Projektas
2025 m. d. Nr.
1. Pakeisti 60 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Mokyklos savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos ir finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos nuostatuose ar įstatuose, priima sprendimus, daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją, sudarymo principus ir rinkimų tvarką įteisina mokyklos nuostatai ar įstatai.“2 .
Pakeisti 60 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija sudaroma iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), vietos bendruomenės atstovų ir kitų suinteresuotų asmenų. Aukščiausiosios mokyklos savivaldos institucijos pavadinimą ir galutinę sudėtį nustato mokykla savo nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka. Už savo veiklą ši institucija atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės nariams. “3 .
Pakeisti 60 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4 . Aukščiausiosios mokyklos savivaldos institucijos
nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti švietimo įstaigos strateginių tikslų ir įgyvendinti švietimo įstaigos misiją. Aukščiausiosios mokyklos savivaldos institucijos nariu negali būti tos pačios švietimo įstaigos vadovas, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.“
4. Pakeisti 60 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Kiekvienais metais aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija vertina mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui).
5. Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Bendrojo ugdymo mokykloje, vykdančioje pagrindinio ir (ar) vidurinio ugdymo programas, veikia, o profesinio mokymo įstaigoje ir neformaliojo švietimo mokykloje gali veikti mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinktos mokinių savivaldos institucija, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų
savivaldos institucija ir tėvų savivaldos institucija. Bendrojo ugdymo mokykloje, vykdančioje tik pradinio ugdymo programą, veikia mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinktos mokytojų savivaldos institucija ir tėvų savivaldos institucija ir gali veikti mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka išrinkta mokinių savivaldos institucija. Mokykloje gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos mokyklos nuostatuose ar įstatuose nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia LR Seimo narė Jūratė Zailskienė
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 60 straipsnis nustato mokymosi įstaigų savivaldos klausimus. Šiuo metu įstatyme numatyta, kad aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija - Mokyklos taryba
. Taip pat šiame straipsnyje numatytos mokytojų, mokinių ir tėvų tarybos . Taip įstatymas labai konkrečiai apibrėžia, kad būtent tokiu pavadinimu ir statusu turi būti aukščiausioji ir kitos mokykloje veikiančios savivaldos institucijos, nenumatyta galimybė mokyklai pačiai pasirinkti pavadinimą, nors 1 dalyje teigiama „Mokyklos savivalda grindžiama… ir susiklosčiusiomis tradicijomis.“.
Praktikoje mokymosi institucijos susiduria su problemomis, nes dalyje institucijų yra nusistovėję tradicijos ir aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija vadinama „mokinių seimu“, „mokinių parlamentu“ ar panašiai. Įstatymas taip pat labai griežtai reglamentuoja galinčių dalyvauti savivaldos institucijų veikloje kategorijas („mokytojai, mokiniai, tėvai (globėjai, rūpintojai“), nenumatyta galimybė savivaldos institucijų veikloje dalyvauti mokykloje dirbantiems pagalbos mokiniui specialistams, mokytojo padėjėjams, kitiems mokyklos darbuotojams, taip apribojant jų teisę dalyvauti mokyklos savivaldoje.
Be to, yra prieštaravimas tarp straipsnio 2 dalies bei likusių dalių: 2 dalyje įteisinta nuostata, kad „Mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai“, tačiau kitose straipsnio dalyse ši nuostata apribojama griežtu reglamentavimu. Taip pat, tikėtina, kad atliekant įstatymo pakeitimus, atsirado terminų skirtumai atskirose 60 str. dalyse: 2 dalyje vartojamas terminas „įstatai“, 3 ir 6 dalyje vartojami terminai „nuostatai ar įstatai“.
Įstatymo rengėja mano, kad skatinant savivaldą bei mokymosi institucijų savikontrolės ir savivaldos funkcijų išplėtimą, būtų tikslinga mokymosi įstaigoms pasilikti teisę apsibrėžti savo įstaigos įstatuose ir/arba nuostatuose aukščiausiosios bei kitų mokyklos savivaldos institucijų pavadinimą, galutinę sudėtį, suteikti galimybę ir teisę visiems mokyklos darbuotojams dalyvauti mokyklos savivaldoje. Taip skatintume mokymo įstaigų savarankiškumą ir savivaldos plėtrą, bei išvengtume įstatymo neatitikimo mokyklose vykdant praktinę savivaldos veiklą. Tuo pačiu šiais pakeitimais būtų užtikrinta dermė tarp skirtingų 60 str. dalių.
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Projekto pagrindinė iniciatorė Seimo narė Jūratė Zailskienė. Projektas parengtas atsižvelgiant į mokyklų ir švietimo bendruomenės išsakytas pastabas ir pastebėjimus.
Įstatyme šiuo metu yra numatyta, kad turi būti „Tarybos“.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatyme yra siūloma numatyti, kad mokyklos galėtų savo įstatuose ir nuostatuose nusimatyti savivaldos organus, jų pavadinimus, sudėtis, sudarytos lygios galimybės mokyklų bendruomenės nariams dalyvauti savivaldos institucijų veikloje, užtikrinta dermė tarp skirtingų 60 straipsnio dalių.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamos priimto įstatymo pasekmės nenumatomos.
Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
Įstatymo projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymą, nereikės koreguoti jokių kitų teisės aktų.
10Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujos sąvokos nepateikiamos.
11Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.
12Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks.
Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra.
Nėra.