Projektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 10 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8
. Jeigu pensijų kaupimo bendrovė ketina perduoti pensijų fondo valdymą kitai pensijų kaupimo bendrovei, pensijų fondas panaikinamas dėl pensijų kaupimo bendrovės bankroto ar likvidavimo arba pensijų fondai jungiami, perduodamo arba panaikinamo pensijų fondo arba jungime dalyvaujančių pensijų fondų dalyviai per pensijų kaupimo bendrovės nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 mėnesiai nuo informacijos apie atitinkamą sprendimą išsiuntimo dalyviams dienos, turi teisę pereiti į kitą jų pasirinktą pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų. Jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį dalyviai neperėjo į kitą pensijų kaupimo bendrovę, Priežiūros institucijos nustatyta tvarka tokie dalyviai ir jiems priklausantis pensijų turtas perkeliamas į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą jų amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų. Šioje dalyje nurodytą informaciją apie atitinkamą sprendimą pensijų kaupimo bendrovė privalo skelbti ir savo interneto svetainėje.
“
Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Pensijų kaupime dalyvaujančių jaunesnių negu 22 metų asmenų tikslinės grupės pensijų fondu laikomas jauniausiai tikslinei pensijų fondų dalyvių grupei skirtas tikslinės grupės pensijų fondas. Pensijų kaupimo bendrovei įsteigus tokių dalyvių amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą, dalyviai kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami į jų amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ne vėliau kaip
penktą darbo dieną nuo atitinkamo tikslinės grupės pensijų fondo veiklos pradžios dienos nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto. Pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyvio perkėlimo į jo amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą privalo apie tai pranešti dalyviui priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse nustatytu būdu.“
Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Tikslinės grupės pensijų fondas veikia tol, kol visi dalyviai, kuriems yra skirtas šis tikslinės grupės pensijų fondas, sukanka senatvės pensijos amžių ir visi tikslinės grupės pensijų fondo dalyviai kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami į turto išsaugojimo pensijų fondą. Turto išsaugojimo pensijų fondo veiklos trukmė yra neribota. “
Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip : „
2. Turto išsaugojimo pensijų fondo investicijų portfelis sudaromas ir valdomas siekiant apsaugoti sukauptą pensijų turtą nuo infliacijos rizikos, kartu kiek įmanoma labiau ribojant dalyviui tenkančią investavimo riziką.“
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18
straipsnis. Tikslinės grupės pensijų fondų likvidavimas ir dalyvių perkėlimas į turto išsaugojimo pensijų fondą
1. Tikslinės grupės pensijų fondas, kurio dalyviai su jiems priklausančiu pensijų turtu yra perkelti į turto išsaugojimo pensijų fondą, likviduojamas.
2. Į turto išsaugojimo pensijų fondą kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami:1 ) senatvės pensijos amžių sukakę tikslinės grupės pensijų fondo dalyviai, kurie per vieną mėnesį nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nesudaro pensijų išmokos sutarties. Dalyvių ir jiems priklausančio pensijų turto perkėlimas atliekamas penktą darbo dieną nuo šiame punkte numatyto vieno mėnesio termino pabaigos;2
) dalyviai, nesukakę senatvės pensijos amžiaus ir kaupiantys pensijų įmokas ne jų amžių atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde, kuris yra likviduojamas. Jų perkėlimas atliekamas ne vėliau nei per mėnesį nuo dienos, kai visi dalyviai, kuriems yra skirtas šis tikslinės grupės pensijų fondas, sukanka senatvės pensijos amžių;3 ) mirusių dalyvių pensijų turtas, kol jis nėra paveldėtas. Mirusių dalyvių pensijų turto, kol jis nėra paveldėtas, perkėlimas atliekamas penktą darbo dieną po informacijos apie dalyvių mirtį gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos.3
. Tikslinės grupės pensijų fondo dalyviai kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu į tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomą turto išsaugojimo pensijų fondą perkeliami nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto. Į turto išsaugojimo pensijų fondą perkelti dalyviai turi teisę pereiti į tos pačios arba kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą kitą pensijų fondą – tokiais atvejais šio įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis .4 .
Pensijų kaupimo bendrovė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dalyvio perkėlimo į turto išsaugojimo pensijų fondą privalo apie tai pranešti dalyviui priežiūros institucijos patvirtintose standartinėse pensijų fondų taisyklėse nustatytu būdu.5
. Kai pensijų kaupimas baigiasi dėl dalyvio mirties, mirusio dalyvio pensijų turtas perkeliamas į turto išsaugojimo pensijų fondą nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto.
6. Jeigu iki planuojamo tikslinės grupės pensijų fondo likvidavimo yra likę mažiau kaip vieni metai arba jeigu pensijų fondo turtas yra mažesnis negu 4 000 000 eurų, šios tikslinės grupės pensijų fondui šio įstatymo ir priežiūros institucijos nustatyti turto diversifikavimo reikalavimai netaikomi.
7. Priežiūros institucija nustato tikslinės grupės pensijų fondų likvidavimo tvarką.“
Šio įstatymo 3 ir 5 straipsniuose išdėstyti atitinkamai Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 15 straipsnio 4 dalis ir 18 straipsnis taikomi ir tikslinės grupės pensijų fondams, įsteigtiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Darius Razmislevičius
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10, 14, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino Lietuvos banko identifikuotos problemos įgyvendinant 2019 m. priimtą gyvenimo ciklo fondų investavimo strategiją. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – PKĮ), visi pensijų kaupimo dalyviai priskiriami į jų gimimo metus atitinkančius tikslinės grupės pensijų fondus. Tačiau PKĮ 10 straipsnio 3 dalis leidžia to norintiems rinktis pensijų kaupimą ne jų gimimo metus atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde.
Vadovaujantis PKĮ 15 straipsnio 4 dalimi tikslinės grupės pensijų fondas veikia tol, kol visi jo dalyviai sukanka Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau
d., tikslinės pensijų fondų dalyvių, gimusių 1954–1960 m., grupės pensijų fondų dalyviai sukaks senatvės pensijos amžių ir, vadovaujantis gyvenimo ciklo principu, šie tikslinės grupės pensijų fondai turėtų būti likviduojami. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dalyviai turi teisę kaupti bet kuriame pensijų fonde,
dalyvių, gimusių 1954–1960 m., grupės pensijų fonduose kaupė 1 382 dalyviai, kurių amžius neatitinka tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės gimimo metų ribų. Taip pat, 2024 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko duomenimis, tikslinės pensijų fondų dalyvių, gimusių 1954–1960 m., grupės pensijų fonduose kaupė 6 255 dalyviai, kurie gauna periodines pensijų išmokas.
Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą susidarys situacija, kai negalima įgyvendinti PKĮ 18 straipsnio 1 dalies prievolės likviduoti tikslinės grupės pensijų fondą, nes PKĮ 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tikslinės grupės pensijų fondas veikia tol, kol visi jo dalyviai sukaks senatvės pensijos amžių, o likviduojamas tikslinės grupės pensijų fondas gali būti tada, kai senatvės pensijos amžių sukanka tikslinės grupės pensijų fondo dalyviai, o ne visi jo nariai.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių, gimusių 1954–1960 m., grupės pensijų fondai turėtų būtų likviduoti dar 2025 m., nes mažo pensijų fondo valdymas, kai visi tikslinės pensijų fondų dalyvių amžiaus grupės dalyviai jau yra pasiekę senatvės pensijos amžių, nebūtų efektyvus. Be to, jei pensijų fondas dėl PKĮ reglamentavimo būtų likviduotas vėliau, nei 2025 m. (pavyzdžiui, tik 2026 m. pradžioje), tai sukeltų papildomą administracinę naštą bei kaštus pensijų kaupimo bendrovėms (pavyzdžiui, dėl pensijų fondo veiklos 2026 m. auditavimo, ataskaitų rengimo ir pan.).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, dėl esamo PKĮ reguliavimo negali būti pilnai įgyvendintas gyvenimo ciklo fondų principas. Atsižvelgiant į tai, parengtas Įstatymo projektas, kuriuo siekiama:
1) sudaryti prielaidas tikslinės grupės pensijų fondus likviduoti tada, kai senatvės pensijos amžių sukanka visi būtent tikslinės grupės, kuriai skirtas šis pensijų fondas, dalyviai (visus dalyvius, taip pat ir neatitinkančius tikslinės grupės pensijų fondo amžiaus ribų, kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu iki likvidavimo perkeliant į turto išsaugojimo pensijų fondą);
2) sprendžiant teisinio reguliavimo taikymo praktines problemas, patikslinti PKĮ nuostatas, susijusias su jauniausių pensijų fondų dalyvių perkėlimu į jiems skirtus tikslinės grupės pensijų fondus terminais; taip pat, užtikrinant teisinio reguliavimo aiškumą ir nuoseklumą, atlikti techninius PKĮ nuostatų pakeitimus.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Darius Razmislevičius.
aptarti teisiniai santykiai
fondas veikia tol, kol visi jo dalyviai sukanka senatvės pensijos amžių ir kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami į turto išsaugojimo pensijų fondą. Pagal PKĮ 18 straipsnio 1 dalį tikslinės grupės pensijų fondas, kurio tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės visi nariai yra sukakę senatvės pensijos amžių ir kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu yra perkelti į turto išsaugojimo pensijų fondą, likviduojamas.
Vadovaujantis PKĮ nuostatomis, dalyviai, kuriems nepriklauso pagal amžių kaupti tikslinės pensijų fondų dalyvių, gimusių 1954
fonduose, negali būti perkeliami į turto išsaugojimo pensijų fondą, nes jie dar nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus, todėl tikslinės pensijų fondų dalyvių, gimusių 1954–1960 m., grupės pensijų fondai negalės būti likviduojami dieną, kurią nustatytas tikslinės grupės pensijų fondo gimimo metų ribas atitinkantys pensijų fondų jauniausi dalyviai sukaks senatvės pensijos amžių. 2.
PKĮ 10 straipsnio 8 dalies, 14 straipsnio 3 dalies nuostatose, reglamentuojant dalyvių ir jų turto perkėlimą į kitą fondą, naudojama sąvoka „lėšos“. Tokia formuluotė gali būti per siaurai suprantama (tik kaip piniginės lėšos), be to, toks reguliavimas nenuoseklus (pvz., PKĮ 15 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamas dalyviams priklausančio pensijų turto perkėlimas).
3Nuo 2025 m. sausio 1 d.
steigiant naujus tikslinės grupės pensijų fondus 2003-2009 metais gimusiems asmenims, praktikoje išryškėjo poreikis tobulinti teisinį reglamentavimą šioje srityje.
PKĮ 14 straipsnio 2 dalis nustato, kokie ir kurioms dalyvių grupėms skirti pensijų kaupimo fondai turi būti steigiami; nustatyta, kad fondus reikia steigti 22 metų sulaukusiems asmenims, o dalyvių gimimo metų ribos prasideda sausio 1 d. PKĮ 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Pensijų kaupimo bendrovei įsteigus tokių dalyvių amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą, dalyviai kartu su jiems priklausančiomis lėšomis perkeliami į jų amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą penktą darbo dieną nuo atitinkamo tikslinės grupės pensijų fondo įsteigimo dienos nedarant jokių atskaitymų iš pensijų turto.“ PKĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pensijų fondas laikomas įsteigtu nuo priežiūros institucijos sprendimo pritarti pensijų fondo steigimui priėmimo dienos.
Toks reglamentavimas reiškia, kad tam tikrų metų sausio 1 d. pensijų fondai jau turi būti įsteigti ir veikti. Siekiant tai užtikrinti, pensijų kaupimo bendrovės dar iki sausio 1 d. kreipiasi į Lietuvos banką dėl pritarimo pensijų fondų steigimui gavimo. Jeigu Lietuvos bankas priimtų sprendimą likus daugiau nei 5 darbo dienoms iki sausio
turėtų prasidėti anksčiau nei sausio 1 d. (nes jauniausius pensijų fondų dalyvius privaloma perkelti per 5 darbo dienas nuo pensijų fondo įsteigimo). Jeigu Lietuvos banko pritarimą pensijų kaupimo bendrovės gautų skirtingu laiku, pensijų fondai veiklą pradėtų skirtingu metu, o tai kenktų fondų veiklos rezultatų (grąžos) palyginamumui tarp tai amžiaus grupei skirtų pensijų fondų.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 1.Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad tikslinės grupės pensijų fondas veikia tol, kol visi dalyviai, kuriems yra skirtas šis tikslinės grupės pensijų fondas , sukanka senatvės pensijos amžių ir visi tikslinės grupės pensijų fondo dalyviai kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami į turto išsaugojimo pensijų fondą.
Dalyviai, kurie savo noru pasirinkę tikslinės grupės pensijų fondą, kuris nepriklauso pagal jų amžių, likviduojant tikslinį fondą būtų taip pat perkeliami į turto išsaugojimo pensijų fondą, tačiau gavę pranešimus apie perkėlimą, jie galėtų laisvai pasirinkti, ar likti turto išsaugojimo pensijų fonde, ar kaupimui rinktis kitą pensijų fondą, kuris atitiktų jo poreikius.
Pritarus Įstatymo projektui, tikslinės pensijų fondų dalyvių, gimusių 1954–1960 m., grupės pensijų fondai galėtų būti likviduoti dar
pensijų fondų dalyvių amžiaus grupės dalyviai jau yra pasiekę senatvės pensijos amžių, nebūtų efektyvus. Be to, jei nurodytos tikslinės grupės pensijų fondas dėl PKĮ reglamentavimo būtų likviduotas vėliau, nei 2025 m. (pavyzdžiui, tik
kaupimo bendrovėms (pavyzdžiui, dėl pensijų fondo veiklos 2026 m. auditavimo, ataskaitų rengimo ir pan.).
pensijų turto perkėlimu iš vieno pensijų fondo į kitą, naudojamą sąvoką „lėšos“, kuri pensijų turto perkėlimo į kitą fondą kontekste gali būti per siaurai suprantama (t. y. tik kaip piniginės lėšos), Įstatymo projektu siūloma pakeisti į „pensijų turtas“. Tai leistų pensijų kaupimo bendrovėms perkelti pensijų turtą (vertybinius popierius, pinigus) į kitą fondą, ne tik lėšas (pinigus).
pateiktą informaciją, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pensijų kaupimo bendrovei įsteigus jauniausių dalyvių amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą, dalyviai kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu perkeliami į jų amžių atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą ne vėliau kaip penktą darbo dieną nuo tokio fondo veiklos pradžios Toks reguliavimas padėtų užtikrinti, kad nedelsiant po sausio 1 d. prasidėtų ir pensijų fondo turto investavimas. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamos pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Pritarus Įstatymo projektu teikiamiems siūlymams atsiras galimybė pensijų kaupimo bendrovėms likviduoti tikslinės grupės pensijų fondus, kai visi dalyviai, kuriems yra skirtas šis tikslinės grupės pensijų fondas, sukaks senatvės pensijos amžių (ir visi tikslinės grupės pensijų fondo dalyviai kartu su jiems priklausančiu pensijų turtu bus perkelti į turto išsaugojimo pensijų fondą ). Tai sumažins pensijų kaupimo bendrovių papildomą administracinę naštą bei kaštus (pavyzdžiui, dėl pensijų fondo veiklos auditavimo, ataskaitų rengimo ir pan.).
lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įsigaliojus priimtam įstatymui, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nekeičiamos galiojančios sąvokos ir (ar) jų apibrėžtys ir nesiūloma apibrėžti naujų.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. Įstatymo projektu neperkeliami ir neįgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.
Įstatymo projektas nenotifikuotinas Europos Komisijai.
eigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų,
Įsigaliojus priimtam įstatymui, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų priimtam įstatymui įgyvendinti nereikės.
metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija ir Lietuvos bankas pritaria Įstatymo projektui.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra: „pensijų kaupimas“, „pensijų fondų dalyvių perkėlimas“, „tikslinės grupės pensijų fondo likvidavimas“.
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Darius Razmislevičius