Projektas Lietuvos Respublikos baudžiamojo PROCESO kodekso 82 straipsni O pakeitimo
d. Nr. Vilnius
„
4Asmuo negali būti kviečiamas ir apklausiamas kaip liudytojas dėl savo galimai padarytos nusikalstamos veikos, jeigu prieš apklausą yra surinkti faktiniai duomenys reikšti įtarimą arba yra neišnaudotos visos procesinės priemonės įrodymų surinkimui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys (Parašas) Vitalijus Gailius
A
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į galimą piktnaudžiavimą nustatant asmens statusą baudžiamajame procese, kai asmuo yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, t. y. atsižvelgiant į galimą piktnaudžiavimą asmenims baudžiamajame procese taikant vadinamojo „specialiojo liudytojo“ statusą.
„Specialiojo liudytojo“ institutas kritikuojamas teisės doktrinoje,
kadangi asmeniui suteikus „specialiojo liudytojo“ statusą, nėra iki galo aiški jo teisinė padėties baudžiamajame procese, nepagrįstai ribojamos tiek jo teisės ir pareigos liudytojo atžvilgiu, tiek jo teisės ir pareigos įtariamojo atžvilgiu. Vienas iš praktikoje pasitaikančių teisių ir pareigų ribojimo pavyzdžių
„specialaus liudytojo“ statusą turinčiam asmeniui nurodo G. Goda teigdamas, kad
pareigūnams kartais patogiau gauti tyrimui svarbios informacijos iš asmens, kuris įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir kuriam išaiškinama pareiga kaip liudytojui duoti parodymus, nutylint apie teisę atsisakyti juos duoti. [1]
Neaiški asmens teisinė padėtis ir apsunkintos jo procesinės teisės ir pareigos teisės mokslininkams kelią klausimą, ar „specialiojo liudytojo“ statuso suteikimas asmeniui nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 3 dalies, kurioje įtvirtinta: „Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.” Taigi, šio projekto tikslas yra mažinti rizikas, tam kad „specialiojo liudytojo” institutas būtų naudojamas tik išimtiniais atvejais, nenukrypstant nuo tikrosios šio instituto paskirties.
iniciatorius (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjas: Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Vitalijus Gailius. 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu „specialiojo liudytojo“ statusą reglamentuoja BPK 80 straipsnio 1 punktas ir 82 straipsnio 3 dalis. BPK 80 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad: „Kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus, taikant šio Kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus“
BPK 82 straipsnio 3 įtvirtinta: „Asmuo, kuris prokuroro nutarimu yra apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, turi teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintas įtariamuoju. Tokiam asmeniui netaikoma atsakomybė, numatyta šio Kodekso 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse“
teisinio reguliavimo nuostata ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Nauju teisiniu reguliavimu siūloma papildyti BPK 82 straipsnį 4 dalimi, kurioje būtų įtvirtinta: „Asmuo negali būti kviečiamas ir apklausiamas kaip liudytojas dėl savo galimai padarytos nusikalstamos veikos, jeigu prieš apklausą yra surinkti faktiniai duomenys reikšti įtarimą arba yra neišnaudotos visos procesinės priemonės įrodymų surinkimui.“
Naujuoju teisiniu reguliavimu aiškiai apibrėžiamos ribos, kokiu atveju asmuo negali būti apklaustas kaip „specialusis liudytojas“.
Doktrinoje įtarimas in personam yra laipsniuojamas. De lege lata galima išskirti mažiausiai tris įtarimo in personam lygmenis: pradinį, paprastą ir pakankamą. Doktrinoje sutariama, kad asmuo neturėtų būti laikomas įtariamuoju esant tik pradiniam įtarimui, t. y. menkiausios tikimybės įtarimui, kad asmuo padarė tiriamą nusikalstamą veiką, pagal kurį abejojimas tokiu įtarimu yra (gali būti) didesnis nei įsitikinimas, kad jis pasitvirtins; tam, kad asmuo būtų laikomas įtariamuoju, reikia pakankamai duomenų arba pakankamai konkretinto pirminio įtarimo, pagal kurį manymas (tikimybė), kad tiriamą nusikalstamą veiką padarė konkretus asmuo, yra vienodo lygmens kaip ir abejonė, kad taip galėjo ir nebūti, t. y. reikia paprasto įtarimo. Be abejo, bet kokio lygmens įtarimas in personam formuojasi tik duomenų pagrindu. Taigi asmuo, turintis įtarimą in personam, kurio stiprumo nepakanka – nepakanka duomenų – jį laikyti įtariamuoju, yra ne kas kitas kaip asmuo, turintis pradinį įtarimą in personam .
[2] Matyti, kad duomenų buvimas (nebuvimas) ir jų pakankamumas (nepakankamumas) yra kriterijai, skiriantys specialųjį liudytoją nuo liudytojo ir įtariamojo faktinio pagrindo atžvilgiu bei pagrindžiantys jo vietą „tarp liudytojo ir įtariamojo.“ [3] Papildomai pažymėtina, kad liudytojo institutas yra neutralus, jo paskirtis nėra pagrįsti žmogaus kaltumą, todėl toks reglamentavimas, kuris iškraipo tikrąją liudytojo teisinę padėtį klaidina asmenį ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Šiuo projektu siekiamas įtvirtinti reglamentavimas nustato, kad būtent duomenų ir įrodymų pakankamumas lemia įtarimo laipsnio kvalifikavimą ir nurodo imperatyvų draudimą apklausti asmenį apie jo galimai atliktą nusikalstamą veiką suteikiant „specialiojo liudytojo“ statusą, kai yra surinkti duomenys indukuojantys asmens pradinio įtarimo laipsnį arba yra neišnaudotos visos procesinės priemonės įrodymų surinkimui. Tokiu būdu užkardomas kelias galimam Konstitucijos
žeidimui. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Numatoma, kad įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neturės tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijos lygiui valstybėje. Tačiau siūlomas teisinis reguliavimas prisidės prie teisinio aiškumo ir skaidrumo baudžiamojo proceso srityje, taip mažindamas galimas piktnaudžiavimo rizikas.
Aiškesnis „specialiojo liudytojo“ statuso taikymo reglamentavimas sumažins galimybę neteisėtai riboti asmenų procesines teises ar naudoti šį statusą siekiant gauti parodymus, kurie galėtų būti panaudoti prieš patį asmenį. Tokiu būdu įstatymo projektas stiprina asmens konstitucinių teisių apsaugą ir didina pasitikėjimą teisėsaugos institucijų veikla, kas netiesiogiai prisideda prie korupcijos prevencijos ir skaidresnio baudžiamojo proceso vykdymo.
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11.
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Šio įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Baudžiamojo proceso kodeksas“.
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys (Parašas) Vitalijus Gailius [1]
Vertybiniai prioritetai
<...>, p. 113. [2] JUOZAPAVIČIUS Audrius, „Specialusis liudytojas – tarp liudytojo ir įtariamojo?“ Teisė 2020, Vol. 114, p.
JUOZAPAVIČIUS Audrius, „Specialusis liudytojas – tarp liudytojo ir įtariamojo?“ Teisė 2020, Vol. 114, p. 32.