Projektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 7 .
Jeigu Valstybės duomenų agentūros vėliausiai paskelbtas 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 procentai ir (arba) indeksavimo metais prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų, individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai, prie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto IK pridedant papildomą indeksą, apskaičiuotą taip, kad indeksavimo metais panaudotinos papildomos lėšos individualiajai pensijos daliai indeksuoti nebūtų mažesnės nei 20 procentų ir neviršytų 75 procentų planuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato, apskaičiuoto taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotą IK, nevertinant Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr.
IX–1691 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 22, 24, 28, 29, 30, 33, 351 , 352 , 357 , 358 , 359 , 3510 , 36, 37, 40 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 291 straipsniu ir 6 straipsnio bei Įstatymo priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XV-348 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka asmenims nutraukus dalyvavimą pensijų kaupime į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą pervestos pensijų sąskaitoje sukauptų lėšų sumos dalies, susidariusios iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir valstybės biudžeto už dalyvį sumokėtų įmokų, ir atėmus Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatyme nustatytą būtinų kasos apyvartos lėšų sumą.
Konkreti papildomų lėšų suma, skiriama individualiajai daliai indeksuoti, nustatoma indeksavimo metais galiojančiame Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatyme .“
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Lietuvos Respublikos Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549
įstatymo
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme 2019 m. nustatyta, kad papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas taikomas jeigu:
dalyje nustatytas rodiklis dar nėra pasiektas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“) duomenimis, 2025 m. sausio mėn. 21,7 proc. visų Lietuvos gyventojų (beveik 629,1 tūkst.) buvo senatvės pensijos gavėjai. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje lieka aukštas vyresnio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis. 65 m. ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2024 m. buvo aukščiausias ir siekė 36,9 proc., 2023 m. – 36,1 proc.
Senatvės pensininkų skurdo rizikos lygis išlieka dar didesnis, nors 2023 m. mažėjo ir siekė 39,2 proc. (2022 m. – 43,1 proc.), 2024 m. padidėjo 0,7 procentinio punkto ir siekė 39,9 proc. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2023 m.) buvo 539,1 euro ir sudarė 87,5 proc. skurdo rizikos ribos (ankstesniais metais – 84 proc.).
santykis su vidutiniu neto darbo užmokesčiu (pakeitimo norma) siekė apie 48 proc., 2025 m. prognozė – 49,32 proc., 2026 m. – 51,37 proc.
Nuo 2020 m. veikiantis papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas padėjo vidutinei senatvės pensijai labai reikšmingai ūgtelti. Bendrai nuo 2019 iki 2025 m. imtinai senatvės pensijos augo apie 80 procentų. Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija su būtinuoju stažu (33 m.) 2024 m. siekė 640 eurų (2018 m. – 311,54 euro). 2025 m. prognozuojama vidutinė pensija sieks 721 eurą.
Vis dėlto pastarųjų metų Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymuose pateikiami kasmetiniai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodikliai rodo, kad atskirais metais individualiosios pensijos dalies indeksavimas galėjo būti spartesnis
1,0957 1,1063 Individualiosios pensijos dalies papildomas koeficientas 1,0424 1,058 1,02 1,01 Papildomam pensijų indeksavimui skiriamos lėšos, tūkst. eurų 70 000 120 000 46 900 37 300 „Sodros“ teigiamas rezultatas, tūkst. eurų 334 376 235 770 577 019 739 518 Kasos apyvartos lėšos, tūkst. eurų 235 227 267 326 293 985 329 432 Papildomam pensijų indeksavimui skiriamų lėšų ir „Sodros“ teigiamo rezultato santykis (proc.) 20,93 50,90 8,13 5,04
Kiekvienais metais tvirtinant biudžetą tiek politikams, tiek visuomenei kyla klausimų ir diskusijų, kodėl papildomam individualiosios pensijos dalies indeksavimui numatyta būtent tokia lėšų suma. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezultatams gerėjant, augant lėšų, pervedamų į Valstybinio socialinio draudimo rezervinį fondą, sumai, o papildomų lėšų, skiriamų individualiajai pensijos daliai indeksuoti, sumai varijuojant ir atitinkamai neaugant, visuomenėje kyla pagrįsta abejonė socialiniu teisingumu. Siekiant stiprinti ir visuomenės pasitikėjimą socialinio draudimo sistema, ir pačią sistemą, mažinti galimas manipuliacijas ir populistinių sprendimų tikimybę, tikslinga nustatyti aiškesnes ribas, kuriose gali būti nustatoma konkreti papildomų lėšų, skiriamų individualiajai pensijos daliai indeksuoti, suma.
Todėl teikiamu Įstatymo projektu siekiama nustatyti žemutinę panaudotinų papildomų lėšų individualiajai pensijos daliai indeksuoti ribą (t. y. kiek mažiausiai gali būti skiriama papildomų lėšų individualiajai pensijos daliai indeksuoti tam tikrais metais).
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siūlomi prisiimti įsipareigojimai ilguoju laikotarpiu yra apriboti pačiame Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta sąlyga – „8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas netaikomas, jeigu indeksavimo metais prognozuojamas neigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautų rezultatas arba jeigu pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas apskaičiuotas papildomas indeksas yra mažesnis negu 1,01.“ Todėl siūlymas papildomai indeksuoti individualiąją pensijos dalį, pensijų išlaidas didinant bent 20 procentų planuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pertekliaus dydžiu, yra tvarus ir nedidintų visų ateities metų išlaidų.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė.
santykiai
Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai, prie Įstatymo
koeficiento (toliau – IK) pridedant papildomą indeksą, apskaičiuotą taip, kad indeksavimo metais panaudotinos papildomos lėšos individualiajai pensijos daliai indeksuoti neviršytų 75 procentų planuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato, apskaičiuoto taikant Įstatymo
Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatyme nustatytą būtinų kasos apyvartos lėšų sumą. Konkreti papildomų lėšų suma, skiriama individualiajai pensijos daliai indeksuoti, nustatoma indeksavimo metais galiojančiame Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Taigi Įstatyme yra numatyta viršutinė panaudotinų papildomų lėšų individualiajai pensijos daliai indeksuoti riba, tačiau nenustatyta žemutinė riba, t. y. kiek mažiausiai gali būti skiriama papildomų lėšų.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Teikiamu Įstatymo projektu nustatoma žemutinė panaudotinų papildomų lėšų individualiajai pensijos daliai indeksuoti riba (t. y. kiek mažiausiai gali būti skiriama papildomų lėšų individualiajai pensijos daliai indeksuoti tam tikrais metais). Įstatymo projektu siūloma, kad indeksavimo metais panaudotinos papildomos lėšos individualiajai pensijos daliai indeksuoti būtų ne mažesnės negu 20 procentų ir neviršytų 75 procentų planuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato, apskaičiuoto taikant Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotą IK ir atėmus Valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatyme nustatytą būtinų kasos apyvartos lėšų sumą.
Seime
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 12, 13, 15, 22, 24, 28, 29, 30, 33, 35-1, 35-2, 35-7, 35-8, 35-9, 35-10, 36, 37 ir 40 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 29-1 straipsniu ir 6 straipsnio bei Įstatymo priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr.
XV-348, kurio 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė pensijų kaupimo dalyviui nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Tokiu atveju dalyvio pensijos sąskaitoje sukauptų lėšų dalis, lygi iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžeto už dalyvį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2004–2018 m. laikotarpį ir iš valstybės biudžeto už dalyvį sumokėtų pensijų įmokų sumai, pervedama į VSDF biudžetą. Šios VSDF pajamos bus vienkartinio pobūdžio, traktuotinos kaip nesusijusios su VSDF fondo rodiklius veikiančiais įprastais ekonominiais veiksniais, todėl teikiamame Įstatymo projekte siūloma nevertinti šių pajamų skaičiuojant planuojamą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto teigiamą pinigų srautų rezultatą, lemiantį individualiosios pensijos dalies indeksavimą.
Priėmus Įstatymo projektą, papildomo pensijų indeksavimo procesas bus skaidresnis, objektyvesnis, labiau priklausomas nuo „Sodros“ pajamų ir mažiau politizuotas. Tikimasi, kad pensijų augimas bus spartesnis ir nuoseklesnis.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas prisidėtų prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano 2.2 uždavinio
„Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir
socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę“ įgyvendinimo ir padėtų siekti šiame plane numatyto rodiklio „65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis“.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymą, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės.
Lietuvos Respublikos
valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.
įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymą, nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės akt ų.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Konkreti papildomų lėšų, skiriamų individualiajai pensijos daliai indeksuoti, suma nustatoma indeksavimo metais galiojančiame Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatyme, o Įstatymo projektu siūlomos ribos šių lėšų sumai nustatyti yra nuo 20 iki 75 proc. planuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato. Valstybės socialinių fondų biudžetų
Valstybinio socialinio draudimo fondo pagrindinių rodiklių 2026 ir 2027 m. prognozės, kuriose
rezultatas, apskaičiuotoms pajamoms viršijus sąnaudas, prognozuojamas 690 614 tūkst. eurų, o 2027 m. – teigiamas 603 942 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į šias prognozes ir į Įstatymo projektu teikiamus pakeitimus, galima būtų tikėtis, kad 2026 m. papildomam pensijų indeksavimui skiriamų lėšų suma galėtų siekti ne mažiau kaip 138 122 tūkst. eurų, 2027 m. – 120 788 tūkst. eurų.
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo derintas su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, visuomene. Gautos pastabos įvertintos.
Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „socialinio draudimo pensija“, „socialinio draudimo pensijų indeksavimas“.
Nėra.