2025 m. d. Nr.
1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Gamintojai ir importuotojai privalo imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pakuočių pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, supakuotus į šią prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet ne didesnė negu trys litrai:1 ) stiklinę;2 ) PET ir plastikinę;3 ) metalinę;4 ) kombinuotą.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.2 .
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Gaminius, supakuotus į vienkartinę pakuotę, už kurią nustatytas užstatas pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytus pakeitimus ir kuri nėra pažymėta atitinkamos užstato sistemos taikymą nurodančiu ženklu, galima tiekti Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, platinti ir parduoti ne ilgiau kaip iki 2027 m. kovo 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – išplėsti depozito sistemą Lietuvoje, numatant visų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, supakuotų į prekinę vienkartinę pakuotę, kurios talpa didesnė negu viena dešimtoji litro, bet ne didesnė negu trys litrai, surinkimą.
pradėjus veikti užstato už vienkartines taros pakuotes sistemai (depozito sistemai), Lietuva tapo viena iš lyderių pasaulyje pagal šių pakuočių surinkimą lenkdama net šalis, kuriose sistema pradėjo veikti anksčiau. Remiantis 2024 metų duomenimis, Lietuvoje buvo surinkta apie 90 proc. vienkartinių ir apie 92 proc. daugkartinių gėrimų pakuočių. Aplinkos ministerijos užsakytai studijai įgyvendinti atlikta apklausa parodė, kad 97 proc. Lietuvos gyventojų užstato sistemą laiko reikalinga arba labai reikalinga, o 93 proc. apklaustųjų tvirtino, kad užstato sistemos atsiradimas paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą. Toje pačioje apklausoje 8 iš 10 dalyvių nurodė palaikantys užstato sistemos plėtrą.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje depozito sistema veikia sėkmingai, gyventojai ją vertina palankiai, o depozito sistemoje dalyvaujančios taros atliekų patekimas į gamtą ar mišrių atliekų konteinerius reikšmingai sumažėjo, įstatymo projektu siūloma plėsti vienkartinių taros pakuočių surinkimą į sistemą įtraukiant alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, pakuotes. Ypatingai tai aktualu stiklo taros atveju, nes šių pakuočių konteinerinėje sistemoje surinkimo ir perdirbimo rodiklis išlieka žemas lyginant su tomis, kurios įtrauktos į užstato sistemą. Taip pat, šis siūlymas prisidės prie efektyvesnio pakuočių atliekų tvarkymo, aplinkos taršos mažinimo bei aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas.
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos p akuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatomas sąrašas gėrimų, kuriems taikoma užstato už vienkartines pakuotes sistema, taip iš esmės susiejant pakuotėje talpinamą produkciją su pakuotės dalyvavimu sistemoje.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma praplėsti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių kiekius ir rūšis. Patvirtinus Įstatymo projektą, papildomai atsirastų daugiau sistemoje dalyvaujančiųjų pakuočių ir būtų surenkama daugiau pakuočių atliekų. Numatomas teigiamas aplinkosauginis efektas, geresni stiklo taros atliekų surinkimo ir sutvarkymo rezultatai.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus Įstatymo projektą, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės, išskyrus papildomą reikalavimą produkcijos gamintojams ir importuotojams pritaikyti jų gaminių taros ženklinimą prie dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos sąlygų.
strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymas tiesiogiai įgyvendins
patvirtintos Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos653 punktą „
Žiedinė ekonomika yra esminė darnaus vystymosi dalis, užtikrinanti išteklių naudojimo efektyvumą, atliekų mažinimą ir perdirbimą. Lietuvoje šis perėjimas vyksta lėtai: perdirbama mažiau nei 5 % naudojamų išteklių, o atliekų kiekis, ypač statybų ir buitinės produkcijos srityse, vis dar auga. Būtina spartinti transformaciją, kad ekonomikos veikla būtų pagrįsta tvarumu, o vartojimo grandinė prisidėtų prie išteklių tausojimo ir atliekų prevencijos“ bei 657 punktą „Įpareigosime didžiuosius gamintojus ir importuotojus remti atliekų mažinimą, įtraukiant į jų veiklą žiedinės ekonomikos principus“.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir aplinkos ministrui reikės koreguoti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus , susijusius su pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymu.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymo įsigaliojimo datos Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras turės pakeisti esamus ar patvirtinti naujus įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų nereikės.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „užstatas“, „pakuotės“, „pakuočių atliekos“, „atliekų tvarkymas“, „alkoholiniai gėrimai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai: