Projektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 106 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1. Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma:1 ) duodant kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigai ir (ar) valstybės iždo valdytojui nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;2
) pateikiant laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);3 ) duodant kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigai ir (ar) valstybės iždo valdytojui nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo šios dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas šio Įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka;4 ) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;5
) priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2. Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal šiame Įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatytas procedūras.
3. Ekonominės piniginės sankcijos, baudos už nusikalstamas veikas, teismų priteistos sumos ir procesinės baudos priverstinai išieškomos pagal šiame Įstatyme, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose priverstinį išieškojimą, nustatytas procedūras.4
. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos, kai mokesčių administratorius įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais atlieka išieškojimą kitos valstybės naudai.
5. Mokesčių administratorius išieškojimo teisę gali perduoti kitai valstybei įstatymų arba tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais.6
. Mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, vykdo šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais būdais ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės privestinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Jeigu mokesčių administratorius mokestinės nepriemokos per šį terminą neišieško, jis šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 20 dienų po šio termino pabaigos priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš asmens turto šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais (toliau šiame straipsnyje – sprendimas) ir perduoda sprendimą vykdyti antstoliui, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus atvejus, kai mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui. Mokesčių administratorius, pradėjęs vykdyti išieškojimą iš asmens šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais būdais, privalo kas 30 dienų patikrinti, ar antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą iš to asmens turto arba atsirado kitų šio straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų, kuriais mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui.
7. Mokesčių administratoriui nustačius, kad asmuo neturi sąskaitų kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigoje ir (ar) valstybės ižde arba antstolis jau vykdo išieškojimą iš asmens turto, mokesčių administratorius šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. Dėl su mokesčių administravimo procedūromis susijusių svarbių priežasčių mokesčių administratorius šioje dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 45 dienoms. Nemokestinės nepriemokos atveju terminas negali būti pratęsiamas.8
. Šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius priima sprendimą, jeigu turi informacijos, kad asmuo turi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Vertindamas, ar asmuo turi turto ir (ar) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius neatsižvelgia į aplinkybes, ar asmuo turi sąskaitų kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigoje
ir (ar) valstybės ižde ir ar antstolis vykdo iš jų išieškojimą. Detalią mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarką, asmens turto bei pajamų vertinimo kriterijus, kuriems esant mokesčių administratorius priima sprendimą, mokestinių nepriemokų rūšis ir (arba) atvejus, kuriais mokesčių administratorius sprendimą priima nepasibaigus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui, ir šio sprendimo priėmimo terminus nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.9
. Jeigu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytais atvejais mokesčių administratorius nustato, kad asmuo neturi turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, arba asmens turimas turtas ir (ar) pajamos neatitinka kriterijų, kuriems esant turi būti priimamas sprendimas, mokesčių administratorius vykdo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, iki gauna informacijos apie šių aplinkybių pasikeitimą. Gavęs informacijos, kad asmuo įgijo turto ir (arba) pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, mokesčių administratorius per 20 dienų po to, kai sužinojo apie šias aplinkybes, priima sprendimą ir perduoda jį vykdyti antstoliui. Perdavęs sprendimą vykdyti antstoliui, mokesčių administratorius nutraukia sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais tik tada, kai gauna iš antstolio informaciją apie tai, kad jis pradėjo vykdyti sprendime nurodytos mokestinės nepriemokos išieškojimą.
10. Jeigu per ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos šio Įstatymo 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose mokestinės nepriemokos išieškojimo sustabdymą, nustatyta tvarka buvo sustabdytas išieškojimas arba nebuvo vykdomas išieškojimas šio Įstatymo 113 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais, šio straipsnio 6 dalyje nustatytas ne ilgesnis kaip 180 dienų terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo dienos, kurią mokesčių administratorius nustatė, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių nebuvo atliekami išieškojimo veiksmai.“.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 689 STRAIPSNIO PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 33, 63, 64, 95, 102, 106 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2805 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai vykdant Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 7 straipsnyje nurodytą valstybės iždo funkciją, t. y. užtikrinant Valstybės iždo įstatyme nurodytų įstaigų tvarkomų sąskaitų tvarkymą, mokėjimo operacijų atlikimą, valiutos keitimo operacijų apdorojimą, organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos atlikti įstaigų tvarkomų sąskaitų valdymo ir mokėjimo operacijas įstaigoms ir prireikus kitiems subjektams, teikimą, naudojamas Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos Valstybės iždo konsoliduoto sąskaitų valdymo posistemis (toliau – VIKSVA). V adovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 30 „Dėl įstaigų valdomų lėšų perkėlimo į įstaigų tvarkomas sąskaitas valstybės ižde“, kuriuo patvirtintas įstaigų, kurių valdomos lėšos perkeliamos į įstaigų tvarkomas sąskaitas valstybės ižde, sąrašas ir lėšų perkėlimo grafikas, Valstybės iždo įstatyme nurodytos įstaigos naudojasi VIKSVA funkcinėmis galimybėmis ir atsidaro įstaigos tvarkomas sąskaitas valstybės ižde bei tvarko jose laikomas savo lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad įstaigos tvarkomas sąskaitas valstybės ižde finansų ministro nustatyta tvarka
[1] atidaro bei šiose sąskaitose laikomomis lėšomis disponuoja pati įstaiga, Valstybės iždo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad disponavimo įstaigų tvarkomose sąskaitose esančiomis lėšomis apribojimai ir išieškojimas iš įstaigų tvarkomose sąskaitose laikomų lėšų vykdomi mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio nuostatas.
CPK 689 straipsnis numato, kad institucijos, turinčios teisę areštuoti ar priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, vykdo šiuos veiksmus elektroninių ryšių priemonėmis per valstybės įmonės Registrų centro (toliau – RC) tvarkomą Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS). Mokesčių administratorius,
Lietuvos Respublikos m okesčių administravimo įstatymo nustatytais būdais vykdydamas įstatymų suteiktus įgaliojimus, turi teisę vykdyti priverstinį mokestinių nepriemokų išieškojimą. Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti iš mokesčių mokėtojų mokestinę nepriemoką, kai yra šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. Taip pat M okesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę teikti nurodymus kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).
Iš asmenų, turinčių sąskaitas finansų įstaigose, priverstinis lėšų nurašymas arba
pinigų išdavimo ir pervedimo apribojimai vyksta centralizuotai naudojant RC tvarkomą PLAIS. PLAIS sudaromos sąlygos visoms institucijoms, turinčioms teisę priverstinai išieškoti skolas iš Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) ir fizinių asmenų, vienodai pateikti nurodymus kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms dėl pinigų nurašymo ar apribojimų ir užtikrinamas nurašymo nurodymų vykdymo eiliškumas, atsižvelgiant į šių nurodymų reikalavimų patenkinimo eilę. Pagal šiuo metu esantį teisinį reglamentavimą, vadovaudamasi CPK 689 straipsnio 9 dalimi, duomenis apie finansų įstaigose atidarytas sąskaitas RC teikia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).
Sistemiškai įvertinus Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuostatas bei atsižvelgiant į tai, kad Finansų ministerija mokėjimo paslaugas teikia vykdydama Valstybės iždo įstatyme nurodytas funkcijas, Finansų ministerijai netaikytinos šių įstatymų nuostatos ir ji nelaikoma finansų rinkos dalyve, todėl Finansų ministerija nepatenka į „kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų“ sąvokos apibrėžtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo metu galiojanti CPK 689 straipsnio 9 dalies redakcija nesuteikia VMI teisinio pagrindo perduoti Finansų ministerijos pateikiamų duomenų apie valstybės ižde įstaigų tvarkomas sąskaitas RC
priverstinį mokestinių nepriemokų
išieškojimą (nurašymą) ir (arba) teikti nurodymą nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš valstybės ižde Valstybės iždo įstatyme nurodytų įstaigų atidarytų ir tvarkomų sąskaitų. Siekiant užtikrinti, kad Finansų ministerijos pateikiamus duomenis apie valstybės ižde Valstybės iždo įstatyme nurodytų įstaigų atidarytas ir uždarytas sąskaitas VMI teiktų RC, taip pat užtikrinant galimybę mokesčių administratoriui tinkamai vykdyti nepriemokos nurašymo ar priverstinio išieškojimo, pinigų išdavimo ir pervedimo iš sąskaitų nutraukimo veiksmus ne tik iš „kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų“, bet ir iš valstybės iždo valdytojos Finansų ministerijos, parengti CPK
689 straipsnio pakeitimo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33, 63, 64, 95, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2805 9 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (toliau – Įstatymų projektai), nurodant valstybės iždo valdytoją Finansų ministeriją dėl Valstybės iždo įstatyme nurodytų įstaigų atidarytų ir tvarkomų sąskaitų.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Finansų ministerija. Įstatymų
projektus parengė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (direktorė Rasa Kavolytė, tel. +370 607 92 003 ) Mokėjimo operacijų ir sąskaitų valdymo skyriaus vedėja Živilė Grigienė, tel. +370 690 31 927 , el. p. [email protected] , ir Mokėjimo operacijų ir sąskaitų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rimutė Kreivytė, tel. +
, el. p. [email protected] .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu esantį teisinį reglamentavimą, vadovaudamasi
CPK 689 straipsnio 9 dalimi, duomenis apie finansų įstaigose atidarytas sąskaitas RC teikia VMI, VMI pagal duomenų teikimo sutartį perduoda RC informaciją apie Lietuvos ir užsienio juridinių asmenų (jų filialų ir atstovybių) bei fizinių asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose (finansų rinkos dalyvės). Finansų ministerija nėra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga (finansų rinkos dalyvė), todėl ši CPK nuostata valstybės ižde Valstybės iždo įstatyme nurodytų įstaigų tvarkomų sąskaitų teikimui negali būti taikoma.
VMI informavo Finansų ministeriją, kad
Valstybės iždo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytas įpareigojimas nėra pakankamas teisinis pagrindas VMI perduoti iš Finansų ministerijos gautus duomenis RC (PLAIS tvarkytojui). RC negaunant duomenų apie valstybės ižde esančias įstaigų tvarkomas sąskaitas, PLAIS nėra informacijos apie tokias sąskaitas, todėl Finansų ministerija neturi galimybės V alstybės iždo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytų nuostatų dėl lėšų apribojimo ir išieškojimo vykdyti automatiškai naudodama PLAIS .
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, VMI kaip m okesčių administratorė, teikia šiuos nurodymus kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms: -
nurodymus dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš asmens, laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje – M okesčių administravimo įstatymo 63, 64 straipsniuose ir 106 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyta tvarka;
Mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti reikiamus duomenis ir dokumentus Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 punkte nurodyta tvarka. Mokesčių administratoriaus priimti nurodymai nustatyta forma [2]
elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikiami kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai ir automatizuotai vykdomi Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio nustatyta tvarka. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga neturi teisės atsisakyti priimti elektroninėmis ryšių priemonėmis pateikto nurodymo nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų).
Šiuo metu galiojančios Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos nesuteiktų teisių mokesčių administratoriams vykdyti nepriemokos nurašymą ar priverstinį išieškojimą, pinigų išdavimo ir pervedimo iš sąskaitų nutraukimo veiksmus iš valstybės ižde Valstybės iždo įstatyme nurodytų įstaigų atidarytų ir tvarkomų sąskaitų, nes
Finansų ministerija nėra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektai parengti, siekiant:
1. užtikrinti teisinį reguliavimą, kuriuo remdamasi VMI galėtų Finansų ministerijos teikiamus duomenis perduoti RC
2. sudaryti sąlygas valstybės iždo valdytojai Finansų ministerijai V alstybės iždo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytas nuostatas dėl lėšų apribojimo ir išieškojimo vykdyti automatiškai naudojant PLAIS;3
. išvengti teisinio neapibrėžtumo ir užtikrinti, kad mokesčių administratorius savo funkcijas dėl mokestinių nepriemokų išieškojimo ir mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo galėtų vykdyti efektyviai, kai lėšos laikomos valstybės ižde atidarytose ir tvarkomose Valstybės iždo įstatyme nurodytų įstaigų sąskaitose;
4. pagerinti įstaigų, kurių sąskaitos atidarytos valstybės ižde, lėšų administravimą. Įstatymų projektuose siūloma:
1. P apildyti CPK 689 straipsnio 9 dalį nuostata, kad PLAIS tvarkytojas gauna iš VMI duomenis apie valstybės ižde Valstybės iždo įstatyme nurodytų įstaigų atidarytas ir uždarytas sąskaitas.
2. Pakeisti Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 punktą, 63 straipsnį, 64 straipsnio 2 dalį, 95 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 102 straipsnį ,
106 straipsnį prie kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų papildomai nurodant Finansų ministeriją kaip valstybės iždo, kuriame Valstybės iždo įstatyme nurodytos įstaigos atidarė ir tvarko sąskaitas, valdytoją. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti aiškų teisinį reguliavimą, nes siūlomi pakeitimai:1 ) suteiks teisinį duomenų perdavimo pagrindą – Finansų ministerija planuoja naudotis PLAIS, tačiau šiuo metu VMI neturi teisinės galimybės perduoti Finansų ministerijos teikiamų duomenų apie įstaigų tvarkomas sąskaitas, atidarytas valstybės ižde, RC
2
) atitiks Valstybės iždo įstatymo nuostatas – šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Disponavimo įstaigų tvarkomose sąskaitose esančiomis lėšomis apribojimai ir išieškojimas iš įstaigų tvarkomose sąskaitose laikomų lėšų vykdomi mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio nuostatas.“;3 ) mokesčių administratoriams įtvirtins aiškų teisinį pagrindą mokesčių administravimo ir kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti;4 ) užtikrins sklandų skolų išieškojimą;5 ) pagerins įstaigų, kurių sąskaitos atidarytos valstybės ižde, lėšų valdymą – greitesnis skolų administravimas padidins šių įstaigų finansų valdymo efektyvumą, užtikrins operatyvesnį ir skaidresnį procesą.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neturės reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų .
11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.
12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 825 „Dėl Sumų, kurias draudžiama išieškoti iš kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančių lėšų, nustatymo ir taikymo
tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1R-126 „Dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų neprireiks.
14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema“
.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. ––––––––––––––––––––– [1] Įstaigų sąskaitų valstybės ižde atidarymo, tvarkymo ir mokėjimų vykdymo taisyklės , patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro
„Dėl Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo įgyvendinimo“.
[2]
Formos patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“.