimui dienos atlieka vertinimus dėl Seimo tvirtinamo vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto formuojamos politikos poveikio:1 ) valdžios sektoriaus finansų tvarumui;2 ) tvariam ir integraciniam augimui, atsižvelgdama į klimato kaitos keliamą riziką ekonomikai ir valdžios sektoriaus finansams (makrofiskalinę riziką), jos paskirstymą bei poveikį aplinkai.2
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų vertinimų ataskaitos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skelbiamos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos interneto svetainėje ir teikiamos Seimui. Į šių vertinimų rezultatus atsižvelgiama Seime svarstant biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fiskalinės valdysenos vertinimas Nepriklausoma fiskalinė institucija atlieka fiskalinės valdysenos nuoseklumo, darnos ir veiksmingumo vertinimą pagal Valstybės kontrolės interneto svetainėje skelbiamą metodiką ir skelbia šio vertinimo išvadą .
dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms su pakeitimais, padarytais 2024 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2024/1265 .
2. 2024 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1263 dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 . “.
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir finansų ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3
. Įsigaliojus šiam įstatymui, kituose teisės aktuose nuorodos į Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos fiskalinės valdysenos įstatymą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto (toliau – Konstitucinio įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo Nr. X-1316 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Valdysenos įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 6, 15, 18, 19, 20, 21, 27 straipsnių, VII skyriaus, Įstatymo priedo pakeitimo ir VIII skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – BSĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 1, 2, 3, 6, 7, 8, 18, 22, 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto (toliau – VKĮ projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – didinti fiskalinę erdvę, kartu išlaikant valdžios sektoriaus finansų tvarumo prielaidas.
Įstatymų projektais siekiama:
dėl veiksmingo ekonominės politikos koordinavimo ir daugiašalės biudžeto priežiūros, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr.1466/97 , ir 2024 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą (ES) 2024/1265 , kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms;
dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentu (ES) 2024/1264 , tinkamas taikymas.
Teikiami Įstatymų projektai suderinti tarpusavyje: Konstitucinio įstatymo projektu siūloma nustatyti atnaujintas fiskalinės drausmės taisykles, o Valdysenos įstatymo projektu – Konstitucinio įstatymo projekte numatytų taisyklių taikymo detalias procedūras. Konstitucinio įstatymo projekte nustatytos taisyklės sudarytų sąlygas, nepriklausomai nuo politinio ciklo, užtikrinti fiskalinę drausmę atsižvelgiant į ekonomikos ciklą, taip stiprinant ilgalaikį viešųjų finansų planavimą, skatinant jų tvarumą ir išlaikant pasitikėjimą Lietuvos fiskaline valdysena. Valdysenos įstatymo projektu siūloma nustatyti institucijų atsakomybę įgyvendinant skaitinių fiskalinės drausmės taisyklių nulemtus tikslus, techninius vertinimo kriterijus ir sąveiką su ES ekonominės valdysenos sistema. Tokia struktūra leistų užtikrinti stabilų, aiškų ir teisiškai nuoseklų fiskalinės drausmės reglamentavimą, kartu išsaugant galimybę laiku ir taikliai reaguoti į ES reikalavimų pokyčius, ekonomines sąlygas ar fiskalinės politikos įgyvendinimo praktiką.
Įstatymų projektais atsisakoma perteklinių nuostatų, kurios dubliuojasi kituose teisės aktuose arba nebeatitinka pasikeitusių aplinkybių. Užtikrinama teisės aktų atitiktis galiojantiems ES teisės reikalavimams – tiek išlaikant jau perkeltas į nacionalinę teisę Direktyvos 2011/85/ES nuostatas, tiek perkeliant naują fiskalinės valdysenos reguliavimą, numatytą Direktyvoje (ES) 2024/1265 .
Kartu Konstitucinio įstatymo projektu išlaikomas Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (toliau – Fiskalinė sutartis) nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę. Reglamento (ES) 2024/1263
preambulės 42 punkte nurodoma, kad Fiskalinės sutarties reikalavimai laikomi perkeltais, jeigu valstybės narės teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, kuriomis įgyvendinamas atnaujinto ES Stabilumo ir augimo pakto Reglamentas (ES) 2024/1263 ir Direktyva (ES) 2024/1265 . Vadovaujantis šiuo išaiškinimu, Lietuvos teisinėje sistemoje Įstatymų projektai bendrai užtikrina Fiskalinės sutarties reikalavimų įgyvendinimą.
Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į:
XV-439
„Dėl Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 116 punktą, susijusį su naujosios Europos Sąjungos ekonominės valdysenos sistemos įgyvendinimu ir didesniu biudžetų lankstumu, 506 punktą, susijusį su savivaldybių investicinio pajėgumo didinimu, ir iš dalies 505 punktą, susijusį su
savivaldybių finansinių išteklių formavimo sistemos tobulinimu ;
ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) 2025 metų Lietuvos ekonomikos apžvalgoje [2] pateikiamas rekomendacijas Lietuvos fiskalinės drausmės taisykles supaprastinti, atsisakant reikšmingai skirtingų reikalavimų priklausomai nuo ekonomikos ciklo padėties;
vertinimus dėl ilguoju laikotarpiu lėtėsiančio ekonomikos produktyvumo augimo ir raginimus didinti viešąsias investicijas;
parengti sukurtas įrankis, padedantis projektuoti skirtingų fiskalinių parametrų poveikį valdžios sektoriaus skolos ir bendrojo vidaus produkto santykiui. Ši priemonė taip pat leidžia įvertinti ir viešuosius finansus veikiančius iššūkius, pavyzdžiui, senstančios visuomenės, ekonominės raidos pokyčių.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento (direktorius Irmantas Mikulėnas, el. p. [email protected] , tel. +370 606 36 382) Fiskalinės valdysenos skyrius (vedėja Eglė Radzevičienė, el. p. [email protected] , tel. +370 658 78 039).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojančioje Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucinis įstatymas) redakcijoje, kuri į nacionalinę teisę perkėlė 2015–2024 metais galiojusias ES ekonominės valdysenos nuostatas ir tarpvyriausybinę Fiskalinę sutartį, nustatomos šios pagrindinės Lietuvos fiskalinės drausmės taisyklės:
ribojamos savivaldybių garantijos: savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų prognozuojamų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir kitų nuolatinių pajamų;
Galiojančios valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklės nėra aiškiai orientuotos į vidutinį laikotarpį, numato sąlyginį lankstumą reaguoti į kintančias sąlygas, neturi aiškaus vieno fiskalinio ramsčio, susijusio su viešųjų finansų tvarumo išsaugojimu, taigi operacinės fiskalinės gairės galiausiai tampa fragmentuotos. Planuojant biudžetus nėra aišku, kokio dydžio planuojamos išlaidos faktiškai atitiks perteklinio valdžios sektoriaus taisyklę arba struktūrinio postūmio užduotį, nes struktūrinio balanso rodiklis gali būti retrospektyviai perskaičiuojamas, todėl fiskalinės drausmės nuostatas sudėtinga įgyvendinti praktiškai. Dėl numatytų galimų išlygų sąrašo valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklė niekada netaikyta, o taikytos tik jos išimtys.
TVF ir EBPO ataskaitose pastebima, kad reikšmingai skirtingi reikalavimai priklausomai nuo ekonomikos ciklo padėties taip pat daro valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisykles pernelyg sudėtingas. Kita vertus, Konstitucinis įstatymas, ypač jo nuostatų taikymo metu 2015–2019 metais, reikšmingai padidino rinkų pasitikėjimą Lietuvos fiskaline valdysena, sudarydamas viešųjų finansų tvarumo ir fiskalinės erdvės prielaidas, kurios galėjo būti panaudotos esant skirtingiems viešuosius finansus veikiantiems pastarojo meto iššūkiams. Todėl Konstitucinio įstatymo projektas, kuriame numatytos principinės fiskalinės valdysenos nuostatos, yra fiskalinės valdysenos pamatinis teisės aktas.
Savivaldybių biudžetų vykdymo duomenys rodo, kad šiuo metu Konstituciniame įstatyme numatytas lankstumas savivaldybių biudžetams dažnai nėra panaudojamas – nuo 2014 iki 2023 metų savivaldybių biudžetų balansas kasmet buvo teigiamas (1 paveikslas). Tai ne vienus metus pabrėžia ir Valstybės kontrolė [8] . Bendra savivaldybių nepanaudota fiskalinė erdvė buvo dar didesnė, nes nuo 2021 metų esant neigiamam produkcijos atotrūkiui nuo potencialo savivaldybių biudžetai galėjo būti deficitiniai (2 paveikslas).
Nepaisant nepanaudojamos esamos fiskalinės erdvės, Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) manymu, esamas lankstumas nėra pakankamas, kai įgyvendinami dideli investicijų projektai. LSA nuomone, pagrindinis iššūkis kyla dėl ribotos metinės deficito (skolinimosi) erdvės – siekdamos įgyvendinti didelius infrastruktūros ar strateginių investicijų projektus, savivaldybės susiduria su šių projektų įgyvendinimo apribojimais dėl vienų metų biudžeto subalansavimo taisyklės. LSA vertina, kad atitinkamų metų pajamų neužtenka visoms būtinoms biudžeto išlaidoms, įskaitant investicijų projekto įgyvendinimo išlaidas, apmokėti, o bendrai tokia situacija riboja vietos valdžios galimybes greitai ir efektyviai reaguoti į gyventojų poreikius bei prisitaikyti prie ekonominių ar demografinių pokyčių.
1 paveikslas. Savivaldybių balansas (mln. eurų). 2 paveikslas. Faktinis ir leistinas savivaldybių balansas (mln. eurų). Pastaba. Vertinamas tam tikrų metų biudžeto projekto rengimo metu projektuotas produkcijos atotrūkis nuo potencialo. Šaltinis: Oficialiosios statistikos duomenys ir Finansų ministerijos skaičiavimai.
Taikant dabartines fiskalinės valdysenos procedūras trūksta išsamesnio Vyriausybės sprendimų dėl fiskalinių tikslų pasirinkimo paaiškinimo. Taip pat trūksta aiškių procedūrų paaiškinant situaciją, kai fiskalinės drausmės taisyklės pažeidžiamos.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Konstitucinio įstatymo projekte įtvirtinama viena aiški valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė – kiekvienais metais grynųjų išlaidų augimas, išreikštas procentais, turi neviršyti nustatytų grynųjų išlaidų augimo ribų. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 1263/2024 , grynosios išlaidos yra valdžios sektoriaus išlaidos, į kurias neįskaitytos išlaidos palūkanoms mokėti, ES programų išlaidos, visiškai atitinkančios ES fondų pajamas, nacionalinės išlaidos ES programoms bendrai finansuoti, ciklinės nedarbo išmokos ir įvertintos diskrecinės pajamų priemonės, vienkartinės bei kitos laikinosios priemonės.
Konstitucinio įstatymo projekte siūloma atsisakyti iki šiol galiojusio daugiasluoksnio fiskalinės drausmės reguliavimo, kuris rėmėsi struktūrinio balanso, vidutinio laikotarpio tikslo, struktūrinio postūmio užduoties ir kitų rodiklių visuma. Siūlomas modelis leidžia išvengti perteklinio sudėtingumo ir užtikrina aiškesnį bei labiau nuspėjamą fiskalinės politikos planavimą, paremtą konkrečiomis operacinėmis gairėmis – nustatytomis grynųjų išlaidų augimo ribomis. Aiškios operacinės gairės taip pat sudaro sąlygas efektyvesniam biudžeto rengimui ir skaidriai fiskalinės drausmės taisyklių laikymosi stebėsenai.
Siūloma, kad kiekvieniems metams įprastai būtų nustatomos tokios grynųjų išlaidų augimo ribos, kad jų nustatymo metu valdžios sektoriaus struktūrinis balansas būtų ne mažesnis nei –1 procentas BVP. Šiai nuostatai netaikomos papildomos sąlygos, taigi, įprastais atvejais būtų sukuriama papildoma fiskalinė erdvė, palyginti su galiojančia Konstitucinio įstatymo redakcija, kurios nuostatų visuma ilguoju laikotarpiu lemia nulinį struktūrinį valdžios sektoriaus balansą. Taip pat, siekiant papildomo aiškumo, paprastumo ir suderinamumo su ES ekonomine valdysena, faktinės struktūrinio balanso reikšmės atitiktis skaitinėms fiskalinės drausmės taisyklėms ex post nevertinama, o pagrindiniu stebimu rodikliu tampa vienas rodiklis – faktinis grynųjų išlaidų augimas.
Grynųjų išlaidų augimo ribos būtų nustatomos ne kasmet, o 5 metų laikotarpiui, įprastai įskaitant einamuosius metus. Šis siūlymas skatina vidutinio laikotarpio planavimą ir taip pat atitinka ES ekonominės valdysenos nuostatas. Taip užtikrinamas fiskalinės politikos tęstinumas ir mažinamas politinis neapibrėžtumas. Kartu, pagal grynųjų išlaidų apibrėžtį, einamųjų 5 metų laikotarpiu didžiausias leistinas valdžios sektoriaus išlaidų augimas nėra įšaldytas – išlaidos gali būti didinamos diskrecinių pajamų priemonių dydžiu.
Grynųjų išlaidų augimo ribų nustatymas Seimo nutarimu stiprina Seimo, kaip fiskalinės politikos formuotojo, vaidmenį, didina fiskalinės valdysenos skaidrumą ir plėtoja demokratinius principus.
Konstitucinio įstatymo projekte numatyta valdžios sektoriaus taisyklės sąlyga tam atvejui, kai reikia rengti, tvirtinti ir vykdyti tam tikrų metų, kuriems Seimas nėra nustatęs grynųjų išlaidų augimo ribų, biudžeto patvirtinimo įstatymą. Situacija, kai nėra Seimo nustatytų grynųjų išlaidų augimo ribų, gali susidaryti dėl to, kad grynųjų išlaidų augimo ribas Seimas nustato nesislenkančiam
kasmet vis kitam 3 metų laikotarpiui, kaskart pridedant naujus trečiuosius metus. Konstitucinio įstatymo projekte numatytas išlaidų augimo ribų nustatymo fiksuotam laikotarpiui principas suderintas su Reglamente (ES) 2024/1263
numatytu Fiskalinio struktūrinio plano nesislenkančiu laikotarpiu. Naujai Vyriausybei rengiant naują fiskalinį struktūrinį planą, Seimas nustatys atnaujintas grynųjų išlaidų augimo ribas, įskaitant ir tuos naujo fiskalinio struktūrinio plano laikotarpio (dar nepraėjusius) metus, kuriems šių ribų nebuvo nustatęs. Tokia išlaidų augimo ribų atnaujinimo galimybė suderinama su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatytu reglamentavimu, kad nauja Vyriausybė gali peržiūrėti biudžeto rodiklius.
Jeigu Lietuvos valdžios sektoriaus finansai susidurtų su iššūkiais – neatitiktų Mastrichto kriterijų, taikomų valdžios sektoriaus skolai ir (arba) deficitui, ir (arba) galiotų ES Tarybos rekomendacijos dėl perviršinio deficito procedūros, makroekonominio disbalanso procedūros ir (arba) nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos (kai viešuosius finansus veikia stiprus ir nevaldomas išorės veiksnys), siūloma nustatyti, kad valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklės būtų laikomasi, jeigu laikomasi minėtų ES Tarybos rekomendacijų. Tai – dar vienas fiskalinės valdysenos praktinio taikymo supaprastinimas.
Nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą gali aktyvuoti ES Taryba, sulaukusi Lietuvos prašymo ir remdamasi Europos Komisijos rekomendacija, pagrįsta išlygos analize. Ši išlyga suteikiama susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kurių Lietuva negali kontroliuoti ir kurios daro didelį poveikį viešiesiems finansams, tačiau išlygos dydis nekelia pavojaus ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui. Bendroji nukrypti leidžianti išlyga suteikiama laikantis panašių principų, tik be atskiro Lietuvos ar kitos ES valstybės narės prašymo, esant dideliam nuosmukiui euro zonoje arba visoje ES. 2025–2028 metais toliau galioja nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga, taikoma gynybos išlaidoms [9]
, taigi, Konstitucinio įstatymo projekte nustatoma valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė būtų tenkinama laikantis šiuo metu jau galiojančios ES Tarybos rekomendacijos [10] . Ši rekomendacija leidžia iki 1,5 procentinio punkto BVP didesnius valdžios sektoriaus deficitus, negu apskaičiuota pagal ES Tarybos patvirtintas grynųjų išlaidų ribas, pateiktas Lietuvos fiskaliniame struktūriniame plane, jeigu atitinkamu dydžiu, palyginti su baziniais 2021 metais, lieka išaugusios gynybos išlaidos, tačiau yra išlaikomas ilgalaikis valdžios sektoriaus finansų tvarumas. Nacionaline nukrypti leidžiančia išlyga, taikoma gynybos išlaidoms, Lietuva jau naudojasi vykdydama 2025 metų biudžetą.
Konstitucinio įstatymo projekte įtvirtinamas valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklės lankstumas. Jeigu laikomasi Mastrichto kriterijų ir Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnio nuostatų dėl vidutinio laikotarpio fiskalinio tvarumo, leidžiama nustatyti didesnes grynųjų išlaidų augimo ribas tokiu dydžiu, kuriuo įsipareigojama didinti viešąsias investicijas (BPKF išlaidas). Pagal Mastrichto kriterijus, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis turi būti mažesnis nei 60 procentų, nominalus deficitas – ne didesnis nei 3 procentai BVP, o Reglamento (ES) 2024/1263 9 straipsnio nuostatų laikymasis praktiškai reiškia, kad grynųjų išlaidų augimo ribos turi atitikti ES valstybių narių suderintus valdžios sektoriaus fiskalinio tvarumo kriterijus. Toks
siūlymas skatina viešųjų finansų sistemos galimybes aktyviau prisidėti prie ekonomikos augimo skatinimo.
Taip pat didėja savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumas – fiskalinė erdvė, kurią savivaldybės galėtų naudoti rengdamos, tvirtindamos ir vykdydamos savo biudžetus. Kiekvienos savivaldybės, kurios skola neviršija 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) tų metų savivaldybės biudžeto pajamų, metinis biudžeto deficitas galėtų siekti iki 4,5 procento biudžeto pajamų, jei 3 iš eilės einančių metų sukauptas (suminis) deficitas taip pat liktų ne didesnis nei 4,5 procento. 3 metų biudžeto deficito vidurkio skaičiavimas sudarytų savivaldybėms galimybę lanksčiau planuoti finansus, efektyviau planuoti ir įgyvendinti ilgalaikius investicijų projektus. Pavyzdžiui, kilus poreikiui įgyvendinti didesnės apimties investicijų projektą ar turėti laikinų didesnių kitų išlaidų, vienais metais savivaldybė galėtų patirti maksimalų leistiną deficitą iki 4,5 procento tų metų pajamų, tačiau tada per likusius 2 metus jos biudžetas kiekvienais metais turėtų būti subalansuotas arba perteklinis, siekiant užtikrinti, kad viso 3 metų laikotarpio vidurkis neviršytų 1,5 procento pajamų deficito ribos.
Savivaldybės biudžeto fiskalinės drausmės taisyklei taikomas 3 metų lankstumo laikotarpis suderintas su valstybės biudžeto trukme, siekiant užtikrinti viso valdžios sektoriaus finansų tvarumą ir grynųjų išlaidų augimo ribų laikymąsi. Ne ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui pritarė Valstybės kontrolė, akcentuodama, kad toks laikotarpis yra tinkamas pasiekti fiskaliniams tikslams pasiekti.
Pabrėžtina, kad, palyginti su šiuo metu galiojančiomis lankstumo savivaldybių biudžetams nuostatomis, bendrai siūlomas savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumas didėja, nes savivaldybės galės tvirtinti deficitinius biudžetus nepriklausomai nuo produkcijos atotrūkio nuo potencialo įverčio (3 paveikslas).
1,5 procento savivaldybių pajamų palyginimas pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir Įstatymų projektus. Pastaba. Vertinamas tam tikrų metų biudžeto projekto rengimo metu projektuotas produkcijos atotrūkis nuo potencialo. Šaltinis: Oficialiosios statistikos duomenys ir Finansų ministerijos skaičiavimai.
Papildomai įtvirtinama Vyriausybės politinė atsakomybė dėl valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklės laikymosi. Tai yra, Konstitucinio įstatymo projekte numatoma, kad grynųjų išlaidų augimo ribų viršijimo atveju, Ministras Pirmininkas iki einamųjų metų gegužės 31 dienos Seime žodžiu paaiškina nustatytų grynųjų išlaidų augimo ribų viršijimo priežastis. Analogiška nuostata nustatyta ir galiojančiame Biudžeto sandaros įstatyme (33 straipsnio 2 dalyje) bei Konstituciniame įstatyme (8 straipsnio 1 dalyje). Kadangi valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė taikoma visam valdžios sektoriui, kurio didžiausią dalį sudaro valstybės, VSDF, kitų socialinio draudimo fondų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų visuma, Vyriausybės vadovo vaidmuo yra itin svarbus siekiant atskiro Seimo dėmesio valstybės finansų tvarumo ir kuo skaidresnio valdymo klausimais.
Be to, Konstitucinio įstatymo projekte aiškiai nustatomos procedūros, kurios taikomos, kai faktinis grynųjų išlaidų augimas viršija Seimo valdžios sektoriui nustatytas ribas. Įprastais atvejais, jei nuo pirmųjų galiojančio Seimo nutarimo dėl grynųjų išlaidų augimo ribų nustatymo metų sukauptas grynųjų išlaidų augimas vienos dešimtosios tikslumu daugiau negu 0,1 procentinio punkto BVP viršijo Seimo nustatytas grynųjų išlaidų augimo ribas , įsigalioja automatinė kompensavimo pareiga: artimiausiais planuojamais metais grynosios išlaidos turi būti sumažinamos viršijimo apimtimi.
Sukauptas, o ne tik metinis, grynųjų išlaidų augimas vertinamas dėl to, kad kompensavimo pareiga nebūtų taikoma, jeigu grynųjų išlaidų augimo ribų viršijimą lemtų mažesnės ankstesnių metų išlaidos, kitaip tariant, išlaidų augimą veiktų bazės efektas. Sukaupto augimo vertinimas ankstesniais metais nepasiekus grynųjų išlaidų augimo ribų leistų pasinaudoti turima erdve vėlesniais metais, tačiau laikantis Reglamento (ES) 2024/1264 2 straipsnio.
Savivaldybių fiskalinės drausmės priežiūros mechanizmas numatomas toks pat, kaip ir valdžios sektoriaus.
Galiausiai, Konstitucinio įstatymo projektu siekiama suvienodinti centrinės valdžios ir vietos valdžios taisyklių aprašymuose vartojamas valdžios sektoriaus finansų (pavyzdžiui, pajamų) sąvokas, suprantant jas taip, kaip jos nustatomos 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje.
Pabrėžtina, kad, vertinant savivaldybės biudžeto atitiktį fiskalinės drausmės taisyklei, savivaldybės nuosavos lėšos, skirtos ES projektų avansams apmokėti (kai visi avansai bus kompensuoti iš ES gautomis lėšomis), neveikia savivaldybės balanso.
Valdysenos įstatymo projektu siūloma nustatyti aiškų fiskalinės valdysenos apibrėžimą, sukuriant nuoseklų reguliavimą, apimantį tiek institucinių vaidmenų paskirstymą, tiek procedūras, kuriomis vadovaujamasi valdant viešuosius finansus. Valdysenos įstatymo projekte įtvirtinamas fiskalinės valdysenos ryšys su biudžeto planavimu – tai atsispindi rengiant 3 metų biudžeto patvirtinimo įstatymus pagal nustatytas grynųjų išlaidų augimo ribas, kurios tampa pagrindinėmis fiskalinės politikos planavimo gairėmis.
Valdysenos įstatymo projekte aiškiai apibrėžiamos pagrindinių institucijų – Vyriausybės, NFI, Seimo ir savivaldybių – atsakomybės fiskalinės valdysenos procese. Kiekvienai iš jų priskiriamos konkrečios funkcijos rengiant ir (arba) vertinant biudžeto dokumentus bei užtikrinant, kad fiskaliniai sprendimai būtų pagrįsti, nuoseklūs ir atitiktų fiskalinės drausmės taisykles. Be to, Valdysenos įstatymo projektas tampa pagrindiniu įstatymu, kuris konsoliduoja kituose teisės aktuose buvusias procedūras, todėl tai kartu prisideda ir prie teisės aktų, susijusių su fiskaline valdysena, kodifikavimo.
Valdysenos įstatymo projekte, perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos ES/2024/1265 nuostatas, susijusias su nepriklausomos fiskalinės institucijos privalomais atlikti vertinimais, be kitų vertinimų, numatyta pareiga atlikti fiskalinės valdysenos nuoseklumo, darnos ir veiksmingumo vertinimą. Įstatymų projektų rengimo metu dar nežinoma, kokia metodika bus naudojama šiam vertinimui atlikti. Todėl Valdysenos įstatymo projekte nenurodoma, kurios institucijos patvirtinta metodika bus naudojama. Nepriklausoma fiskalinė institucija gali pati ją rengti ir tvirtinti, tačiau gali pasirinkti, pavyzdžiui, tarptautinių institucijų naudojamą vertinimo metodiką. Įstatymo projekte numatomas įpareigojimas vertinimui atlikti naudojamą metodiką paskelbti.
VKĮ ir kitais teikiamais teisės aktų projektais siūlomas teisinis reguliavimas išlaiko ir dar labiau sustiprina svarbų NFI vaidmenį fiskalinėje valdysenoje – tiek vertinant biudžeto projektus, tiek atliekant ilgalaikio finansų tvarumo, fiskalinės valdysenos bei savivaldybių biudžetų vertinimus. Tai atitinka atnaujintus ES fiskalinės valdysenos reikalavimus.
Įstatymų projektais įtvirtinamas Direktyvoje (ES) 2024/1265
numatytas ir Lietuvoje iki šiol netaikytas atsižvelgimo į išvadą arba paaiškinimo (angl. comply or explain ) principas – atsižvelgimo į NFI išvadą ir paaiškinimo dėl NFI išvados pateikimo taisyklės. Pagal šias taisykles, į NFI skelbiamas išvadas dėl fiskalinės politikos atitikties nustatytoms taisyklėms sprendimus priimančios centrinės ir vietos valdžios institucijos privalo atsižvelgti arba viešai paaiškinti, kodėl į jas neatsižvelgiama. Atsižvelgimo į išvadą arba paaiškinimo principas stiprina atskaitomybę ir viešą diskusiją dėl fiskalinės politikos sprendimų.
BSĮ projekte siūloma atsisakyti nuostatų, kurios tapo neaktualios dėl nauja redakcija dėstomo Konstitucinio įstatymo
ir tų nuostatų, kurias siūloma perkelti į Valdysenos įstatymą. Be to, BSĮ projekte siūloma nustatyti, kad kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymu turėtų būti tvirtinamas naujas rodiklis – planuojamas grynųjų išlaidų augimas. Taip pat peržiūrėtos galiojančio BSĮ 20 straipsnio nuostatos atsižvelgiant į tai, kokia informacija turėtų būti teikiama Seimui kartu su Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu ir būtų laikomasi Direktyvos (ES) 2024/1265 reikalavimų.
Pagal Biudžeto sandaros įstatymo nustatytą teisinį reguliavimą, mero rezervo lėšos gali būti naudojamos stichinių nelaimių ir kitų įvykių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies kompensuoti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Taip savivaldybėms sukuriama diskrecija spręsti, kurie reiškiniai yra (nėra) stichinė nelaimė, kas laikytina kitais įvykiais, kurių nuostoliai būtų kompensuojami iš mero rezervo lėšų.
Teisinis neaiškumas dėl santykio su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymu (toliau – KVCSĮ) nustatytu teisiniu reglamentavimu sudaro sąlygas antikorupciniu požiūriu ydingoms kolizinėms situacijoms.
Įstatymo lygmeniu nenustačius vienodos sąvokų sistemos, skirtingose savivaldybėse taikoma labai skirtinga praktika, todėl, siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo, BSĮ 15 straipsnio 2 dalies sąvokos suderinamos su KVCSĮ vartojamomis sąvokomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje numatyta nuostata, kad kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nuorodos į Konstituciniame įstatyme apibrėžtas išskirtines aplinkybes laikomos nuorodomis į nukrypti leidžiančią išlygą, taikomą pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 .
Todėl, priėmus Konstitucinio įstatymo projektą, kitų teisės aktų vien tik dėl pasikeitusio išskirtinių aplinkybių teisinio pagrindo keisti nereikės. Priėmus Įstatymų projektus laukiama tokių teigiamų poveikių:
Galimą poveikį iliustruoja valdžios sektoriaus finansų modeliavimo įrankiu paremtos projekcijos [12]
, atliktos Įstatymų projektų rengimo metu (4 ir 5 paveikslai). Pirmiausia, reikšmingas modeliuojamų skolos ir BVP santykio trajektorijų skirtumas atspindi Įstatymų projektų nulemtą didesnę fiskalinę erdvę, lyginant su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Kartu sudaromos prielaidos išlaikyti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, nes modeliuojamas iliustratyvus skolos ir BVP santykis teoriškai išlieka stabilus – siekia apie 38 procentų ribą. Atsižvelgiant į patvirtintą 2025 metų biudžetą, kuris atitinka nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos, taikomos gynybos išlaidoms, sąlygas, ir darant prielaidą, kad nuo 2026 metų (toliau) bus laikomasi atitinkamų fiskalinės drausmės taisyklių, o ilguoju laikotarpiu produkcijos atotrūkis nuo potencialo bus lygus nuliui, valdžios sektoriaus struktūrinis balansas ilguoju laikotarpiu galėtų būti mažesnis apytiksliai 1 procentiniu punktu BVP, nei turėtų būti pagal galiojantį teisinį reguliavimą.
4 paveikslas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir Įstatymų projektus sumodeliuotas valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis (proc.). 5 paveikslas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir Įstatymų projektus sumodeliuotas struktūrinis balansas (proc. BVP). Pastabos (abiem paveikslams):
1. Laikotarpis nuo 2026 metų sumodeliuotas pagal prielaidą, kad būtų laikomasi galiojančių arba siūlomų fiskalinės drausmės taisyklių.
2. Projekcijos paremtos 2025 m. sausio 20 d. oficialiosios statistikos duomenimis, vidinėmis projekcijomis ir išorinėmis prielaidomis. Esminė modeliavimo metodologija ir išorinės prielaidos aprašytos 7 išnašoje pateiktoje Finansų ministerijos ataskaitoje.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai
Siūloma valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė, paremta 5 metams nustatomomis grynųjų išlaidų augimo ribomis, sudaro prielaidas stabilesnei ir labiau nuspėjamai fiskalinei aplinkai, kuri yra svarbi verslo pasitikėjimui ir investicijų planavimui. Atsisakius sudėtingų, kintančių taisyklių ir įtvirtinus vieną aiškų fiskalinį rodiklį, sumažėja fiskalinės politikos neapibrėžtumas.
Kartu išsaugomos prielaidos ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui, aiškesnės procedūros ir didesnis fiskalinės valdysenos skaidrumas prisideda prie geresnio makroekonominio stabilumo vertinimo, kuris svarbus tiek vietos, tiek užsienio investuotojams ir gali padėti išlaikyti ar didinti Lietuvos kredito reitingus, kas ilguoju laikotarpiu potencialiai lemtų mažesnes skolos palūkanų mokėjimo išlaidas.
Be to, naujas teisinis reguliavimas numato didesnį dėmesį biudžetų investicijoms, kas gali paskatinti viešųjų investicijų augimą ir turėti teigiamą poveikį verslo aplinkai.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.9
. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo statutą.
10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.11
. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, ES teisei neprieštarauja.
12. Jeigu į statymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, reikės:
pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo įgyvendinimo“;
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės fondų lėšų nereikės.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Esminių pastabų dėl valdžios sektoriui siūlomų taikyti fiskalinės drausmės skaitinių taisyklių negauta. Lietuvos bankas vertina, kad, įgyvendinus Įstatymų projektus, dėl didesnio valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio, palyginti su tikėtinu pagal galiojantį teisinį reguliavimą, 2050 metais vartotojų kainų lygis gali būti beveik 5 procentais didesnis. Lietuvos banko pozicija įvertinta ir, esant poreikiui, į ją bus atsižvelgiama rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektus.
Įstatymų projektų rengimo metu a
tsižvelgta į visas Valstybės kontrolės pastabas ir pasiūlymus. Taip pat į Lietuvos Respublikos t eisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus, susijusius su aiškesniu teisiniu fiskalinės valdysenos reguliavimu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija pastabų dėl Įstatymų projektų neturėjo. Iš dalies a
tsižvelgta į Lietuvos savivaldybių asociacijos, Akmenės rajono, Alytaus rajono, Alytaus miesto, Druskininkų, Jonavos rajono, Kazlų Rūdos, Kelmės rajono, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Marijampolės, Neringos, Panevėžio rajono, Rokiškio rajono, Šakių rajono, Šiaulių miesto, Šilutės rajono, Širvintų rajono, Skuodo rajono, Švenčionių rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių pastabas dėl poreikio savivaldybėms turėti didesnę fiskalinę erdvę. Taip pat atsižvelgta į iki šiol teiktas TVF ir EBPO rekomendacijas bei tarptautinių mokslinių tyrimų išvadas.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Fiskalinė valdysena“, „ valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklė“, „ savivaldybės biudžeto fiskalinės drausmės taisyklė“, „nepriklausoma fiskalinė institucija“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] TVF ataskaita pagal TVF steigimo sutarties IV straipsnį: https://www.imf.org/en/Publications/CR/Issues/2024/07/23/Republic-of-Lithuania-2024-Article-IV-Consultation-Press-Release-and-Staff-Report-552201. [2] EBPO Lietuvos ekonomikos apžvalga: https://www.oecd.org/en/publications/oecd-economic-surveys-lithuania-2025_4abf1ea5-en.html. [3]
Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ ataskaita: https://investlithuania.com/wp-content/uploads/Lietuvos-ekonomikos-akceleracija-strategines-gaires-sparciam-augimui.pdf. [4] Eurostato duomenys: https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/gov_10a_main/default/table?lang=en. Visu 2004–2024 met ų laikotarpiu prieinami šių ES šalių BPKF išlaidų duomenys: Belgijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Graikijos, Italijos, Latvijos, Vengrijos, Maltos, Nyderlandų, Portugalijos, Rumunijos, Suomijos, Švedijos. [5] Mokslininkų ir tarptautinių organizacijų rekomendacijų pavyzdžiai: https://www.imf.org/en/Publications/Fiscal-Affairs-Department-How-To-Notes/Issues/2018/03/15/How-to-Select-Fiscal-Rules-A-Primer-45552;
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0176268024000934; https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2020/614523/IPOL_STU(2020)614523_EN.pdf; https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0261560623000542. [6] Mokslinių tyrimų pavyzdžiai: https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0261560614002071; https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S017626801730592X; https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0176268024000934. [7] Finansų ministerijos ataskaita: https://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/fiskaline-politika/skolos-scenarijai-ir-finansu-tvarumo-vertinimas/. [8]
Valstybės kontrolės ataskaitos: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24261/isvada-del-savivaldybiu-biudzetu-fiskalines-drausmes-taisykliu-laikymosi-20232024; https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24001/isvada-del-savivaldybiu-biudzetu-fiskalines-drausmes-taisykliu-laikymosi-20202021. [9] Nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga, taikoma gynybos išlaidoms: https://www.consilium.europa.eu/lt/policies/national-escape-clause-for-defence-expenditure-nec/. [10] 2025 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendacija C/2025/3969, kuria Lietuvai leidžiama nukrypti nuo Tarybos pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32025H03969. [11]
Toks fiskalinės drausmės principų, kuriais paremti Įstatymų projektai, poveikis išskiriamas TVF analizėje: https://www.imf.org/en/Blogs/Articles/2025/09/25/fiscal-rules-foster-stability-as-spending-pressures-grow. [12] Šie skaičiavimai skirti iliustratyviam scenarijų palyginimui ilguoju laikotarpiu – jie atspindi nuo prielaidų priklausančias simuliacijas, o ne projektuoja, kokia tiksliai bus skola ateityje.