Projektas
VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 1, 2, 4, 5, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 23, 27, 36, 38, 40, 50, 55, 57, 58, 59, 60, 61, 65, 66, 72, 73, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 631
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Šis įstatymas nustato saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimo sąlygas ir pagrindus, saugomo asmens statuso įgijimą, saugomų asmenų teises ir pareigas, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugą užtikrinančios valstybės įstaigos – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos – veiklos organizavimo teisinius pagrindus, tikslus ir funkcijas, finansavimą, taip pat asmenų priėmimo į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje ir atleidimo iš tarnybos tvarką, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų statusą, darbo apmokėjimą, skatinimą, nuobaudas ir atsakomybę, socialines garantijas, kitus tarnybos Vadovybės apsaugos tarnyboje ypatumus ir prievartos naudojimo sąlygas , valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje ypatumus. “
Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „
20. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme.“
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6
) teisingumo – pareigūnas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;“.
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Pretenduojantys į tarnybą Vadovybės apsaugos tarnyboje asmenys ir pareigūnai turi būti lojalūs Lietuvos valstybei.“
1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Vadovybės apsaugos tarnyba, užtikrindama saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, saugomuose objektuose, išskyrus oro uostus, nustato specialųjį apsaugos režimą. Apie saugomame objekte nustatytą specialųjį apsaugos režimą Vadovybės apsaugos tarnyba praneša saugomo objekto administracijai. Oro uostuose specialusis apsaugos režimas nustatomas suderinus su oro uosto administracija, atstovybėse – suderinus su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija .“2 .
Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
4. Specialusis apsaugos režimas užtikrinamas šiomis priemonėmis:“.
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3
) Vadovybės apsaugos tarnybos pasiūlymu Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo nustatyta tvarka oro erdvės dalys virš saugomų objektų apsaugos zonų gali būti paskelbtos draudžiamosiomis, ribojamosiomis arba pavojingosiomis zonomis, kuriose taikomos specialios procedūros.“
Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip: „
2. Vadovybės apsaugos tarnyba turi sąskaitą valstybės ižde ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.“
1. Pakeisti 13 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) nustato ir užtikrina specialųjį apsaugos režimą saugomuose objektuose;“.
2. Pakeisti 13 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) už Lietuvos Respublikos ribų vykdo saugomų asmenų fizinę apsaugą. Saugomų asmenų
apsaugos už Lietuvos Respublikos ribų pagrindus nustato tarptautinės teisės aktai;“.
3. Pakeisti 13 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) kontroliuoja asmenų, kurie turi su savimi ginklų, šaunamųjų ginklų dalių ir (ar) šaudmenų, patekimą į saugomus objektus. Ginklų, šaunamųjų ginklų dalių ir (ar) šaudmenų, kuriuos su savimi turi asmenys, patenkantys į saugomus objektus, palikimo laikinai saugoti asmens buvimo saugomame objekte laikotarpiu sąlygas ir tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius;“.
4. Papildyti 13 straipsnį nauju 12 punktu: „12 )
Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka atlieka grėsmių saugomiems asmenims ir renginiams, kuriuose saugomi asmenys planuoja dalyvauti, vertinimą bei asmenų destruktyvaus elgesio rizikos vertinimą ir valdymą. Informaciją apie nustatytus rizikos veiksnius arba kitą svarbią informaciją perduoda suinteresuotoms institucijoms ;“.
5. Buvusį 13 straipsnio 12 punktą laikyti 13 punktu.
1. Pakeisti 14 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5 ) vykdyti saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumui užtikrinti reikalingą pagalbinę veiklą – nuomotis patalpas ir (ar) žemės sklypus,
organizuoti ir atlikti patalpų, pastatų ir teritorijos priežiūrą ir tvarkymą, techninių sistemų ir transporto priežiūrą, maitinimą, kitą administracinę, materialinio ir techninio aprūpinimo veiklą, tam naudodama vidinius žmogiškuosius išteklius ir valstybės biudžeto lėšas;“.
2. Pakeisti 14 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12 ) siųsti pareigūnus šio įstatymo 57 straipsnyje nurodyta tvarka saugoti atstovybių;“.
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, kiti juridiniai asmenys privalo Vadovybės apsaugos tarnybos prašymu arba pagal duomenų teikimo ar bendradarbiavimo sutartis Vadovybės apsaugos tarnybai teikti šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingus tvarkomų klasifikatorių, informacinių sistemų duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus. Privatiesiems juridiniams asmenims dokumentų kopijų darymo išlaidas apmoka Vadovybės apsaugos tarnyba.“
1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytoms Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti reikalingi duomenys tvarkomi Vadovybės apsaugos tarnybos tvarkomose informacinėse sistemose.“2
. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Asmens prašymu Vadovybės apsaugos tarnyba privalo įstatymų nustatyta tvarka pateikti informacinėse sistemose turimus duomenis apie šį asmenį. Apie pradėtus tvarkyti duomenis ar duomenų teikimą tretiesiems asmenims Vadovybės apsaugos tarnybos iniciatyva duomenų subjektai neinformuojami, išskyrus Vadovybės apsaugos tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Draudžiama iš Vadovybės apsaugos tarnybos tvarkomų informacinių sistemų teikti asmenims informaciją apie kitus asmenis, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.“
1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 60 metų;“.2
. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kai pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu ir kai pareigybės aprašymas nustato tokį reikalavimą; “.
3. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalies 31 punktą ir jį išdėstyti taip: „31 )
šio įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje arba Vidaus tarnybos statute nustatytais atvejais buvo pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (tarnybos), arba buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą, arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytu atveju buvo pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo šio pripažinimo dienos nepraėjo 5 metai;“.4 .
Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Siekiant nustatyti, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, pretendentas į pareigūno pareigas arba Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą tikrinamas, o pareigūnas, siekiantis būti perkeltas į kitas pareigas, gali būti tikrinamas informacinėse sistemose (prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose).“
1. Papildyti 20 straipsnio 1 dalį 7 punktu: „7 ) kurie yra įtariami arba kaltinami nusikalstamos veikos padarymu;“.
2. Papildyti 20 straipsnį 3 dalimi: „
3. Siekiant nustatyti, ar nėra šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių, pretendentas į pareigūno pareigas gali būti tikrinamas informacinėse sistemose (prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose). “
1. Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Karjeros valstybės tarnautojai ir laikinieji valstybės tarnautojai į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje priimami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Karjeros valstybės tarnautojams ir laikiniesiems valstybės tarnautojams, siekiantiems tarnauti ir tarnaujantiems Vadovybės apsaugos tarnyboje, taikomos šio įstatymo 5 straipsnio ir 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos.“
2. Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7. Darbo sutartys su darbuotojais sudaromos Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Darbuotojams, siekiantiems dirbti ar dirbantiems pagal darbo sutartis Vadovybės apsaugos tarnyboje, taikomos šio įstatymo 5 straipsnio, 19 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos. “
1. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) apriboti transporto ar (ir) pėsčiųjų eismą arba kreiptis į policiją, kad būtų apribotas arba uždraustas transporto ar pėsčiųjų eismas, siekiant užtikrinti saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų saugumą;“.
2. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10 ) užtikrindami specialųjį
apsaugos režimą saugomuose objektuose, iš fizinių ar juridinių asmenų teisės aktų nustatyta tvarka paimti ir perduoti policijai šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, narkotines ir kitas medžiagas, priemones ar daiktus, kuriems reikalingas leidimas arba kurių laikymą ar naudojimą draudžia įstatymai, jeigu yra pažeistos jų laikymo ar naudojimo taisyklės;“.
3. Papildyti 27 straipsnio 2 dalį nauju 20 punktu: „20 ) kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali kilti grėsmė saugomo asmens ir (ar) saugomo objekto saugumui, pareigūnai turi teisę tikrinti ir apžiūrėti asmenis ir jų turimus daiktus, bagažą;“.
4. Buvusius 27 straipsnio 2 dalies 20, 21 ir 22 punktus laikyti atitinkamai 21, 22 ir 23 punktais.
1
. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Pareigūnui, skiriamam į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, tarnybos pakopa nustatoma atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, profesinio pasirengimo lygį ir (ar) ankstesnės tarnybinės ar profesinės veiklos rezultatus vadovaujantis Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Perkeltam į aukštesnes pareigas pareigūnui nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad jo pareiginė alga būtų artimiausia iki perkėlimo į aukštesnes pareigas buvusiai pareiginei algai, bet už ją ne mažesnė.“
Pakeisti 38 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Pareigūnas, atleidžiamas iš tarnybos šio įstatymo 60 straipsnio 1–6 ir 8–12 punktuose nustatytais pagrindais, privalo atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias išlaidas pagal su juo sudarytas šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sutartis proporcingai jo neištarnautam laikui. Nuo šių išlaidų atlyginimo atleidžiamas pareigūnas, kuris negali tęsti tarnybos dėl ligos, netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) arba dėl svarbių ir nuo jo valios nepriklausančių, ir nepašalinamų priežasčių. “
1. Pakeisti 40 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
perkėlimas į kitas pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje “.2 . Pakeisti 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Pareigūnui, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pavesta eiti aukštesnes pareigas, nustatoma tokia pareigų, kurias pavesta laikinai eiti, tarnybos pakopa, kad jo pareiginė alga būtų artimiausia iki pavedimo laikinai eiti kitas pareigas buvusiai pareiginei algai, bet už ją ne mažesnė, kol šio įstatymo nustatyta tvarka jam bus nustatyta kita tarnybos pakopa. Pareigūnui, kuriam pavesta laikinai eiti žemesnes ar lygiavertes pareigas, paliekama iki pavedimo laikinai eiti kitas pareigas jo turėtų pareigų tarnybos pakopa (pareiginės algos koeficientas), kol šio įstatymo nustatyta tvarka jam bus nustatyta kita tarnybos pakopa.“3
. Pakeisti 40 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Pareigūnas jo sutikimu gali būti laikinai perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje tol, kol grįš negalintis eiti pareigų pareigūnas.“
4. Pakeisti 40 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perkeltam į aukštesnes pareigas pareigūnui nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad jo pareiginė alga būtų artimiausia iki perkėlimo į aukštesnes pareigas buvusiai pareiginei algai, bet už ją ne mažesnė, kol šio įstatymo nustatyta tvarka jam bus nustatyta kita tarnybos pakopa. Perkeltam į žemesnes ar lygiavertes pareigas pareigūnui paliekama iki laikino perkėlimo į naujas pareigas jo turėtų pareigų tarnybos pakopa (pareiginės algos koeficientas), kol šio įstatymo nustatyta tvarka jam bus nustatyta kita tarnybos pakopa.“
Pakeisti 50 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
. Paskatinimo tvarka arba dėl svarbių aplinkybių pareigūnams gali būti suteikiama papildomų mokamų atostogų. Kiekvienu iš šių atvejų Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius per kalendorinius metus gali suteikti ne daugiau kaip po 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų. Papildomų mokamų atostogų laiku pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Papildomos mokamos atostogos dėl svarbių aplinkybių pareigūnams suteikiamos Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Paskatinimo tvarka suteiktos mokamos atostogos turi būti panaudotos per 12 mėnesių nuo jų suteikimo datos, išskyrus atvejus, kai pareigūnas suteiktų atostogų per šį laikotarpį negali panaudoti dėl tarnybos užsienyje
arba dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Pareigūnas per šioje dalyje nustatytą laiką nepanaudotas paskatinimo tvarka suteiktas atostogas praranda. “
Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1 .
Pareigūno, kuris žuvo (mirė) dėl tarnybos, šeimos nariams – sutuoktiniui ar sugyventiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose pagal bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, neakivaizdiniu ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais arba pavienio mokymosi forma savarankišku ir nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formos programas, kol jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui) ar motinai (įmotei) – ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 93,1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.
Pareigūnas, žuvęs (miręs) dėl tarnybos, laidojamas valstybės lėšomis arba jo artimiesiems giminaičiams išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Pareigūno, kuris žuvo užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas ar profesinio mokymo metu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka valstybė. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
Pakeisti 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Pareigūnų siuntimas saugoti atstovybių1
. Su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru suderinta ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pareigūnai jų rašytiniu sutikimu ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui gali būti siunčiami saugoti atstovybių. Esant pareigūnų sutikimui, siuntimo laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui. Išimtiniais atvejais, kuomet nei vienas pareigūnas nepareiškė noro vykti saugoti atstovybių arba tokį norą pareiškę pareigūnai neatitiko Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų, ir esant būtinybei atlikti nurodytas funkcijas, pareigūnai gali būti siunčiami saugoti atstovybių be jų sutikimo ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.
Ši pareigūno tarnyba užsienyje nelaikoma tarnybine komandiruote.2
. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios pareigūnės, pareigūnai, auginantys vaiką (įvaikį) iki 3 metų, pareigūnai, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 18 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, asmenį su negalia slaugantys ar prižiūrintys pareigūnai, paskirti šio asmens su negalia globėju, rūpintoju ar aprūpintoju, gali būti siunčiami saugoti atstovybių tik jų rašytiniu sutikimu.
3. Nusiųstiems saugoti atstovybių pareigūnams visą jų tarnybos užsienyje laikotarpį mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taip pat apmokamos įsikūrimo, kelionės, sveikatos draudimo ir gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos. Šių išlaidų ir kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.4
. Nusiųstiems saugoti atstovybių pareigūnams šiame įstatyme nustatytos jų teisės ir pareigos garantuojamos tiek, kiek to neriboja tarptautinė ar užsienio valstybės nacionalinė teisė.“
Papildyti 58 straipsnį 9 dalimi: „9 . Pareigūnas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti dienpinigius ir kitas išmokas už komandiruotės išlaidas. “
1 . Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Pareigūnas gali būti nušalintas nuo pareigų, kai:1
) atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir, atlikdamas pareigas, pareigūnas gali trukdyti atlikti tarnybinį patikrinimą ar daryti naujus pažeidimus; šiuo atveju pareigūnas nuo pareigų nušalinamas tarnybinio patikrinimo laikotarpiui; į šį terminą neįskaitomas pareigūno laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikotarpis;2
) jis įtariamas nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, dėl kurių jam negalima leisti eiti pareigų, padarymu, jeigu nušalinimas nuo pareigų neįvykdytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nustatyta tvarka; šiuo atveju, įvertinus pareigūno einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų vykdymas nesuderinamas su pareikštais įtarimais ar kaltinimais, pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų iki 3 mėnesių laikotarpiui; prireikus šios priemonės taikymą pareigūną į pareigas skiriantis asmuo gali pratęsti vienam mėnesiui; pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau visais atvejais nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos; nušalinimas nuo pareigų panaikinamas iš karto, kai tampa nebereikalingas;
3 ) jeigu atliekant tarnybinį patikrinimą paaiškėja, kad tikrinamo pareigūno veika gali turėti nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, arba pareigūno veikoje įžvelgiama pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleidžiamas iš pareigų, požymių; šiuo atveju, įvertinus pareigūno einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų vykdymas nesuderinamas su galimais pareikšti įtarimais, pareigūnas nuo pareigų nušalinamas tarnybinio patikrinimo laikotarpiui; į šį terminą neįskaitomas pareigūno laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikotarpis;4
) jeigu ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų nuo pareigūno darbo grafike numatytos patikrinimo dienos dėl sveikatos būklės (išskyrus laikinojo nedarbingumo laikotarpius) nedalyvavo Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų patikrinimuose, jei šie gebėjimai neišvengiamai būtini jo tarnybinėms funkcijoms vykdyti, ir jo negalima laikinai perkelti į kitas pareigas. Šiuo atveju pareigūnas nuo pareigų nušalinamas iki tol, kol išnyksta aplinkybės, dėl kurių jis buvo nušalintas.“
2. Pripažinti netekusios galios 59 straipsnio 5 dalį.
1. Pakeisti 60 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) kai jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo (išskyrus šio straipsnio 3 punkte nurodytas veikas) padarymo ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas ;“.
2. Papildyti 60 straipsnį 21 punktu: „21 ) kai jis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių dėl sveikatos būklės (išskyrus laikinojo nedarbingumo laikotarpius) nedalyvavo Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų patikrinimuose, jei šie gebėjimai neišvengiamai būtini jo tarnybinėms funkcijoms vykdyti, ir jo negalima laikinai perkelti į kitas pareigas.“
1. Pakeisti 61 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Pareigūnas šio įstatymo 60 straipsnio 14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir su juo sudaryta tarnybos sutartis nutraukiama, apie tai įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo. Nėščiai pareigūnei, pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų ar auginančiam vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius iki atleidimo.“
2. Pakeisti 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Negalima atleisti iš tarnybos nėščių pareigūnių, jeigu nėra jų kaltės (išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1, 5, 7, 10, 11, 14 (Vadovybės apsaugos tarnybos likvidavimo atveju), 15–17, 19, 20 punktuose nustatytus atvejus), taip pat negalima atleisti iš tarnybos pareigūnų, auginančių vaiką iki 3 metų, jeigu nėra jų kaltės (išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1, 5, 7, 10, 11, 13, 14 (Vadovybės apsaugos tarnybos likvidavimo atveju), 15–21 punktuose nustatytus atvejus).“
straipsniu Papildyti Įstatymo V skyriaus penktąjį skirsnį 631 straipsniu: „63
1
. Teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, šiam pareigūnui išmokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.2
. Teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, pareigūno grąžinimas į pareigas įforminamas pareigūną į pareigas skiriančio asmens įsakymu. Jeigu ta pareigūno pareigybė panaikinta, pareigūnas skiriamas į lygiavertes pareigas. Jeigu ir šių pareigų nėra arba pareigūnas atsisako eiti pasiūlytas pareigas, jis atleidžiamas iš tarnybos pagal šio įstatymo 60 straipsnio 14 punktą, netaikant šio įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje numatyto įspėjimo termino, tačiau perkeliant atleidimo iš tarnybos datą iki to laiko, kada turi baigtis pareigūnui taikomas šio įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje numatytas įspėjimo terminas . “
Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) nuosekliai žemesnė tarnybos pakopa;“.28
straipsnis.
1. Pakeisti 66 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Tarnybinis patikrinimas negali būti atliekamas ilgiau kaip 3 mėnesius, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvimo komandiruotėje arba dėl atostogų. “
2. Pakeisti 66 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6. Pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą, siūloma, kad pareigūnas raštu pateiktų paaiškinimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra tęsiama ir pareigūnui atsisakius pateikti paaiškinimą. “
3. Pakeisti 66 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8
. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas,
kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės arba atostogų, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinės atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą senaties terminas – taip pat 3 metai. Šis terminas skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.“
3. Pakeisti 66 straipsnio 13 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) tarnybinis nusižengimas padarytas turint galiojančią tarnybinę nuobaudą; “.
Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariais gali būti buvę Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, atitinkantys šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1, 2, 8 punktuose, 3 dalyje, 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 6, 7 punktuose nustatytus reikalavimus, ne vyresni kaip 65 metų amžiaus, savanoriškais pagrindais jų rašytiniu prašymu Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka įtraukti į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą.“
Pakeisti 73 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Buvusį Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūną įtraukus į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą, jo atleidimo iš Vadovybės apsaugos tarnybos dieną turėtas tarnybinis rangas tampa atsargos tarnybiniu rangu nuo šio asmens įtraukimo į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą dienos.“
Pakeisti 74 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3. Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai, laikinai skiriami į pareigūno pareigas, turi atitikti šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 21 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Jų sveikatos būklė tikrinama atliekant specializuotą medicininę ekspertizę. Jiems taip pat yra taikomi šio įstatymo
ir
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos direktorius iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.3 . Karjeros valstybės tarnautojams ir laikiniesiems valstybės tarnautojams, kurie buvo priimti į pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje iki 2025 m. gruodžio 31 d. , šio įstatymo 14 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vadovybės įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyti nauji reikalavimai taikomi tik tiems faktams ar aplinkybėms, kurie yra atsiradę įsigaliojus šiam įstatymui.4
. Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pradėjusiems dirbti Vadovybės apsaugos tarnyboje iki 2025 m. gruodžio 31 d. , šio įstatymo 14 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vadovybės įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyti nauji reikalavimai taikomi tik tiems faktams ar aplinkybėms, kurie yra atsiradę įsigaliojus šiam įstatymui.5
. Jeigu iki 2025 m. gruodžio 31 d. pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų dėl to, kad buvo įtariamas nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu, ir 2026 m. sausio 1 d. jo nušalinimo terminas nėra pasibaigęs, per vieną mėnesį nuo 2026 m. sausio 1 d. dėl tokio nušalinimo poreikio ir termino turi būti sprendžiama vadovaujantis šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Vadovybės apsaugos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, išskyrus tuos atvejus, kai nušalinimas nuo pareigų įvykdytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Nustačius, kad pratęsti pareigūno nušalinimą nuo pareigų nėra tikslinga ir pagrįsta, nuo pareigų nušalintas pareigūnas grąžinamas į eitas pareigas ir per 20 darbo dienų nuo dienos, kurią pareigūnas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, bet ne ilgesnį kaip nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 paskelbimo iki 2025 m. gruodžio 31 d., taip pat išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
6. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Vadovybės apsaugos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Vadovybės apsaugos įstatymo 60 straipsnio 21 punkte įtvirtinti terminai pradedami skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.
7. Nėščioms pareigūnėms ir pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, kuriems iki 2025 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos Vadovybės apsaugos įstatymo 61 straipsnio 5 dalies nuostatos, įsigaliojus šiam įstatymui taikoma Vadovybės apsaugos įstatymo 61 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusi iki 2025 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 1, 2, 4, 5, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 23, 27, 36, 38, 40, 50, 55, 57, 58, 59, 60, 61, 65, 66, 72, 73, 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 631 STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 PAKEITIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. XIII-2166 84 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183
1, 2, 4, 5, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 23, 27, 36, 38, 40, 50, 55, 57, 58, 59, 60, 61, 65, 66, 72, 73, 74 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 631 straipsniu įstatymo projekto (toliau – VAĮ projektas) rengimą paskatino praktikoje iškilusios problemos nuo 2020 m. liepos 1 d. pradėjus taikyti kai kurias naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatas, taip pat taikant VAĮ buvo nustatytos tam tikros sąvokų vartojimo neatitiktys, techninio ir redakcinio pobūdžio klaidos.
Įvertinus naujas grėsmes Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos t arnybos (toliau – Tarnyba) saugomiems asmenims už Lietuvos Respublikos ribų bei
Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir specialiosioms misijoms, kurioms Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka skirta fizinė apsauga (toliau – atstovybės) , kurių atsiradimą sąlygojo šiuo metu vykstantys geopolitiniai neramumai, bei galiojančio VAĮ nuostatų, skirtų nuo jų apsaugoti, veiksmingumą, kilo poreikis įtvirtinti papildomus saugiklius, kad būtų užkirstas kelias kylančioms grėsmėms bei sudarytos sąlygos veiksmingai saugomų asmenų bei atstovybių apsaugai.
Kartu su VAĮ projektu teikiami: ·
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – PIKVPĮ) projektas, kuriuo siekiama užpildyti egzistuojančią teisinio reguliavimo spragą, susijusią su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimu ir išmokėjimu, įskaitant pareigūnų ištarnautą Tarnyboje laiką; · Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 84 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – SŽNSĮ) projektas, kuriuo siekiama išspręsti praktikoje iškilusias problemas, susijusias su Tarnybos saugomų asmenų gyvenamųjų vietų apsaugos vykdymu; ·
Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2901 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą (toliau visi kartu – Įstatymų projektai). Pagrindiniai Įstatymų projektų tikslai:1 ) sudaryti teisines prielaidas efektyviai Tarnybos veiklai ir stiprinti saugomų asmenų už Lietuvos Respublikos ribų bei atstovybių apsaugą nuo visų galinčių kelti grėsmę rizikos veiksnių ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas;2 ) atnaujinti Tarnybos veiklos teisinį reglamentavimą atsižvelgiant į nūdienos realijas;3 ) išspręsti VAĮ praktinio taikymo metu bei Tarnybos funkcijų vykdymo metu iškilusias problemas, užpildyti jame paliktas spragas.
Pagrindiniai Įstatymų projektų uždaviniai:
1. Sudaryti teisines prielaidas Tarnybai saugoti visus saugomus asmenis už Lietuvos Respublikos ribų, o ne tik vadovybę.2 . Numatyti galimybę siųsti Tarnybos pareigūnus be jų rašytinio sutikimo ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui saugoti užsienyje atstovybes .
3. Užtikrinti, kad į tarnybą Tarnyboje būtų priimami aukštus standartus atitinkantys ne tik pareigūnai, bet ir valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.
4. Užtikrinti, kad Tarnyboje tarnautų tik Tarnybos direktoriaus nustatytus fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimus ir kitus specialiuosius reikalavimus atitinkantys pareigūnai.5
. Įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti konkrečius reikalavimus, kuriuos turi atitikti Tarnybos rezervo nariai, pasitelkiami Tarnybos funkcijoms atlikti.
6. T obulinti VAĮ , atliekant redakcinio pobūdžio patikslinimus, kad dėstomas tekstas taikymo prasme būtų aiškus ir stilistiškai korektiškas, taip pat ištaisyti techninio pobūdžio klaidas.
7. PIKVPĮ projektu siekiama išspręsti praktikoje iškilusias spragas dėl Tarnybos stažo įskaitymo.8 . SŽNSĮ projektu siekiama išspręsti praktikoje iškilusias problemas, susijusias su Tarnybos saugomų asmenų gyvenamųjų vietų apsaugos vykdymu.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai.
Projektus parengė Tarnybos (direktorius – Rymantas Mockevičius, tel. +370 706 63101, el. p. [email protected] ) Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus (viršininkas – Vytis Belkevičius, tel. +370 706 63150, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Vera Konopliova (tel. +370 706 63156, el. p. [email protected] ), vyriausioji specialistė Jolita Batura (tel. +370 706 63158, el. p. [email protected] ).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
1. Taikant VAĮ paaiškėjo teisinio reguliavimo spragos bei redakcinio pobūdžio klaidos ir neatitiktys :
pretendentas į pareigūno pareigas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, kai pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu. Tačiau Tarnyboje yra tokių pareigybių, kurioms pareigybių aprašymuose yra įtvirtinta nuostata atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“; -
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ yra taikomas Tarnybos pareigūnams, tačiau dėl teisinės spragos teisė gauti dienpinigius ir kitas išmokas už komandiruotės išlaidas nėra numatyta.2
. VAĮ 13 straipsnio 6 punktas numato tik vadovybės (t. y. Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko ir asmenų, laikinai einančių Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko pareigas, pavaduojančių Ministrą Pirmininką) fizinę apsaugą už Lietuvos Respublikos ribų. Taigi Tarnyba neturi teisinio pagrindo vykdyti asmenų, nepriskiriamų vadovybei pagal VAĮ, tačiau kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga (toliau – kiti asmenys), apsaugą už Lietuvos Respublikos ribų.3
. Šiuo metu VAĮ 13 straipsnio 8 punktas numato imperatyvą Tarnybai kontroliuojant asmenų, kurie turi su savimi ginklų, šaunamųjų ginklų dalių ir (ar) šaudmenų, patekimą į saugomus objektus, sudaryti sąlygas ginklus, šaunamųjų ginklų dalis ir (ar) šaudmenis Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka palikti laikinai saugoti asmens buvimo saugomame objekte laikotarpiu. Tačiau praktikoje ne visada įmanoma tai įgyvendinti, ypač tose vietose, kuriose lankosi saugomi asmenys, kai tokios vietos pagal VAĮ laikinai tampa saugomais objektais. Atsižvelgiant į tai, tikslinga, kad ginklų, šaunamųjų ginklų dalių ir (ar) šaudmenų, kuriuos su savimi turi asmenys, patenkantys į saugomus objektus, palikimo laikinai saugoti asmens buvimo saugomame objekte laikotarpiu sąlygas ir tvarką nustatytų Tarnybos direktorius.
4 . Šiuo metu VAĮ nenumato, kad Tarnyba turi teisę atlikti grėsmių saugomiems asmenims ir renginiams, kuriuose saugomi asmenys planuoja dalyvauti, vertinimą bei asmenų destruktyvaus elgesio rizikos vertinimą ir valdymą , tačiau besikeičianti geopolitinė situacija, pasikėsinimai į saugomus asmenis (2024 m. įvykdyti pasikėsinimai į tuometinį kandidatą į JAV prezidentus D. Trumpą, Slovakijos ministrą pirmininką R. Fico) rodo, kad tai atlikti yra būtina. Nustačius rizikos veiksnius, Tarnyba turėtų turėti galimybę šia svarbia informacija pasidalinti su suinteresuotomis institucijomis. Tai leistų efektyviai vykdyti VAĮ 13 straipsnyje 3 punkte įtvirtintą prevencijos funkciją.5
. Šiuo metu VAĮ 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato reikalavimą priimti į tarnybą ne vyresnį kaip 50 metų asmenį, tačiau manytina, kad šis reikalavimas tapo neproporcingu įvertinus Lietuvoje vis ilginamą pensinį amžių. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtina 60 metų ribą, taikomą pretendentams į vidaus tarnybą. Be to, galimos situacijos, kad iškils poreikis konkrečiam renginiui trumpam laikotarpiui paskirti į pareigas, pvz., buvusį Tarnybos pareigūną, kuriam yra 59 metai ir jis galės dirbti, kol jam sukaks 60 metų. Taip pat šiuo metu VAĮ nenumato, kad pareigūnai, perkeliami į kitas pareigas atrankos būdu, būtų
tikrinami informacinėse sistemose (prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose).
6Šiuo metu VAĮ nenumato apribojimo priimti į tarnybą Tarnyboje asmenis, kurie yra įtariami arba kaltinami nusikalstamos veikos padarymu. O tai kertasi su aukšto lygmens reikalavimais, keliamais pretendentams. Taip pat gali susidaryti situacija, kai į Tarnybą
gali būti priimtas asmuo, kuriam pareikštas įtarimas arba kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu, ir po priėmimo asmenį pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo atsirastų pagrindas jį atleisti iš tarnybos.
Tačiau per šį laikotarpį, nuo asmens priėmimo iki asmens pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, Tarnyba patirtų materialinių išlaidų (pvz., naujai priimtam asmeniui būtų išduota tarnybinė uniforma, suteiktos kitos darbo priemonės, būtų patiriamos išlaidos, susijusios su asmens apmokymu. Taip pat asmuo sužinotų Tarnybos personalo asmens duomenis, būtų supažindintas su Tarnybos veikla bei jos specifika, metodine taktine informacija, taip pat su tarnybos paslaptį sudarančia informacija). Todėl atleidus tokį asmenį iš pareigų, galėtų kilti rizika sužinotos informacijos saugumui, Tarnybos veiklos efektyvumui.
Asmens, kuriam pareikštas įtarimas ar kaltinimas nusikalstamos veikos padarymu, priėmimas taip pat galėtų būti rizikos veiksnys, galintis diskredituoti Tarnybą, jos saugomus objektus bei saugomus asmenis. Toks pat reglamentavimas šiuo metu galioja vidaus tarnybos įstaigoms (Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas (
„Į vidaus tarnybą negali būti priimamas asmuo: <...> kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu<..>“).
7
. Šiuo metu VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti minimalūs reikalavimai pretenduojantiems į pareigas Tarnyboje valstybės tarnautojams, taip pat jiems yra taikomi reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (tarp jų ir 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas lojalumo principas), o darbuotojams, siekiantiems dirbti ar dirbantiems pagal darbo sutartis Tarnyboje, išvis jokiame teisės akte nėra nustatyti tokie reikalavimai, todėl siekiama reikalavimus suvienodinti abiem darbuotojų kategorijoms, kadangi minėti darbuotojai pagal savo darbo specifiką Tarnyboje susiduria su jautraus pobūdžio tarnybine informacija ir pan.8
. VAĮ šiuo metu nenumato Tarnybos pareigūnams teisės apriboti arba uždrausti transporto ar pėsčiųjų eismą, taip pat tikrinti ir apžiūrėti asmenis ir jų turimus daiktus, bagažą, tačiau praktikoje pasitaiko situacijų, kai tokių veiksmų imtis yra būtina (pvz., būtina žaibiškai reaguoti į susiklosčiusią situaciją ir nėra laiko kreiptis į policiją).
9. Šiuo metu VAĮ 36 straipsnio 2 dalyje numatytas apribojimas dėl pakopų nustatymo į pareigas skiriamiems ir perkeltiems į aukštesnes pareigas pareigūnams.10
. Tarnyboje yra paplitusi praktika, kai su Tarnybos pareigūnais VAĮ 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka yra sudaromos sutartys dėl apmokėjimo už jų mokslą, mokymą ar kvalifikacijos tobulinimą. Šiose sutartyse detalizuojama su pareigūnų mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusių išlaidų atlyginimo tvarka (pareigūnų įsipareigotas tarnauti terminas ir kt.). Kadangi su pareigūnų mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusios išlaidos yra atlyginamos su Tarnybos pareigūnais sudaromų sutarčių nustatyta tvarka, VAĮ įtvirtinta nuostata, kad pareigūnas „(...) privalo atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias 2 paskutinių tarnybos metų išlaidas, jeigu jos nebuvo atlygintos pagal šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sutartis.“ Ši nuostata Tarnybos praktikoje dažniausiai būna „negyva norma“, t. y. praktiškai netaikoma.
11. VAĮ 40 straipsnyje yra numatytas skirtingas, neaiškus bei nepagrįstas aukštesnių pareigų apmokėjimo metodas, todėl siekiama sukonkretinti apmokėjimo principą, sudaryti pareigūnams aiškias darbo apmokėjimo sąlygas perkėlimo į kitas pareigas atveju.12 . Šiuo metu VAĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai gali būti siunčiami saugoti atstovybių tik jų rašytiniu sutikimu. Siuntimo laikotarpis – ne ilgesnis kaip 2 metai. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai pareigūnai išreiškia norą pratęsti jų siuntimo laikotarpį, tačiau Tarnyba pratęsti siuntimo laikotarpio neturi teisinio pagrindo. Taip pat
atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją, kylančias grėsmes bei vertinant, kad tai ilgalaikė tendencija, Tarnybai būtina turėti galimybę kaip įmanoma greičiau privaloma tvarka išsiųsti
pareigūnus į užsienį vykdyti tarnybines pareigas net ir tais atvejais, jei pareigų vykdymo vietovė pareigūnui nepatraukli dėl socialinių, politinių ar kitų aplinkybių. Paminėtinas šių dienų situacijos pavyzdys – padėtis Ukrainoje ir būtinybė saugoti Ukrainoje esančią Lietuvos Respublikos atstovybę bei užtikrinti Ukrainoje reziduojančio Lietuvos Respublikos ambasadoriaus saugumą, būtinybė saugoti diplomatines atstovybes Rusijos Federacijos teritorijoje (esant neigiamam ir priešiškam nusistatymui Lietuvos Respublikos piliečių ir ypatingai pareigūnų atžvilgiu). Tarnyba privalo turėti teisinius instrumentus užtikrinti veiklos tęstinumą bet kokiomis sąlygomis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šis reglamentavimas skirtas nustatyti Tarnybos pareigūnų tarnybos vykdymo sąlygas, Tarnybos pareigūnai duoda priesaiką Lietuvos valstybei ir privalo vykdyti savo pareigas bet kokiomis aplinkybėmis.
13. Šiuo metu VAĮ 59 straipsnyje nėra numatytas nušalinimo atvejis: jeigu tarnybinio patikrinimo metu tikrinamo pareigūno veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių. Dėl ko kyla kelios rizikos:
. VAĮ šiuo metu nenumato atskiro nušalinimo pagrindo, kai pareigūnas dėl sveikatos būklės (pvz., pagal medicininį pažymėjimą atleistas nuo fizinio krūvio) (išskyrus laikinojo nedarbingumo atvejus) nedalyvavo Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų patikrinimuose. Tokia spraga sudaro sąlygas atsirasti situacijoms, kai fiziškai nepasiruošęs pareigūnas vykdo savo tarnybines funkcijas.
Toks pareigūnas negali būti laikomas pasirengusiu veikti galimose konfliktinėse sąlygose, kuriose gali tekti panaudoti fizinę prievartą ir (ar) tarnybinį ginklą. Pareigūnas, nebūdamas fiziškai pasiruošęs, esant būtinybei panaudoti fizinę prievartą ir (ar) tarnybinį ginklą, gali nukentėti pats, gali nukentėti pašaliniai asmenys, gali nukentėti Tarnybos interesai.
15. VAĮ 60 straipsnis šiuo metu nenumato atskiro atleidimo pagrindo, leidžiančio atleisti iš Tarnybos pareigūnus, kurie dėl sveikatos būklės
(pagal medicininį pažymėjimą atleistų nuo fizinio krūvio) (išskyrus laikinojo nedarbingumo atvejus) ilgą laiką nedalyvavo Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų patikrinimuose. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai Tarnybos pareigūnai, siekdami išvengti dalyvavimo fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų patikrinimuose, periodiškai prieš patį patikrinimą pateikia medicinines pažymas apie atleidimą nuo padidinto fizinio krūvio. Tokiose situacijose dažnai įžvelgiamas piktnaudžiavimas. Pareigūnai dėl tokių pažymų metus ar ilgesnį laiką eina pareigas, neatitikdami Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų. Tokie pareigūnai negali būti laikomi galinčiais visa apimtimi vykdyti pareigūno
pareigas, jie negali būti laikomi pasirengusiais veikti galimose konfliktinėse sąlygose, kuriose gali tekti panaudoti fizinę prievartą ir (ar) tarnybinį ginklą.
16. Šiuo metu VAĮ 61 straipsnio 5 dalis numato draudimą atleisti iš tarnybos nėščias pareigūnes, taip pat pareigūnus, auginančius vaiką iki 3 metų, jeigu nėra jų kaltės (išskyrus atvejus, kai Tarnybos struktūrinis padalinys likviduojamas ir nėra galimybės perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas Tarnyboje). Tačiau
Tarnyba susidūrė su atveju, kai pareigūnas, auginantis vaiką iki 3 metų, dėl jo netinkamo pasirengimo kelerius metus iš eilės neatitiko Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų. Toks netinkamas tarnybai pareigūnas buvo atleistas iš pareigų vadovaujantis VAĮ 60 straipsnio 18 punktu, tačiau teismo buvo grąžintas į pareigas pritaikius VAĮ 61 straipsnio 5 dalyje numatytą garantiją. Tarnybos nuomone, pareigūnas, neatitinkantis Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų, negali būti laikomas galinčiu visa apimtimi vykdyti pareigūno
pareigas, jis negali būti laikomas pasirengusiu veikti galimose konfliktinėse sąlygose, kuriose gali tekti panaudoti fizinę prievartą ir (ar) tarnybinį ginklą. Pareigūnas, nebūdamas fiziškai pasiruošęs esant būtinybei panaudoti fizinę prievartą ir (ar) tarnybinį ginklą, gali nukentėti pats, gali nukentėti pašaliniai asmenys (pvz., netinkamo ginklo panaudojimo atveju), gali nukentėti Tarnybos interesai. Tokia teismo praktika paneigia Tarnybos specifiką, sudaro sąlygas Tarnyboje dirbti fiziškai nepasiruošusiems tarnybai pareigūnams, neturintiems s pecialiosios teisės, susijusios su jo pareigų atlikimu ir pan.17 .
VAĮ nenumato neteisėtai atleistų pareigūnų grąžinimo į pareigas tvarkos.18 .
Tarnybos rezervo nariams, laikinai skiriamiems į pareigūno pareigas, VAĮ nenumato apribojimo dėl giminystės ryšių, taip pat reikalavimo būti įtariamiems arba kaltinamiems nusikalstamos veikos padarymu.19 . PIKVPĮ 3 straipsnio 3 dalis bei 6 straipsnio 2 dalis šiuo metu nenumato Tarnyboje ištarnauto laiko įskaitymo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.20 .
PIKVPĮ 3 straipsnio 5 dalis šiuo metu nenumato pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo tvarkos ir sąlygų, kai Tarnybos pareigūnai dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš Tarnybos po 2016 m. sausio 1 d.21 . PIKVPĮ 7 straipsnio 1 dalis nenumato pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skyrimo Tarnybos pareigūnams.22 .
Šiuo metu Tarnyba susiduria su problema, kuomet saugomas asmuo gyvena parkų, gamtos ir kultūros paveldo teritorijose ir Tarnyba, užtikrindama jo (ir jo gyvenamosios vietos) saugumą, turi įrengti apsaugos priemones ir apsaugos postus. Tarnybai atsisakoma leisti statyti apsaugai būtinus statinius, kilnojamuosius objektus arba įrenginius , kadangi SŽNSĮ šiuo metu tokios galimybės nenumato.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siekiant ištaisyti teisinio reguliavimo spragas bei redakcinio pobūdžio klaidas ir neatitiktis , siūloma:
į nuo 2024 m. sausio 1 d. nauja redakcija išdėstytame Valstybės informacinių išteklių įstatyme nustatytą reguliavimą ir jame apibrėžtas sąvokas „informacinė sistema“, „registras“, patikslintos VAĮ 15 straipsnio 1 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnio 4 dalyje ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos formuluotės dėl informacijos tikrinimo informacinėse sistemose;
asmeniui paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, VAĮ projektu siūloma ištaisyti teisinio reguliavimo trūkumą ir įtvirtinti VAĮ
nuostatą, kad pretendentas į pareigūno pareigas turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kai pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu ;
kad Tarnybos pareigūnai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti dienpinigius ir kitas išmokas už komandiruotės išlaidas. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ šiuo metu yra taikomas Tarnybos pareigūnams, priėmus siūlomus pakeitimus bus pašalintos teisinio reguliavimo spragos bei ištaisytos redakcinio pobūdžio klaidos. Ištaisius minėtą spragą, papildomų lėšų dienpinigiams ir kitoms išmokoms nereikės.2
. Siūloma VAĮ 13 straipsnio 6 punkte numatyti, kad Tarnyba už Lietuvos Respublikos ribų vykdo ne tik vadovybės apsaugą, bet ir kitų asmenų, nepriskiriamų vadovybei pagal VAĮ, tačiau kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga. Priėmus siūlomą pakeitimą bus sudarytos teisinės prielaidos Tarnybai saugoti visus saugomus asmenis už Lietuvos Respublikos ribų, o ne tik vadovybę.3
. Siūloma VAĮ 13 straipsnio 8 punkte numatyti, kad ginklų, šaunamųjų ginklų dalių ir (ar) šaudmenų, kuriuos su savimi turi asmenys, patenkantys į saugomus objektus, palikimo laikinai saugoti asmens buvimo saugomame objekte laikotarpiu sąlygas ir tvarką nustato Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. Šis pakeitimas būtinas, kadangi esamas imperatyvas visais atvejais sudaryti sąlygas palikti ginklus, jų dalis ir šaudmenis, dėl objektyvių aplinkybių ne visada įgyvendinamas. Pažymėtina, kad pagal įstatymą saugomu objektu tampa ir saugomų asmenų lankomos vietos (pvz., restoranas, viešbutis, koncertų salė, sporto arena), akivaizdu, kad tokiuose objektuose Tarnyba negali būti imperatyviai įpareigojama sudaryti sąlygas palikti ginklus, jų dalis ir šaudmenis, nes tai praktiškai gali būti tiesiog neįmanoma.
4. Siūloma papildyti VAĮ 13 straipsnį nauju 12 punktu, numatančiu, kad Tarnyba Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka atlieka grėsmių saugomiems asmenims ir renginiams, kuriuose saugomi asmenys planuoja dalyvauti, vertinimą bei asmenų destruktyvaus elgesio rizikos vertinimą ir valdymą. Informaciją apie nustatytus rizikos veiksnius arba kitą svarbią informaciją perduoda suinteresuotoms institucijoms. Šis pakeitimas sąlygotas aplinkybės, kad Tarnyba praktikoje susidūrė su konkretaus fizinio asmens potencialiai destruktyvaus ir suicidinio elgesio apraiškomis. Tarnyba, atlikusi asmens destruktyvaus elgesio rizikos vertinimą, perdavė informaciją kompetentingoms tarnyboms, kad asmeniui būtų teikiama pagalba. Tačiau tokie Tarnybos veiksmai buvo apskųsti teismui, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo atlikti asmens vertinimo ir perduoti informacijos apie jo galimai suicidinį elgesį kitoms, socialinę pagalbą teikiančioms tarnyboms ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-05-08 sprendimas administracinėje byloje Nr.
eA-737-789/2024 ). Rizikos vertinimo procesas yra svarbus, nes jo metu renkama, tikrinama ir analizuojama informacija apie aktualius rizikos ir apsauginius veiksnius. Šis procesas leidžia nustatyti asmens esamą destruktyvaus elgesio rizikos lygį ir išskirti dinaminius rizikos veiksnius, kuriuos galima minimalizuoti siekiant suvaldyti riziką. Tai leistų efektyviai vykdyti VAĮ 13 straipsnyje 3 punkte įtvirtintą prevencijos funkciją.
5. Atsižvelgiant į Lietuvoje vis ilginamą pensinį amžių, siūlytina VAĮ 19 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyti reikalavimą, kad į pareigūno pareigas būtų priimamas ne vyresnis kaip 60 metų asmuo. Siekiant užtikrinti pareigūnų, perkeliamų į kitas pareigas atrankos būdu, atitikties aukštiems standartams tęstinumą, siūloma VAĮ
įtvirtinti nuostatą, kad minėti pareigūnai būtų tikrinami informacinėse sistemose (prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose).
6. Siūloma VAĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyti nuostatą, kad į tarnybą Tarnyboje negali būti priimami asmenys, kurie yra įtariami arba kaltinami nusikalstamos veikos padarymu . Taip pat siūloma Tarnybai įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti instrumentą VAĮ 20 straipsnio įgyvendinimui, t. y. numatyti Tarnybai galimybę tikrinti pretendentus į pareigūno pareigas informacinėse sistemose (prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose).
Siūlomas pakeitimas užtikrintų, kad į Tarnybą būtų priimami tik aukštus elgesio standartus atitinkantys asmenys.7
. Siūlytina papildyti VAĮ 23 straipsnio 6 dalį nuoroda į VAĮ 5 straipsnį, kuris detalizuotų lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimą karjeros valstybės tarnautojams. Manome, kad šis reikalavimas yra neatsiejamas nuo darbo Tarnyboje, nepriklausomai, ar tai pareigūnai, ar karjeros valstybės tarnautojai. Specialusis lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimas proporcingas ir būtinas nacionalinio saugumo užtikrinimo įrankis. Jis padeda išvengti potencialių grėsmių ir užtikrina, kad Tarnyboje dirbtų tik lojalūs, patikimi ir atsakingi asmenys.
Taip pat siūloma VAĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyti reikalavimus
darbuotojams, siekiantiems dirbti ar dirbantiems pagal darbo sutartis Tarnyboje. Asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, siūlomi reikalavimai galioja vidaus tarnybos statutinėms įstaigoms (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 15 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų).
Siūlomas pakeitimas prisidėtų prie Tarnybos personalo lojalumo, patikimumo didinimo.
8. Siūloma VAĮ 27 straipsnio 2 dalyje pareigūnams, kurie užtikrina Tarnybos uždavinių įgyvendinimą, numatyti teisę
apriboti transporto ar (ir) pėsčiųjų eismą, taip pat, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali kilti grėsmė saugomo asmens ir (ar) saugomo objekto saugumui, pareigūnai turi teisę tikrinti ir apžiūrėti asmenis ir jų turimus daiktus, bagažą. Siūlomas pakeitimas sudarytų prielaidas tinkamam ir efektyviam saugomo asmens ir (ar) saugomo objekto saugumo užtikrinimui.
9. Siūloma VAĮ 36 straipsnyje numatyti, kad pareigūnui, skiriamam į pareigas Tarnyboje arba perkeltam į aukštesnes pareigas, tarnybos pakopa būtų nustatyta atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, profesinio pasirengimo lygį ir ankstesnės tarnybinės ar profesinės veiklos rezultatus vadovaujantis Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
10. Siūloma VAĮ 38 straipsnio 5 dalyje numatyti, kad
pareigūnas, atleidžiamas iš tarnybos VAĮ 60 straipsnio 1–6 ir 8–12 punktuose nustatytais pagrindais, privalo atlyginti su jo mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias išlaidas pagal su juo sudarytas sutartis proporcingai jo neištarnautam laikui. Siūlomas pakeitimas atitiks Tarnyboje susiklosčiusią praktiką, pašalins iš teisinės sistemos praktiškai netaikomą normą.
11. Siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, siūloma VAĮ 40 straipsnyje suvienodinti ir numatyti vienodą, aiškesnį aukštesnių pareigų apmokėjimo metodą, užtikrinant, kad pareigūnams, kurie bus perkeliami į kitas pareigas, nebus mažinamas darbo užmokestis. Priėmus siūlomą pakeitimą bus išvengta praktinio nuostatos taikymo, apskaičiuojant apmokėjimą, klaidų.
12. VAĮ
šimtiniais atvejais, kai nei vienas pareigūnas nepareiškė noro vykti saugoti atstovybių arba atrankoje dalyvavę pareigūnai neatitiko keliamų reikalavimų, ir esant būtinybei atlikti nurodytas funkcijas, pareigūnai gali būti siunčiami saugoti atstovybių be jų sutikimo ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui .
Taip pat siūloma numatyti, kad esant pareigūnų sutikimui, siuntimo laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui. Teisinio reguliavimo pakeitimai sudarytų sąlygas veiksmingai ir savalaikei atstovybių apsaugai.13
. Siūloma VAĮ 59 straipsnio 2 dalį papildyti 3 punktu, numatančiu, kad pareigūnas gali būti nušalintas, jeigu tarnybinio patikrinimo metu tikrinamo pareigūno veikoje įžvelgiama nusikalstamos veikos, pareigūno vardo pažeminimo ar tarnybinio nusižengimo, už kurį pareigūnas gali būti atleistas iš pareigų, požymių.
14. Siūloma VAĮ 59 straipsnio 2 dalį papildyti nauju nušalinimo pagrindu, t. y., pareigūnas galės būti nušalintas nuo pareigų, kai
jis ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų nuo pareigūno darbo grafike numatytos patikrinimo dienos dėl sveikatos būklės (išskyrus laikinojo nedarbingumo laikotarpius) nedalyvavo Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų patikrinimuose, jei šie gebėjimai neišvengiamai būtini jo tarnybinėms funkcijoms vykdyti ir jo negalima laikinai perkelti į kitas pareigas. Siūlomas nušalinimo laikotarpis – iki tol, kol išnyksta aplinkybės, dėl kurių jis buvo nušalintas. Analogiškas nušalinimo laikotarpis nurodytas Vidaus tarnybos statuto 47 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose.
Siūlomas nušalinimas pareigūnui neatitikus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų būtinas siekiant užtikrinti tinkamą Tarnybos funkcijų vykdymą. Pagal siūlomą reglamentavimą šis pagrindas būtų taikomas išimtiniais atvejais, kai pareigūno, neatitinkančio nustatytų reikalavimų, nebūtų įmanoma perkelti į kitas pareigas ir tolimesnis pareigų vykdymas keltų potencialią grėsmę tiek pačiam pareigūnui, tiek ir sudarytų sąlygas, nulemsiančias tai, kad gali būti neužtikrintas saugomų asmenų ar objektų saugumas pasikėsinimo atveju (netinkamai pasirengęs pareigūnas negalės tinkamu būdu sukreguoti į grėsmės šaltinį).
Siūlomas pakeitimas padės užtikrinti, kad tarnybines funkcijas vykdys tik fiziškai pasiruošę pareigūnai.15
. VAĮ 60 straipsnį siūloma papildyti nauju savarankišku pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindu. Siūloma atleisti pareigūną iš tarnybos, kai jis ilgiau kaip 120 dienų per paskutinius 12 mėnesių dėl atleidimo nuo padidinto fizinio krūvio (išskyrus laikinojo nedarbingumo laikotarpius) nedalyvavo Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų patikrinimuose, jei šie gebėjimai neišvengiamai būtini jo tarnybinėms funkcijoms vykdyti ir jo negalima laikinai perkelti į kitas pareigas.
Siūlomas pakeitimas padės išvengti piktnaudžiavimo atvejų, paskatins pareigūnus dėti maksimalias pastangas tinkamai pasiruošti fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo atsiskaitymams.16
. VAĮ 61 straipsnio 5 dalyje siūloma numatyti, kad minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtinta garantija nebūtų taikoma esant šiems pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindams (sprendžiant klausimą dėl atleidimo iš tarnybos nėščią pareigūnę, nesant jos kaltės): VAĮ 60 straipsnio 1, 5, 7, 10, 11, 14 (Vadovybės apsaugos tarnybos likvidavimo atveju), 15–17, 19, 20 punktuose numatytus atvejus.
VAĮ 61 straipsnio 5 dalyje taip pat siūloma numatyti, kad minėto straipsnio 5 dalyje įtvirtinta garantija nebūtų taikoma esant šiems pareigūno atleidimo iš tarnybos pagrindams (sprendžiant klausimą dėl atleidimo iš tarnybos
pareigūną, auginantį vaiką iki 3 metų, nesant jo kaltės ): VAĮ 60 straipsnio 1, 5, 7, 10, 11, 13, 14 (Vadovybės apsaugos tarnybos likvidavimo atveju), 15–21 punktuose nustatytus atvejus. Siūlomi pakeitimai padėtų užkirsti kelią, pvz., tokiems atvejams, kai Tarnybos pareigūnas, neatitinkantis Tarnybos direktoriaus nustatytų fizinio pasirengimo, fizinės prievartos veiksmų atlikimo ar šaudymo reikalavimų, arba pareigūnas, negalintis eiti pareigų
dėl sveikatos būklės arba netekęs pilietybės ar teisės aktų nustatyta tvarka netekęs specialiosios teisės, susijusios su jo pareigų atlikimu, ir nesant galimybės perkelti jį į kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas ir panašiais atvejais, toliau vykdytų savo pareigas. Nes tokių atvejų buvimas (kai pareigūnai negali visa apimtimi vykdyti pareigūno pareigų) gali kelti grėsmę tiek pačiam pareigūnui (pvz., netinkamo ginklo ar fizinės prievartos panaudojimo atveju), tiek tretiesiems asmenims, tiek Tarnybos interesams. Pažymėtina, kad toks atleidimo pagrindas būtų taikomas išimtiniais atvejais, kuomet pareigūnas negalėtų būti perkeliamas į kitas pareigas, kurias galėtų vykdyti atsižvelgiant į turimą pasirengimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas numato analogiškus atvejus, kuomet galima atleisti nėščią valstybės tarnautoją /darbuotoją ar valstybės tarnautoją /darbuotoją, auginantį vaiką iki 3 metų, nesant jų kaltės: Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 4 dalis, Darbo kodekso 61 straipsnis.17 .
Siūloma įstatyminiu lygmeniu numatyti neteisėtai atleistų pareigūnų grąžinimo į pareigas tvarką. Praktikoje buvo susidurta su problema, kuomet teismas pareigūną grąžino į pareigas, tačiau VAĮ šiuo metu nėra reglamentuota, kaip įstaigai reikėtų elgtis tokiu atveju. Priėmus siūlomą pakeitimą būtų pašalinta teisės spraga.
18. S
iūloma VAĮ 74 straipsnyje Tarnybos rezervo nariams, laikinai skiriamiems į pareigūno pareigas, numatyti apribojimą dėl giminystės ryšių, taip pat reikalavimą nebūti įtariamiems ir kaltinamiems nusikalstamos veikos padarymu. Atitinkamai patikslinta VAĮ 72 straipsnio 2 dalis, numatanti analogišką reikalavimą.
Priėmus siūlomą pakeitimą bus išvengta galimo intereso konflikto bei užtikrinta, kad Tarnybos rezervo nariais galės būti tik aukštus reikalavimus atitinkantys asmenys.
19. Taip pat siūloma VAĮ projekte numatyti VAĮ įgyvendinamąsias nuostatas: 19.1 . siūloma numatyti, kad karjeros valstybės tarnautojams ir laikiniesiems valstybės tarnautojams, kurie buvo priimti į pareigas
Tarnyboje iki 2025 m. gruodžio 31 d. , VAĮ projekto 14 straipsnyje išdėstyto VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatyti nauji reikalavimai taikomi tik tiems faktams ar aplinkybėms, kurie yra atsiradę įsigaliojus šiam įstatymui. Taip pat siūloma numatyti, kad darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, pradėjusiems dirbti Tarnyboje iki 2025 m. gruodžio 31 d. , VAĮ projekto 14 straipsnyje išdėstyto VAĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyti nauji reikalavimai taikomi tik tiems faktams ar aplinkybėms, kurie yra atsiradę įsigaliojus šiam įstatymui; 19.2 . siūloma numatyti, kad
jeigu iki 2025 m. gruodžio 31 d. pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų dėl to, kad buvo įtariamas nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu, ir 2026 m. sausio 1 d. jo nušalinimo terminas nėra pasibaigęs, per vieną mėnesį nuo 2026 m. sausio 1 d. dėl tokio nušalinimo poreikio ir termino turi būti sprendžiama vadovaujantis VAĮ projekto 23 straipsnio 1 dalyje išdėstyto VAĮ 59 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, išskyrus tuos atvejus, kai nušalinimas nuo pareigų įvykdytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Nustačius, kad pratęsti pareigūno nušalinimą nuo pareigų nėra tikslinga ir pagrįsta, nuo pareigų nušalintas pareigūnas grąžinamas į eitas pareigas ir per 20 darbo dienų nuo dienos, kurią pareigūnas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, bet ne ilgesnį kaip nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. KT201-A-N15/2021 paskelbimo iki 2025 m. gruodžio 31 d., taip pat išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras;
19.3 . siūloma numatyti, kad VAĮ projekto 23 straipsnio 1 dalyje išdėstyto VAĮ 59 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir VAĮ projekto 24 straipsnio 2 dalyje išdėstyto VAĮ 60 straipsnio 21 punkte įtvirtinti terminai pradedami skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.; 19.4 . siūloma numatyti, kad nėščioms pareigūnėms ir pareigūnams, auginantiems vaiką iki 3 metų, kuriems iki 2025 m. gruodžio 31 d. buvo taikomos VAĮ 61 straipsnio 5 dalies nuostatos, bus taikoma VAĮ 61 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusi iki 2025 m. gruodžio 31 d.
PIKVPĮ 3 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies pakeitimu siekiama įskaityti pareigūnų ištarnautą Tarnyboje laiką
pareigūnų ir karių valstybinių pensijoms skirti ir išmokėti. PIKVPĮ 3 straipsnio 5 dalies pakeitimas numatys pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo tvarką ir sąlygas, kai Tarnybos pareigūnai dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš Tarnybos po 2016 m. sausio 1 d. PIKVPĮ 7 straipsnio 1 dalies pakeitimas nustatys pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skyrimą Tarnybos pareigūnams.
Praktikoje tokių atvejų (kai būtų perskaičiuojamos pareigūnų pensijos) nepasitaikys, kadangi šiuo atveju siekiama užpildyti tik teisinę spragą. Šiuo metu skiriant pareigūnų pensiją asmenys nenukenčia, nes jiems ir taip yra įtraukiami visi tarnybos laikotarpiai.
SŽNSĮ 84 straipsnio pakeitimais bus sudaryta galimybė Tarnybai statyti statinius, kilnojamuosius objektus arba įrenginius valstybinių parkų, gamtos ir kultūros paveldo teritorijose, siekiant užtikrinti Tarnybos saugomų asmenų ir objektų saugumą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.8
. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikės.
10. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos sąvokos ir terminai.11
. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai.
1. Priėmus Įstatymą iki 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 996 „Dėl saugomų teritorijų tipinio apsaugos reglamento patvirtinimo“.2 .
Tarnybos direktorius iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti Vadovybės apsaugos įstatymo 66 straipsnio 18 dalyje nurodytą tarnybinių patikrinimų, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką.
3. Tarnybos direktorius iki 2025 m. gruodžio 31 d. turės pakeisti su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru suderintą Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų siuntimo vykdyti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų apsaugą tvarkos aprašą.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.14
. Įstatymo projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.