Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 27 IR 272 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2025 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 27 straipsnio 11 dalį iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1
1Nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, bet privaloma pranešti apie statybos pradžią, pateikiant šio įstatymo 272 straipsnio 5 ar 51 dalyje išvardytus dokumentus šiais atvejais:“.
2Papildyti 27 straipsnio 11 dalį 8 punktu:
„ 8 ) statant naują statinį, rekonstruojant statinį, nugriaunant statinį , kuris skirtas Lietuvos Respublikos g ynybos ir saugumo pramonės įstatyme numatytiems gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams įgyvendinti . “
27 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 272 straipsnį 51 dalimi: „51
. Šio įstatymo 27 straipsnio 11 dalies 8 punkte nurodytu atveju pranešimą apie statybos pradžią sudaro:1 ) techninis darbo projektas, pagal kurį bus vykdomi statybos darbai, parengtas aplinkos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projektuotojas yra apsidraudęs šio įstatymo 43 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Techninis darbo projektas gali būti pateikiamas dalimis aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Tokiu atveju statybvietėje galimi tik tie statybos darbai, kuriems vykdyti parengta (-os) techninio darbo projekto dalis (-ys), atlikta techninio darbo projekto dalinė ekspertizė (kai privaloma) ir šie dokumentai pateikti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ su pranešimu apie statybos pradžią ;2 ) techninio darbo projekto ekspertizės aktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovas yra apsidraudęs šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytu civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį).
Jei vietoj techninio darbo projekto pateikiama jo dalis (-ys), atitinkamai vietoj techninio darbo projekto bendrosios ekspertizės akto pateikiamas dalinės ekspertizės aktas aplinkos ministro nustatyta tvarka ;3 ) informacija apie paskirtą statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją, statinio statybos vadovą, rangovą (generalinį rangovą) (kai jie turi būti šio įstatymo nustatyta tvarka);4 ) galiojanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, arba galiojantis sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai,
kai statinio statyba arba statiniuose planuojama vykdyti ūkinė veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį ;5 ) informacija apie pasirašytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį ar sumokėtą savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką, kai tai privaloma vadovaujantis Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis;6 ) dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kaip nustatyta Žemės įstatymo 10 straipsnyje;7
) susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų, kuriems statyti privalomas statybą leidžiantis dokumentas, savininkų, valdytojų ar naudotojų išvada, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus (kai rengiant statinio projektą buvo išduotos prisijungimo sąlygos). Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkas (valdytojas) ar naudotojas išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti išvadą, kad techninio darbo projekto sprendiniai atitinka prisijungimo sąlygose nustatytus reikalavimus, per 10 darbo dienų nuo statytojo (užsakovo) prašymo išduoti šią išvadą gavimo ir atitinkamos techninio darbo projekto dalies pateikimo dienos;8
) žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise;9
) kai žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas), numatoma vykdyti statybos darbus ir šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytais atvejais neprivaloma žemės sklypo (teritorijos), kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat kai statomi inžineriniai tinklai, kuriems statyti teritorijų planavimo dokumentu buvo įformintas suformuotas inžinerinių tinklų koridorius, arba statinius numatoma statyti ar rekonstruoti mažesniais negu norminiai atstumais iki gretimo sklypo ribos, taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis ar susitarimas su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius). Jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;
10 ) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu statinys (jo dalis) jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise;11 ) jei suprojektuoti statiniai numatomi statyti mažesniais negu norminiai atstumais iki kitų statinių, – tų statinių savininkų, esant atitinkamam savininko įgaliojimui, – tų statinių valdytojų ar naudotojų sutikimai;12 ) statinio kadastro duomenų byla, išskyrus statant naują statinį;13
) žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos šios teritorijos turi būti nustatytos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje. Jeigu reikia valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;14
) kai suprojektuoti statiniai patenka į teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų asmenų pritarimai (derinimai) statinio projektui ar numatomai veiklai.“
Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 2 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYNYBOS IR SAUGUMO PRAMONĖS ĮSTATYMO NR. XIV-2647 1, 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 131
IX-2135
13
, 7, 9, 131 , 23, 37, 42
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo
papildymo 131 straipsniu įstatymo projekto (toliau – GSPĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ERĮ projektas), Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Investicijų įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 272 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Statybos įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 9, 131 , 23, 37, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo
projekto (toliau – Žemės įstatymo pakeitimo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino gynybos ir saugumo pramonės, sudarančios palankias sąlygas krašto apsaugos sistemai ir viešojo saugumo institucijoms aprūpinti, esminiams nacionalinio saugumo interesams užtikrinti, plėtros poreikis.
Kariniai pajėgumai ir pramonės gamybos pajėgumai yra neatsiejamai susiję. Gynybos pramonė – viena iš svarbiausių mūsų gynybinio atsparumo ašių. Kuo daugiau galime pagaminti Lietuvoje, tuo labiau esame apsaugoti nuo geopolitinių sukrėtimų ir tiekimo trikdžių. Tiek Lietuvos, tiek užsienio ginkluotės gamintojai turi būti skatinami steigti gamybą Lietuvoje. Turime pavyzdžių, kai vis daugiau užsienio gamintojų, planuodami verslo plėtrą ar logistiniais tikslais, ieško plėtros perspektyvų Baltijos regione. Todėl svarbu sukurti kuo palankesnes sąlygas pritraukiant gynybos produktų ar jų komponentų gamybą Lietuvoje, taip didinant šalies vidaus gamybos pajėgumus.
Atsižvelgiant į besitęsiančią Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainą, siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą valstybės gynybai, gynybos ir saugumo pramonės plėtra Lietuvoje neatitinka grėsmės lygio, todėl turi būti nustatomas gynybos ir saugumo pramonės vystymuisi kaip galima palankesnis teisinis reguliavimas, skatinantis šios pramonės šakos augimą.
Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 9, 66 ir 325 punktų nuostatomis įsipareigojama skirti išskirtinį prioritetą gynybos pramonės projektų skatinimui, investicijų pritraukimui, sudarant sąlygas nacionalinės gynybos pramonės plėtrai.
Vienas galimų būdų skatinti gynybos pramonės plėtrą – specialiųjų sąlygų sudarymas gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantiems subjektams. Identifikuota keletas sričių, kuriose gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiantiems subjektams būtų galima numatyti specialiąsias sąlygas: ·
Šiuo metu Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme numatytos projektų vystymo procedūros galėtų būti patrauklesnės projektų vystytojams, siekiant pritraukti gynybos ir saugumo pramonės produkcijos gamybą į Lietuvą. Gynybos ir saugumo pramonės įstatyme numatytas pramoninis bendradarbiavimas gali būti įgyvendinamas įvairiomis priemonėmis. Viena iš jų – užsienio gamintojui steigiant Lietuvoje gamybos linijas. Pramoninio bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimo terminai yra tiesiogiai susiję su ginkluotės įsigijimo sutartimi ir jos terminais, todėl sudėtingi ir ilgi gamybos vystymo vietoje procesai yra nepatrauklūs užsienio gamintojui, tai gali lemti atsisakymą susitarti dėl pramoninio bendradarbiavimo. Tam, kad užsienio gamintojas siūlytų gamybą vietoje, reikalingos papildomos paskatos – greitesni procesai ir palankesnės sąlygos Investicijų įstatyme, Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės įstatymo numatytose projektų vystymo procedūrose.
· Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 54 straipsnis numato labai siaurą atvejų, kai radijo ryšio slopinimo ar perėmimo įrenginiai gali būti teisėtai naudojami ir (ar) laikomi, ratą, t. y. šie įrenginiai gali būti naudojami ir laikomi tik valstybės institucijoms atliekant valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų prevencijos ir tyrimo, valstybės sienos apsaugos funkcijas
, taip pat laikomi, kai šie įrenginiai yra tiekiami nurodytas funkcijas atliekančioms valstybės institucijoms. Toks siauras teisinis reguliavimas šių dienų grėsmių ir saugumo kontekste neužtikrina valstybės saugumo ir gynybos poreikių bei sudaro kliūtis gynybos ir saugumo pramonės plėtrai. Atsižvelgiant į tai, būtina išplėsti radijo ryšio slopinimo ar perėmimo įrenginių, kurie yra svarbi gynybos išteklių dalis, panaudojimo atvejus, kartu numatant galimybę šiuos įrenginius panaudoti siekiant užtikrinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nustatytos baudos už neteisėtą r
adijo ryšio slopinimo ar (perėmimo) įrenginių neteisėtą naudojimą ir (arba) laikymą yra neproporcingai mažos ir neatgraso nuo tokių įrenginių neteisėto naudojimo ir (ar) laikymo, todėl atveriant galimybę radijo ryšio slopinimo ar perėmimo įrenginius naudoti ir laikyti platesniam asmenų ratui, valdant visas su tuo susijusias rizikas, kartu turėtų būti peržiūrima ir atsakomybė už neteisėtą r adijo ryšio slopinimo ar (perėmimo) įrenginių neteisėtą naudojimą ir (arba) laikymą.
Pažymėtina, kad net ir identifikavus sritis, kuriose būtų galima numatyti specialiąsias teisinio reglamentavimo išimtis ir (ar) sąlygas gynybos ir saugumo pramonės srityje, būtų susiduriama su problema, nes subjektai, kuriems būtų galima taikyti specialųjį reguliavimą, nėra tiksliai apibrėžti.
Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje gynybos ir saugumo pramonė suprantama kaip Lietuvos Respublikoje veikiančių fizinių asmenų, juridinių asmenų ir kitų organizacijų ar jų padalinių ekonominė veikla, kuri apima strateginių prekių, taip pat kitų gynybos ir (ar) viešojo saugumo reikmėms skirtų produktų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, šių prekių ir (ar) produktų gamybą ir jų techninės priežiūros, remonto, modernizavimo paslaugų teikimą. Nors tokia gynybos ir saugumo pramonės samprata yra pakankamai plati, sudaranti sąlygas esant poreikiui pasitelkti įvairias priemones, skatinančias gynybos ir saugumo pramonės plėtrą, tačiau nustatant konkrečias
teisinio reglamentavimo išimtis ir (ar) sąlygas tokios sampratos nepakanka – gynybos ir saugumo pramonės srityje būtina nustatyti aiškų objektą, kuriam būtų galima taikyti specialiąsias teisinio reglamentavimo išimtis ir (ar) sąlygas, sudarančias palankesnes sąlygas gynybos pramonės ir technologijų plėtrai . Atsižvelgiant į tai, visų pirma turėtų būti nustatomas aiškus objektas ir tik tada jam numatomos specialiosios teisinio reguliavimo išimtys ir sąlygos.
Įstatymų projektų tikslas
Įstatymų projektų uždaviniai :1 ) nustatyti gynybos ir saugumo pramonės srityje objektą, kuriam būtų galima taikyti
specialiąsias teisinio reglamentavimo išimtis ir (ar) sąlygas, sudarančias palankesnes sąlygas gynybos pramonės ir technologijų plėtrai;2 ) įtvirtinti specialiąsias teisinio reglamentavimo išimtis ir (ar) sąlygas gynybos ir saugumo pramonės srityje.2 . Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus (išskyrus
ERĮ ir ANK projektus) parengė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. +370 706 80 545, el. p. [email protected] ) Įstaigų teisinės priežiūros skyriaus vedėja Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė (tel. +370 706 80 908, el. p. [email protected] ), Teisėkūros skyriaus (vedėjas Tomas Vainius, tel. +370 706 80 563, el. p. [email protected] ) patarėjas mjr. Mantas Keliotis (tel. +370 706 80 597, el. p. [email protected] ), Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento (direktorius Remigijus Mika, tel. +370 5
, el. p. [email protected] ) Teritorijų valdymo skyriaus (vedėjas Vytautas Paršeliūnas, tel. +370 706 80 037, el. p. [email protected] ) patarėja Jurgita Urbonaitė (tel. +370 706 80 513, el. p. [email protected] ) ir Gynybos resursų agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos (direktorius Sigitas Dzekunskas, tel. +370 620 83 780, el. p. [email protected] ) Mokslo ir inovacijų skyriaus vedėja Domilė Lideikytė (tel. +370 706 80 047, el. p. [email protected] ).
ERĮ ir ANK projektus parengė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – RRT) Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės (vadovė Aridana Jurčiukonienė, tel. +370 660 37 433, el. p. [email protected] ) vyresnioji patarėja Dovilė Sereičikaitė (tel. +370 659 78 095, el. p. [email protected] ) ir Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės (vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, tel. +370 620 81 614, el. p. [email protected] ) vyresnysis patarėjas Raimundas Jarmalis (tel. +370 614 40 385, el. p. raimundas.jarmalis @rrt.lt).3 .
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Dėl GSPĮ projekto
Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta gynybos ir saugumo pramonės sąvoka, tačiau joje nėra aiškiai įvardijami subjektai, kuriems tiksliai būtų galima taikyti specialiąsias teisinio reglamentavimo išimtis ir (ar) sąlygas. Nacionalinėje teisėje yra patvirtinti kelių objektų, kurie būtų laikomi gynybos ir saugumo pramonės produkcija, sąrašai:1 ) Ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, svarbių prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti, sąraše, patvirtintame
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 558 „Dėl Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo įgyvendinimo“, (toliau – Sąrašas) jau yra nustatytas Lietuvos kariuomenei prioritetinės produkcijos, kurią vystant, pritaikius išimtį pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnį, galima taikyti pramoninį bendradarbiavimą, sąrašas;2 ) Bendrasis karinės įrangos sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216
„Dėl Bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“,
(toliau – Karinės įrangos sąrašas), kuriuo įgyvendinama
2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 10 punkte nustatomos sąlygos, kuriomis Krašto apsaugos ministerija atlieka patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Dėl kitų įstatymų pakeitimų projektų Žemės įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje įtvirtinta specialiosios paskirties projekto sąvoka, kuri apibrėžia, kad tai yra žemės valdos projektas, kuris gali būti rengiamas tik stambiam projektui, Vyriausybės nutarimu pripažintam užtikrinančiu neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje.
Atitinkamai
Teritorijų planavimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Teritorijų planavimo įstatymas netaikomas teritorijoms, kurioms rengiami specialiosios paskirties projektai stambiems projektams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti.
Statybų įstatymo 27 straipsnio 151 dalyje yra numatyta išimtinė visuomenės informavimo apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą tvarka, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas stambiems projektams, Vyriausybės nutarimu pripažintiems užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose. Taip pat Statybos įstatymo 27 straipsnio 34 dalies 2 punkte numatyta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento gali būti pradėti statyti statiniai, skirti tik stambiems projektams, kurie Vyriausybės nutarimu yra pripažinti užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius, įgyvendinti neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose.
Investicijų įstatymo 13 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad Žemės įstatymo nustatyta tvarka valstybė rezervuoja investicinius valstybinės žemės sklypus apdirbamosios gamybos ir (ar) mokslinių tyrimų ar taikomosios veiklos privačių investicijų projektams, dėl kurių šio įstatymo nustatyta tvarka tarp privataus subjekto ir Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar savivaldybės yra sudaromos investicijų sutartys ir kuriuos įgyvendinant bus pasiekti ne mažesni negu šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti privačių investicijų, kuriamų darbo vietų, jų išlaikymo ir mokamo darbo užmokesčio kriterijai. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija teikia siūlymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl tikslingumo konkrečiam privačių investicijų projektui įgyvendinti išnuomoti rezervuotą investicinį valstybinės žemės sklypą.
ERĮ 54 straipsnis draudžia naudoti ir (arba) laikyti radijo ryšio slopinimo įrenginius, radijo ryšio perėmimo įrenginius, išskyrus valstybės institucijoms atliekant joms įstatymų pavestas valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų prevencijos ir tyrimo, valstybės sienos apsaugos funkcijas ir radijo ryšio slopinimo įrenginių, radijo ryšio perėmimo įrenginių laikymą, kai šie įrenginiai yra tiekiami šias funkcijas atliekančioms valstybės institucijoms.
Stacionarūs ir nepertraukiamai veikiantys radijo ryšio slopinimo įrenginiai gali būti naudojami tik su RRT iš anksto raštu suderinus jų naudojimo sąlygas. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 464 straipsnis už neteisėtą
radijo ryšio slopinimo ar perėmimo įrenginių naudojimą ir (arba) laikymą numato baudą nuo 60 iki 140 eurų, o už pakartotinį administracinį nusižengimą
4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl GSPĮ projekto
Gynybos pramonės ir technologijų plėtros skatinimo objektas turėtų būti siejamas su gynybos ir saugumo pramonės produkcijos gamyba, todėl GSPĮ pakeitimo projekte siūloma nustatyti objektą, kuriam taikomos specialiosios teisinio reglamentavimo išimtys ir (ar) sąlygos, – gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektą (toliau – Gamybos projektas). Apibrėžiant su gynybos ir saugumo pramonės produkcija turėtų būti pasinaudojama esamais produktų sąrašais – kadangi jau yra patvirtintas Sąrašas ir Karinės įrangos sąrašas, Gamybos projektas turėtų būti suprantamas kaip ginkluotės, karinės technikos ir kitos įrangos bei technologijų, nurodytų Sąraše, karinės įrangos, nurodytos Karinės įrangos sąraše, ir (
ar) šių produktų komponentų (toliau – gynybos ir saugumo pramonei reikalinga produkcija) gamybai vystyti skirtas projektas, kurį įgyvendinant taikomos specialiosios teisinio reglamentavimo išimtys ir (ar) sąlygos.
Numatoma, kad vystymo projektas įgytų Gamybos projekto statusą Vyriausybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl Gamybos projekto statuso suteikimo. Vyriausybės įgaliota institucija sprendimą dėl Gamybos projekto statuso suteikimo priimtų tik įsitikinusi Gamybos projekto statusą siekiančio gauti subjekto ketinimų plėtoti gynybos ir saugumo pramonei reikalingos produkcijos gamybą pajėgumu. Tuo tikslu keliamas reikalavimas subjektui būti sudariusiam su NATO, Europos Sąjungos (toliau – ES) institucijomis, NATO, ES valstybių narių ar Ukrainos institucijomis plėtoti gynybos ir saugumo pramonei reikalingos produkcijos
tiekimo, kurio verčių suma ne mažesnė kaip 1 000 000 eurų, sutartis. Sumos dydis pasirinktas atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad specialiosios teisinio reglamentavimo išimtys ir (ar) sąlygos būtų taikomos tik reikšmingiems gynybos ir saugumo pramonei reikalingos produkcijos
gamybos projektams ir nebūtų sudaroma galimybė šiomis išimtimis ar sąlygomis pasinaudoti tik formaliai atitikus keliamus reikalavimus. Be to, Gamybos projekto statuso suteikimo siekiantis subjektas turėtų užpildyti ir deklaraciją, kurioje būtų nurodoma vieta Lietuvos Respublikoje, kurioje siekiama gaminti produkciją, specialiosios teisinio reglamentavimo išimtys ir (ar) sąlygos, kurias siekiama taikyti, ir ne ilgesnis kaip 5 metų terminas, per kurį planuojama išvystyti gamybą. Tokiu būdu sudaromos prielaidos individualiai vertinti kiekvieną situaciją. Pažymėtina, kad tiesiogiai suma, kurią projekto vystytojas turėtų įsipareigoti investuoti, GSPĮ projekte nenustatoma – Įstatymų projektų tikslas yra skatinti
gynybos ir saugumo pramonės plėtrą būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip užtikrinant nacionalinio saugumo interesus, kurie tiesiogiai susiję su gynybai ir saugumui reikalingos produkcijos vystymu ir, esant neatidėliotiniems poreikiams, juos užtikrinti, išvengiant galimų rizikų, susijusių su galimais tiekimo trikdžiais . Nepaneigtina, kad pačių specialiųjų teisinio reglamentavimo išimčių ir (ar) sąlygų pobūdis rodytų, kad kalbama ir apie pakankamai reikšmingas investicijas, kurios Lietuvos ekonomikai būtų kaip pridėtinė vertė.
Sprendimas dėl Gamybos projekto statuso suteikimo būtų priimamas individualiai įvertinus nustatytų sąlygų atitiktį ir įsitikinus, kad subjektas pateikė visus reikalingus dokumentus ar informaciją. GSPĮ projekte
numatomas sprendimo dėl Gamybos projekto statuso suteikimo panaikinimo pagrindas (siūlomo131 straipsnio 8 dalies 1 punkte) dėl pasinaudojimo specialiosiomis išimtimis ar sąlygomis įgyvendinant kitus nei Gamybos projektus. Pats specialiųjų teisinio reglamentavimo išimčių ir (ar) sąlygų pobūdis turėtų užtikrinti, kad specialusis reglamentavimas bus taikomas be piktnaudžiavimo atvejų, o esant tokių – neigiamos pasekmės tektų pačiam subjektui (siūlomo Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimas).
GSPĮ projekte taip pat nustatomi ir Gamybos projekto statuso nesuteikimo ir sprendimo dėl Gamybos projekto statuso suteikimo
panaikinimo pagrindai, nustatomas sprendimo galiojimo terminas ir sprendimo galiojimo pabaigos padariniai. Papildomai išskirtinas reikalavimas, kad Gamybos projekto statusas būtų suteikiamas tik subjektams, nekeliantiems rizikos ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti, kad suteikiant specialiąsias teisinio reglamentavimo išimtis ir (ar) sąlygas būtų valdomos nacionalinio saugumo rizikos ir nesudaroma galimybė sukuriamomis specialiosiomis išimtimis ir sąlygomis piktnaudžiauti nepatikimiems asmenims. Patikra dėl galimai keliamų rizikų ar grėsmės nacionalinio saugumo interesams būtų atliekama Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
GPSĮ projekte (siūlomo 131 straipsnio 7 dalyje) numatoma, kad Gamybos projektų sąrašas skelbiamas Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, jog siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti gynybos ir saugumo pramonės srityje objektą, kuriam būtų galima taikyti specialiąsias teisinio reglamentavimo išimtis ir (ar) sąlygas, sudarančias palankesnes sąlygas gynybos pramonės ir technologijų plėtrai, informacija apie tokius objektus turėtų būti lengvai prieinama, tokiu būdu užtikrinant, kad nebus apsunkintas specialiųjų teisinio reglamentavimo išimčių ir (ar) sąlygų suteikimas dėl informacijos nepakankamumo. Gamybos projektų sąraše numatoma skelbti tik pačią bendriausią informaciją, reikalingą Gamybos projekto vystytojui identifikuoti.
GSPĮ projekte (siūlomo 131 straipsnio 9 dalyje) taip pat numatomi ir specialieji įstatymai, kuriuose būtų numatomos specialiosios teisinio reglamentavimo išimtys ir (ar) sąlygos : ERĮ, Investicijų įstatyme , Statybos įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės įstatyme. Ateityje šį sąrašą būtų galima plėsti specialiuosiuose įstatymuose numatant papildomas išimtis.
Investicijų įstatymo , Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo pakeitimais Gamybos projektams siūlomos įtvirtinti išimtys ir (ar) sąlygos atitinka stambiems projektams Įstatymų projektais siūlomas taikyti sąlygas. Dėl Žemės įstatymo pakeitimo projekto
Žemės įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsniu siūloma išplėsti specialiosios paskirties projekto sąvoką, sudarant galimybę šiuos projektus rengti žemės sklypams, reikalingiems Gamybos pramonės projektams įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, kad šiems projektams gali būti reikalinga inžinerinė infrastruktūra, todėl jai taip pat bus rengiami specialiosios paskirties projektai, t. y. neišplečiant specialiosios paskirties projekto sąvokos, Gamybos projektas yra suprantamas kaip jo paties įgyvendinimui bei jam reikalingai inžinerinei infrastruktūrai įrengti ar pritaikyti.
Žemės įstatymo pakeitimo projekto 2 straipsniu numatoma galimybė rezervuotus investicinius valstybinės žemės sklypus naudoti ir Gamybos projektams įgyvendinti (taip pat ir šiems projektams reikalingai inžinerinei infrastruktūrai įrengti ar pritaikyti). Žemės įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsniu nustatoma, kad rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo, atitinkamai ir ne aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis galioja tol, kol galioja Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo nustatyta tvarka priimtas sprendimas dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo. Šios nuostatos siejamos su gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto išvystymu, t. y. gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektas turi būti išvystytas per 5 metus. Rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo, atitinkamai ir ne aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama,
kai dėl subjekto, turinčio sprendimą dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo, kaltės (kai vystoma ne gynybos ir saugumo pramonės produktų gamyba, o vykdoma kita komercinė veikla) panaikinamas sprendimas dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo .
Šiais atvejais žemės sklype esantys investuotojo arba subjekto, turinčio sprendimą dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo, nebaigti statiniai, išskyrus inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą, turi būti nugriauti investuotojo arba subjekto, turinčio sprendimą dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo, lėšomis ir valstybinės žemės patikėtiniui grąžintas sutvarkytas valstybinės žemės sklypas. Tokiu būdu dėl subjekto neveikimo ar netinkamo veikimo subjektas privalės nugriauti žemės sklype jau pastatytus statinius be teisės juos perleisti kitam subjektui, nes jo vystomam gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektui buvo suteiktas specialusis statusas, dėl
kurio jis iš valstybės pagal specialųjį reguliavimą gavo išskirtines sąlygas ir naudas teritorijų planavimo, žemėtvarkos ir statybos srityse. . Be to, nustatytas specialusis reguliavimas išimtinai siejamas su konkrečiu gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektu ir statuso jam suteikimu , todėl statinių perleidimas kitam subjektui, ir išskirtinių sąlygų suteikimas pagal specialų reguliavimą naujajam statinių įgijėjui būtų neproporcingas, ypač jei tuos statinius įgytų subjektas nesusijęs su gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymu, jeigu ateityje nebus priimti kiti sprendimai sudarantys sąlygas perleisti statinius, esančius žemės sklype.
Tuo atveju, kai subjektas, turintis sprendimą dėl gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projekto statuso suteikimo, per 5 metus išvysto gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektą, su šiuo subjektu žemės nuomos santykiai bus tęsiami Žemės įstatymo nustatyta tvarka išnuomojant žemės sklypus ne aukciono tvarka esamiems pastatams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. .
Žemės įstatymo pakeitimo projekto 5 straipsniu nustatoma, kad pagal specialiosios paskirties projektą yra keičiama žemės sklypo, reikalingo Gamybos projektams įgyvendinti (taip pat ir šiems projektams reikalingai inžinerinei infrastruktūrai įrengti ar pritaikyti),
naudojimo paskirtis ir būdas (-ai). Tokį sprendimą priims Vyriausybė nutarimu, kuriuo bus tvirtinamas specialiosios paskirties projektas. Žemės įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnyje siūloma nustatyti, kad, taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiosios paskirties projektų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Taip pat si
ūloma nustatyti, kad specialiosios paskirties projekto, reikalingo Gamybos projektui įgyvendinti (taip pat ir šiam projektui reikalingai inžinerinei infrastruktūrai įrengti ar pritaikyti), iniciatorė – Vyriausybės įgaliota institucija, organizatorius – šį projektą įgyvendinantis subjektas, o Vyriausybei tvirtinti specialiosios paskirties projektą teikia Vyriausybės įgaliota institucija, specialiosios paskirties projektas finansuojamas iš projektą įgyvendinančio subjekto lėšų.
Žemės įstatymo pakeitimo projekto 8 straipsniu siūloma nustatyti, kad žemės paėmimas bus vykdomas pagal specialiosios paskirties projektus dėl Gamybos projektų įgyvendinimo (taip pat ir š iems projektams reikalingos inžinerinės infrastruktūros įrengimo ar pritaikymo).
Dėl Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo projekto Teritorijų planavimo įstatymo pakeitime nustatoma, kad specialiosios paskirties projektams netaikomos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos. Taip pat nustatoma, kad, taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, specialiosios paskirties projektų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.
Dėl Statybos įstatymo pakeitimo projekto
Statybos įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti, kad statinių, reikalingų Gamybos projektams įgyvendinti, statybai (taip pat ir šiems projektams reikalingai inžinerinei infrastruktūrai įrengti ar pritaikyti) nereikėtų gauti statybą leidžiančio dokumento, tačiau reikėtų pranešti apie statybos pradžią. Taip pat siūloma nustatyti baigtinį dokumentų sąrašą, kuriuo pranešama apie statybos pradžią.
Dėl Investicijų įstatymo pakeitimo projekto Investicijų įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti galimybę Žemės įstatymo nustatyta tvarka rezervuoti investicinius sklypus, reikalingus Gamybos projektams įgyvendinti (taip pat ir šiems projektams reikalingai inžinerinei infrastruktūrai įrengti ar pritaikyti ir vystyti).
Dėl ERĮ projekto
Siekiant užtikrinti efektyvią nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugą ir panaikinti kliūtis bei sudaryti prielaidas gynybos ir saugumo pramonės plėtrai, ERĮ projektu siūloma papildomai numatyti, kad:1
) radijo ryšio slopinimo ir (ar) perėmimo įrenginiai gali būti naudojami ir (ar) laikomi įgyvendinant Gamybos projektą, įskaitant šio projekto įgyvendinimo tikslais vykdomą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą. Įtvirtinus šią radijo ryšio slopinimo ir perėmimo įrenginių naudojimo atvejį, subjektai, įgyvendinantys gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektą, kaip jis apibrėžiamas GSPĮ projektu, galės teisėtai laikyti radijo ryšio slopinimo ir (ar) perėmimo įrenginius ir (ar) vykdyti su šiais įrenginiais susijusią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą. Tokiu būdu bus panaikintos galimos rizikos dėl neteisėtos šių įrenginių gamybos plėtros;2
) radijo ryšio slopinimo įrenginiai gali būti naudojami ir (ar) laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto ir kito turto, kurį valdo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir kuris būtinas ūkinei veiklai nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose vykdyti, apsaugos tikslais. Atsižvelgiant į karo Ukrainoje specifiką, t. y. ypač platų dronų, valdomų radijo ryšio bangomis, naudojimą, būtina sudaryti galimybę radijo ryšio slopinimo įrenginius naudoti siekiant apsaugoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą, nurodytą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priede, taip pat kitą turtą, kurį valdo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir kuris būtinas vykdant ūkinę veiklą nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytame priede įvardintus įrenginius ir (ar) turtą iš esmės valdo valstybės valdomos įmonės, o ne valstybės institucijos, šiuo metu ERĮ 54 straipsnio nuostatos užkerta kelią radijo ryšio slopinimo įrenginius naudoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą valdančioms valstybės valdomoms įmonėms ar šioms įmonėms apsaugos paslaugas teikiančioms apsaugos bendrovėms.
ERĮ projektu taip pat siūloma numatyti pareigą derinti visų, o ne tik stacionariųjų ir nepertraukiamai veikiančių radijo ryšio slopinimo įrenginių naudojimo sąlygas su RRT. Radijo ryšio slopinimo įrenginiai yra skirti, naudojami ar pritaikyti tikslingai radijo trikdžiams ir radijo trukdžiams sukelti, kad būtų sutrikdytas radijo ryšys. R adijo ryšio slopinimo įrenginiai, skleisdami radijo trikdžius, sukelia tam tikrais radijo dažniais (kanalais) veikiančių aparatūros ir (arba) įrenginių, radijo ryšio ar radijo ryšio sistemų veikimo pablogėjimą, kelia grėsmę radionavigacijos tarnybų ar bet kokių kitų saugumo tarnybų funkcionavimui, labai blogina, trukdo ar nuolat pertraukia teisėtai veikiantį radijo ryšį. Atsižvelgiant į tai, kad
RRT pagal ERĮ yra atsakinga už radijo spektro valdymą ir priežiūrą, bet kokių tiek stacionariųjų, tiek mobiliųjų radijo trikdžius skleidžiančių
radijo ryšio slopinimo įrenginių naudojimas turi vykti tik su RRT žinia ir su ja suderintomis naudojimo sąlygomis, tokiu būdu mažinant galimas netinkamo tokių įrenginių panaudojimo rizikas ir atvejus. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į mobiliųjų įrenginių naudojimo specifiką, naudojimo sąlygų suderinimas tokių įrenginių atžvilgiu iš esmės apimtų tik bendrų naudojimo sąlygų, pvz., įrenginį naudojančio subjekto, galimų naudojimo teritorijų, tikslų ir pan., suderinimą, tokiu būdu neatliekant atskiro derinimo prieš kiekvieną konkretų tokio įrenginio panaudojimo atvejį. Taip pat, siekiant tinkamai valdyti rizikas, susijusias su radijo ryšio slopinimo įrenginių naudojimu testavimo ar bandymų tikslais taikant ekranuojančias priemones, siūloma numatyti pareigą asmenims informuoti RRT apie tokias vietas. Svarbu pažymėti, kad net ir suderinus su RRT radijo ryšio slopinimo įrenginių naudojimo sąlygas, negalima užtikrinti, kad dėl radijo ryšio slopinimo įrenginių keliamų radijo trukdžių nebus padaryta žalos kitiems į radijo ryšio slopinimo įrenginių veikimo zoną patekusiems teisėtai veikiantiems radijo ryšio įrenginiams, todėl radijo ryšio slopinimo įrenginių naudojimo pasekmių įvertinimas yra tokius įrenginius naudojančio asmens atsakomybė.
Dėl ANK projekto Atsižvelgiant į plečiamas r adijo ryšio slopinimo ir perėmimo įrenginių naudojimo ir laikymo galimybes, ANK projektu siūloma griežtinti atsakomybę už neteisėtą šių įrenginių naudojimą ir (ar) laikymą. Šiuo metu įtvirtinti baudų dydžiai, atsižvelgiant į dėl neteisėto tokių įrenginių naudojimo keliamas grėsmes ir neigiamas pasekmes, yra neproporcingi ir neatgraso nuo neteisėto tokių įrenginių naudojimo ir (ar) laikymo. Atitinkamai ANK projektu siūloma už neteisėtą r adijo ryšio slopinimo ar perėmimo įrenginių naudojimą ir (arba) laikymą numatyti baudą nuo 750 iki 1450 eurų, o už pakartotinį administracinį nusižengimą –
nuo 1400 iki 3000 eurų. Tokiu būdu baudų dydžiai būtų suvienodinti su kitais labiau pavojingais administraciniais nusižengimais elektroninių ryšių srityje, pvz., ANK 467, 470
Priėmus įstatymų projektus: · būtų nustatytas aiškus objektas gynybos ir saugumo pramonės srityje, kuriam ateityje būtų galima numatyti papildomas teisinio reglamentavimo išimtis ir (ar) sąlygas; · Gamybos projektams (taip pat i r šiems projektams reikalingai inžinerinei infrastruktūrai įrengti ar pritaikyti ) įgyvendinti skirtų žemės sklypų formavimo /paskirties keitimo, kadastro duomenų nustatymo procesas specialiosios paskirties projektais, priklausomai nuo teritorijos masto, sutrumpėtų nuo 3 metų iki 6–15 mėn. Specialiosios paskirties projektams Teritorijų planavimo įstatymas netaikomas;
· Gamybos projektams (taip pat i r šiems projektams reikalingai inžinerinei infrastruktūrai įrengti ar pritaikyti ) įgyvendinti skirta statyba būtų galima be statybą leidžiančio dokumento, tačiau paskelbiant apie statybos pradžią, tokiu būdu sutrumpinant procesus iki 2 mėn.; · būtų sudarytos sąlygos suteikti rezervuotus investicinius sklypus, reikalingus Gamybos projektams (taip pat i r šiems projektams reikalingai inžinerinei infrastruktūrai įrengti ar pritaikyti); · būtų sudarytos sąlygos įgyvendinant Gamybos projektus gaminti radijo ryšio slopinimo įrenginius, radijo ryšio perėmimo įrenginius, įskaitant šių projektų įgyvendinimo tikslais vykdomą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklą; ·
būtų sudarytos sąlygos efektyviai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto apsaugai.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektais siekiama skatinti investicijas į gynybos ir saugumo pramonę, sudaryti palankias valstybės ginkluotųjų pajėgų aprūpinimo, jų plėtros ir nepriklausomumo nuo išorinių veiksnių sąlygas.
Poveikis ekonomikai . Planuojamas teigiamas poveikis valstybės ekonomikai dėl sukurto investicijų gynybos ir saugumo pramonės srityje skatinimui palankesnio teisinio reguliavimo. Poveikis konkurencijai.
Įstatymų projektais būtų kuriamos palankios sąlygos plėtoti esamas gynybos ir saugumo pramonės įmones ir steigti naujas. Įstatymų projektais nesudaromos sąlygos riboti ūkio subjektų, veikiančių gynybos ir saugumo pramonės srityje, skaičiaus. Įstatymų projektu ir siekiamais pakeitimais sudaromos prielaidos mažinti ūkio subjektų įėjimo į rinką netiesiogines sąnaudas (sutrumpinant leidimų išdavimo procedūrų trukmę).
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtų Įstatymo projektų nuostatos turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes
nustatomas palankesnis verslui reguliavimas, palyginti su esama padėtimi.
8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai įgyvendina Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 9, 66 ir 325 punktų nuostatas: ·
„Išskirtinį prioritetą teiksime nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtrai ir gynybos pramonės ekosistemos suformavimui rytinėje ir šiaurinėje NATO ir ES erdvėje.“
· 66 punktas – „Užtikrinsime tinkamas sąlygas gynybos pramonės plėtrai – aktyviai kursime sąlygas stiprinti šios pramonės šakos savarankiškumą ir plėtoti inovacijas.“ ·
325 punktas – „Teiksime išskirtinį prioritetą nacionalinės gynybos pramonės ir technologijų plėtrai bei gynybos pramonės ekosistemos formavimui rytinėje ir šiaurinėje NATO ir ES erdvėje.“9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus nereikės keisti kitų įstatymų.10 .
Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,
Lietuvos Respublikos t eisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai vertinami Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar Į statymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.12 . Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė ar jos įgaliota (-os) institucija (-os) iki įstatymų įsigaliojimo turės įgalioti instituciją, kuri patvirtintų Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo
dėl Gamybos projekto statuso suteikimo priėmimo tvarką ir teikiamos deklaracijos formą .13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
14. Rengiant Į statymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus negauta specialistų vertinimų.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Gynybos ir saugumo pramonė, specialiosios paskirties projektas.16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 318 Lietuvos Respublikos Seimui yra pateiktas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13, 131 straipsnių ir ketvirtojo2 skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2, 23 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 131 , 23, 37, 42 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 272 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų paketas, kuriuo numatomos gynybos ir saugumo pramonę skatinančios priemonės, skirtos gynybos ir saugumo pramonės projektams. Krašto apsaugos ministerijos nuomone, Įstatymų projektuose nustatomos
teisinio reglamentavimo išimtys ir (ar) sąlygos, skirtos Gamybos projektams, turėtų būti taikomos ir gynybos ir saugumo pramonės projektams.