Projektas Lietuvos Respublikos SPORTO ĮSTATYMO Nr. I-1151 6, 8, 11, 13, 20, 22, 23, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR įstatymo PAPILDYMO
1
2025 m. d. Nr.
1. Papildyti 6 straipsnio 5 dalį nauju 7 punktu: „7 ) administruoja ir finansuoja pasaulio lietuvių sporto žaidynes;“.
2. Buvusį 6 straipsnio 5 dalies 7 punktą laikyti 8 punktu.
Pakeisti
ir jį išdėstyti taip: „3 ) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka vertina, ar valstybės biudžeto lėšų prašantys juridiniai asmenys įgyvendina šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą reikalavimą, ir apie šio reikalavimo įgyvendinimą teikia informaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai;“.
Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
. Sportininkų atstovo veikla grindžiama nešališkumo principu. Sportininkų atstovas, įgyvendindamas šiame įstatyme jam pavestas funkcijas ir priimdamas sprendimus ar siūlymus (rekomendacijas), yra nepriklausomas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, sporto organizacijos ir kiti juridiniai ar fiziniai asmenys neturi teisės sportininkų atstovui daryti jokio politinio, ekonominio, psichologinio, socialinio spaudimo ar kitokio neteisėto poveikio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius. Sportininkų atstovo darbo užmokesčio dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu.“4
straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir sporto šakų federacijos, įgyvendinančios sporto programas, privalo sudaryti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos formos sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie yra suaugusiųjų ar jaunimo amžiaus grupių nacionalinių rinktinių nariai ir (ar) gauna valstybės stipendiją.“
1 skyriumi: „ V1
18
1 .
Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuojamas sporto renginys, kurio tikslas
2. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės rengiamos kas 4 metai .
3. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyvių registracija pradedama ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki pasaulio lietuvių sporto žaidynių pradžios.
4. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės finansuojamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtai gautų lėšų.18
organizavimą užtikrinantys subjektai ir jų funkcijos
1. Švietimo, mokslo ir sporto ministras:1
) rengia ir tvirtina Lietuvos diasporos ( užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų, taip pat nelietuvių kilmės asmenų, kildinančių save iš Lietuvos, siejančių save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu) įsitraukimą skatinančių iniciatyvų programą pasaulio lietuvių sporto žaidynėms;2 ) tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos parengtą
pasaulio lietuvių sporto žaidynių veiksmų planą, kuriame numatomos p asaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimą užtikrinančių subjektų veiklos kryptys, uždaviniai, konkretūs veiksmai, valstybės biudžeto lėšos jiems įgyvendinti, kiekybiniai ir kokybiniai rezultatų vertinimo kriterijai, ir kontroliuoja jo įgyvendinimą ;3
) atsižvelgdamas į Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos pasiūlymą, priima sprendimą dėl kitų po 4 metų vyksiančių pasaulio lietuvių sporto žaidynių vykdymo datos ir vietos.
2. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija:1 ) organizuoja rengimosi pasaulio lietuvių sporto žaidynėms procesą ir metodiškai jam vadovauja;2 ) organizuoja pasaulio lietuvių sporto žaidynes, atrenka pasaulio lietuvių sporto žaidynių paslaugų teikėjus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu;3
) finansuoja ir koordinuoja pasaulio lietuvių sporto žaidynių pasirengimo veiklas, vykdo jų kontrolę ir atskaitomybę, atsižvelgdama į Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos patvirtintą pasaulio lietuvių sporto žaidynių veiksmų plano įgyvendinimo priemonių planą ir pasaulio lietuvių sporto žaidynių nuostatus;4 ) ne vėliau kaip iki metų, kuriais vyko pas aulio lietuvių sporto žaidynės , gruodžio 31 dienos parengia ir, suderinusi su Pasaulio lietuvių sporto žaidynių taryba, teikia švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti 4 metų trukmės pas aulio lietuvių sporto žaidynių veiksmų planą ;5
) ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus pasaulio lietuvių sporto žaidynėms parengia pasaulio lietuvių sporto žaidynių veiklos ir finansinę ataskaitą, teikia ją Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybai ir, Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybai pritarus, ją tvirtina. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybai nepritarus pasaulio lietuvių sporto žaidynių veiklos ir finansinei ataskaitai, Pasaulio lietuvių sporto žaidynių taryba pateikia motyvuotus pasiūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, kuri patikslina pasaulio lietuvių sporto žaidynių veiklos ir finansinę ataskaitą ir pakartotinai ją teikia Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybai. Tuo atveju, jei Pasaulio lietuvių sporto žaidynių taryba per 1 mėnesį neinformuoja apie pritarimą pasaulio lietuvių sporto žaidynių veiklos ir finansinei ataskaitai arba nepateikia jai pasiūlymų, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija patvirtina parengtą pasaulio lietuvių sporto žaidynių veiklos ir finansinę ataskaitą;
6 ) techniškai aptarnauja Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos veiklą;7 ) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.3 . Savivaldybių, kuriose vyksta pasaulio lietuvių sporto žaidynės, vykdomosios institucijos:1 ) padeda švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai organizuoti pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyvių apgyvendinimą, iki kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti pasaulio lietuvių sporto žaidynės, spalio 31 dienos teikia preliminarią informaciją apie pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyvių apgyvendinimo galimybes;2 ) sprendžia pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyvių pavėžėjimo viešuoju miesto transportu klausimus;3 ) neatlygintinai užtikrina pasaulio lietuvių sporto žaidynėms
būtiną savivaldybei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą.18
taryba ir jos funkcijos
1. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių taryba yra kolegiali institucija, sudaroma koordinuoti pasaulio lietuvių sporto žaidynių planavimą, įgyvendinimą ir priežiūrą.
2. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių taryba atlieka šias funkcijas:1 ) rengia ir tvirtina Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos darbo reglamentą ir pasaulio lietuvių sporto žaidynių nuostatus;2 ) ne vėliau kaip iki pasaulio lietuvių sporto žaidynių pradžios švietimo, mokslo ir sporto ministrui teikia pasiūlymą dėl kitų po 4 metų vyksiančių pasaulio lietuvių sporto žaidynių vykdymo datos ir vietos;3
) rengia ir tvirtina pasaulio lietuvių sporto žaidynių renginių programą;4 ) atsižvelgdama į švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamą pasaulio lietuvių sporto žaidynių veiksmų planą, rengia ir ne vėliau kaip kitais metais, einančiais po metų, kuriais vyko pas aulio lietuvių sporto žaidynės, tvirtina pasaulio lietuvių sporto žaidynių veiksmų plano įgyvendinimo priemonių planą ir vykdo jo įgyvendinimo stebėseną , koordinuoja pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimo ir įgyvendinimo darbus;5 ) rengia ir ne vėliau kaip paskutinę pasaulio lietuvių sporto žaidynių dieną tvirtina pasaulio lietuvių sporto žaidynių rezoliuciją, kurioje nurodoma žaidynių reikšmė ir lūkesčiai kitoms žaidynėms;6
) pritaria arba teikia pasiūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos parengtai pasaulio lietuvių sporto žaidynių veiklos ir finansinei ataskaitai ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jos gavimo;7 ) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.
3. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybą sudaro Vyriausybė. Į Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybą įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, skėtinių organizacijų, veikiančių valstybės sporto politikos srityje, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos narių skaičių nustato Vyriausybė.4
. Švietimo, mokslo ir sporto ministras naują Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos personalinę sudėtį patvirtina ne vėliau kaip 2 metai iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos nariai savo pareigas eina tol, kol pavirtinama nauja Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos personalinė sudėtis.“
1. Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti projektai, sudarius Sporto rėmimo fondą, finansuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus rengia fizinio
aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto organizacijos. Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti įgyvendinamas ne mažiau kaip penkiose savivaldybėse iš ne mažiau kaip dviejų Lietuvos apskričių, regioninis fizinio aktyvumo projektas – vienoje Lietuvos apskrityje. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams finansuoti, skiriama asmenų su negalia fizinio aktyvumo plėtros skatinimo projektams įgyvendinti.“
2. Pakeisti 20 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
. Komisijos personalinę sudėtį ir komisijos nuostatus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Komisiją sudaro 7 nariai. Į komisiją po vieną skiriami trijų valstybės institucijų atstovai ir vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijoms, įskaitant vieną asmenų su negalia sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, skiria Nacionalinė sporto taryba.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 1, 6–13 punktuose nustatyti kriterijai, išskyrus intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimui vadovaujančią organizaciją, kuriai netaikomas šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas reikalavimas savo veiklos dokumentuose įtvirtinti atsakomybę už Pasaulinio antidopingo kodekso ir antidopingo taisyklių pažeidimus, be to, tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pasirašiusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 ) juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto programai ar tarptautinių sporto varžybų projektui įgyvendinti, tačiau jis neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių, sporto programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu ir nacionalinėmis antidopingo taisyklėmis arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija, kurios narys yra juridinis asmuo, yra nepasirašiusi Pasaulinio antidopingo kodekso;“.
2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7
) juridinis asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto programai ar tarptautinių sporto varžybų projektui įgyvendinti, tačiau jis nesilaiko kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis taisyklių, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras;“.
3. Pripažinti netekusiu galios 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktį.
4. Papildyti 23 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu: „9 )
juridinio asmens vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkas (-ai) ar kitas (-i) asmuo (-ys), tvarkantis (-ys) juridinio asmens apskaitą, yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar už su asmens darbo, socialinėmis teisėmis bei su asmens lygiateisiškumu susijusius pažeidimus, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo vieni metai (išskyrus atvejus, kai skirta administracinė nuobauda arba pritaikyta administracinio poveikio priemonė nėra susijusi su juridinio asmens , prašančio valstybės biudžeto lėšų projektui ar programai įgyvendinti, veikla)
;“.
5. Buvusius 23 straipsnio
laikyti 10–13 punktais.
6. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11 ) juridinis asmuo ilgiau negu 12 mėnesių Juridinių asmenų registro informacinės sistemos tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų;“.
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Sportininkams ir jų aukšto meistriškumo sporto treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) valstybės premijų dydžius , vadovaudamasi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytais kriterijais, nustato Vyriausybė. Valstybės premija neskiriama tos sporto šakos sportininkams ir jų aukšto meistriškumo sporto treneriams, kurios tarptautinė sporto šakos federacija nėra pasirašiusi Pasaulinio antidopingo kodekso.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11
) jis nėra sudaręs sporto veiklos sutarties su šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais, įgyvendinančiais sporto programas, kaip nustatyta šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, ir (ar) ilgiau nei 1 metus nesilaiko sportininko rengimo aukšto meistriškumo sporto varžyboms plano, išskyrus pagrįstas priežastis, kurių sąrašą nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Tuo atveju, kai šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta sporto veiklos sutartis nesudaroma su šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytais subjektais dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo sportininko, laikoma, kad sportininkas yra sudaręs sporto veiklos sutartį, ir valstybės stipendija sportininkui yra skiriama, o paskirtoji – mokama.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. spalio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. rugpjūčio 31 d., o švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2025 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Paskelbti konkursai dėl nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų atrankų, kurių procedūros nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Šių konkursų metu atrinkti projektai, kuriems skirtas finansavimas Sporto rėmimo fondo lėšomis, administruojami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.4
. Nacionaliniai ir regioniniai fizinio aktyvumo projektai, kuriems finansavimas Sporto rėmimo fondo lėšomis skirtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, administruojami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Lietuvos Respublikos SPORTO ĮSTATYMO Nr. I-1151 6, 8, 11, 13, 20, 22, 23, 26 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR įstatymo PAPILDYMO
1
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai . Pasaulio lietuvių sporto žaidynės – senas ir gilias tradicijas turintis išeivijos lietuvių sporto renginys, populiarus tarp tautiečių. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės telkia užsienio lietuvius – neleidžia atitrūkti nuo savo ištakų, padeda išlaikyti ryšį su Tėvyne.
Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada įvyko 1938 m. Kaune. Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos iniciatyva po 40 metų pertraukos buvo atkurtos senosios tradicijos ir 1978 m. birželio 27 d.–liepos 3 d. Toronte (Kanada) buvo surengtos I pasaulio lietuvių sporto žaidynės, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės 60-mečiui. II pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyko 1983 m. birželio 25 d.–liepos 4 d. Čikagoje (JAV). III pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyko 1988 m. gruodžio 26–31 d. Adelaidėje (Australija), jose pirmą kartą dalyvavo ir atgimstančios Lietuvos sportininkai. IV pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyko 1991 m. liepos 27 d.–rugpjūčio 4 d. Lietuvoje ir nuo šių metų kas 4–5 metai vykdomos Lietuvoje.
XI pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyko 2022 metais Druskininkuose. Tūkstančius žiūrovų pritraukusiame renginyje varžėsi daugiau nei 2 tūkst. lietuvių iš 26 pasaulio valstybių, jiems įteikti net 323 medalių komplektai. Taip pat vyko mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“, XI pasaulio lietuvių sporto žaidynių forumas, kitos kultūrinės ir pažintinės programos. Druskininkuose buvo laukta daugiau išeivijos lietuvių, bet dėl COVID-19 pandemijos ir taikytų jos suvaldymo priemonių visame pasaulyje bei prasidėjusios plataus masto Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainos Respubliką, dalis planuotų dalyvių neatvyko.
Pažymėtina, kad šiuo metu pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimas nėra reglamentuojamas, nėra nustatyto mechanizmo nei įstatymų, nei kitų valstybės institucijų priimamų teisės aktų lygiu (pvz., dainų švenčių organizavimas yra reglamentuotas atskiru Lietuvos Respublikos dainų švenčių tradicijos įstatymu).
Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 8, 11, 13, 20, 22, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo
1 skyriumi įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslai:
tikslą, organizavimą užtikrinančius subjektus ir jų funkcijas, Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos sudarymo tvarką ir jos funkcijas;2
) apibrėžti nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų teikėjų ratą ;3 ) patikslinti atvejus, kada valstybės biudžeto lėšos Sporto įstatyme nustatytoms programoms ir projektams įgyvendinti negali būti skiriamos. Taip pat Įstatymo projektu siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos sporto įstatymo nuostatose esančius techninio pobūdžio netikslumus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įstatymo p rojektą parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto grupės vyresnioji patarėja, pavaduojanti grupės vadovą, Ilona Šimkūnaitė (el. p. [email protected] , tel. nr. (0 620) 62 196).3
. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Su 1 tikslu ( reglamentuoti pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimą ir finansavimą, nustatyti pasaulio lietuvių sporto žaidynių tikslą, organizavimą užtikrinančius subjektus ir jų funkcijas, Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos sudarymo tvarką ir jos funkcijas) susijusių teisinių santykių reglamentavimas:
Šiuo metu pasaulio lietuvių sporto žaidynės, jų organizavimas ir finansavimas nėra reglamentuojamas įstatymu.
Lietuvos diasporos politikos strateginėse gairėse „Globali Lietuva“ 2022‒2030 m., patvirtintose Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr.V-550 „Dėl Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022‒2030 m. patvirtinimo“ numatytos strateginės krypties tautinė tapatybė vienas uždavinių yra sporto veiklų skatinimas ir plėtojimas. Sportas yra viena iš diasporą telkiančių veiklų. Organizuojamos sporto žaidynės, įvairūs regioniniai čempionatai leidžia aktyviems diasporos atstovams išlaikyti ryšį su kilmės šalimi, reprezentuoti Lietuvą rezidavimo valstybėje. Įgyvendinant šį uždavinį, siekiama: tęsti pasaulio lietuvių sporto žaidynių tradiciją, sporto programą papildant kitomis diasporos įsitraukimą skatinančiomis iniciatyvomis.
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių darbo grupė sudaroma Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiu. Darbo grupė tvirtina pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimo ir įgyvendinimo priemonių planą, nuostatus ir reglamentą, koordinuoja organizavimo bei įgyvendinimo darbus, nustato pasaulio lietuvių sporto žaidynių vykdymo vietą ir datą.
Su 2 tikslu ( apibrėžti nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų teikėjų ratą ) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: Šiuo metu Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamus nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus ir sporto bazių pagerinimo projektus gali rengti ir valstybės biudžeto lėšų jiems įgyvendinti prašyti visi juridiniai asmenys.
Su 3 tikslu ( patikslinti atvejus, kada valstybės biudžeto lėšos Sporto įstatyme nustatytoms programoms ir projektams įgyvendinti negali būti skiriamos) susijusių teisinių santykių reglamentavimas: Šiuo metu Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktyje yra nustatyta, kad v
alstybės biudžeto lėšos šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 21 straipsnio 3 dalyje nurodytoms programoms ir šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 21 straipsnio 9 dalyje nurodytiems projektams įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkas (-ai) ar kitas (-i) asmuo (-ys), tvarkantis (-ys) juridinio asmens apskaitą yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar už su asmens darbo, socialinėmis teisėmis bei su asmens lygiateisiškumu susijusius pažeidimus, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo vieni metai.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Su 1 tikslu ( reglamentuoti pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimą ir finansavimą, nustatyti pasaulio lietuvių sporto žaidynių tikslą, organizavimą užtikrinančius subjektus ir jų funkcijas, Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos sudarymo tvarką ir jos funkcijas) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama :
projekto181 straipsnyje siūloma apibrėžti, kad pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuojamas sporto renginys, kurio tikslas – skatinti pasaulio lietuvius įsitraukti į Lietuvos sporto veiklas, tęsti tautinio bendravimo, lietuvybės išsaugojimo tradicijas. Taip pat nustatyti
pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimo periodiškumą – kas 4 metai, numatyti finansavimo šaltinius: iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
182 straipsnyje siūloma nurodyti p asaulio lietuvių sporto žaidynių organizavimą užtikrinančius subjektus ir jų funkcijas: švietimo, mokslo ir sporto ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų . Minėtos valstybės ir savivaldybės institucijos dalyvauja organizuojant pasaulio lietuvių sporto žaidynes ir šios jų funkcijos yra aktualios nurodyti Sporto įstatyme. Pažymėtina, kad tai ypatingai aktualu savivaldybėms, kurios planuoja savo biudžetus.
183 straipsnyje siūloma sudaryti Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybą ir nustatyti jos funkcijas. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybą sudarytų Vyriausybė. Į Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybą būtų įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, skėtinių nevyriausybinių organizacijų, veikiančių valstybės sporto politikos srityje, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės deleguotų atstovų. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos narių skaičių nustatytų Vyriausybė, o jos personalinę sudėtį tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Taip pat pažymėtina, kad
projekto18
asaulio lietuvių sporto žaidynių rezoliuciją kaip ir šiuo metu Pasaulio lietuvių sporto žaidynių taryba tvirtintų pasaulio lietuvių sporto žaidynių pabaigoje, kurioje nurodomi įvykusių pasaulio lietuvių sporto žaidynių reikšmė, lūkesčiai kitoms žaidynėms. Taip pat Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma papildyti Sporto įstatymo
nustatytas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos funkcijas nauja funkcija: organizuoti ir finansuoti pasaulio lietuvių sporto žaidynes. Su 2 tikslu ( apibrėžti nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų teikėjų ratą ) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama :
Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma pakeisti Sporto įstatymo
ir nustatyti, kad nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus rengia fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto organizacijos. Europos Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija dėl pagrindinių Europos sporto modelio požymių 2021/C 501/01 [1]
, pabrėžiama, kad Taryba ir Taryboje posėdžiavę valstybių narių vyriausybių atstovai prašo valstybių narių, laikantis subsidiarumo principo ir atitinkamais lygmenimis, pripažinti ir išsaugoti specifinį sporto pobūdį ir jo struktūras , grindžiamas savanoriška veikla, taip pat sporto valdymo organų autonomiškumą organizuoti sporto šakos, už kurią jie yra atsakingi, veiklą, kartu laikantis nacionalinės, tarptautinės ir ES teisės. Tuo paminėtinas ir vienas svarbiausių aspektų – sporto plačiąja prasme tvarumas ir tęstinumas, t. y. tik toje srityje veikiantys juridiniai asmenys (pvz., sporto srities atveju – fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto organizacijos) gali užtikrinti vykdomos veiklos tęstinumą, nepertraukiamumą, o tuo pačiu ir plėtojimą. Šioje vietoje paminėtinas ir Sporto įstatyme įtvirtintas vienas iš sporto principų – sporto veiklos nepertraukiamumo, kuris reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos savo veiklą, privalo sudaryti tokias sąlygas, kad asmenys galėtų nuolat sportuoti ir taip stiprinti savo sveikatą.
Sporto rėmimo fondo 2023–2024 metų kvietimais finansuoti 126 nacionaliniai ir regioniniai fizinio aktyvumo projektai (toliau – projektai). Iš jų, 77 projektų vykdytojai yra sporto organizacijos, iš valstybės biudžeto jiems skirta virš 4,04 mln. eurų, 49 projektų vykdytojai – ne sporto organizacijos, iš valstybės biudžeto jiems skirta virš 2,6 mln. eurų. 2024 m. įgyvendinamus nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus vykdo: 28 asociacijos, 10 biudžetinių įstaigų, 1 labdaros ir paramos fondas, 9 mažosios bendrijos, 7 uždarosios akcinės bendrovės ir 46 viešosios įstaigos. Taigi tarp projektų vykdytojų, kurie nėra sporto organizacijos, yra uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, biudžetinių įstaigų, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto veiklomis. Sporto organizacijos, kurių kasdienė veikla yra tiesiogiai susijusi su fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto veiklomis, turi sukaupusios didžiausią patirtį ir daugiausiai kompetencijų užtikrinti aukščiausią fizinio aktyvumo projektų kokybę.
Siekiant skatinant, kad kiekvienas juridinis asmuo vykdytų veiklą savo kompetencijų ribose, siekiama, kad projektus teiktų fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto organizacijos. O fiziniam aktyvumui skiriami asignavimai būtų panaudojami būtent sporto organizacijų pagal kompetenciją parengtiems ir geriausiems projektams, taip kartu stiprinant ir užtikrinant sporto organizacijų nekasdienines veiklas. Atsižvelgiant į tai, kad Sporto rėmimo fondui skiriamos valstybės biudžeto lėšos lieka tos pačios , fizinio aktyvumo veiklų prieinamumas nesumažės, o projektų kokybė ir įvairovė, tikėtina, padidės.
Pažymėtina ir tai, kad ir kitose srityse projektus skelbiamiems konkursams gali teikti tik toje srityje (pvz., sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos) veikiantys juridiniai asmenys. Toks pasiūlymas teikiamas taip pat atsižvelgiant ir į pasikartojančias skėtinių nevyriausybinių sporto organizacijų pastabas, kad Sporto rėmimo fondo iš dalies finansuojamų projektų pareiškėjai turi būti tik sporto organizacijos.
Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma patikslinti Sporto įstatymo
, numatant, kad tvarka,
ar valstybės biudžeto lėšų prašantys juridiniai asmenys įgyvendina Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte (t. y. patikslinama ir likusi techninio pobūdžio klaida – buvusi nuoroda į 22 straipsnio 1 dalies 6 punktą) nurodytą reikalavimą, ir apie šio reikalavimo įgyvendinimą teikia informaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai būtų numatyta ne nacionalinėse antidopingo taisyklėse, o švietimo, mokslo ir sporto ministro
nustatytoje tvarkoje. Toks reguliavimas siūlomas nustatyti atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės antidopingo taisyklės privalo būti suderintos su Pasauline antidopingo agentūra (toliau – WADA) ir jose nustatomi antidopingo reikalavimai, o informacijos keitimasis tarp Lietuvos valstybės įstaigų nėra aktualus WADA, siūloma tarp Lietuvos valstybės įstaigų bendravimo tvarką įtvirtinti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamoje tvarkoje. Be to, pažymėtina, kad nacionalinių antidopingo taisyklių derinimas su WADA trunka keletą mėnesių, todėl prireikus pagal nacionalinį reguliavimą pakeisti terminus ar kitas sąlygas būtų labai apsunkinta.
Atsižvelgiant į Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus antidopingo srityje ir deklaruojamą poziciją už švarų ir sąžiningą sportą (1995 m. lapkričio 7 d. ratifikuota Europos Tarybos Antidopingo konvencija, 2004 m. rugsėjo 28 d. – Europos Tarybos Antidopingo Konvencijos Papildomas Protokolas, 2024 m. liepos 10 d. Vyriausybės pasirašyta Kopenhagos deklaraciją dėl antidopingo sporte, kuria Lietuva įsipareigojo įgyvendinti Pasaulinės antidopingo agentūros Pasaulinį antidopingo kodeksą, 2006 m. gegužės 2 d. ratifikuota Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte) bei į tai, kad visos sąlygos, kada galima gauti valstybės premiją, nustatytos Sporto įstatymo 26 straipsnyje ir s
iekiant aiškumo bei užtikrinti sistemišką, vientisą reguliavimą, siūloma Įstatymo projekto
papildyti nuostata, kad valstybės premija neskiriama tos sporto šakos sportininkams ir jų aukšto meistriškumo sporto treneriams, kurios tarptautinė sporto šakos federacija nėra pasirašiusi Pasaulinio antidopingo kodekso. Pažymėtina, kad šiuo metu ši nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarime Nr. 927 „Dėl valstybės premijų už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus sportininkams ir jų treneriams dydžių nustatymo“ nuo 2008 metų (tačiau Sporto įstatyme nėra aiškiai išreikštas toks ribojimas, taip pat Vyriausybei nėra suteikta įgaliojimų šią teisę papildomai riboti).
Su 3 tikslu ( patikslinti atvejus, kada valstybės biudžeto lėšos Sporto įstatyme nustatytoms programoms ir projektams įgyvendinti negali būti skiriamos) susijusios naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama : Įstatymo projekto
siūloma pripažinti netekusiu galios Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto b papunktį, tuo pačiu papildyti 23 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšos Sporto įstatyme nurodytoms programoms ir projektams įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu
juridinio asmens vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, finansininkas (-ai) ar kitas (-i) asmuo (-ys), tvarkantis (-ys) juridinio asmens apskaitą yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikyta administracinio poveikio priemonė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla ar už su asmens darbo, socialinėmis teisėmis bei su asmens lygiateisiškumu susijusius pažeidimus, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų tvarkos, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos nepraėjo vieni metai. Šie ribojimai būtų netaikomi tais atvejais, kai fiziniam asmeniui skirta administracinė nuobauda arba pritaikyta administracinio poveikio nėra susijusi su juridinio asmens , prašančio valstybės biudžeto lėšų projektui ar programai įgyvendinti, veikla
. Tokios nuostatos teikiamos atsižvelgiant į skėtinių sporto organizacijų pakartotinius siūlymus ir pastabas, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės biudžeto lėšos neskiriamos dėl vieno iš kolegialaus valdymo organo nario turimų administracinių nuobaudų, kurios yra nesusijusios su valstybės biudžeto lėšų prašančio juridinio asmens veikla, yra perteklinis ir praktikoje neveikia.
Taip pat Įstatymo projektu siūloma patikslinti:1
4 dalį ir atsisakyti nuostatos „ Sportininkų atstovą techniškai ir ūkiškai aptarnauja Vyriausybės įgaliota įstaiga
“ kaip pernelyg smulkaus reguliavimo įstatymo lygiu. Šią nuostatą apims prieš ją einanti nuostata, t. y. „Švietimo, mokslo ir sporto ministras užtikrina sportininkų atstovo veiklos ir organizacinį nepriklausomumą, veiklai reikalingus išteklius“.
2
13 straipsnio 2 dalį ir išbraukti žodį „paralimpinio“, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos paralimpinis komitetas (kaip ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos studentų asociacija) nerengia sportininkų (o yra atsakingi už sportininkų išvežimą į atitinkamas aukšto meistriškumo varžybas), todėl ir sporto veiklos sutarčių su jais nesudaro.3 )
Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma patikslinti Sporto įstatymo
ir nurodyti teisingą Lietuvos savivaldybių asociacijos pavadinimą (t. y. po žodžių „Lietuvos savivaldybių“ įrašyti žodį „asociacijos“).4 ) Įstatymo projekto 7 straipsnyje siūloma patikslinti Sporto įstatymo
nurodytas nuorodas į Sporto įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 6–13 punktus, t. y. kad o
limpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi ir šie du reikalavimai: atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus – kadangi minėtoms sporto organizacijoms taip pat taikytini šie įstatyme keliami reikalavimai (Sporto įstatymo
1 dalies 1 punktas) bei juridinio asmens įstatuose nėra nuostatų, ribojančių teisę bet kokį ginčą spręsti Lietuvos Respublikos ginčų nagrinėjimo institucijose (Sporto įstatymo
1 dalies 13 punktas).5 ) Atsižvelgiant į tai, kad sporto šakų federacijos yra finansuojamos per jų parengtas sporto programas ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektus, Įstatymo projekto 8 straipsnyje siūloma patikslinti Sporto įstatymo
, kuriuose nustatyti sporto šakos federacijai, siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų sporto programai ar tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektams įgyvendinti, keliami kriterijai, šalia sporto programos nurodyti ir tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektus .6 )
Įstatymo projekto 8 straipsnyje siūloma papildyti Sporto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir patikslinti nurodant, kad Juridinių asmenų registras yra informacinė sistema.7 ) Įstatymo projekto 9 straipsnyje siūloma patikslinti Sporto įstatymo
po jungtuko „ir“ įrašyti skliausteliuose jungtuką „ar“, t. y. numatyti, kad būtų ne vienas atvejis, kaip kad nurodyta dabar, o kad būtų: arba sporto veiklos sutarties nesudarymas, arba sportininkui nesilaikant sportininko rengimo aukšto meistriškumo sporto varžyboms plano ilgiau nei vienus metus būtų pagrindas sustabdyti valstybės stipendijos mokėjimą sportininkui, kadangi gali pasitaikyti atveju, kai sportininkai negalės vykdyti šio plano, nes nebus sudaręs sporto veiklos sutarties.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Manytina, kad Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. Šios išvados buvo prieita atlikus antikorupcinį vertinimą, kurio rezultatai parodė, kad antikorupciniu požiūriu rizikingų nuostatų Įstatymo projekte nėra.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto įgyvendinimas neatsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Siekiant užtikrinti pasaulio lietuvių sporto žaidynių tęstinumą ir plėtrą, garantuoti intensyvią, tolygią, nepertraukiamą institucijų, asmenų veiklą, tinkamai pasirengti pasaulio lietuvių sporto žaidynėms, koordinuoti įvairių žinybų veiksmus, Įstatymo projekto183 straipsnyje numatoma rengti 4 metų trukmės pasaulio lietuvių sporto žaidynių veiksmų planą, kuriame numatomos strateginės veiklos kryptys, finansavimo priemonės ir šaltiniai, kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai.9
. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.11 .
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. turės patvirtini Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tarybos institucinę sudėtį, taip pat pakeisti 2025 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 181 „Dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo įgyvendinimo“, o Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2025 m. rugsėjo 30 d. – personalinę sudėtį bei pakeisti Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkos aprašą.13
. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomos valstybės biudžeto lėšos nenumatomos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasaulio lietuvių sporto žaidynių proceso užtikrinimo, organizavimo ir dalyvavimo lėšas planuoja vadovaudamosi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais, atsižvelgdama į lėšų poreikio vertinimus ir valstybės finansines galimybes.
Savivaldybės prie pasaulio lietuvių sporto žaidynių finansavimo prisidėtų, atsižvelgdamos į savivaldybių finansines galimybes .
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022‒2030 m. įgyvendinimo veiksmų plane 2025–2027 m., patvirtintame Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2024 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-374 „Dėl Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022‒2030 m. įgyvendinimo veiksmų plano 2025–2027 m. patvirtinimo“, numatyto 1.6.2 uždavinio „Tęsti Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tradiciją, sporto programą papildant kitomis diasporos įsitraukimą skatinančiomis iniciatyvomis“ numatyti du veiksmai: 1) organizuoti ir vykdyti pasaulio lietuvių sporto žaidynes (700 tūkst. Eur – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 400 tūkst. Eur – Palangos miesto savivaldybė), rezultatas: diasporos atstovų, dalyvavusių pasaulio lietuvių sporto žaidynėse, skaičius – 1 500; 2) parengti diasporos įsitraukimą skatinančių iniciatyvų programą pasaulio lietuvių sporto žaidynėms.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų nėra gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „pasaulio lietuvių sporto žaidynės“ .
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra . [1] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A42021Y1213%2801%29