Projektas
2025 m. d. Nr.
Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstytu taip: „13 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant valstybės biudžetą
1. Vežėjas, atsakingas už keleivių ir transporto priemonių perkėlimą keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos, į keltą pirmumo tvarka įleidžia transporto priemones ir asmenis, nurodytus:1 ) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 3, 5 ir 6 punktuose, nuo pirmadienio 00 val. 00 min. iki penktadienio 18 val. 00 min.;2 ) Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1, 2, 4, 7 ir 8 punktuose, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Vilkauskas
Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032
pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso Nr. 1534
(toliau – įstatymų projektai) tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pareigūnų tarnybinių pareigų vykdymą.
Tarnybos pareigūnai turi užtikrinanti saugomų asmenų saugumą, tačiau Tarnybos pareigūnų specialiųjų transporto priemonių patekimas į keltus pirmumo tvarka, kuomet reikalinga persikelti per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš jos, nėra numatytas. Dažni atvejai, kai saugomų asmenų saugumo užtikrinimui pasitelkti Lietuvos Respublikos kelių policijos pareigūnai su tarnybiniais automobiliais įleidžiami į keltą pirmumo tvarka, o Tarnybos pareigūnai lieka laukti bendroje automobilių eilėje. Tokia situacija apsunkina Tarnybos pareigūnų tarnybinių pareigų vykdymą ir gali turėti neigiamų pasekmių užtikrinant saugomų asmenų saugumą.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (iki minėtos datos Tarnyba buvo Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos). Šis statuso pasikeitimas lėmė reikšmingus pokyčius dėl kelių naudotojo mokesčio. Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo
reikalų ministerijai ir jos įstaigoms, yra atleistos nuo kelių naudotojo mokesčio. Anksčiau, būdama prie Vidaus reikalų ministerijos, Tarnyba taip pat nemokėjo šio mokesčio. Tačiau šiuo metu, nepaisant to, kad Tarnyba tęsia tų pačių funkcijų atlikimą, ji tapo kelių naudotojo mokesčio mokėtoju.
Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Vilkauskas .
yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Transporto priemonių patekimo į keltus, keliančius per Kuršių marias, tvarka reglamentuota Vidaus vandenų transporto kodekse. Šio kodekso 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę patekti į keltą turi transporto priemonės, nurodytos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnyje, kurių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kaina kompensuojama iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų.
Tarnyba nėra priskirta Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai, todėl jos transporto priemonės nėra atleidžiamos nuo kelių naudotojo mokesčio mokėjimo pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
teigiamų rezultatų laukiama
Siekiant užtikrinti Tarnybos pareigūnų tarnybinių pareigų vykdymą, siūloma patikslinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo
lėšos taip pat naudojamos Tarnybos transporto priemonių perkėlimo keltais per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos bilieto kainai kompensuoti. Siūlomas pakeitimas taip pat suteiks Tarnybos transporto priemonėms pirmumo teisę patekti į keltą. Kartu siūloma atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimą Vidaus vandenų transporto kodekso 31 straipsnyje. Minėtame straipsnyje yra pateikta nebeaktuali nuoroda į Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, kuri nebeatitinka galiojančio teisinio reguliavimo, todėl ją būtina atnaujinti.
Siūloma patikslinti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, papildant ją nauju punktu, kuris numatytų, kad Tarnybos transporto priemonės ar jų junginiai būtų atleisti nuo kelių naudotojo mokesčio, kai važiuoja mokamais keliais.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai. 6.
Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymus, papildomų teisės aktų priimti arba pakeisti nereikės.
parengti laikantis Lietuvos Respublikos
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai neapibrėžiami, todėl jie nevertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja.
reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti Priėmus įstatymus, įgyvendinamųjų aktų priiminėti nereiks.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
išvados
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „perkėlimas keltu“, „finansavimas“.
Nėra.