IR 411 STRAIPSNIŲ, V skyriaus pakeitimo IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 263
2025 m. d. Nr.
straipsniu Papildyti Įstatymą 263 straipsniu: „263 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartys dėl siuntimų gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo ir receptų ar siuntimų kompensuojamiesiems vaistams, medicinos priemonėms ir medicinos pagalbos priemonėms išrašymo1
. Sutartis dėl siuntimų gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo ir receptų ar siuntimų kompensuojamiesiems vaistams, medicinos priemonėms ir medicinos pagalbos priemonėms (tarp jų ortopedijos techninėms priemonėms) išrašymo pasirašo Valstybinė ligonių kasa su to pageidaujančiomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa nėra pasirašiusi šio Įstatymo 26 straipsnyje nurodytų sutarčių.
2. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, pageidaujanti sudaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį, privalo turėti galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją.3
. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šių sąlygų patvirtinimo dienos jos paskelbiamos Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje. Standartinėse šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygose nurodomos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas. “
Pakeisti
28 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių ar Valstybinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų ir 263 straipsnyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos;“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos funkcijos Valstybinė ligonių kasa atlieka šias funkcijas:1
) šio įstatymo nustatyta tvarka rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ataskaitų rinkinius, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;2 ) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka jį naudoja;3 ) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;4 ) šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis kompensuoja apdraustųjų sveikatos priežiūros išlaidas;5
) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatyta tvarka apmoka apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;6 ) sudaro su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis šio Įstatymo 263 straipsnyje nurodytas sutartis;7 ) registruoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatuose nustatyta tvarka;8
) sudaro su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais didmeninio platinimo licenciją, gydymo prieinamumo gerinimo ir finansinės rizikos pasidalijimo sutartis, kuriose numatoma, kad jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;9
) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, su kuriais sudarė sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ar šio Įstatymo 263 straipsnyje nurodytas sutartis, priežiūrą, vertindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jų apmokėjimo teisėtumą, siuntimų gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo teisėtumą,
taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, bei medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklą;10 ) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;11 ) vertina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kiekį, struktūrą ir jų pokyčius;
12 įgyvendina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas privalomojo sveikatos draudimo srityje;13 ) šio Įstatymo nustatyta tvarka kompensuoja tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas;14 ) atlieka šio Įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybės deleguotas funkcijas;15 ) Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, jos teikimo sąlygas ir tvarką;16 ) konsultuoja apdraustuosius ir draudžiamuosius privalomojo sveikatos draudimo klausimais;17 ) atlieka kitas šiame Įstatyme, Valstybinės ligonių kasos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.“
Pakeisti 31 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) tikrinti, ar teisingai išrašomos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos, ir su tuo susijusius finansinės apskaitos bei kitus dokumentus, ar šio Įstatymo 263 straipsnyje nurodytos asmens sveikatos priežiūros įstaigos laikosi sveikatos apsaugos ministro nustatytų siuntimų gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo ir receptų ar siuntimų kompensuojamiesiems vaistams, medicinos priemonėms ir medicinos pagalbos priemonėms išrašymo tvarkos reikalavimų
dalį iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
1. Valstybinės ligonių kasos direktorius, vykdydamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 , 262 ir 263 straipsniuose nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo:“
2. Pakeisti 311 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodyti sprendimai turi būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių šio Įstatymo 26, 261 , 262 ir 263 nurodytas sutartis su Valstybine ligonių kasa, veiklos patikrinimo atlikimo dienos. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą gavimo dienos.“
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip: „ V
IR 262
straipsnyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS38 straipsnis. Apdraustųjų teisės įgyvendinant privalomąjį sveikatos draudimą Apdraustieji turi teisę:1 ) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;2 ) šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;3
) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse, Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ar Šveicarijos Konfederacijoje;4 ) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;5 ) gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą;6 ) susipažinti su šio Įstatymo 26, 261 , 262 ir 263
straipsniuose nurodytomis sutartimis;7 ) kreiptis į Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reguliuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų.
ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų ir 263 straipsnyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos
1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:1 ) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;2
) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus pacientų teises ir asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus;3 ) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;4 ) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;5 ) teikti informaciją apdraustiesiems apie nekompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo sąlygas ir tvarką;6
) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;7 ) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.
2. Vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:1 ) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;2
) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);3 ) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti vaistinių priežiūrą vertinant vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;4 ) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių ar pateiktų neteisingų duomenų dėl vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;5
) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.
3. Šio Įstatymo 261 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:1 ) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą medicinos priemonėmis, kurios būtinos jų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;2 ) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai informaciją apie medicinos priemones, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;3
) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;4 ) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų medicinos priemonių, kurios būtinos apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti ir kurių nuomos išlaidos kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl nuomos išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;5
) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.
4. Šio Įstatymo 262 straipsnyje nurodyti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:1 ) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamomis I klasės medicinos priemonėmis ir in vitro diagnostikos priemonėmis, skirtomis savikontrolei;2 ) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimą (pardavimą);3
) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai vykdyti ūkio subjektų priežiūrą vertinant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, išdavimo teisėtumą;4 ) atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, jeigu ji buvo padaryta dėl neteisėtai išduotų (parduotų) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamų I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ar pateiktų neteisingų duomenų dėl I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;5
) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus .
5. Šio Įstatymo 263 straipsnyje nurodytos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:1 ) laikytis sveikatos apsaugos ministro nustatytų siuntimų gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo ir receptų ar siuntimų kompensuojamiesiems vaistams, medicinos priemonėms ir medicinos pagalbos priemonėms išrašymo tvarkos reikalavimų;2 ) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;3 ) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai kontroliuoti
siuntimų gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo ir receptų ar siuntimų kompensuojamiesiems vaistams, medicinos priemonėms ir medicinos pagalbos priemonėms išrašymo teisėtumą;4 ) atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų siuntimų gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išrašytų receptų ar siuntimų kompensuojamiesiems vaistams, medicinos priemonėms ir medicinos pagalbos priemonėms;5 ) vykdyti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pagal kompetenciją priimtus sprendimus.
straipsnis. Ginčų tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų ir 263 straipsnyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei Valstybinės ligonių kasos sprendimo tvarka Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ,
ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų ir 263 straipsnyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų skundus dėl Valstybinės ligonių kasos sprendimų (neveikimo) dėl sutarčių, kurios sudaromos pagal šio Įstatymo 26, 261 , 262 ir 263 straipsnius, sudarymo, nesudarymo ir vykdymo sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos direktorius iki 2025
m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Jurgita Sejonienė
AIŠKINAMASIS RAŠTAS AIŠKINAMASIS RAŠTAS Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS sveikatos sistemos įstatymo nr. I-552 8, 49 IR 76 straipsnių PAKEITIMO įstatymo
28, 30, 31, 311 IR 411 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 263 STRAIPSNIU Į STATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė yra vienos iš kertinių sveikatos sistemos vertybių ir tikslų, tačiau šiuo metu susiklosčiusi situacija asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) įstaigose dažnai neužtikrina savalaikių ir kokybiškų ASP paslaugų pacientams suteikimo. Pažymėtina, kad Europos Komisija 2024 m. birželio 19 d. paskelbė Lietuvai skirtą ekonominių ir socialinių iššūkių ataskaitą ir rekomendacijas, kuriose taip pat atkreiptas dėmesys į nepakankamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, medicinos darbuotojų trūkumą bei kitus iššūkius.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, ASP įstaigų, turinčių ASP licencijas, tačiau nesudariusių sutarčių su Valstybine ligonių kasa (toliau – VLK) dėl paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, gydytojai neturi teisės išrašyti siuntimų kitų specialybių gydytojams valstybės laiduojamoms ASP paslaugoms gauti ir skirti pacientams kompensuojamųjų vaistų. Tai ypač svarbu gydytojams nustačius kritines būkles (pvz., priešinsultinę būklę).
Toks teisinis reguliavimas blogina pacientų padėtį ir didina jų išlaidas sveikatos priežiūrai, prisideda prie betikslių ASP paslaugų laukimo eilių formavimo ir gydytojų darbo laiko švaistymo dubliuojant konsultacijas, apsunkina viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą ir racionalų sveikatos priežiūros sistemos išteklių naudojimą. Pažymėtina, kad Seimo Sveikatos reikalų komitetas 2024 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr.
111-S-21 „Dėl priemonių asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių pacientams mažinimui ir paslaugų prieinamumo didinimui“, kuriuo, be kita ko, nusprendė parengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymo projektus, kuriais privačioms ASP įstaigoms, nesudariusioms sutarties su VLK dėl atitinkamų ASP paslaugų teikimo PSDF biudžeto lėšomis, būtų suteikta teisė išduoti siuntimus PSDF biudžeto lėšomis apmokamoms paslaugoms gauti ir skirti kompensuojamuosius vaistus išrašant receptą. Pažymėtina, kad tiek viešosiose, tiek privačiose ASP įstaigose dirbantys gydytojai veikia pagal vienodą teisinį reglamentavimą. Visi gydytojai, nepriklausomai nuo ASP įstaigos nuosavybės formos, privalo turėti galiojančią medicinos praktikos licenciją, išduodamą teisės aktų nustatyta tvarka.
ASP įstaigos, taip pat nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos, privalo turėti galiojančią asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją ir veikti jos suteiktų sąlygų bei nustatytų reikalavimų ribose. ASP paslaugos yra teikiamos laikantis Sveikatos sistemos įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, taip pat Sveikatos apsaugos ministro patvirtintų atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašų.
Šie teisės aktai nustato vienodus kokybės, saugos, profesinės kompetencijos ir atsakomybės standartus tiek privačioms, tiek valstybinėms ASP įstaigoms, todėl nėra pagrindo diferencijuoti gydytojų teisių ir pacientų galimybių priklausomai nuo ASP įstaigos sudarytos ar nesudarytos sutarties su VLK. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir vienodus visai sveikatos sistemai taikomus profesinius standartus, gydytojai turi reikiamą profesinę kompetenciją išrašyti tiek siuntimus į PSDF biudžeto lėšomis apmokamas ASP paslaugas, tiek receptus kompensuojamiesiems vaistams, medicinos priemonėms ir medicinos pagalbos priemonėms.
Atsižvelgiant į tai, siūloma įstatyme įtvirtinti galimybę ASP įstaigų, kurios turi licenciją ASP paslaugų teikimui, bet nėra sudariusios sutarčių su VLK, gydytojams sudaryti tokias pačias sąlygas išrašyti siuntimus PSDF biudžeto lėšomis apmokamoms ASP paslaugoms ir išrašyti pacientams kompensuojamuosius vaistus, kaip ir įstaigų, sudariusių sutartis su VLK, gydytojams.
Siekiant, kad naujas reguliavimas nekeltų rizikos PSDF biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumui bei paslaugų kokybei, siūlomuose įstatymų projektuose įtvirtinamos tai užtikrinančios teisinės priemonės. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą VLK būtų pavesta sudaryti specialias sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl siuntimų į PSDF biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas išdavimo bei receptų ar siuntimų kompensuojamiesiems vaistams, medicinos priemonėms ir medicinos pagalbos priemonėms išrašymo. Minėtų sutarčių pagrindu VLK būtų nustatyta pareiga vykdyti šių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos priežiūrą ir kontrolę, kuri apimtų siuntimų bei receptų išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą. Taip pat būtų tikrinama jų atitiktis sveikatos apsaugos ministro nustatytiems reikalavimams bei kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems siuntimų, kompensuojamųjų vaistų, medicinos priemonių ir medicinos pagalbos priemonių skyrimo tvarką. Siūlomomis nuostatomis, be kitų sveikatos priežiūros įstaigoms nustatomų pareigų, įstaigoms neteisėtai išdavus siuntimą ar receptą, atsirastų prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą. Sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtintų sveikatos apsaugos ministras.
Šių įstatymų projektų tikslas – įstatymuose įtvirtinti priemones, kurios leistų pagerinti ASP paslaugų prieinamumą pacientams, sumažinti šių paslaugų laukimo eiles, skatintų viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą.
atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Sejonienė (el. p. [email protected] , tel. (0 5) 209 6670).
aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, ASP įstaigų, nesudariusių sutarčių su VLK dėl paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, gydytojai
neturi teisės išrašyti siuntimų kitų specialybių gydytojams valstybės laiduojamoms ASP paslaugoms gauti ir skirti pacientams kompensuojamųjų vaistų. Tai ypač svarbu gydytojams nustačius kritines būkles (pvz., priešinsultinę būklę).
rezultatų laukiama Siūloma nustatyti galimybę ASP įstaigoms, kurios turi licenciją ASP paslaugų teikimui, bet nėra sudariusios sutarčių su VLK, išrašyti pacientams kompensuojamuosius vaistus, siuntimus PSDF biudžeto lėšomis apmokamoms gydytojų specialistų konsultacijoms, gydymui stacionare ar kitoms reikalingoms paslaugoms.
Svarbiausi numatomi Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimai:
subjektai;
(nemokamų) ASP paslaugų teikimo LNSS įstaigose esminės sąlygos, numatant, kad šios paslaugos būtų suteikiamos, pateikus gydytojų, suteikusių ASP paslaugas, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą siuntimą suteiktų paslaugų tęstinumui užtikrinti, nepriklausomai nuo to, kokios ASP įstaigos gydytojas išrašė siuntimą;
įstaigų, su kuriomis sudarė sutartis dėl siuntimų gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas ASP paslaugas išdavimo, priežiūrą, vertindama išduotų siuntimų atitiktį teisės aktų, reglamentuojančių siuntimų gauti PSDF biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, reikalavimams bei su tuo susijusią ASP įstaigų veiklą.
Svarbiausi numatomi Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai:
straipsniu, jame reglamentuojant VLK ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartis dėl siuntimų gauti PSDF biudžeto apmokamas ASP paslaugas išdavimo ir (ar) receptų kompensuojamiesiems vaistams išrašymo;
kasomis dėl siuntimų gauti PSDF biudžeto apmokamas ASP paslaugas išdavimo ir
(ar) receptų kompensuojamiesiems vaistams išrašymo pareigos. Svarbiausi numatomi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimai:
įstaigoms priskiriamos licencijas sveikatos priežiūrai turinčios įmonės ir įstaigos, įstatymų nustatyta tvarka sudariusios sutartis su VLK dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais – šių sutarčių galiojimo laikotarpiu. 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas .
situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės.
projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant aiškinamojo rašto 1 punkte numatyto tikslo įgyvendinimo, kartu su pagrindiniu S veikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 49 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu teikiami reikalingi Sveikatos draudimo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų pakeitimai.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus iki 2025 m. gruodžio 31 d. reikės pakeisti šiuos poįstatyminius teisės aktus:
1) pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. V-636 „Dėl Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“;
3) pakeisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 1K-10 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Sveikatos apsaugos ministrui iki
biudžeto apmokamas ASP paslaugas išdavimo ir receptų ar siuntimų kompensuojamiesiems vaistams išrašymo sudarymo tvarkos aprašą, standartines šių sutarčių sąlygas.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Negauta.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Siuntimas“, „kompensuojamieji vaistai“, „receptas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Projektų svarstymui tikslinga gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą taip pat projektų antikorupcinį vertinimą. Teikia Seimo narė Jurgita Sejonienė