LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XV-287 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr.
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lengvatinis 12 procentų PVM tarifas taikomas:
1 ) turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms;2 ) keleivių vežimo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms;3 ) visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui, kai netaikomos šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos .“ ;4
) šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti.“
2. Papildyti 19 straipsnio 4 dalį 4 punktu: „4
) spausdintoms ir elektroninėms knygoms bei spausdintiems ir elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius). Šio punkto nuostatos netaikomos leidiniams, kuriuose reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio arba kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino būtinybė užtikrinti nuoseklų, socialiai teisingą ir ekonomiškai subalansuotą šilumos energijos bei karšto vandens apmokestinimą po 2025 metų, kai baigsis šiuo metu taikomas 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Galiojanti 9 procentų lengvata buvo nustatyta kaip laikina priemonė energijos kainų augimo poveikiui gyventojams amortizuoti. Nuo 2026 m. sausio 1 d.
jai pasibaigus, šilumos energijai ir karštam vandeniui būtų taikomas standartinis 21 procento tarifas, kas reikštų reikšmingą kainų padidėjimą gyventojams ir papildomą spaudimą savivaldybių biudžetams dėl kompensacijų poreikio. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatyti lengvatinį 12 procentų PVM tarifą šilumos energijai ir karštam vandeniui , išlaikant socialinį lengvatos efektą, tačiau palaipsniui pereinant prie fiskaliai tvaresnio tarifo. Tokiu būdu būtų išvengta staigaus kainų šuolio gyventojams, užtikrintas mokesčių politikos tęstinumas ir sumažinta administracinė našta, kylanti iš kompensacijų sistemos.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Domas Griškevičius .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
ir karštam vandeniui taikomas9 procentų lengvatinis PVM tarifas , nustatytas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnyje. Ši lengvata galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus lengvatos galiojimo terminui, šilumos energijai bus taikomas standartinis 21 procento tarifas .
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma papildyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo
lengvatinis 12 procentų PVM tarifas būtų taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui, šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti . Toks teisinis reguliavimas leistų išlaikyti šilumos energijos ir karšto vandens apmokestinimo lengvatinį pobūdį po 2025 metų, kai baigsis šiuo metu taikomas 9 procentų tarifas.
Jeigu kartu būtų priimtas sprendimas lengvatinį tarifą taikyti ir elektros energijai, tiekiamai buitiniams vartotojams , tai dar labiau sustiprintų socialinės paramos poveikį ir sumažintų energetinio skurdo riziką, ypač šaltuoju metų laikotarpiu.
Laukiami rezultatai: užtikrintas šildymo ir karšto vandens kainų stabilumas po 2025 metų, sumažintos gyventojų išlaidos už energiją, sumažintas poreikis kompensacijoms iš savivaldybių biudžetų, išlaikyta aiški, nuosekli ir socialiai orientuota PVM politika energetikos srityje, sustiprintas gyventojų pasitikėjimas valstybės socialine politika ir mokesčių sistema.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis lengvatinį 12 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šilumos energijai ir karštam vandeniui, turės teigiamą socialinį ir ekonominį poveikį tiek gyventojams, tiek savivaldybėms bei valstybei. Poveikio vertinimo požiūriu, pagrindinis tikslas - sumažinti gyventojų finansinę naštą už energijos išlaidas ir kartu užtikrinti mokesčių politikos tęstinumą po 2025 metų. Lengvatinis tarifas leistų išlaikyti šildymo ir karšto vandens kainų stabilumą , sumažintų šildymo kompensacijų poreikį, o tai turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį valstybės biudžetui , nes mažėtų socialinės paramos administravimo kaštai ir įsiskolinimų už energiją lygis. Trumpalaikėje perspektyvoje galima numatyti nedidelį biudžeto pajamų sumažėjimą
dėl mažesnio taikomo PVM tarifo. Tačiau šis poveikis bus kompensuojamas sumažėjus kompensacijų poreikiui ir padidėjus gyventojų mokumui. Be to, išlaikytas šildymo prieinamumas užtikrins didesnį socialinį stabilumą ir mažesnę socialinės įtampos riziką, ypač šildymo sezono metu. Galimos neigiamos pasekmės būtų susijusios tik su laikinu valstybės biudžeto pajamų sumažėjimu, tačiau šis poveikis laikytinas trumpalaikiu ir valdomu . Siekiant šių pasekmių išvengti, siūloma užtikrinti, kad įstatymas įsigaliotų kartu su planuojamu biudžeto ciklu, leidžiančiu atsižvelgti į fiskalinį poveikį. Ilgalaikėje perspektyvoje priemonė turės teigiamą poveikį tiek socialiniam teisingumui, tiek valstybės finansų tvarumui
, nes užtikrins mažesnes išlaidas kompensacijoms, didesnį atsiskaitymų drausmingumą bei skatins racionalų energijos vartojimą.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimo biudžeto lėšų netekimus įvertins Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „ Lengvatinis PVM tarifas “, „ mokesčių politika“,
„Pridėtinės vertės mokestis“, „socialinė apsauga“. „valstybės biudžetas“,
„gyvenamasis būstas“, „energijos kaina“, „centralizuotas šildymas“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai