Projektas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 16, 17, 211 , 22, 221 , 31, 35, 39, 391 ,40 1 ,41 1 , 46, 462 , 463 , 47, 48, 482 , 483 , 484 , 51, 52, 521 , 61, 611 , 612 , 67, 69, 732 , 76 Straipsnių, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 612 straipsniU įstatymas 2025 m. d. Nr.
Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1
. Aktyvusis elektros energijos vartotojas (toliau – aktyvusis vartotojas) – elektros energijos vartotojas arba grupė kartu veikiančių tokių vartotojų, kurie vartoja ir (ar) kaupia elektros energiją, pagamintą jiems nuosavybės teise ar kartu su bendraturčiais bendrosios nuosavybės teise priklausančiuose ar kitais teisėtais pagrindais valdomuose elektros įrenginiuose, įskaitant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius įrenginius, kurie yra geografiškai nutolę nuo aktyviojo vartotojo elektros energijos vartojimo vietos, arba parduoda pačių pasigamintą elektros energiją, arba dalyvauja teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas ir (ar) diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, jeigu tokia ūkinė veikla nėra jų pagrindinė veikla. “2 .
Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24 . Elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo mechanizmas (toliau – pajėgumų užtikrinimo mechanizmas) – nuolatinė priemonė, kuria užtikrinama, kad atlyginant už pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį bus pasiekiamas reikiamas elektros energijos tiekimo saugumo lygis, išskyrus su papildomomis paslaugomis ar perkrovos valdymu susijusias priemones, apibrėžtas Reglamente
. Elektros energijos paklausos telkimo modelis (toliau – telkimo modelis)
4. Papildyti 2 straipsnį 641 dalimi: „641 . Fiksuotos kainos terminuota elektros energijos pirkimo
(toliau – fiksuotos kainos sutartis) – nepriklausomo elektros energijos tiekėjo ir vartotojo sudaroma elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo
kuria garantuojama, kad sutarties sąlygos, susijusios su elektros energijos pirkimo –
pardavimo kaina ir šios kainos fiksavimo laikotarpiu, visą sutarties trukmę liks nepakitusios, išskyrus pasikeitimus, kuriuos gali nulemti nuo tiekėjų nepriklausantys valstybės reguliuojamų kainų, tarifų ir mokesčių pokyčiai.“
5. Papildyti 2 straipsnį 801 ir 802 dalimis: „801 . Kintanti leistina generuoti galia
. Kintanti leistina naudoti galia
6. Papildyti 2 straipsnį nauja 821 dalimi: „821 . Lanksčiojo prijungimo sąlygos – elektros tinklų naudotojų įrenginių prijungimo sąlygose, išankstinėse prijungimo sąlygose ar prijungimo paslaugos sutartyse nustatytų reikalavimų dėl lanksčiojo prijungimo, įskaitant reikalavimą elektros tinklų naudotojui įdiegti sertifikuotą prijungiamų įrenginių valdymo sistemą, visuma. “7
82 2 dalimi: „82 2 . Lankstusis prijungimas – elektros tinklų naudotojų įrenginių prijungimas prie elektros tinklų, įskaitant jau prijungtų įrenginių leistinos naudoti galios ir (ar) leistinos generuoti galios didinimą, elektros energijos tinklų operatoriui kontroliuojant ir ribojant šių įrenginių leistiną generuoti galią ir (ar) leistiną naudoti galią, kai tokias galias galima suteikti, atsižvelgiant į elektros tinklų elementų apkrovą, vietovėse, kuriose elektros tinklai turi ribotus tinklų pajėgumus leistinai naudoti galiai ir (ar) leistinai generuoti galiai nuolat užtikrinti, arba šių pajėgumų visai nėra. “
82
82 3 dalimi.
9Pakeisti 2 straipsnio 83 dalį ir ją išdėstyti taip:
„83
. Leistina naudoti galia
10. Papildyti 2 straipsnį 1101 dalimi: „110
1. Sąvokos „piko mažinimo produktas“, „piko valanda“, „skirtasis matuoklis“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Reglamente (ES) 2019/943 .“
1. Papildyti 6 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu: „5
) remdamasi šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 512 punkte nurodyta ataskaita, nustato orientacinį nacionalinį atsinaujinančių išteklių suteikiamo lankstumo tikslą pagal Reglamento (ES) 2019/943 19f straipsnio reikalavimus.“
2. Buvusį 6 straipsnio 2 dalies 5 punktą laikyti 6 punktu.
1. Pakeisti 7 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) nustato tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, įskaitant lankstųjį prijungimą, ir (ar) tiesioginės linijos tvarką ir sąlygas;“.
2. Papildyti 7 straipsnį nauju 20 punktu: „20 ) Europos Sąjungos Tarybai priėmus įgyvendinimo sprendimą dėl kainų krizės pagal Direktyvos (ES) 2019/944
66a straipsnį, pateikia prašymą perdavimo sistemos operatoriui pasiūlyti piko mažinimo produktų įsigijimą; “.
3. Buvusį 7 straipsnio 20 punktą laikyti 21 punktu.
1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 22 punktą ir jį išdėstyti taip: „22 ) derina perdavimo sistemos operatoriaus parengtą telkiant perdavimo sistemos operatoriui suteiktų paslaugų apimties nustatymo tvarkos aprašą; “.
2. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 36 punktą ir jį išdėstyti taip: „36 ) nustato pasinaudojimo elektros tinklais, įskaitant lanksčiojo prijungimo, tvarkos rengimo sąlygas ir tvirtina tinklų operatorių parengtus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus;“.
3. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 512 punktu: „512 ) Reglamento (ES) 2019/943
19e straipsnio 1 dalyje nustatytu dažnumu tvirtina ir viešai skelbia ataskaitą dėl numatomų nacionalinio lygmens lankstumo poreikių kitų 10 metų laikotarpiui, perdavimo sistemos operatoriaus parengtą pagal Reglamento (ES) 2019/943 19e straipsnyje nustatytus reikalavimus;“.
4Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 513 punktu:
„51 3 ) tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus parengtą piko mažinimo produktų įsigijimo tvarkos aprašą;“.
5Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 514 punktu:
„51 4 ) tvirtina kompensavimo dėl elektros energijos paklausos telkimo aktyvavimo tvarkos aprašą;“.
6Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 515 punktu:
„51 5 ) atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijas, nurodytas Reglamento (ES) 2023/1162 4, 9, 10 straipsniuose.“7
. Pakeisti 9 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13 ) kaip užtikrinamos aktyviųjų vartotojų ir piliečių energetikos bendrijų teisės ir teisėti interesai, įskaitant nepagrįstų kliūčių ir apribojimų jų veiklai ir su pasigaminamos elektros energijos vartojimu susijusios veiklos plėtrai šalinimą;“.
1. Pakeisti 16 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19
. Leidimas importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, išduodamas asmenims, kurie verčiasi nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla, arba asmenims, kurie turi išduotą elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos licenciją. Taryba atsisako išduoti leidimą importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, jeigu kitais įstatymais tokia veikla yra pripažinta keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui.“2 .
Pakeisti 16 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip: „29
. Leidimai plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginių nereikalingi, jeigu asmuo numato statyti ar įrengti energijos kaupimo įrenginį tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nepatiekiant elektros energijos į elektros tinklus, tai yra, kai leistina generuoti galia lygi nuliui, taip pat jeigu asmuo generuoja iš energijos kaupimo įrenginio elektros energiją, pagamintą ne didesnės kaip 100 kW elektros energijos įrengtosios galios iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kai energijos kaupimo įrenginio įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW.“
Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga dėl licencijos ar leidimo išdavimo termino netaikoma, kai vyksta teisminiai ginčai su kitais asmenimis dėl licencijuojamos ar leidimais reguliuojamos veiklos sąlygų (teritorijos) ir kai yra prašoma išduoti elektros energijos perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo veiklos licenciją teritorijoje, kurioje jau yra išduota elektros energijos perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo veiklos licencija, ar dėl kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, ir pareiškėjas apie tai yra informuotas Licencijavimo taisyklėse ar Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šiuo atveju licencija ar leidimas išduodami arba rašytinis motyvuotas atsisakymas pareiškėjui išduoti licenciją ar leidimą pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, pasibaigus atitinkamo teisminio ginčo nagrinėjimui ar nelikus kitų priežasčių, pateisinamų svarbiais visuomenės interesais, dėl kurių buvo atidėtas sprendimo dėl licencijos ar leidimo išdavimo priėmimas.“
211 straipsnio pakeitimas Pakeisti 211 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Tinklų operatorius pasinaudoja gamintojo pateikta prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri yra lygi sumai, apskaičiuojamai 0,041 Eur/kW dauginant iš dienomis išreikšto laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai gamintojas nutraukia ketinimų protokolą arba atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, jeigu gamintojas nutraukia ketinimų protokolą, atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka arba priimamas sprendimas, patvirtinantis, kad šis asmuo neatitinka nacionalinio saugumo interesų šio įstatymo 732 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios nuostatos netaikomos, kai ketinimų protokolas pasirašomas siekiant užtikrinti gamintojo įsipareigojimo įvykdymą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsnius.“
1. Pakeisti 22 straipsnio 9 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
9. Tinklų operatorius privalo per 25 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 8 dalyje nurodyto prašymo kartu su visais tinkamai pateiktais dokumentais, įskaitant ir kito tinklų operatoriaus išduotas išankstines prijungimo sąlygas, kai jos reikalingos ketinimų protokolui sudaryti, pateikimo dienos su gamintoju pasirašyti ketinimų protokolą, išskyrus atvejį, kai prašymas pasirašyti ketinimų protokolą pateikiamas siekiant dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose
nurodytuose konkursuose. Ketinimų protokole, išskyrus ketinimų protokolą, kurį pasirašo gamintojai, siekiantys dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose nurodytuose konkursuose, privalo būti nurodyta:“.
2. Pakeisti 22 straipsnio 94 dalį ir ją išdėstyti taip: „94
. Gamintojas, kurio gamybos įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 6 MW, tinklų operatoriui pateiktame prašyme pasirašyti ketinimų protokolą kartu privalo pateikti informaciją apie su juridiniu asmeniu, kai gamintojas yra juridinis asmuo, susijusius asmenis, tai yra fizinius ir juridinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. Jeigu ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu keičiasi su juridiniu asmeniu susiję asmenys, gamintojas privalo pateikti tinklų operatoriui informaciją apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus, o tuo atveju, jeigu keičiasi su gamintoju, kurio gamybos įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 50 MW, susiję asmenys, gamintojas apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus, dėl kurių turi būti atlikta šio įstatymo 732 straipsnyje numatyta patikra, privalo informuoti tinklų operatorių. Šios dalies nuostata netaikoma gamintojui, siekiančiam dalyvauti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 221 straipsniuose nurodytuose konkursuose.“
Elektros energijos gamybos įrenginyje, kurio prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, visas pagamintas elektros energijos kiekis ar atskiram aktyviajam vartotojui priskirta jo dalis laikomi patiektais į elektros tinklus, nepaisant aktyviojo vartotojo ar jų grupės elektros energijos vartojimo kiekio. Tokiu atveju su aktyviojo vartotojo viena elektros energijos vartojimo vieta gali būti susieti tik to paties aktyviojo vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomi elektros energijos gamybos įrenginiai arba jų dalys. Vienai elektros energijos vartojimo vietai aktyvusis vartotojas gali priskirti kelis
elektros energijos gamybos įrenginius ar jų dalis, nepaisant jų buvimo vietos
) rengti ir, pasikonsultavus su skirstomųjų tinklų operatoriais, teikti Tarybai tvirtinti ataskaitą dėl numatomų lankstumo poreikių perdavimo tinkle kitų 10 metų laikotarpiui pagal Reglamento (ES) 2019/943 19e straipsnyje nustatytus reikalavimus kartu su šiai ataskaitai parengti naudotais duomenimis, analizėmis ir prognozėmis; “.
2. Buvusį 31 straipsnio 1 dalies 35 punktą laikyti 36 punktu.
3. Papildyti 31 straipsnio 1 dalį nauju 36 punktu: „36 ) rengti ir teikti Tarybai tvirtinti piko mažinimo produktų įsigijimo tvarkos aprašą;“.
4. Buvusį 31 straipsnio 1 dalies 36 punktą laikyti 37 punktu.
5. Pakeisti 31 straipsnio 21 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2
1. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma lanksčiojo prijungimo tvarka ir, vadovaujantis Tarybos nustatytais principais ir kriterijais,
elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Prijungimo ir (ar) lanksčiojo prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus tinklo panaudojimo principų laikymąsi. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti užtikrinamos sąlygos įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius, taip pat Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones. Prie perdavimo elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:“.
6. Pakeisti 31 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24
. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas užtikrinti informacijos apie galimybes pasinaudoti elektros tinklais, kai siekiama plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, prieinamumą ir skaidrumą, savo interneto svetainėje skelbia ir ne rečiau kaip kartą per mėnesį atnaujina prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį ir duomenis, nurodydamas:1 ) perdavimo elektros tinklų elementų (transformatorių pastočių, skirstyklų, tinklų linijų), sudarančių perdavimo tinklų zonas, esamą laisvą elektros tinklų pralaidumą pagal elektros tinklo vietas, įskaitant apriboto ir (ar) lanksčiojo prijungimo sąlygas, jeigu jos taikomos konkrečioje vietoje;2
) galimą elektros tinklų pralaidumų pokytį įgyvendinus planuojamą elektros tinklų plėtrą ir (ar) rekonstrukciją pagal perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų perdavimo tinklų plėtros planą pagal sudarytas statybos rangos sutartis;3 ) informaciją apie prijungtus elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginius, taip pat planuojamus prijungti tokius įrenginius: pagal ketinimų protokolus šiems įrenginiams rezervuotus pralaidumus ir ketinimų protokolų galiojimo terminą, laisvus pralaidumus, numatytus įrenginiams, nurodant asmenis, su kuriais sudaryti ketinimų protokolai, išskyrus asmenis, siekiančius dalyvauti pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ar 221 straipsnių nuostatas organizuojamame konkurse, kol nėra paskelbtas šio konkurso laimėtojas;4
) informaciją apie išduotas išankstines prijungimo sąlygas, išskyrus informaciją apie išankstines prijungimo sąlygas, išduotas asmenims, siekiantiems dalyvauti pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ar 221 straipsnių nuostatas organizuojamame konkurse, kol nėra paskelbtas šio konkurso laimėtojas.“
7. Pakeisti 31 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
. Perdavimo sistemos operatorius, siekdamas skatinti paklausos telkimo plėtrą, konsultuojasi su rinkos dalyviais ir, atsižvelgdamas į paklausos telkimo galimybes (paklausos telkimo potencialą ir galimybes jį panaudoti elektros energetikos sistemoje), remdamasis elektros energetikos sistemos techniniais reikalavimais ir poreikiais, nustato ir savo interneto svetainėje paskelbia paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos rinkoje nediskriminacines technines sąlygas, kuriomis įgyvendinama paklausos telkėjų teisė teikti prekybos pasiūlymus viename ar daugiau elektros energijos rinkos segmentų, tarp jų ir balansavimo paslaugų rinkoje, ir (ar) siūlyti paslaugas elektros energijos rinkoje. Perdavimo sistemos operatorius taip pat rengia telkiant perdavimo sistemos operatoriui suteiktų paslaugų apimties nustatymo tvarkos aprašą, kurį suderina su Taryba ir paskelbia savo interneto svetainėje. Šiame apraše įtvirtinta pradinės elektros energijos paklausos nustatymo tvarka diferencijuojama pagal perdavimo sistemos operatoriaus numatytą paklausos telkimo modelį, teikiamas papildomas paslaugas ir (ar) naudojamo elektros įrenginio pobūdį.
“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti tinklų naudotojams, įskaitant piliečių energetikos bendrijas ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, ir paklausos telkėjams nediskriminacines naudojimosi skirstomaisiais tinklais sąlygas, atsižvelgdamas į technines paklausos telkimo galimybes ir sąlygas. “
Pakeisti 39 straipsnio 21 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „21
. Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus tinklo išnaudojimo principų laikymąsi. Siekiant užtikrinti efektyvų elektros tinklų išnaudojimą, tinklų naudotojų elektros įrenginiai taip pat gali būti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nurodyta tvarka ir sąlygomis prijungti prie skirstomųjų elektros tinklų, nustatant jų elektros įrenginių eksploatavimo apribojimus pagal kintančią leistiną generuoti galią ir (ar) kintančią leistiną naudoti galią. Eksploatavimo apribojimų pagal kintančią leistiną generuoti galią ir (ar) kintančią leistiną naudoti galią taikymas negali riboti esamų tinklų naudotojų bei tinklų naudotojų, rezervavusių ar siekiančių rezervuoti leistiną generuoti galią ir (ar) leistiną naudoti galią, pasinaudojimo elektros tinklais galimybių, o tinklų naudotojas, sutikęs su šiais apribojimais, gali naudotis elektros tinklais tol, kol yra laisvos
kintančios leistinos generuoti galios ir (ar) laisvos kintančios leistinos naudoti galios . Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti užtikrinamos sąlygos įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius, taip pat strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones. Prie skirstomųjų elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:“.
1. Papildyti 39 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „13 ) vykdyti kitas šiame įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Reglamente (ES) 2019/943
, tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energetikos sektorių, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigas.“2 . Pakeisti 39 straipsnio 21 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „2
1. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma lanksčiojo prijungimo tvarka ir, vadovaujantis Tarybos nustatytais principais ir kriterijais, elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Prijungimo i r (ar) lanksčiojo prijungimo
pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus tinklo išnaudojimo principų laikymąsi. Siekiant užtikrinti efektyvų elektros tinklų išnaudojimą, tinklų naudotojų elektros įrenginiai taip pat gali būti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nurodyta tvarka ir sąlygomis prijungti prie skirstomųjų elektros tinklų, nustatant jų elektros įrenginių eksploatavimo apribojimus pagal kintančią leistiną generuoti galią ir (ar) kintančią leistiną naudoti galią. Eksploatavimo apribojimų pagal kintančią leistiną generuoti galią ir (ar) kintančią leistiną naudoti galią taikymas negali riboti esamų tinklų naudotojų bei tinklų naudotojų, rezervavusių ar siekiančių rezervuoti leistiną generuoti galią ir (ar) leistiną naudoti galią, pasinaudojimo elektros tinklais galimybių, o tinklų naudotojas, sutikęs su šiais apribojimais, gali naudotis elektros tinklais tol, kol yra laisvos
kintančios leistinos generuoti galios ir (ar) laisvos kintančios leistinos naudoti galios . Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše turi būti užtikrinamos sąlygos įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus tikslus ir uždavinius, taip pat strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytas įgyvendinimo priemones. Prie skirstomųjų elektros tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka:“.
3. Pakeisti 39 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24
. Skirstomųjų tinklų operatorius, siekdamas užtikrinti informacijos apie galimybes pasinaudoti elektros tinklais, kai siekiama plėtoti elektros energijos gamybos, vartojimo ar energijos kaupimo pajėgumus, prieinamumą ir skaidrumą, savo interneto svetainėje skelbia ir ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius atnaujina prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį ir duomenis, nurodydamas :1 ) skirstomųjų elektros tinklų elementų (110/35/10 kV transformatorių pastočių) esamą laisvą elektros tinklų pralaidumą pagal elektros tinklo vietas, įskaitant apriboto ir (ar) lanksčiojo prijungimo sąlygas, jeigu jos taikomos konkrečioje vietoje;2
) galimą elektros tinklų pralaidumų pokytį , įgyvendinus planuojamą elektros tinklų plėtrą ir (ar) rekonstrukciją pagal 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą;3 ) informaciją apie prijungtus elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginius, taip pat planuojamus prijungti tokius įrenginius: pagal ketinimų protokolus šiems įrenginiams rezervuotus pralaidumus ir ketinimų protokolų galiojimo terminą, laisvus pralaidumus numatytus įrenginiams, kai yra išduotos tų įrenginių išankstinės prijungimo sąlygos, nurodant asmenis, kuriems išduoti ketinimų protokolai ir (ar) išankstinės prijungimo sąlygos.“
4. Papildyti 39 straipsnį26 dalimi: „26
. Prijungiant tinklų naudotojo elektros įrenginį prie skirstomųjų tinklų lanksčiojo prijungimo sąlygomis, prijungimo prie elektros tinklų dokumentuose turi būti nurodoma:1 ) nuolat skirstomųjų tinklų operatoriaus užtikrinama leistina naudoti galia ir leistina generuoti galia;2 ) leistina naudoti galia ir (ar) leistina generuoti galia, užtikrinamos lanksčiojo prijungimo sąlygų galiojimo laikotarpiu;3 ) lanksčiajam prijungimui taikoma prijungimo įmoka (jos preliminarus dydis) arba jos apskaičiavimo tvarka;4 ) lanksčiojo prijungimo sąlygų terminas. Šiam terminui pasibaigus, visa leistina generuoti galia ir leistina naudoti galia turi būti užtikrinama nuolat;5
) nuostata, kad tinklų naudotojas įdiegtų prijungiamų įrenginių valdymo sistemą, užtikrinančią leistinos naudoti galios ir (ar) leistinos generuoti galios ribojimą ar kontrolę pagal lanksčiojo prijungimo sąlygas.“
391 straipsnio pakeitimas Pakeisti 391 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Skirstomųjų tinklų plėtra ir jai skirtos investicijos grindžiamos tinklo plėtros planu.
Skirstomųjų tinklų operatorius, aptarnaujantis daugiau kaip 100 000 vartotojų, kas 2 metus rengia 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planą, grindžiamą jo veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje esama ir numatoma elektros energijos pasiūla ir paklausa (planuojamais naujai prijungti gamybos pajėgumais ir vartotojų skaičiumi, įskaitant įkrovimo prieigas) bei perdavimo sistemos operatoriaus pagrįstomis prielaidomis apie elektros energijos gamybos, tiekimo, vartojimo ir tarpsisteminių elektros energijos srautų tendencijas, elektros tinklo patikimumu, leistinu įrangos tarnavimo amžiumi, taip pat strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytais energetikos politikos strateginiais tikslais ir (ar) pažangos uždaviniais ir (ar) Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytomis įgyvendinimo priemonėmis, įskaitant išmaniųjų energijos tinklų ir išmaniųjų apskaitos sistemų plėtros tikslus ir (ar) uždavinius, elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo bendraisiais principais, taip pat tinklo optimizavimo galimybėmis, grindžiamomis energijos vartojimo efektyvumo didinimu, siekiant įgyvendinti Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą, reikiamomis vidutinės trukmės ir (ar) ilgalaikėmis lankstumo paslaugomis.
Skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodyta teritorija planavimo tikslais skirstoma į atskiras planavimo teritorijas pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus analitiškai įvertinamą skirstomojo tinklo savybių vienarūšiškumą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje numatytas erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus.“
401 straipsnio pakeitimas Pakeisti 401 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, taiko prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatytas lankstumo paslaugų specifikacijas. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatant lankstumo paslaugų specifikacijas ir (ar) standartizuotus lankstumo paslaugų produktus, turi būti užtikrintos visų rinkos dalyvių galimybės dalyvauti teikiant šias paslaugas nediskriminacinėmis sąlygomis. Rengdamas prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą ir jį vykdydamas, skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti, kad lankstumo paslaugoms įsigyti būtų taikoma skaidri, dalyvavimu ir rinkos veikimu grindžiama procedūra, užtikrinanti veiksmingą ir nediskriminacinį visų susijusių rinkos dalyvių, įskaitant rinkos dalyvių, vykdančių elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, elektros energijos pasiūlos ir paklausos valdymą, paklausos telkimą ir energijos kaupimą, dalyvavimą. Skirstomųjų tinklų operatorius, rengdamas prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, įtraukia pradinės elektros energijos paklausos kiekio apskaičiavimo tvarką ir sąlygas, kurios diferencijuojamos pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus taikomą telkimo modelį, teikiamas lankstumo paslaugas ir (ar) naudojamo elektros įrenginio pobūdį.“
. Skirstomųjų tinklų operatoriui neleidžiama turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti įkrovimo prieigų, išskyrus atvejus, kai skirstomųjų tinklų operatorius nuosavybės teise turi įkrovimo prieigas tik savo reikmėms.
2. Įkrovimo prieigų prijungimo prie elektros tinklų sąnaudos paskirstomos šio įstatymo 67 straipsnio 7 dalies 6 punkte nustatyta tvarka.
3. Skirstomųjų tinklų operatorius nediskriminuodamas bendradarbiauja dėl įkrovimo prieigų, įskaitant įkrovimo prieigas, turinčias išmaniojo įkrovimo ir abikrypčio įkrovimo funkcijas pagal Reglamento (ES) 2023/1804
reikalavimus, prijungimo su visais įkrovimo prieigų operatoriais ar kitais asmenimis, kurie turi nuosavybės teise, plėtoja, eksploatuoja arba valdo įkrovimo prieigas.
4. Įkrovimo prieigos ir įkrovimo stotelės gali būti prijungiamos prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose esančio lokaliojo elektros tinklo arba elektros tinklų vieno iš bendraturčių iniciatyva (įskaitant montavimą konstrukcijose) be kitų bendraturčių sutikimo, jeigu dėl įkrovimo prieigos ir (ar) įkrovimo stotelės prijungimo kiti bendraturčiai nepatirs išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo.“
1. Pakeisti 46 straipsnio 6 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) siūlyti buitiniams vartotojams 12 ir 24 mėnesių , o kitiems vartotojams – 12 mėnesių
fiksuotos kainos sutartis , kai turi daugiau kaip 200 000 vartotojų . Nepriklausomas tiekėjas taip pat gali siūlyti ir kitokios trukmės ar neterminuotas fiksuotos kainos sutartis. Nepriklausomo tiekėjo ir vartotojo sudarytoje fiksuotos kainos sutartyje nustatyta elektros energijos kaina gali būti diferencijuojama piko ir ne piko valandomis. Nepriklausomas tiekėjas negali vienašališkai pakeisti su vartotoju sudarytos terminuotos fiksuotos kainos sutarties sąlygų ar nutraukti tokios sutarties nepasibaigus jos terminui, išskyrus atvejus, nustatytus šio įstatymo 51 straipsnio 31 dalyje ,
ar kai vartotojas nesilaiko su nepriklausomu tiekėju sudaryto skolos už suvartotą elektros energiją, įskaitant jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas bei viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, padengimo dalimis grafiko. Elektros energijos tiekimui pagal terminuotas fiksuotos kainos sutartis inter alia taikomos šio įstatymo 41, 47, 49, 51, 52 ir 61 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja šio straipsnio nuostatoms.“
2Papildyti 46 straipsnį 10 dalimi:
„
10Vartotojai, sudarę fiksuotos kainos sutartį , nepraranda teisės dalyvauti vartotojo elektros energijos paklausos pokyčio valdyme ir prisidėti prie elektros energijos sistemos lankstumo poreikių užtikrinimo.“
46
Pripažinti netekusia galios 462
straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
9. Tarybai Vyriausybės nustatyta tvarka paskelbus informaciją apie buitinių vartotojų prašymų dėl nuostolių kompensavimo pateikimą ir nagrinėjimą:1 ) buitinis vartotojas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Tarybos informacijos apie prašymų dėl nuostolių kompensavimo pateikimą ir nagrinėjimą paskelbimo dienos turi kreiptis į Tarybą ir pateikti prašymą dėl nuostolių kompensavimo. Prašymai dėl nuostolių kompensavimo nagrinėjami Vyriausybės nustatyta tvarka;2
) nepriklausomas tiekėjas per 10 darbo dienų nuo Tarybos paskelbto pranešimo apie buitinių vartotojų prašymų dėl nuostolių kompensavimo priėmimą paskelbimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka turi pateikti Tarybai buitinių vartotojų, kurie dėl šio straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo patyrė nuostolių, sąrašą, nurodydamas buitinio vartotojo vardą, pavardę, buitinio vartotojo kodą, objekto numerį ir adresą.“
2. Pakeisti 463 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10
. Taryba apskaičiuoja buitinių vartotojų patirtą nuostolių sumą, proporcingai prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos ir visų buitinių vartotojų pateiktų reikalavimų santykiui Vyriausybės nustatyta tvarka. Apskaičiuota nuostolio suma visiems į Tarybą besikreipusiems buitiniams vartotojams išmokama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka išmokos gavimo dienos Taryboje.“
1. Pakeisti 47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
. Vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Vartotojas privalo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 9 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. “
2. Pakeisti 47 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
. Buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę pakeisti nepriklausomą tiekėją apie tai raštu įspėdami nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 9 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaitydami su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse, sudarytose su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurie būtų taikomi šioje dalyje nurodytiems vartotojams už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą.
“
1. Pakeisti 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7Išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vadovaujantis skirstomųjų tinklų operatoriaus parengtu planu laikotarpiui iki 10 metų dviem etapais. Pirmuoju etapu per išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominiame vertinime numatytą laikotarpį išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos vartotojų grupėms, atitinkančioms šiame vertinime nurodytus kriterijus, įskaitant kriterijus, susijusius su elektros energijos suvartojimu.
Antruoju etapu išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos likusiems vartotojams pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus nustatytą planą, atitinkantį išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą. Skirstomųjų tinklų operatorius savo interneto svetainėje paskelbia tvarkos aprašą, pagal kurį vartotojai gali susipažinti su išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo planu, ir informaciją apie išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo etapų pradžią ir pabaigą. Prieš įdiegiant išmaniąją apskaitos sistemą arba jos įrengimo metu skirstomųjų tinklų operatorius vartotojams teikia informaciją apie visas išmaniosios apskaitos sistemos galimybes, susijusias su išmaniojo apskaitos prietaiso rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu.
Tarybai patvirtinus teigiamus išmaniųjų apskaitos sistemų ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominio vertinimo rezultatus, išmaniosios apskaitos sistemos turi būti įdiegtos bent 80 procentų vartotojų per 7 metus po šio vertinimo atlikimo arba ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 31 d., jeigu išmaniosios apskaitos sistemos pradėtos diegti iki 2019 m. liepos 4 d.“
2. Pakeisti 48 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8
. Pirmuoju ir antruoju etapu išmaniosios apskaitos sistemos diegiamos be atskiro vartotojo sutikimo. Skirstomųjų tinklų operatoriui, pabaigus išmaniųjų apskaitos sistemų diegimo pirmąjį etapą, vartotojas įgyja teisę prašyti įdiegti išmaniąją apskaitos sistemą anksčiau, negu nustoja galioti vartotojo apskaitos prietaiso, kuris nėra išmanusis apskaitos prietaisas, teisinis metrologinis patvirtinimas, tokiam vartotojui padengus Tarybos nustatytą išlaidų, susijusių su išmaniosios apskaitos sistemos diegimu, dalį, kuri negali būti mažesnė kaip 50 procentų, arba nemokamai, kai tokį prašymą pateikia pažeidžiamas vartotojas. Skirstomųjų tinklų operatorius užtikrina, kad išmanioji apskaitos sistema būtų įdiegiama per protingą terminą, ne ilgesnį kaip 4 mėnesiai nuo vartotojo prašymo gavimo dienos.“
3. Pripažinti netekusia galios 48 straipsnio 9 dalį.
482 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 482 straipsnio 11 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
11. Tinklų operatorius ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo šio straipsnio 10 dalyje nurodyto prašymo kartu su visais tinkamai pateiktais dokumentais, įskaitant ir kito tinklų operatoriaus išduotas išankstines prijungimo sąlygas, kai jos reikalingos ketinimų protokolui sudaryti, pateikimo dienos su energijos kaupimo įrenginį planuojančiu statyti ar įrengti asmeniu pasirašo ketinimų protokolą. Ketinimų protokole privalo būti nurodyta:“.
2. Pakeisti 482 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17
. Jeigu energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo nutraukia ketinimų protokolą, tinklų operatorius pasinaudoja pateikto prievolių įvykdymo užtikrinimo dalimi, kuri apskaičiuojama 0,041 euro už 1 kW dauginant iš laikotarpio nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos iki dienos, kai asmuo nutraukia ketinimų protokolą, išreikšto dienomis.
Šioje dalyje nustatyta tvarka prievolių įvykdymo užtikrinimu pasinaudojama ir tuo atveju, jeigu priimamas sprendimas, patvirtinantis, kad energijos kaupimo įrenginį planuojantis įrengti ar statyti asmuo neatitinka nacionalinio saugumo interesų, vadovaujantis šio įstatymo 732 straipsniu.“
3. Pakeisti 482 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 20 .
Energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo, kurio energijos kaupimo įrenginio ar įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 6 MW, tinklų operatoriui pateiktame prašyme pasirašyti ketinimų protokolą privalo pateikti informaciją apie su juridiniu asmeniu, kai energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo yra juridinis asmuo, susijusius asmenis, tai yra fizinius ir juridinius asmenis, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime.
Jeigu ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu keičiasi su juridiniu asmeniu susiję asmenys, energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo privalo pateikti tinklų operatoriui informaciją apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus, o tuo atveju, jeigu keičiasi su energijos kaupimo įrenginį planuojančiu statyti ar įrengti asmeniu, kurio energijos kaupimo įrenginio ar įrenginių prijungimo taške planuojama leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 50 MW, susiję asmenys, energijos kaupimo įrenginį planuojantis statyti ar įrengti asmuo apie su juridiniu asmeniu susijusių asmenų pasikeitimus, dėl kurių turi būti atlikta šio įstatymo 732 straipsnyje numatyta patikra, privalo informuoti tinklų operatorių.“
. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir perdavimo tinklų operatorius neprivalo Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ar kitos technologijos ir bus naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo saugumą, stabilumą ir (ar) patikimumą užtikrinančioms funkcijoms atlikti bei prisidėti prie skirtingų elektros energetikos sistemos dalių sinchronizavimo, o ne energijai kaupti.“
484 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 484 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
1. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma ir skirstomųjų tinklų operatorius neprivalo Tarybai teikti prašymo leisti turėti nuosavybės teise, plėtoti, valdyti arba eksploatuoti šio įstatymo 2 straipsnio 63 dalyje nurodytus įrenginius, kai šie įrenginiai yra kondensatoriai ar kitos technologijos ir bus naudojami tik elektros tinklų įtampos parametrams gerinti, reaktyvios ir aktyvios galios balansui tinkle užtikrinti, įtampos kokybės ar kitoms tinklo saugumą, stabilumą ir (ar) patikimumą užtikrinančioms funkcijoms vykdyti bei prisidėti prie skirtingų elektros energetikos sistemos dalių sinchronizavimo, o ne energijai kaupti.“
1. Pakeisti 51
straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „
2. Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutarčių, kintamosios kainos sutarčių, fiksuotos kainos sutarčių, teisės aktų nustatyta tvarka sudaromų, keičiamų ar pratęsiamų su vartotojais, sąlygos turi būti sąžiningos ir iš anksto žinomos. Tokiose sutartyse, atsižvelgiant į atskirų sutarčių dalyko ypatumus, be kita ko, turi būti nurodoma:“.
2. Papildyti 51 straipsnį 21 dalimi: „2
1. Prieš sudarant, keičiant ar pratęsiant fiksuotos kainos sutartį ar kintamosios kainos sutartį, nepriklausomi tiekėjai
privalo pateikti vartotojams suprantamą ir glaustą pagrindinių sutarties sąlygų santrauką, apimančią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją, taip pat informaciją apie elektros energijos kainą, nurodant jos sudėtines dalis ir paaiškinant, ar elektros energijos kaina yra fiksuota ar kintamoji, lanksčius apmokėjimo pasiūlymus, vienkartinius mokėjimus, papildomas paslaugas ir nuolaidas. Nepriklausomi tiekėjai santraukoje privalo informuoti vartotojus, su kuriais ketinama sudaryti fiksuotos kainos sutartį ar kintamosios kainos sutartį, apie fiksuotos kainos sutarčių
ar kintamosios kainos sutarčių teikiamas galimybes, veiksnius, kurie turi įtakos kintamosios elektros energijos kainos sandarai ir kainos kitimui, su tokiomis sutartimis susijusias išlaidas ir jų keliamą riziką, taip pat kintamosios elektros energijos kainos sutarties atveju informuoja apie reikalingumą įrengti išmaniąsias apskaitos sistemas.“
Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2. Papildomos pažeidžiamų vartotojų ir energijos nepriteklių patiriančių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugos priemonės:1 ) pažeidžiamiems vartotojams ir energijos nepriteklių patiriantiems asmenims
negali būti apribotas ir (ar) nutrauktas elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas, kai jie per nustatytą terminą neatsiskaito už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, jeigu šių pažeidžiamų vartotojų ir energijos nepriteklių patiriančių asmenų įsiskolinimas garantiniam elektros energijos tiekėjui ar tiekėjui yra ar buvo ne didesnis kaip 6 bazinės socialinės išmokos, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus2
) pažeidžiamiems vartotojams ir energijos nepriteklių patiriantiems asmenims per nustatytą terminą neatsiskaičius už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas negali būti nutrauktas penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių ir prieššventinėmis dienomis arba kai vidutinė paros oro temperatūra yra žemesnė negu -15° C ar aukštesnė negu +30° C, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Tokiais atvejais tiekimas vartotojui gali būti nutrauktas kitą dieną pasibaigus šiame punkte nustatytoms aplinkybėms, jeigu pažeidžiamas vartotojas ir energijos nepriteklių patiriantis asmuo apie tai buvo įspėtas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir kituose šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka;
3 ) pažeidžiami vartotojai ir energijos nepriteklių patiriantys asmenys turi teisę iki paskutinės mėnesio, einančio po kalendorinio mėnesio, per kurį persiunčiama ir (ar) tiekiama elektros energija ar teikiamos kitos su tuo susijusios paslaugos vartotojui, dienos (išskyrus atvejus, kai pažeidžiamo vartotojo ar energijos nepriteklių patiriančio asmens prašymu yra susitarta dėl ilgesnių atsiskaitymo terminų) atsiskaityti su garantiniu elektros energijos tiekėju ar tiekėju;4 ) pažeidžiamiems vartotojams ar energijos nepriteklių patiriantiems asmenims
vykdant elektros įrenginių prijungimą prie skirstomųjų tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų, jeigu prijungimo įmoka didesnė kaip 600 eurų, 60 procentų prijungimo įmokos dalis sumokama per 10 kalendorinių dienų nuo vartotojo prijungimo paslaugos sutarties pasirašymo, kita įmokos dalis – per 10 kalendorinių dienų nuo rangos darbų pabaigos. Prijungimo paslauga pradedama teikti, kai pažeidžiamas vartotojas ar energijos nepriteklių patiriantis asmuo sumoka pirmąją prijungimo paslaugos įmokos dalį. Apie rangos sutartyje nustatytų darbų pabaigą skirstomųjų tinklų operatorius praneša pažeidžiamam vartotojui ar energijos nepriteklių patiriančiam asmeniui ir pateikia jam mokėti reikalingus dokumentus prijungimo paslaugos sutartyje nustatyta tvarka;5
) pažeidžiamiems vartotojams ar energijos nepriteklių patiriantiems asmenims per nustatytą terminą neatsiskaičius už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, 3 mėnesius nuo termino praleidimo dienos delspinigiai nėra skaičiuojami;6
) pažeidžiami vartotojai ir energijos nepriteklių patiriantys asmenys, kuriems šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinamas elektros energijos tiekimas, turi teisę garantiniam elektros energijos tiekėjui, ar tiekėjui pateikti prašymą išdėstyti skolą už suvartotą elektros energiją, įskaitant jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas bei viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, dalimis, sudarant skolos padengimo dalimis grafiką ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui. Pakartotinai prašymas išdėstyti skolą už suvartotą elektros energiją, įskaitant jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas bei viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, dalimis gali būti teikiamas tik tada, kai pažeidžiamas vartotojas ar energijos nepriteklių patiriantis asmuo yra atsiskaitęs su garantiniu elektros energijos tiekėju ar tiekėju pagal anksčiau sudarytą skolos padengimo dalimis grafiką;
7 ) garantinis elektros energijos tiekėjas ar tiekėjas, sudaręs elektros energijos pirkimo
521 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 521 straipsnio 7 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7 ) palyginimo priemonė turi būti prieinama asmenims su negalia, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme – pastebima, paprastai naudojama, suprantama ir patvari;“.
2. Pakeisti 521 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9 .
Nepriklausomi tiekėjai Tarybos nustatyta tvarka, terminais ir (ar) periodiškumu privalo pateikti Tarybai, kai ji yra palyginimo priemonę valdantis asmuo, informaciją apie nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos ir fiksuotos kainos pasiūlymus, teikiamus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, ir (ar) viešai skelbti nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos ir fiksuotos kainos pasiūlymus, šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.“
1. Papildyti 61 straipsnį 6 dalimi: „6
. Bendrijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą ar Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nustatyta tvarka paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų savininkų jungtinės veiklos sutartimi ar kitu teisiniu pagrindu bendrojo naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti įgaliotieji asmenys (toliau kartu vadinama – bendrojo naudojimo objektų valdytojas) privalo užtikrinti nekilnojamojo turto savininkų, kurių naudai jie veikia, bendrojo naudojimo objektų apšvietimui ir (ar) jų veikimo užtikrinimui reikalingos elektros energijos, taip pat nekilnojamojo turto savininkų asmeniškai naudojamos elektros energijos, kai suvartotos elektros energijos apskaita tvarkoma bendrai (toliau – elektros energija bendroms reikmėms), įsigijimą.“
2. Papildyti 61 straipsnį 7 dalimi: „
7Bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis nekilnojamojo turto savininkų, kurių naudai jis veikia, priimtais sprendimais dėl elektros tiekėjo ar gamintojo pasirinkimo, sudaro sutartis dėl elektros energijos bendroms reikmėms įsigijimo, elektros energijos persiuntimo ir kitų su tuo susijusių paslaugų su tiekėju, gamintoju ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi (išskyrus atvejus, kai atskira persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi nesudaroma), sutartyje nustatyta tvarka tiekėjui, gamintojui ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriui (išskyrus atvejus, kai atskira persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi nesudaroma) teikia informaciją apie elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis (išskyrus atvejus, kai yra įdiegta išmanioji apskaitos sistema), nekilnojamojo turto savininkų, kurių naudai jis veikia, duomenis (nekilnojamojo turto, kuriame naudojama elektra bendroms reikmėms, pavadinimą, registracijos adresą, unikalų numerį Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje ir naudojimo paskirtį), paskirsto už bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas mokėtiną dydį atskirai kiekvienam vartotojui proporcingai jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, išskyrus atvejus, kai vartotojai nusprendžia mokėtinas sumas dalintis kitaip, informuoja apie paskirstytas mokėtinas sumas kiekvieną vartotoją, surenka šias paskirstytas sumas iš vartotojų ir atsiskaito su tiekėju, gamintoju ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi už elektros energiją bendroms reikmėms, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas.
Šioje dalyje nurodytą informaciją bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi teikti ir tais atvejais, kai elektros energijos tiekimą bendroms reikmėms užtikrina garantinis elektros energijos tiekėjas ar visuomeninis tiekėjas.“
3. Papildyti 61 straipsnį 8 dalimi: „
8. Vartotojai už elektros energiją bendroms reikmėms, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas atsiskaito su bendrojo naudojimo objektų valdytoju.“
1
. Vartotojas turi teisę pirkti ir (ar) parduoti elektros energijos paslaugas, įskaitant dalyvavimą telkiant elektros energijos paklausą, kai tai nėra susiję su vartotojui pagal su nepriklausomu tiekėju sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį teikiama elektros energijos tiekimo paslauga. Vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą, ir pagal telkiant perdavimo sistemos operatoriui suteiktų paslaugų apimties nustatymo tvarkos apraše ir (ar) prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatytus reikalavimus įsirengęs arba po sutarties pasirašymo su paklausos telkėju įsirengsiantis tam tinkamą elektros išmanųjį apskaitos prietaisą ir (ar) skirtąjį matuoklį, sudaro
sutartį su paklausos telkėju dėl paklausos telkimo paslaugų elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vartotojas turi teisę sudaryti tokią sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju arba su tiekėju, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, kaip nurodyta šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje. Sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju vartotojas gali sudaryti be tiekėjo, kuris vartotojui tiekia elektros energiją, sutikimo.
2. Gaminantis vartotojas gali dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą tik pasirinkęs grynojo atsiskaitymo schemą.
3. Paklausos telkėjas, prieš sudarydamas sutartį su vartotoju, privalo informuoti vartotoją apie jam siūlomos pasirašyti sutarties nuostatas ir sąlygas.
4. Paklausos telkėjas, ketindamas sudaryti
arba nutraukti sutartį su vartotoju, prieš 2 savaites apie tai raštu privalo pranešti tinklų operatoriui, prie kurio valdomų tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai.
5. Vartotojo ir paklausos telkėjo sutartyje dėl paklausos telkimo turi būti numatyta:1 ) informacija apie iki šios sutarties sudarymo vartotojui (ar vartotojo objekte) įrengtus apskaitos prietaisus ir skirtuosius matuoklius, naudojamus paklausos telkime;2 ) informacija, ar dėl sutartyje numatytų teikti paklausos telkimo paslaugų bus įrengiamas skirtasis matuoklis, taip pat jo įrengimo sąlygos, o jeigu toks yra ir (ar) tokio matuoklio įrengti nereikia, nuostatos, kad skirtųjų matuoklių pakanka;3
) atsakomybė ir atsiskaitymas už skirtųjų matuoklių įrengimą, jeigu skirtieji matuokliai bus įrengti po sutarties sudarymo;4 ) teisė į skirtųjų matuoklių nuosavybę vykdant sutartį ir (ar) jai pasibaigus;5 ) sąlyga, kad vartotojo prašymu paklausos telkėjas neatlygintinai pateikia vartotojui informaciją apie sutelktą vartotojo paklausos pokytį ir, kai taikoma, informaciją apie į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energiją. Vartotojas dėl tokios informacijos pateikimo turi teisę kreiptis į paklausos telkėją pasibaigus kiekvienam vartotojo ir paklausos telkėjo sutartyje numatytam atsiskaitymo laikotarpiui ;6 ) paklausos telkėjo prieigos teisė prie telkime dalyvaujančio vartotojo skirtųjų matuoklių duomenų.6
. Šiame straipsnyje nurodytos teisės vartotojams suteikiamos jų nediskriminuojant išlaidų, pastangų ir (ar) laiko požiūriu. Tiekėjai neturi teisės taikyti vartotojams diskriminacinių techninių ir (ar) administracinių reikalavimų, procedūrų ir (ar) įkainių, nepaisant to, ar vartotojai yra sudarę sutartį su nepriklausomu paklausos telkėju, ar nėra sudarę.
7. Vartotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį su paklausos telkėju, įskaitant telkėjo pakeitimą šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 612 straipsniu: „61
1
. Paklausos telkimas, be kita ko, vykdomas paklausos telkėjams teikiant prekybos pasiūlymus perdavimo sistemos operatoriui ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriui.
2. Prekybos pasiūlymų teikimo perdavimo sistemos operatoriui principai:1 ) prekybos pasiūlymai perdavimo sistemos operatoriui teikiami dėl papildomų paslaugų;2 ) paklausos telkimo sąlygos teikiant prekybos pasiūlymus dėl balansavimo paslaugų nustatomos balansavimo paslaugų teikimo sutarties (balansavimo paslaugų teikėjams taikomų nuostatų ir sąlygų) ir atsiskaitymo už disbalansą sutarties (už balansą atsakingoms šalims taikomų nuostatų ir sąlygų) standartinėse sąlygose;3
) paklausos telkimo sąlygos teikiant prekybos pasiūlymus dėl su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų, nustatomos perdavimo sistemos operatoriaus prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos apraše.3 . Prekybos pasiūlymų teikimo skirstomųjų tinklų operatoriui principai:1 ) prekybos pasiūlymai teikiami dėl lankstumo paslaugų;2 ) paklausos telkimo sąlygos teikiant prekybos pasiūlymus dėl lankstumo paslaugų nustatomos prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše.
4. Atsiskaitant už tinklų operatoriams suteiktas paslaugas, kai buvo telkiama paklausa, pradinės paklausos pokytis skaičiuojamas naudojant išmaniųjų apskaitos prietaisų ir (ar) skirtųjų matuoklių duomenis. Šie duomenys naudojami p
agal tokiems duomenims tvarkyti taikomus 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos, tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), kitų Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tinklų operatorių parengtas asmens duomenų tvarkymo ir saugumo užtikrinimo taisykles.
5. Remiantis Metrologijos įstatymo nuostatomis, skirtųjų matuoklių techniniai, funkciniai ir sąveikumo reikalavimai nustatomi energetikos ministro įsakymu tvirtinamose elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklėse.
6. Skirtieji matuokliai įrengiami ir (ar) patikrinami telkiant p
erdavimo sistemos operatoriui suteiktų paslaugų apimties nustatymo tvarkos apraše ir (ar) prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatyta tvarka , atskiru asmens, ketinančio dalyvauti vykdant paklausos telkimą, prašymu. Tuo atveju, kai skirtuosius matuoklius įrengia tinklų operatoriai, asmuo, ketinantis dalyvauti paklausos telkime, atlygina įrengimo ir eksploatavimo sąnaudas elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklėse nustatyta tvarka.
7. Paklausos telkėjo ir tinklų operatoriaus susitarime nurodomas pradinę elektros energijos paklausą skaičiuojantis asmuo, kuris apskaičiuoja pradinę elektros energijos paklausą pagal:1
) perdavimo sistemos operatoriui suteiktą ir jam tvirtinti pateiktą papildomų paslaugų kiekį, vadovaudamasis telkiant perdavimo sistemos operatoriui suteiktų paslaugų apimties nustatymo tvarkos aprašu;2 ) skirstomųjų tinklų operatoriui suteiktą ir jam tvirtinti pateiktą lankstumo paslaugų kiekį, vadovaudamasis prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašu.
8. Paklausos telkėjas, kuris dalyvauja telkiant paklausą, per tą patį disbalanso laikotarpį su tais pačiais vartojimo ir (ar) gamybos įrenginiais gali teikti pasiūlymus tik viename elektros energijos rinkos segmente.9
. Perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinklų operatorius keičiasi informacija apie paklausos telkėjų telkiamus vartotojų objektus ir (ar) elektros energijos gamybos įrenginius, vadovaudamiesi reguliavimo apkrova tinklo kodekse nustatyta tvarka.
10. Perdavimo sistemos operatorius ir skirstomųjų tinklų operatorius turi teisę gauti duomenis iš skirtųjų matuoklių. Duomenų mainų sąlygos nustatomos perdavimo sistemos operatoriaus rengiamame telkiant perdavimo sistemos operatoriui suteiktų paslaugų apimties nustatymo tvarkos apraše ir skirstomųjų tinklų operatoriaus rengiamame prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše.“
Kai dėl paklausos telkėjo tinklų operatoriui suteiktos paklausos telkimo paslaugos kitas rinkos dalyvis ar to rinkos dalyvio už disbalansą atsakinga šalis patiria sąnaudų, šios sąnaudos kompensuojamos Tarybos nustatyta tvarka. Tokios finansinės kompensacijos dydis turi būti pagrįstas
sąnaudų, kurias patiria telkiant paklausą dalyvaujančių vartotojų tiekėjai arba tiekėjų už disbalansą atsakingos šalys, ir kurios patiriamos tuo metu, kai buvo aktyvuotas paklausos telkėjo pasiūlymas, dydžiu, ir negali jų viršyti. Dėl tokios finansinės kompensacijos neturi būti sudaromos kliūtys patekti į rinką paklausos telkimu užsiimantiems rinkos dalyviams, arba kliūtys tinklų operatoriams užsitikrinti reikalingas lankstumo paslaugas. Nustatant kompensacijos apskaičiavimo metodą, įvertinama nepriklausomų telkėjų kitiems rinkos dalyviams teikiama nauda. Tarybos tvirtinamame kompensavimo dėl elektros energijos paklausos telkimo aktyvavimo tvarkos apraše nustatoma kompensacijos apskaičiavimo tvarka, subjektai, atsakingi už kompensacijos apskaičiavimą, duomenų, reikalingų kompensacijos apskaičiavimui pateikimo ir (ar) apsikeitimo tvarka, kompensacijų mokėjimo ar įskaitymo tvarka . “
1. Pakeisti 67 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6
) vartotojai, siekiantys prijungti elektros įrenginius terminuotam laikotarpiui, taip pat siekiantys prijungti elektros įrenginius kilnojamuosiuose daiktuose ar laikinuosiuose statiniuose, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Jeigu elektros įrenginys yra įkrovimo prieiga, jos prijungimui prie elektros tinklų nebuvo suteikta parama iš valstybės biudžeto ar Europos Sąjungos lėšų ir ji įregistruojama Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinėje sistemoje, skirstomųjų tinklų operatorius energetikos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja įkrovimo prieigos prijungimą organizavusiam asmeniui 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus įrengimo sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio;“.
2. Pakeisti 67 straipsnio 7 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 7 ) vartotojai, siekiantys pirmą kartą prijungti elektros įrenginius statiniuose, kuriems elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties sudarymo momentu leidimas statyti naują statinį nėra privalomas, apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį.
Jeigu vartotojas per 3 metus nuo prijungimo paslaugos užbaigimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje išrašą, skirstomųjų tinklų operatorius šiam vartotojui Energetikos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoja 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio; tuo atveju, kai prijungiami pažeidžiamo vartotojo elektros įrenginiai, – 80 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuoto ir Tarybos patvirtinto įkainio.
Vartotojai, kurie kreipdamiesi dėl prijungimo paslaugos suteikimo pateikia skirstomųjų tinklų operatoriui statinio ar nebaigto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje išrašą, apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, pažeidžiami vartotojai – 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį;“.
1. Pakeisti 69 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4. Nustatydama viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2019/943
18 straipsnio nuostatomis, skatina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorius užtikrinti ekonomiškai efektyviausią savo tinklų eksploatavimą ir plėtrą, siekiant nustatytų nacionalinės energetikos politikos strateginių tikslų įgyvendinimo. Taip pat Taryba
užtikrina, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams būtų suteiktos tinkamos paskatos diegti energetikos inovacijas, trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti, sudarant sąlygas diegti išmaniuosius elektros tinklus ir užtikrinti sistemos saugumą, elektros energijos vartojimo efektyvumą, taip pat plėtoti elektros energijos paklausos valdymo priemonių, įskaitant paklausos telkimą, energijos kaupimą, papildomų ir lankstumo paslaugų panaudojimą, skatinti elektros energijos rinkos integraciją, atsinaujinančių išteklių energijos integravimą, visuomenės informavimą, susijusį su nacionalinės energetikos politikos strateginiais tikslais, lankstųjį prijungimą ir tiekimo saugumą, bei remti susijusius mokslinius tyrimus, skatinti efektyvias ir laiku vykdomas investicijas, įskaitant sprendimus, kaip optimizuoti esamą tinklą ir pagrįstas išankstines perspektyvos investicijas.
Siekdama elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimo, nustatydama viršutines perdavimo ir skirstymo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba įvertina perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių veiklos sąnaudų sumažėjimą dėl paklausos mažinimo ir paklausos valdymo priemonių diegimo perdavimo ir skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant paklausos telkimo plėtrą, ir dėl gamybos pajėgumų plėtros, įskaitant sutaupymą dėl elektros energijos perdavimo ar skirstymo paslaugų teikimo ar investicijų į tinklus sąnaudų sumažėjimo bei optimalaus tinklo eksploatavimo.“
2. Pakeisti 69 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12
. Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje įregistruotiems ūkininkų ūkiams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus yra lygus 14 ekonominio dydžio vienetų arba mažesnis, taikomos tokios pačios elektros energijos kainos ir tarifai kaip buitiniams vartotojams.“
3. Pakeisti 69 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12
. Ūkininkų ūkių registro informacinėje sistemoje įregistruotiems ūkininkų ūkiams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus yra lygus 14 ekonominio dydžio vienetų arba mažesnis, taikomos tokios pačios elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir tarifai kaip buitiniams vartotojams.“
4. Pakeisti 69 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „
13. Žemės ūkio veiklos subjektams, kurių žemės ūkio valdos įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo
registro informacinėje sistemoje ir kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kurių ekonominis dydis praėjusių metų mokestiniu laikotarpiu nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus yra didesnis negu 14 ekonominio dydžio vienetų, ir pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), gaunančioms (gaunantiems) elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų, atitinkamo tarifo galios dedamoji taikoma tik rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais.“
5. Pakeisti 69 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14
. Bendrojo naudojimo objektų valdytojams, perkantiems elektros energiją mėgėjų sodo sklypų, gyvenamųjų pastatų (vienbučių, dvibučių, daugiabučių ir socialinės grupės – bendrabučių), negyvenamųjų transporto grupės – garažų pastatų, kai pastatas skirtas transporto priemonėms laikyti, pasaugoti ir (ar) remontuoti, neteikiant paslaugų, savininkų bendroms reikmėms, taikomos tokios pačios elektros energijos kainos ir tarifai, kaip buitiniams vartotojams.“
6. Pakeisti 69 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14
. Bendrojo naudojimo objektų valdytojams, perkantiems elektros energiją mėgėjų sodo sklypų, gyvenamųjų pastatų (vienbučių, dvibučių, daugiabučių ir socialinės grupės – bendrabučių), negyvenamųjų transporto grupės – garažų pastatų, kai pastatas skirtas transporto priemonėms laikyti, pasaugoti ir (ar) remontuoti, neteikiant paslaugų, savininkų bendroms reikmėms, taikomos tokios pačios elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir tarifai, kaip buitiniams vartotojams.“
7. Pakeisti 69 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15
. Bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms, perkančioms elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų savo dalyvių fizinių asmenų poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, ir kurių steigimo dokumentuose nurodyta veikla nėra susijusi su verslu ar profesija, jų prašymu taikomos tokios pačios elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos ir tarifai kaip ir buitiniams vartotojams. Bendruomeninės organizacijos ir asociacijos kartu su prašymu taikyti elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas ir tarifus kaip ir buitiniams vartotojams turi pateikti garantiniam elektros energijos tiekėjui, tiekėjui ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriui bendruomeninės organizacijos ir asociacijos steigimo dokumentų kopijas ir dokumentus, patvirtinančius objekto, kuriame vartojama elektros energija, valdymą nuosavybės ar kita teise.“
Elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumų plėtotojų patikra Siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos stabilumą ir saugumą, kai šioje sistemoje planuojami plėtoti elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo pajėgumai, galintys daryti reikšmingą įtaką jos veikimui, tai yra, kai gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas sudaro ketinimų protokolą dėl elektros energijos gamybos įrenginių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių prijungimo, kai prijungimo taške numatoma leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 50 MW
ir pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimą atitinkamai šio įstatymo 211 straipsnio 1 dalyje ar 482 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai sudaromas ketinimų protokolas dėl Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje planuojamų plėtoti elektros gamybos įrenginių prijungimo, turi būti įsitikinta, kad elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumų plėtotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumų plėtotojų patikra taip pat gali būti atliekama pakartotinai bet kuriuo metu ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu šio įstatymo 22 straipsnio 94 dalyje, 482 straipsnio 20 dalyje ar kitais Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatytais atvejais.
Kai atlikus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatytus veiksmus priimamas sprendimas, patvirtinantis, kad elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumų plėtotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, laikoma, kad toks asmuo netenka teisės plėtoti elektros energijos gamybos ar energijos kaupimo pajėgumus, o nuo tokio sprendimo įsigaliojimo momento ketinimų protokolas netenka galios dėl gamintojo ar energijos kaupimo įrenginio savininko kaltės be atskiro įspėjimo, o tinklų operatorius pasinaudoja prievolių įvykdymo užtikrinimu atitinkamai šio įstatymo 211 straipsnio 5 dalyje ar 482 straipsnio 17 dalyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 76 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
. Taryba, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis elektros energetikos sektoriuje, užtikrina, kad bendroji paskirstymo platforma, veikianti pagal Reglamentą (ES) 2016/1719 , Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E), veikiantis pagal Reglamentą (ES) 2019/943 (toliau
(ES) 2019/943 , vykdytų Reglamente (ES) 2019/943
, tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose ir (ar) kituose teisės aktuose, įskaitant teisės aktus, reglamentuojančius tarpvalstybinius santykius, taip pat Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros privalomuose sprendimuose nustatytas pareigas, ir konsultuojasi su nurodytomis institucijomis siekdama kartu nustatyti atvejus, kai šios organizacijos nevykdo joms priskirtų pareigų. Jeigu nacionalinėms reguliavimo institucijoms nepavyksta susitarti per 4 mėnesių laikotarpį nuo konsultacijų pradžios siekiant kartu nustatyti atvejus, kai šios organizacijos nevykdo joms priskirtų pareigų, klausimas perduodamas svarstyti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai. “
1
. Pakeisti Įstatymo priedo 17 punktą ir jį išdėstyti taip: „
17. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(ES) 2024/1711 .“
2. Pakeisti Įstatymo priedo 20 punktą ir jį išdėstyti taip: „
20. 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1747 . “
3. Papildyti Įstatymo priedą 22 punktu: „22 .
(ES) 2023/1162
dėl sąveikumo reikalavimų ir nediskriminacinių bei skaidrių prieigos prie matavimo ir suvartojimo duomenų procedūrų. “
1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 5 dalį, 4 straipsnio 5 ir 6 dalis, 5 straipsnio 1 dalį, 6, 12, 21, 26, 28, 31 straipsnius, 32 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnio 2
2. Šio įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalys, 21 ir 31 straipsniai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
3. Šio įstatymo 26 straipsnis įsigalioja 2025 m. spalio 1 d.
4. Šio įstatymo 28 straipsnis ir 33 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.
5. Šio įstatymo 33 straipsnio 3, 6 ir 7 dalys įsigalioja 2030 m. sausio 1 d.6
. Energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2025 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 4 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 9, 13, 17, 25, 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.
7. Energetikos ministras iki 2025 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo 26 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.
8. Energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, 21 ir 31 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus.
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir energetikos ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 28 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus.10
. Energetikos ministras iki 2029 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 33 straipsnio 3, 6 ir 7 dalių įgyvendinamuosius teisės aktus.
11. Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius (toliau – perdavimo sistemos operatorius), įgyvendindamas šio įstatymo 10 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio nuostatas, rengia telkiant perdavimo sistemos operatoriui suteiktų paslaugų apimties nustatymo tvarkos aprašą ir piko mažinimo produktų įsigijimo tvarkos aprašą, kuriuos pateikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai tvirtinti iki 2025 m. rugsėjo 30 d.12
. Elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius (toliau – skirstomųjų tinklų operatorius), vadovaudamasis šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Elektros energetikos įstatymo 401 straipsnio 2 dalies nuostatomis, parengia prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, kurį pateikia Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai tvirtinti iki 2025 m. rugsėjo 30 d.
13. Iki 2025 m. spalio 31 d. su elektros tinklų naudotoju sudarytoms ir nebaigtoms vykdyti prijungimo paslaugos sutartims taikomos sutarties sudarymo metu galiojusios Elektros energetikos įstatymo nuostatos.14
. Šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos nepriklausomų elektros energijos tiekėjų su buitiniais elektros energijos ir nebuitiniais elektros energijos vartotojais iki 2025 m. spalio 31 d. dienos sudarytoms sutartims.
15. Iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos pradėtos ir nebaigtos vykdyti vertinimo, ar ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo atitinka nacionalinio saugumo interesus, procedūros, baigiamos vykdyti pagal iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos galiojusį teisinį reguliavimą.
16. Iki 2025 m. spalio 31 d. pateiktiems buitinių elektros energijos vartotojų prašymams dėl nuostolių kompensavimo taikoma prašymo pateikimo metu galiojusi Elektros energetikos įstatymo 463 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygos.17
. Jeigu iki 2026 m. gruodžio 31 d. bendrojo naudojimo objektų valdytojas sudarė sutartis su elektros energijos tiekėju, elektros energijos gamintoju ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi (išskyrus atvejus, kai atskira elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su skirstomųjų tinklų operatoriumi nesudaroma), tai bendrojo naudojimo objektų valdytojui iki sudarytos sutarties galiojimo pabaigos pakartotinai nereikia priimti sprendimų dėl elektros energijos tiekėjo ar elektros energijos gamintojo pasirinkimo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2, 6, 7, 9, 16, 17, 211 , 22,22 1 , 31, 35, 39, 391 , 401 , 411 , 46, 462 , 463 , 47, 48,48
IR Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo Nr. IX-884 161 , 34 straipsnių IR
Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr.
22 1 , 31, 35, 39, 391 , 401 , 411 , 46, 462 , 463 , 47, 48,48
straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo61 2 straipsniu įstatymo straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 612 straipsniu įstatymo (toliau – EEĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 161 , 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo (toliau – EĮ pakeitimo projektas) projektų (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimą paskatino poreikis į nacionalinę teisę perkelti 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1711, kuria dėl Sąjungos elektros energijos rinkos modelio tobulinimo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2018/2001 ir (ES) 2019/944 , (toliau – Direktyva) nuostatas.
EEĮ pakeitimo projekt u taip pat perkeliamos
kai kurios 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1747, kuriuo dėl Sąjungos elektros energijos rinkos modelio tobulinimo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2019/942 ir (ES) 2019/943 (toliau – Reglamentas) nuostatos. EEĮ pakeitimo projektu įgyvendinamos
(ES) 2023/1162 dėl sąveikumo reikalavimų ir nediskriminacinių bei skaidrių prieigos prie matavimo ir suvartojimo duomenų procedūrų (toliau
atliekanti nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijas. Direktyva ir Reglamentas priimti siekiant šių pagrindinių tikslų: (i)
sumažinti elektros energijos kainų priklausomybę nuo nepastovių iškastinio kuro kainų, skatinant ilgalaikių sutarčių, tokių kaip elektros energijos pirkimo sutartys (PPA) ir dvipusiai skirtumų sandoriai (CFD), naudojimą, tokiu būdu užtikrinant stabilesnes ir labiau nuspėjamas elektros energijos kainas; (ii) spartinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių integraciją į elektros tinklus , skatinant elektros energetikos sistemos lankstumo didinimą, gerinant prijungimo prie elektros tinklų sąlygas; (iii) įgalinti elektros energijos vartotojus (toliau
Į
statymų projektų tikslas – į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos elektros rinkos reformos nuostatas ir sukurti teisinį pagrindą pažangesnei, lankstesnei ir vartotojui palankesnei elektros energetikos sistemai. Projektu siekiama sudaryti sąlygas efektyviau išnaudoti elektros tinklų infrastruktūrą, spartinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, stiprinti vartotojų – ypač pažeidžiamų grupių – apsaugą.
Įstatymų projektams keliami šie uždaviniai:
lanks čiojo prijungimo modelį, taip pat kintančios leistinos generuoti galios ir kintančios leistinos naudoti galios sąvokas, sudarančias sąlygas prijungti daugiau gamybos ar vartojimo įrenginių be iškart būtinos elektros tinklų plėtros; 2.
Nustatyti aiškesnes elektros energijos paklausos telkimo (toliau – paklausos telkimas) organizavimo ir skatinimo sąlygas tiek perdavimo, tiek skirstomuosiuose tinkluose, įskaitant pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodikas bei kompensavimo tvarkas, taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau
operatorių (toliau – tinklų operatoriai) funkcijas, susijusias su piko mažinimu, atsparumo testavimu ir lankstumo poreikio ataskaitų rengimu.
sąlygas aktyviems elektros energijos vartotojams (toliau – aktyvusis vartotojas) ir bendrijoms, išplečiant teisę gaminti elektros energiją nutolusiuose objektuose, skatinti energijos kaupimo įrenginių naudojimą; 4.
Įtvirtinti vartotojų apsaugos priemones, susijusias su skolos išdėstymu per ilgesnį laikotarpį, informavimu apie padidėjusį suvartojimą bei apsauga nuo tiekimo nutraukimo pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams (toliau – pažeidžiamas vartotojas) ;
bendrijų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą ar Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą, Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų savininkų jungtinės veiklos sutartimi ar kitu teisiniu pagrindu bendrojo naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti įgaliotų asmenų
(toliau kartu vadinama – bendrojo naudojimo objektų valdytojas) atsakomybes, detaliau reglamentuojant atsiskaitymus už elektros energiją bendroms reikmėms bei pasirenkant nepriklausomą elektros energijos tiekėją (toliau – nepriklausomas tiekėjas) ar elektros energijos gamintoją bendroms reikmėms naudojamos elektros energijos tiekimui;
duomenų prieinamumo ir skaidrumo reikalavimus tinklų operatoriams, numatant dažnesnį prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapių atnaujinimą, įgyvendinti Sąveikumo reglamento nuostatas;
reikalavimus fiksuotos kainos sutarčių skaidrumui ir siūlymui, numatyti priemones rinkos kainų stabilumui užtikrinti. EEĮ pakeitimo
projektu taip pat yra siūloma keisti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų etapų – ketinimų protokolo pasirašymo, ketinimų protokolą siekiančio pasirašyti asmens patikros dėl jo atitikties nacionalinio saugumo interesams ir prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo – eiliškumą, atsižvelgiant į esamo reguliavimo taikymo praktiką.
Vadovaujantis galiojančiu reguliavimu , minėta patikra yra atliekama iki ketinimo protokolo pasirašymo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo, tai yra tokioje projektų vystymo stadijoje, kai dažnu atveju nebūna žinomi projektų galutiniai naudos gavėjai ir finansavimo šaltiniai. Tai lemia patikros procedūrų neefektyvumą, todėl EEĮ pakeitimo
projektu siūloma patikrą atlikti po ketinimų protokolo pasirašymo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo.
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Energetikos konkurencingumo grupė (grupės vadovas Karolis Švaikauskas, tel. 0 670 39 352, el. p. [email protected] ; vyresnioji patarėja Sandra Vainutė, tel. 0 677 406 88, el. p. [email protected] , patarėja Aušra Grėbliūnaitė, tel. 0 602 46 290, el. p. [email protected] ; patarėja Jovita Verbylienė, tel. 0 684 53 957, el. p . [email protected] ; patarėja Asta Cicėnienė, tel. 0 602 53 734,
) , Energetinio saugumo grupė ( vadovas Dainius Bražiūnas, tel. 0 699 07 102, el. p . [email protected]
) ir Tvarios energetikos politikos grupė (vadovas Aurimas Salapėta, tel. 0 602 46 552, el. p. [email protected] ).
santykiai Nei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau
aktuose dalies siūlomo teisinio reglamentavimo, kuriuo perkeliamos Direktyvos nuostatos, šiuo metu nėra. Taigi ES teisės aktų nuostatų perkėlimas papildo esamą teisinį reguliavimą iš esmės naujomis nuostatomis. Tik kai kurie Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai jau yra iš dalies reguliuojami esamomis įstatymų nuostatomis, kurios turi būti papildytos arba pakeistos, atsižvelgiant į siekiamą naujai įtvirtinti iš ES teisės kylantį reglamentavimą.
EEĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas, tai vartotojas arba grupė kartu veikiančių tokių vartotojų, kurie vartoja ir (ar) kaupia elektros energiją, pagamintą jiems nuosavybės teise priklausančiuose elektros įrenginiuose, arba parduoda pačių pasigamintą elektros energiją, arba dalyvauja teikiant elektros energetikos sistemos lankstumo paslaugas ir (ar) diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, jeigu tokia ūkinė veikla nėra jų pagrindinė veikla.
EEĮ 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad
elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo mechanizmas – tai laikina priemonė, kuria užtikrinama, kad atlyginant už pajėgumus užtikrinančių įrenginių parengtį, bus pasiekiamas reikiamas elektros energijos tiekimo saugumo lygis, išskyrus su papildomomis paslaugomis ar perkrovos valdymu susijusias priemones, apibrėžiamas Reglamente (ES) 2019/943.
EEĮ 9 straipsnio
nustatyta, kad Taryba derina perdavimo sistemos operatoriaus parengtą pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką. EEĮ 9 straipsnio
nustatyta, kad Taryba nustato pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos rengimo sąlygas ir tvirtina tinklų operatorių parengtus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus. EEĮ 9 straipsnio
nustatyta, kad
Taryba turi užtikrinti konkurenciją tarp elektros energijos rinkos dalyvių, atskirų rinkos dalyvių ir vartotojų nediskriminavimą bei nustatytos kokybės paslaugų teikimą vartotojams. Siekdama šio tikslo, Taryba kontroliuoja, kaip užtikrinamos aktyviųjų vartotojų ir piliečių energetikos bendrijų teisės ir teisėti interesai, įskaitant nepagrįstų kliūčių ir apribojimų jų veiklai ir veiklos plėtrai šalinimą.
EEĮ 16 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad leidimas importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra valstybės narės, išduodamas asmenims, kurie turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą visuomeninio tiekimo veiklos licenciją (nurodomas netikslus licencijos pavadinimas) ir 17 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kada netaikomi bendrieji licencijos ar leidimo išdavimo terminai, kai prašoma išduoti visuomeninio tiekimo veiklos licenciją (nurodomas netikslus licencijos pavadinimas).
EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad Tarybos nustatytais principais ir kriterijais pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka.
EEĮ
dalyje nustatyta, kad perdavimo sistemos operatorius savo svetainėje skelbia ir atnaujina prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį, kuriame pateikiama informacija apie esamą ir planuojamą elektros tinklų pralaidumą pagal vietoves, prijungtus bei planuojamus prijungti gamybos ir kaupimo įrenginius, rezervuotus pajėgumus bei apribojimus.
EEĮ 31 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad s iekiant skatinti paklausos telkimo plėtrą, operatorius konsultuojasi su rinkos dalyviais ir skelbia technines sąlygas paklausos telkėjų dalyvavimui rinkoje, įskaitant balansavimo paslaugas. Taip pat parengia ir su Taryba suderina pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodiką.
EEĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad elektros energijos skirstomųjų tinklų operatorius (toliau – skirstomųjų tinklų operatorius) privalo užtikrinti elektros tinklų naudotojams ir elektros energijos paklausos telkėjams (toliau – paklausos telkėjas) nediskriminacines naudojimosi skirstomaisiais tinklais sąlygas, atsižvelgdamas į technines paklausos telkimo galimybes ir sąlygas.
EEĮ 39
straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad remiantis Tarybos nustatytais principais ir kriterijais pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše, turi būti apibrėžta pralaidumų rezervavimo tvarka. Ji turi užtikrinti efektyvų tinklų naudojimą ir prisidėti prie nacionalinių energetikos politikos bei atsinaujinančių išteklių tikslų įgyvendinimo. Skirstomųjų tinklų pralaidumai rezervuojami prioriteto tvarka.
EEĮ 39 straipsnio 24 dalyje nustatyta, kad skirstomųjų tinklų operatorius privalo viešai skelbti ir nuolat atnaujinti informaciją apie prijungimo prie tinklų galimybes, įskaitant esamą ir prognozuojamą pralaidumą, apribojimus, planuojamus prijungimus ir rezervuotus pajėgumus pagal ketinimų protokolus ar išankstines sąlygas.
EEĮ 401 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirstomųjų tinklų operatorius, įsigydamas lankstumo paslaugas ir jomis naudodamasis, taiko prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatytas lankstumo paslaugų specifikacijas. Prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraše nustatant lankstumo paslaugų specifikacijas ir (ar) standartizuotus lankstumo paslaugų produktus, turi būti užtikrintos visų rinkos dalyvių galimybės dalyvauti teikiant šias paslaugas nediskriminacinėmis sąlygomis.
EEĮ 411 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirstomųjų tinklų operatorius nediskriminuodamas bendradarbiauja dėl elektromobilių įkrovimo prieigų prijungimo su visais elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriais ar kitais asmenimis, kurie turi nuosavybės teise, plėtoja, eksploatuoja arba valdo elektromobilių įkrovimo prieigas.
EEĮ 46 straipsnio 8 dalyje nustatyta nepriklausomų tiekėjų pareiga siūlyti buitiniams vartotojams 12 ir 24 mėnesių elektros energijos tiekimo fiksuotos kainos sutartis. EEĮ 462 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad n epriklausomi tiekėjai, turintys daugiau kaip 200 000 vartotojų, vartotojo, kurio objekte yra įrengtas išmanusis apskaitos prietaisas, prašymu privalo sudaryti su tokiu vartotoju kintamosios kainos sutartį.
EEĮ 463 straipsnyje nustatytas nepriklausomo tiekėjo prievolių įvykdymo užtikrinimas, kai elektros energija tiekiama buitiniams vartotojams. EEĮ 48 straipsnio 7–9 dalyse nustatytas išmaniosios apskaitos sistemos diegimas pirmuoju ir antruoju etapu, papildomai nustatant atvejus, kada išmanioji apskaitos sistema diegiama pagal vartotojo prašymą.
EEĮ 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutarčių, teisės aktų nustatyta tvarka sudaromų su vartotojais, sąlygos turi būti sąžiningos ir iš anksto žinomos.
EEĮ 52 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pažeidžiamiems vartotojams negali būti apribotas ir (ar) nutrauktas elektros energijos tiekimas ir (ar) persiuntimas, kai jie per nustatytą terminą neatsiskaito už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, jeigu šių pažeidžiamų vartotojų įsiskolinimas garantiniam elektros energijos tiekėjui (toliau – garantinis tiekėjas) ar elektros energijos tiekėjui (toliau – tiekėjas) yra ar buvo ne didesnis kaip 3 bazinės socialinės išmokos, išskyrus šio įstatymo 71 straipsnyje ir 72 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus atvejus.
EEĮ 52 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad pažeidžiamiems vartotojams per nustatytą terminą neatsiskaičius už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo paslaugą ar kitas su tuo susijusias paslaugas, elektros tiekimas ar persiuntimas negali būti nutrauktas savaitgaliais, švenčių ir prieššventinėmis dienomis ar esant ekstremaliai oro temperatūrai (žemiau –15 °C arba aukščiau +30 °C), išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Tiekimas gali būti nutrauktas pasibaigus šioms aplinkybėms, jei vartotojas apie tai buvo tinkamai įspėtas.
521 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kokią informaciją Taryba skelbia palyginimo priemonėje, ją gavusi iš nepriklausomų tiekėjų: buitiniams vartotojams, labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kurių kalendorinių metų vidutinis elektros energijos suvartojimas mažesnis kaip 100 000 kW, teikiamus mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos pasiūlymus, ir (ar) viešai skelbtus nepriklausomų tiekėjų mažmeninės elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, įskaitant mažmeninės kintamosios elektros energijos kainos pasiūlymus.
EEĮ 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas, nepriklausomai nuo pasirinkto elektros energijos rinkos dalyvio, turi teisę iš jo pirkti ir (ar) jam parduoti elektros energijos paslaugas, įskaitant dalyvavimą telkiant elektros energijos paklausą, kai tai nėra susiję su vartotojui pagal su nepriklausomu tiekėju sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį teikiama elektros energijos tiekimo paslauga.
EEĮ 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojo ir paklausos telkėjo sutartis yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik elektros energijos perdavimo sistemos operatoriui (toliau – perdavimo sistemos operatorius) ir tinklų operatoriui, prie kurio valdomų elektros tinklų yra prijungti vartotojo įrenginiai, ir priežiūros institucijoms.
EEĮ 611 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paklausos telkėjas, prieš sudarydamas sutartį su vartotoju, privalo išsamiai informuoti vartotoją apie jam siūlomos pasirašyti sutarties nuostatas ir sąlygas. EEĮ 611 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vartotojo ir paklausos telkėjo sutartyje turi būti numatyta, kad vartotojo prašymu paklausos telkėjas neatlygintinai pateikia vartotojui informaciją apie sutelktą vartotojo paklausos pokytį ir, kai taikoma, informaciją apie į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energiją.
EEĮ 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nustatydama viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, Taryba turi užtikrinti, kad operatoriai būtų skatinami diegti inovacijas, išmaniuosius tinklus, didinti sistemos saugumą ir energijos vartojimo efektyvumą. Taip pat turi būti remiamos paklausos valdymo priemonės (įskaitant paklausos telkimą), lankstumo paslaugos ir rinkos integracija. Vertinant tarifus, atsižvelgiama į sąnaudų mažinimą dėl šių priemonių ir efektyvesnio elektros tinklų naudojimo.
EEĮ 69 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad atitinkamiems ūkininkų ūkiams taikomi tokie pat elektros energijos tarifa i ir kainos kaip buitiniams vartotojams.
EEĮ 69 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad sodininkų, automobilių garažų savininkų bendrijoms, ir gyvenamųjų namų administratoriams, perkant elektros energiją bendroms daugiabučių ar bendrabučio tipo namų reikmėms (taip pat ir liftams, butams), taikomi tokie pat elektros energijos tarifai ir kainos kaip buitiniams vartotojams.
Bendrojo naudojimo objektų valdytojo teisiniai santykiai su tiekėjais ir operatoriumi yra aptariami Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) [1] 73, 98, 17.2.2, 107, 131.18, 131.19 punktuose ir papunkčiuose.
Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, priežiūrą, išlaikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai. Remiantis CK 4.85 straipsnio 8 dalimi, bendrojo naudojimo objektų valdytojas (bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, savivaldybės paskirtas administratorius) administruoja bendrojo naudojimo objektus, vykdo bei įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų priimtus sprendimus bei pavedimus, atstovaudamas savininkų interesams.
CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, kad b endrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
Taigi, butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, įskaitant įmokas už bendroms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją, yra įgyvendinamos per bendrojo naudojimo objektų valdytoją.
Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenustato aiškios pareigos bendrojo naudojimo objektų valdytojams sudaryti sutarčių su tiekėjais, elektros energijos gamintojais ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriais. Jiems numatytos tik atskiros pareigos, susijusios su elektros apskaitos prietaisų rodmenų duomenų teikimu, mokėtinų sumų už suvartotą elektros energiją apskaičiavimu ir butų ar kitų patalpų savininkų apie mokėtinas sumas informavimu. Tačiau teisės aktai neįtvirtina, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo rinkti įmokas už suvartotą elektros energiją iš gyventojų ir atsiskaityti už elektros energiją bendroms reikmėms su tiekėju, elektros energijos gamintoju ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi. Dėl šios teisinės neapibrėžties praktikoje susiformavo keli atsiskaitymo už elektros energiją skirtą bendrosioms reikmėms administravimo modeliai. Dauguma bendrojo naudojimo objektų valdytojų sudaro sutartis su tiekėju ir su juo atsiskaito, tačiau dalyje gyvenamųjų namų tai daro patys gyventojai. Kai kur bendrojo naudojimo objektų valdytojams nevykdo jiems priskirtų pareigų (neteikia elektros apskaitos prietaisų rodmenų duomenų tiekėjui ar skirstomųjų tinklų operatoriui, neapskaičiuoja mokėtinų sumų už suvartotą elektros energiją ir pan.), todėl šias funkcijas vykdo visuomeninis elektros energijos tiekėjas (toliau – visuomeninis tiekėjas).
Galimybės skirtingai aiškinti esamą teisinį reglamentavimą praktikoje sukurs realias kliūtis garantiniam tiekėjui vykdyti savo funkcijas pasibaigus elektros rinkos liberalizavimui. Nesant paskatos nepriklausomiems tiekėjams sudaryti sutartis su bendrojo naudojimo objektų valdytojais, tokie objektai iš visuomeninio tiekėjo savaime nuo 2027 m. liepos 1 d. pateks į garantinį tiekimą. Bendrojo naudojimo objektų valdytojams ir toliau nerenkant įmokų už bendroms namo reikmėms suvartotą elektros energiją ir neatsiskaitant už suvartotą elektros energiją su tiekėju, elektros energijos gamintoju ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, garantinis tiekėjas neturės galimybių susidariusią skolą išieškoti iš daugiabučio namo, kaip vieno bendroms reikmėms elektros energiją naudojusio objekto, o bus priverstas inicijuoti atskirus teisminius ginčus su butų ar kitų patalpų savininkais.
EEĮ 69 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms, perkančioms elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų savo dalyvių fizinių asmenų poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti ir kurių steigimo dokumentuose nurodyta veikla nėra susijusi su verslu ar profesija, jų prašymu taikomos tokios pačios elektros energijos kainos ir tarifai kaip ir buitiniams vartotojams.
EEĮ 76 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Taryba, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių nacionalinėmis reguliavimo institucijomis elektros energetikos sektoriuje, užtikrina, kad Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E), ir skirstomųjų tinklų operatorių Europos Sąjungoje organizacija vykdytų jiems Reglamentu (ES) 2019/943 ir kitais ES teisės aktais nustatytas pareigas. Nesutarus dėl jų nevykdymo per 4 mėnesius, klausimas perduodamas Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER).
EEĮ priede nustatyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.
EEĮ 211 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 9 dalyje, 482 straipsnio 11 ir 17 dalyse ir 732 straipsnyje nustatyta, kad elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolo pasirašymo ir (ar) ketinimų protokolą siekiančio pasirašyti asmens patikra dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams yra atliekama, kai gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas pateikia tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą dėl elektros energijos gamybos įrenginių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių prijungimo, kai prijungimo taške numatoma leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 50 MW.
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 (toliau – EĮ) 161 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad e
nergetikos įmonės, kurių paslaugų kainos yra reguliuojamos, arba kurioms Taryba pagal EEĮ ar Gamtinių dujų įstatymą yra nustačiusi reikalavimus dėl reguliavimo apskaitos sistemos, kasmet rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas. Jos turi būti patikrintos per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pagal Tarybos patvirtintą užduotį, o rezultatai pateikiami Tarybai arba, jei licenciją išdavė savivaldybė, – licenciją išdavusiai institucijai.
EĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka. EĮ priede nustatyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
EEĮ pakeitimo projekto 1 straipsnio 1 dalis
numatant galimybę gaminti elektros energiją nuo jų vartojimo vietos nutolusiuose elektros įrenginiuose. Nauju reguliavimu taip pat siūloma nustatyti, kad šie elektros įrenginiai gali ne tik priklausyti aktyviajam vartotojui ar jų grupei asmeninės nuosavybės teise, bet ir būti valdomi kitais teisėtais pagrindais. Pagerintos aktyviųjų vartotojų veiklos sąlygos prisidės prie elektros energetikos sistemos lankstumo, taip pat leis padidinti aktyviųjų vartotojų skaičių šalyje, o šio skaičiaus augimas turės reikšmingos įtakos atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai, kuri yra viena esminių nacionalinių ir europinių energetinių tikslų.
Reglamento (ES) 2019/943
, kad elektros energetikos sistemos pajėgumų užtikrinimo mechanizmas
dalimi, numatant, kad elektros energijos paklausos telkimo modelis
2019/944
dalimi ir nustatyti, kad fiksuotos kainos terminuota elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – fiksuotos kainos sutartis) – nepriklausomo tiekėjo ir vartotojo sudaroma elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkim o–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis, kuria garantuojama, kad sutarties sąlygos, susijusios su elektros energijos pirkimo–pardavimo kaina ir šios kainos fiksavimo laikotarpiu visą sutarties trukmę liks nepakitusios, išskyrus pasikeitimus, kuriuos gali nulemti nuo tiekėjų nepriklausantys valstybės reguliuojamų kainų, tarifų ir mokesčių pokyčiai.
intanti leistina naudoti galia“ tam, kad skirstomieji tinklai būtų išnaudojami efektyviau: suteikiant galimybę tinklų naudotojams prijungti savo įrenginius palankesnėmis sąlygomis (neatliekant tam tikrų tinklo elementų pajėgumų didinimo), bet kartu jiems sutinkant su skirstomųjų tinklų operatoriaus apribojimais atsižvelgiant į momentinę Pasinaudojimo elektros tinklais apraše nurodytų tinklo elementų apkrovą. Siekiant detalizuoti šio prijungimo įgyvendinimą, EEĮ 39 straipsnio2 1 dalyje siūloma numatyti esminius šio prijungimo principus bei tai, kad šio prijungimo tvarka ir sąlygos bus numatomos Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše.
82
82
lankstusis prijungimas “ apibrėžti Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 24c sąvokos „ lankstaus prijungimo susitarimas “ ir šios Direktyvos naujo 6a straipsnio dėl lankstaus prijungimo susitarimų nuostatų esmę. Dviejų sąvokų reikia tam, kad naujosios sąvokos būtų pritaikytos tiek perdavimo sistemos, tiek skirstomųjų tinklų operatoriams.
Šis prijungimo mechanizmas leis perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams pasiūlyti laikiną apriboto ir kontroliuojamo prijungimo prie tinklų galimybę tinklų naudotojams , kai nėra galimybės prijungus iškart užtikrinti įrenginio norimos leistinos generuoti ar naudoti galios, ir reikalinga tinklo rekonstrukcija.
Lankstųjį prijungimą EEĮ 2 straipsnio
822 dalyje siūloma apibrėžti kaip elektros tinklų naudotojų įrenginių prijungimą, kai tinklų operatorius riboja ir kontroliuoja įrenginių leistiną naudoti galią ir (ar) leistiną generuoti galią, atsižvelgdamas į objektyvų kriterijų
kuriose elektros tinklai turi ribotus prijungimo prie tinklų pajėgumus arba jų visai nėra. Lanksčiajam prijungimui taip pat priskiriamas ir elektros tinklų naudotojų įrenginių leistinos naudoti galios ir (ar) leistinos generuoti galios didinimas.
straipsnio821 dalyje siūlomoje lanksčiojo prijungimo sąlygų sąvokoje nustatoma, kokiuose dokumentuose
rijungimo sąlygose, išankstinėse prijungimo sąlygose ir (ar) prijungimo paslaugos sutartyse –
užfiksuojamos tinklų naudotojo ir tinklų operatoriaus sutartos lanksčiojo prijungimo sąlygos, pabrėžiant, kad be kitų sutartų sąlygų, tinklų naudotojas, kurio įrenginiai prijungiami lanksčiojo prijungimo būdu, privalo turėti sertifikuotą prijungiamų įrenginių valdymo sistemą. Reikalavimas dėl sertifikuotos valdymo sistemos kyla iš Direktyvos (ES) 2019/944 6a straipsnio 2 dalies antros pastraipos.
eistina naudoti galia – didžiausia galia, kuri nurodyta perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir elektros tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose ir kurią tinklų naudotojas gali vartoti iš elektros tinklų, nenurodant, kad ji galima naudoti bet kuriuo metu.
Pakeitimas atliekamas atsižvelgiant į tai, kad lanksčiojo prijungimo atveju galės būti nustatomas elektros energijos vartojimo iš elektros tinklų laikas. EEĮ pakeitimo projekto 2 straipsnis
Reglamento (ES) 2019/943 19e straipsnio kylanti, Tarybos funkcija nustatyti orientacinį nacionalinį atsinaujinančių
išteklių suteikiamo lankstumo tikslą pagal Reglamento (ES) Nr. 2019/943 19f straipsnio reikalavimus. EEĮ pakeitimo projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad Energetikos ministerija nustato ir lanksčiuoju prijungimu prie elektros tinklų prijungiamų tinklų naudotojų įrenginių tvarką bei sąlygas. Tokiu būdu konstruojamas lanksčiojo prijungimo mechanizmas ir jame dalyvaujančių subjektų sąveikų reglamentavimas. 2 dalyje – perkeliant Reglamento (ES) 2019/943 7a straipsnį , siūloma nustatyti naują funkciją Energetikos ministerijai – ES Tarybai priėmus įgyvendinimo sprendimą dėl kainų krizės pagal Direktyvos (ES) 2019/944 66a straipsnį, pateikti prašymą perdavimo sistemos operatoriui pasiūlyti piko mažinimo produktų įsigijimą.
EEĮ pakeitimo projekto 4 straipsnio 1 dalis –
siūloma p akeisti EEĮ 9 straipsnio 3 dalies 22 punktą ir numatyti, kad vietoj buvusios Pradinės elektros energijos paklausos nustatymo metodikos, Taryba derina perdavimo sistemos operatoriaus parengtą telkiant p erdavimo sistemos operatoriui suteiktų paslaugų apimties nustatymo tvarkos aprašą. Toks metodikos pavadinimo pakeitimas į tvarkos aprašą tinkamiau apibrėžtų šio aprašo esmę ir taikymą. 2 dalis – perkeliant Direktyvos (ES) 2019/944 6a straipsnio 1 dalį, siūloma p akeisti EEĮ 9 straipsnio 3 dalies 36 punktą ir numatyti, kad Taryba nustato pasinaudojimo elektros tinklais, įskaitant lanksčiojo prijungimo, tvarkos rengimo sąlygas, ir tvirtina tinklų operatorių parengtus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus.
straipsnio
punktu ir nustatyti, kad Taryba tvirtina ir viešai skelbia ataskaitą dėl numatomų nacionalinio lygmens lankstumo poreikių kitų 10 metų laikotarpiui, pagal Reglamento (ES) 2019/943 19e straipsnyje nustatytus reikalavimus, tokiu būdu konkrečiai nustatant ataskaitos dėl numatomų nacionalinio lygmens lankstumo poreikių kitų 10 metų laikotarpiui rengime dalyvaujančius subjektus, ir šios ataskaitos rengimo dažnumą bei turinio reikalavimus.
Reglamento (ES)
513 punktu nustatoma, kad Taryba tvirtina perdavimo sistemos operatoriaus parengtą piko mažinimo produktų įsigijimo tvarkos aprašą.
4 p
unkte siūloma nustatyti, kad Taryba tvirtina kompensavimo dėl elektros energijos paklausos telkimo aktyvavimo tvarkos aprašą. Šio aprašo tvirtinimo principai būtų nustatomi naujoje EEĮ 612 straipsnio 11 dalyje, o siekiant užtikrinti kuo mažiau barjerų paklausos telkimui vystytis ir pradinei rinkai susiformuoti, šis straipsnis (EEĮ pakeitimo projekto 31 straipsnis) įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d.
51
Reglamento (ES) 2023/1162 4, 9, 10 straipsniuose nurodytas nacionalinės kompetentingos institucijos funkcijas. Taryba, kaip nacionalinė reguliavimo institucija, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Reglamento (ES) 2023/1162 nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje. Tai apima prieigos prie matavimo ir suvartojimo duomenų procedūrų skaidrumo ir nediskriminavimo užtikrinimą, taip pat bendradarbiavimą su kitomis institucijomis ir rinkos dalyviais, informacijos pateikimą Europos Komisijai siekiant užtikrinti efektyvų ir sąžiningą duomenų valdymą. Reglamentu (ES) 2023/1162 nustatomas etaloninis modelis leidžia skirtingoms elektros energijos įmonėms ir paslaugų teikėjams lengviau keistis duomenimis, taip pagerindamas paslaugų kokybę ir efektyvumą. Taip pat Reglamentas (ES) 2023/1162 užtikrina, kad galutiniai vartotojai galėtų lengvai ir nemokamai gauti savo matavimo ir suvartojimo duomenis struktūrizuotu ir sąveikiu formatu. Šie aspektai prisideda prie skaidresnės ir efektyvesnės elektros energijos rinkos veiklos.
9 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir nustatyti, kad Taryba turi užtikrinti konkurenciją tarp elektros energijos rinkos dalyvių, atskirų rinkos dalyvių ir vartotojų nediskriminavimą bei nustatytos kokybės paslaugų teikimą vartotojams. Siekdama šio tikslo, Taryba kontroliuoja, kaip užtikrinamos aktyviųjų vartotojų ir piliečių energetikos bendrijų teisės ir teisėti interesai, įskaitant nepagrįstų kliūčių ir apribojimų jų veiklai ir pasigaminamos elektros energijos vartojimo veiklos plėtrai šalinimą. Tarybos tikslai, apimantys kliūčių šalinimą perkeliant Direktyvos (ES) 2019/94458 straipsnio d punkto nuostatas, įtvirtinti šiuo metu galiojančiame EĮ 26 straipsnio
–
kuo rentabiliau plėtoti saugius, patikimus ir efektyvius tinklus (sistemą), kurie būtų naudojami nediskriminuojančiais pagrindais ir orientuojantis į vartotojus, ir skatinti tinklų (sistemos) tinkamumą ir bendruosius energetikos politikos tikslus atitinkantį energijos vartojimo efektyvumą, taip pat atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir paskirstytos gamybos integravimą dideliu ir mažu mastu tiek perdavimo, tiek skirstymo tinkluose ar sistemose bei sudaryti palankesnes sąlygas šiems tinklams (sistemoms), susijusiems (susijusioms) su kitais dujų ar šilumos perdavimo tinklais (sistema), eksploatuoti.
EEĮ pakeitimo projekto 5 straipsnio 1 dalis ir EEĮ pakeitimo projekto 6 straipsnis
EEĮ 16 straipsnio 19 dalyje ir 17 straipsnio 3 dalyje
siekiama patikslinti elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos licencijos pavadinimą, nes EEĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad elektros energetikos sektoriuje licencijuojama elektros energijos visuomeninio tiekimo veikla, t. y. išduodama elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklos licencija.
EEĮ pakeitimo projekto 5 straipsnio 2 dalis – siūloma pakeisti EEĮ
16 straipsnio 29 dalį pašalinant energijos kaupimo įrenginio galios apribojimus iš nuostatos, detalizuojančios leidimo plėtoti energijos kaupimo pajėgumus ir generuoti elektros energiją iš energijos kaupimo įrenginio netikslingumą tais atvejais, kai šį energijos kaupimo įrenginį asmuo stato savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir iš jo nepatiekia elektros energijos į elektros tinklus. Tokiu būdu sumažinama administracinė našta energijos kaupimo įrenginių savininkams.
EEĮ pakeitimo projekto 9 straipsnis
EĮ papildyti 221 straipsniu, nustatant, kaip vykdomas nutolusiame aktyviojo vartotojo elektros įrenginyje pagamintos elektros energijos priskyrimas ir kiek tokių nutolusių elektros įrenginių gali būti siejama su aktyviojo vartotojo vartojimo vieta.
EEĮ pakeitimo projekto 10 straipsnio 1 dalimi į EEĮ perkeliama Reglamento (ES) 2019/943 naujo 19e straipsnio 3 dalyje numatyta pareiga perdavimo sistemos operatoriui rengti ir, pasikonsultavus su skirstomųjų tinklų operatoriais, teikti Tarybai tvirtinti ataskaitą dėl numatomų lankstumo poreikių perdavimo tinkle kitų 10 metų laikotarpiui pagal Reglamento (ES) 2019/943 19e straipsnyje nustatytus reikalavimus kartu su šiai ataskaitai parengti naudotais duomenimis, analizėmis ir prognozėmis.
siūloma papildyti EEĮ 31 straipsnio 1 dalį 36 punktu, nustatant , kad perdavimo sistemos operatorius rengia ir teikia Tarybai tvirtinti piko mažinimo produktų įsigijimo tvarkos aprašą.
perkeliant Direktyvos (ES) 2019/944 6a straipsnį, siūloma pakeisti EEĮ
dalį, ją papildant keliomis nuostatomis dėl lanksčiojo prijungimo. Pirmame sakinyje siūloma konkrečiai reglamentuoti, kad lanksčiojo prijungimo tvarka nustatoma p asinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše. Antrą sakinį siūloma papildyti taip, kad būtų konkretizuota, kad lanksčiajam prijungimui, kaip ir kitoms prijungimo rūšims, taikomi pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus elektros tinklų panaudojimo principų laikymąsi.
Šie pakeitimai sudaro sąlygas efektyviam lanksčiojo prijungimo mechanizmui veikti.
perkeliant Reglamento (ES) 2019/943 50 straipsnio 4a dalį, siūloma pakeisti EEĮ 31
straipsnio 24 dalį ir nustatyti, kad perdavimo sistemos operatorius savo interneto svetainėje ne rečiau kaip kartą per mėnesį atnaujina prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį ir duomenis. Siekiant aiškumo, buvusi dalis išskaidyta į punktus, numatant konkrečiai, kokia informacija skelbiama prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapyje, atsižvelgiant į technines perdavimo sistemos operatoriaus galimybes.
siūloma papildyti EEĮ 31 straipsnio 10 dalį,
numatant , kad perdavimo sistemos operatoriaus rengiamame telkiant perdavimo sistemos operatoriui suteiktų paslaugų apimties nustatymo tvarkos apraše įtvirtinta pradinės elektros energijos paklausos nustatymo tvarka gali būti diferencijuojama pagal perdavimo sistemos operatoriaus numatytą paklausos telkimo modelį, teikiamas papildomas paslaugas ir (ar) naudojamo elektros įrenginio pobūdį. Priėmus siūlomą pakeitimą, paklausos telkėjai, bendradarbiaudami su perdavimo sistemos operatoriumi, galės naudotis pradinės elektros paklausos nustatymo tvarka priklausomai nuo telkiant paklausą naudojamo telkimo modelio ar elektros įrenginio pobūdžio.
Diferencijuojant pagal elektros įrenginių pobūdį, tinklų operatorius gali lokaliai valdyti perkrovas arba balansuoti sistemą mažesnėmis sąnaudomis nei taikant vienodą metodiką visiems. Siūlomi pakeitimai leidžia prisitaikyti prie įvairių paklausos telkimo modelių, tokiu būdu užtikrinant, kad skirtingi telkimo modeliai ir elektros įrenginiai gali būti naudojami efektyviau. Tai palengvina paklausos telkėjams jų veiklą, nes atsiranda galimybė pasirinkti labiausiai jiems tinkantį modelį ir technologijas. Atitinkamai tai palengvina esamą tvarką, sumažina administracinę naštą ir skatina inovacijų diegimą energetikos sektoriuje.
EEĮ pakeitimo projekto 11 straipsnis – perkeliant Direktyvos (ES) 2019/944 31 straipsnį, siūloma p akeisti EEĮ 35
straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad skirstomųjų tinklų operatorius privalo užtikrinti elektros tinklų naudotojams, įskaitant piliečių energetikos bendrijas ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, ir paklausos telkėjams nediskriminacines naudojimosi skirstomaisiais tinklais sąlygas, atsižvelgdamas į technines paklausos telkimo galimybes ir sąlygas.
EEĮ pakeitimo projekto 12 ir 13 straipsniais s iekiama nustatyti EEĮ 39 straipsnio pakeitimus, kurie įsigaliotų skirtingu laiku. EEĮ pakeitimo projekto 12 straipsniu siūloma papildyti EEĮ39 straipsnio 21 dalį iki dvitaškio , numatant galimybę prie skirstomųjų elektros tinklų prijungti įrenginius
pagal kintančią leistiną generuoti galią ir
(ar) kintančią leistiną naudoti galią, taip sudarant sąlygas efektyviai išnaudoti elektros tinklus. Toks prijungimas būtų detalizuotas pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše. EEĮ 39 straipsnio 21 dalies pakeitime siūloma konkrečiai įtvirtinti, kad eksploatavimo apribojimų pagal kintančią leistiną generuoti galią ir (ar) kintančią leistiną naudoti galią taikymas negali riboti esamų tinklų naudotojų bei tinklų naudotojų, rezervavusių ar siekiančių rezervuoti leistiną generuoti galią ir (ar) leistiną naudoti galią, pasinaudojimo elektros tinklais galimybių, o tinklų naudotojas, sutikęs su šiais apribojimais, gali naudotis elektros tinklais tol, kol yra laisvos kintančios leistinos generuoti galios ir (ar) laisvos kintančios leistinos naudoti galios. EEĮ pakeitimo projekto nuostatos įsigaliotų
kitą dieną po priimto EEĮ pakeitimo projekto oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre , siekiant operatyviai sudaryti prielaidas efektyvesniam elektros tinklų išnaudojimui. EEĮ pakeitimo projekto 13 straipsnio 1 dalimi perkeliama Reglamento (ES) 2019/943 19e straipsnio 3 dalis: siūloma EEĮ 39 straipsnio 1 dalį papildyti 14 punktu ir nustatyti, kad skirstomųjų tinklų operatorius privalo vykdyti kitas šiame įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Reglamente (ES) 2019/943, tinklo kodeksuose ir gairėse, kituose Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose elektros energetikos sektorių, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas skirstomųjų tinklų operatoriaus pareigas.
perkeliant Direktyvos (ES) 2019/944 6a straipsnį, siūloma pakeisti EEĮ
dalį ir numatyti, kad lanksčiojo prijungimo tvarka nustatoma p asinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše. Antrą sakinį siūloma papildyti konkretizuojant, kad lanksčiajam prijungimui, kaip ir kitoms prijungimo rūšims, taikomi pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų nustatymo principai ir (ar) kriterijai turi užtikrinti efektyvaus elektros tinklų panaudojimo principų laikymąsi. Šie pakeitimai sudaro sąlygas efektyviam lanksčiojo prijungimo mechanizmui veikti.
perkeliant Direktyvos 15 rečitalį ir Direktyvos (ES) 2019/944 31 straipsnio 3 dalį , siūloma pakeisti EEĮ 39
straipsnio24 dalį ir patikslinti, kad ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius skirstomųjų tinklų operatorius, siekdamas užtikrinti informacijos apie galimybes pasinaudoti elektros tinklais, kai siekiama plėtoti elektros energijos gamybos, vartojimo
ar energijos kaupimo pajėgumus, prieinamumą ir skaidrumą, savo interneto svetainėje atnaujina prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapį ir kad jame skelbia duomenis apie skirstomųjų elektros tinklų elementų (110/35/10 kV transformatorių pastočių) esamą laisvą elektros tinklų pralaidumą pagal elektros tinklo vietas, įskaitant apriboto ir (ar) lanksčiojo prijungimo sąlygas. 110/35/10 kV transformatorių pastočių informacija skelbiama, kadangi būtent šis skirstomųjų elektros tinklų elementas lemia esmines prijungimo išlaidas bei jo keitimas gali būti tiksliai indikuojamas iš anksto. Kitų skirstomųjų elektros tinklų elementų keitimas susijęs su šio elemento apkrova, yra mažiau prognozuojamas, todėl negalėtų būti iš anksto paskelbta tiksli (nekintanti) informacija dėl su jais susijusių prijungimo sąlygų. Toks patikslinimas suponuoja tinklų naudotojų lūkesčius, ką ir kokio aktualumo informaciją jie galės matyti prijungimo prie elektros tinklų galimybių žemėlapyje, taip pat įpareigoja skirstomųjų tinklų operatorių periodiškai, mažiausiai kas tris mėnesius, atnaujinti lanksčiajam ir (ar) apribotam prijungimui aktualius duomenis.
skirta Direktyvos (ES) 2019/944 6a straipsnio 2 dalies perkėlimui: naujoje EEĮ 39 straipsnio26 dalyje numatoma, kokios privalomos nuostatos turi būti prijungimo prie elektros tinklų dokumentuose prijungiant tinklų naudotojo elektros įrenginį prie skirstomųjų tinklų lanksčiojo prijungimo sąlygomis, t. y. leistina naudoti galia ir leistina generuoti galia, kurią užtikrina skirstomųjų tinklų operatorius nuolat ir kurią užtikrina lanksčiojo prijungimo metu, lanksčiojo prijungimo apmokėjimo klausimai, terminas ir pareiga tinklų naudotojui įdiegti tokią prijungiamų įrenginių valdymo sistemą, kuri užtikrintų leistinos naudoti galios ir (ar) leistinos generuoti galios ribojimą ar kontrolę.
EEĮ pakeitimo projekto 14, 16 straipsniuose ir 32 straipsnio 1 dalyje
keičiami EEĮ 391 , 411 ir 67 straipsniai taip, kad jie atitiktų 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo Nr. XIV-196 2, 5, 9, 12, 15, 18, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 34, 35 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatyme Nr. XV-113 vartojamas sąvokas, t. y. sąvoka „elektromobilių įkrovimo prieiga“ keičiama į sąvoką
„įkrovimo prieiga“, sąvoka „elektromobilių įkrovimo stotelė“ keičiama į sąvoką
„įkrovimo stotelė“, sąvoka „Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo
prieigų informacinė sistema“ keičiama į sąvoką „Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinė sistema“. EEĮ pakeitimo projekto 15 straipsnis – siūloma papildyti
401
straipsnio 2 dalį, numatant , kad skirstomųjų tinklų operatorius, rengdamas prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašą, įtraukia pradinės elektros energijos paklausos kiekio apskaičiavimo tvarką ir sąlygas, kurios gali būti diferencijuojamos pagal skirstomųjų tinklų operatoriaus numatytą telkimo modelį, teikiamas lankstumo paslaugas ir (ar) naudojamo elektros įrenginio pobūdį.
Priėmus siūlomą pakeitimą, paklausos telkėjai bendradarbiaudami su skirstomųjų tinklų operatoriumi galės naudotis pradinės elektros energijos paklausos kiekio apskaičiavimo tvarka ir sąlygomis priklausomai nuo jų telkiant paklausą naudojamo telkimo modelio ar elektros įrenginio pobūdžio.
Diferencijuojant pagal elektros įrenginių tipą, tinklų operatorius gali lokaliai valdyti perkrovas arba balansuoti sistemą mažesnėmis sąnaudomis nei taikant vienodą metodiką visiems. EEĮ pakeitimo projekto 16 straipsnis
Direktyvos (ES) 2019/944 33 straipsnį . EEĮ 411 straipsnio 4 dalyje siūloma patikslinti, kad
įkrovimo prieigos ir įkrovimo stotelės gali būti prijungiamos prie bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektuose esančio lokaliojo elektros tinklo arba elektros tinklų vieno iš bendraturčių iniciatyva be kitų bendraturčių sutikimo, jeigu dėl įkrovimo prieigos ir (ar) įkrovimo stotelės prijungimo kiti bendraturčiai nepatirs išlaidų, dėl kurių jie nėra davę sutikimo ir tais atvejais, kai tokios prieigos ar stotelės montuojamos konstrukcijose. Tokio reguliavimo tobulinimo reikia, nes įrengiant įkrovimo prieigas bendrojo naudojimo patalpose atliekami ne tik prijungimo prie elektros tinklo darbai, tačiau turi būti atliekami ir kabelių pratiesimo darbai, kurie dažniausiai vykdomi tiesiant kabelius per bendrojo naudojimo konstrukcijas (sienas, lubas, laikančiąsias konstrukcijas ir t. t.).
EEĮ pakeitimo projekto 17 straipsnis
2019/944
15a dalį, EEĮ
nepriklausomiems tiekėjams, turintiems daugiau kaip 200 000 vartotojų, nustatoma prievolė siūlyti buitiniams vartotojams 12 ir 24 mėnesių, o kitiems vartotojams –
fiksuotos kainos sutartis. Siekiant apsaugoti vartotojus, EEĮ pakeitimo projekte siūloma nustatyti vienašališko sutarties keitimo ar nutraukimo draudimą nepriklausomiems tiekėjams, tokiu būdu užtikrinant, kad vartotojams pasiūlytos sutartos sąlygos, įskaitant kainą, liks nepakitusios visą sutarties laikotarpį.
10 dalimi, kurios nuostatomis siekiama užtikrinti, kad sudaręs fiksuotos kainos sutartį vartotojai neprarastų savo teisės dalyvauti elektros energijos paklausos pokyčio valdyme. EEĮ pakeitimo projekto 18 straipsnis –
siūloma pripažinti netekusia galios EEĮ 462 straipsnio 3 dalį, kadangi išplėstas reikalavimas tiekėjams dėl vartotojo išsamesnio informavimo nustatomas EEĮ pakeitimo projekto 28 straipsniu. EEĮ pakeitimo projekto 19 straipsnis
akeisti EEĮ463 straipsniu nustatytą prievolių įvykdymo užtikrinimo panaudojimo ir nuostolių kompensavimo tvarką –
nuo 3 iki vieno mėnesio sutrumpintas prašymų dėl patirtų nuostolių kompensavimo pateikimo terminas leis užtikrinti, kad patirtų nuostolių kompensavimo procesas netaptų ilgesnis už nepriklausomų tiekėjų turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo galiojimo, kuris yra 3 mėnesiai, terminą. Nustatoma pareiga nepriklausomiems tiekėjams pateikti nuostolio apskaičiavimui reikiamus duomenis – patirto nuostolio kompensavimo procesas tampa sklandesnis. Atsižvelgdami į tai, kad nepriklausomų tiekėjų turimas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis yra ribotas (nustatomas pagal nepriklausomų tiekėjų veiklos apimtį), siūlome nustatyti, kad buitinių vartotojų patirto nuostolio suma būtų apskaičiuojama proporcingai prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos ir visų buitinių vartotojų pateiktų reikalavimų santykiui. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 622 „Dėl Nepriklausomų elektros energijos tiekėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo panaudojimo, administravimo ir nuostolių kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo nuostatų pakeitimai po EEĮ pakeitimo projekto priėmimo nėra reikalingi.
EEĮ pakeitimo projekto 20 straipsnis – redakcinio pobūdžio pakeitimai, atsižvelgiant į tai, kad EEĮ 47 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateikta nuoroda į šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytą galutinę (uždarymo) sąskaitą keičiant dalių išdėstymą pakito ir dabar atitinka 51 straipsnio 9 dalį. EEĮ pakeitimo projekto 21 straipsnis –
EEĮ 48 straipsnio 8 dalies pakeitimą lėmė atnaujinta pažeidžiamo vartotojo sąvoka (Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 42, 43, 44, 60, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XV-167), kuri apima asmenis su negalia, todėl atskiras jų išskyrimas straipsnyje nėra tikslingas. Atsižvelgiant į 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojusius EEĮ 2 straipsnio 94 dalies pakeitimus, nustatančius, kad asmenys su negalia laikomi pažeidžiamais vartotojais, dėl ko šiems vartotojams būtų taikomos EEĮ pakeitimo projektu keičiamo EEĮ 48 straipsnio 8 dalies nuostatos dėl nemokamo išmaniosios apskaitos sistemos įdiegimo, siūloma pripažinti netekusia galios EEĮ 48 straipsnio 9 dalį, kaip dėl netikslingų perteklinių nuostatų.
Galiojantis reguliavimas, numatantis, kad išmaniosios apskaitos sistemos antruoju etapu diegiamos tik tada, kai nustoja galioti vartotojo apskaitos prietaiso teisinis metrologinis patvirtinimas, nesudaro prielaidų išlaikyti balansą tarp visų vartotojų poreikių ir interesų, nes skirstomųjų tinklų operatorius sudarydamas diegimo planą, atsižvelgs ir į kitus prioritetus, kaip išmaniųjų apskaitos prietaisų diegimas naujiems vartotojams, gaminantiems vartotojams, nutolusiems gaminantiems vartotojams, skaitiklių gedimo atvejai, neįgaliųjų asmenų prašymų tenkinimas, tarifų planų keitimas), o išmaniosios apskaitos diegimas pasibaigus metrologinės patikros galiojimui yra kasdienė skirstomųjų tinklų operatoriaus veikla, o ne veiklos prioritetas. Atsižvelgiant į tai, siūloma antrojo etapo diegimo tvarką sieti tik su skirstomųjų tinklų operatoriaus sudaromu planu, kuris atitinka anksčiau atliktą ilgalaikių sąnaudų ir numatomos naudos rinkai ir atskiriems vartotojams ekonominį vertinimą. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūloma nurodyti, kad ir antruoju etapu išmaniosios apskaitos sistemos būtų diegiamos be atskiro vartotojo sutikimo.
EEĮ pakeitimo projekto 23 –24 straipsniai – redakcinio pobūdžio pakeitimai. EEĮ pakeitimo projekto 25 straipsnio 1 dalis – siekiant, didesnio vartotojų informuotumo, leidžiančio vartotojui pasirinkti jo poreikius labiausiai atitinkančią sutarties rūšį, siūloma išplėsti sutarčių, kurių sąlygos vartotojui būtų žinomos iki sudarant šias sutartis, sąrašą, papildant jį kintamosios kainos ir fiksuotos kainos sutartimis, taip pat nustatant tiekėjams pareigą šią informaciją teikti ne tik prieš sudarant sutartį, bet ir keičiant jos sąlygas arba sutartis pratęsiant.
Direktyvos
(ES) 2019/944 11 straipsnio 1a dalį, siūloma papildyti EEĮ 51 straipsnį 21 dalimi ir numatyti, kad prieš sudarant, keičiant ar pratęsiant fiksuotos kainos sutartį ar kintamosios kainos sutartį, nepriklausomas tiekėjas privalo pateikti vartotojams suprantamą ir glaustą pagrindinių sutarties sąlygų santrauką. Toks reguliavimas leis vartotojui aiškiau suprasti jam taikomos galutinės elektros energijos kainos dedamąsias bei pasirinkti labiausiai jo poreikius atitinkantį pasiūlymą.
26 straipsnis:
Direktyvos (ES) 2019/944 28a straipsnio 2 dalį, siūloma papildyti EEĮ 52
straipsnio 2 dalies 1 punktą nustatant, kad draudimas apriboti ir (ar) nutraukti elektros energijos tiekimą taikomas ne tik pažeidžiamiems vartotojams, bet ir energijos nepriteklių patiriantiems asmenims. Papildomai pažymime, kad energijos nepriteklių patiriančio asmens sąvoka nustatoma 2025 m. birželio 5 d. priimtame Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XVP-236. Sąvokos įsigaliojimas numatytas 2025 m. spalio 1 d. Taip pat šio punkto pakeitimu siūloma pagerinti pažeidžiamų vartotojų ir energetinį nepriteklių patiriančių asmenų padėtį, padidinant galimą įsiskolinimą už elektros energiją nuo 3 iki 6 bazinių socialinių išmokų
ir nustatant, kad šis įsiskolinimas galimas ne tik garantiniame tiekime, bet ir visuomeniniame, bei nepriklausomiems tiekėjams.2 dalimi siūloma papildyti EEĮ 52 straipsnio 2 dalį 6 punktu, nustatant, kad pažeidžiamas vartotojas ar nepriteklių patiriantis asmuo, galės kreiptis į tiekėjus su prašymu, dėl skolos už elektros energiją išdėstymo iki 12 mėnesių laikotarpio. Taip pat siūloma papildyti EEĮ 52 straipsnio 2 dalį 7 punktu nustatant, kad tiekėjai, privalo informuoti tokius vartotojus apie 30 procentų ir daugiau padidėjusį elektros suvartojimą, lyginant su ankstesniu mėnesiu.
Tokiu būdu siekiama padėti laiku pastebėti neįprastus vartojimo pokyčius, išvengti skolų susidarymo ir skatinti vartotojų energijos vartojimo kontrolę.
:
straipsnio 7 dalies 7 punkto pakeitimu teisės aktuose nebevartotiną terminą neįgalieji pakeisti jį į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme apibrėžtą sąvoką asmenys su negalia.
Tarybai, kai ji yra kainų palyginimo priemonės valdytoja, informaciją apie fiksuotų kainų pasiūlymus. Toks pokytis leis vartotojams – tiek buitiniams, tiek ne buitiniams, iš anksto, pasinaudojus kainų palyginimo priemone, įsivertinti ir pasirinkti jų poreikius labiausiai atitinkančius pasiūlymus.
28 straipsnyje
naujomis 6 –
8 dalimis, kurioje numatoma, kad bendrijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą ar Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą, CK 4.84 straipsnio nustatyta tvarka paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų savininkų jungtinės veiklos sutartimi ar kitu teisiniu pagrindu bendrojo naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti įgaliotieji asmenys (toliau kartu vadinama – bendrojo naudojimo objektų valdytojas) (t. y., pvz. kai elektros energija perkama sodų bendrijų, individualių automobilių garažų bendrijų narių, vienbučių, dvibučių ar daugiabučių gyvenamųjų namų ar socialinės grupės bendrabučių savininkų bendroms reikmėms ir pvz.
(ar) liftams, butų, patalpų ir inžinierinių įrenginių ir kitų statinių (pvz., liftų, gręžinių, siurblių, elektros stulpų ir pan.) bendroms reikmėms) sutartis su tiekėju ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi, arba elektros energijos gamintoju turės sudaryti bendrojo naudojimo objektų valdytojas , įgyvendindamas bendrojo naudojimo objektų savininkų sprendimą, vadovaudamasis nekilnojamojo turto savininkų, kurių naudai jis veikia, priimtais sprendimais dėl elektros tiekėjo ar gamintojo pasirinkimo, siekdamas tinkamai vykdyti ir prižiūrėti minėtus objektus, kurių veikimo užtikrinimui reikalinga elektros energija ir užtikrinti šiems objektams elektros energijos tiekimą.
Pažymėtina, kad siekiant išlaikyti pakankamą pasiūlos laipsnį, sutartinių santykių organizavimo tvarka įstatymu nėra ribojama ir tiekėjas arba elektros energijos gamintojas bendrojo naudojimo objektų valdytojams gali siūlyti sudaryti bet kurią iš įprastai su vartotojais sudaromų sutarčių rūšių: elektros energijos pirkimo
sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas galės sudaryti sutartį su tiekėju, gamintoju, kurį nekilnojamojo turto savininkai (vartotojai, kurie turi bendrą dalinę nuosavybę į bendrojo naudojimo objektus), CK 4.75 straipsnyje ar 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirinks.
Siekiant teisinio aiškumo ir sprendžiant praktikoje neretai kylančias dviprasmybes, EEĮ pakeitimo projekte siūloma nustatyti šias bendrojo naudojimo objektų valdytojų pareigas: i) pateikti elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei bendrojo naudojimo objekte nėra įdiegta išmanioji apskaitos sistema ir kitą atsiskaitymui už bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją, būtiną informaciją. Pažymėtina, kad be apskaitos prietaisų rodmenų, kurie yra būtini per ataskaitinį laikotarpį suteiktos paslaugos apimčiai nustatyti, tiekėjui ar operatoriui gali būti reikalinga ir papildoma informacija teisingam tarifo pritaikymui, pavyzdžiui, naudojamų patalpų paskirtis; ii) apskaičiuoti atskirai kiekvienam vartotojui (bendrojo naudojimo objekto savininkui) už bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas mokėtinas sumas proporcingai jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, išskyrus atvejus, kai vartotojai nusprendžia mokėtinas sumas dalintis
kitaip (vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kurs nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas) ; iii) informuoti apie apskaičiuotas sumas kiekvieną vartotoją; iv) surinkti įmokas už suvartotą elektros energiją iš atskirų vartotojų; v) atsiskaityti su tiekėju, gamintoju ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriumi.
Bendrojo naudojimo objektų valdytojai šias pareigas taip pat turės vykdyti, jei bendrojo naudojimo objektų valdytojai nepasirinks nepriklausomo tiekėjo ar elektros energijos gamintojo ir elektros energijos tiekimą bendrojo naudojimo objektui užtikrins garantinis tiekėjas ar visuomeninis tiekėjas.
Atkreiptinas dėmesys, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojo pareigą užtikrinti elektros įsigijimą bendrosioms reikmėms ir laiku atsiskaityti su elektros energijos tiekėjais ar elektros energijos gamintojais, sukels papildomas administracines sąnaudas: nuo apskaitos, duomenų valdymo, informavimo iki skolų išieškojimo kaštų ir mokėjimų padengimo iš savo lėšų, kai gyventojai vėluoja atsiskaityti, kadangi pareiga atsiskaityti su tiekėju ar elektros energijos gamintoju yra imperatyvi ir nepriklauso nuo to, ar patys nekilnojamojo turto savininkai sumokėjo bendro naudojimo objektų valdytojui už elektros energiją bendrosioms reikmėms, visa atsiskaitymo rizika iš esmės perkelta nuo individualių savininkų ant bendrojo naudojimo objekto valdytojo pečių.
Atsižvelgus į tai, kad elektros energija nėra susijusi su pastato priežiūra ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu pagal privalomuosius reikalavimus, o yra susijusi su bendrojo naudojimo objekto naudojimu, taip pat į tai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius turi įgyvendinti ir kitus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus, laikytina, kad elektros teikėjo ar gamintojo pasirinkimas ir elektros pirkimas yra vienas iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus uždavinių– įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, už kurį daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius gauna atlygį, kaip už teikiamas administravimo paslaugas – t.
y. gauna administravimo tarifą. Pažymėtina, kad maksimalų administravimo tarifą nustato savivaldybių tarybos, todėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriai ir (ar) savivaldybių tarybos, atsižvelgiant į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriams nustatomas pareigas, turės pagrindo inicijuoti administravimo paslaugos tarifo peržiūrą. Kiti bendrojo naudojimo objektų valdytojai, kaip sodų bendrijos, daugiabučių namų bendrijos, daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotieji asmenys ir pan. valdymo ir (ar) administravimo išlaidas padengs, teisės aktų reglamentuojančių jų veiklą, nustatyta tvarka ir būdais.
EEĮ pakeitimo projekto 29 straipsniu
siūloma pakeisti
611 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija. Straipsnio pavadinimas keičiamas siekiant tiksliau atspindėti straipsnio nuostatų turinį: vietoje orientacijos vien tik į vartotojo ir paklausos telkėjo sutartį siūloma apibrėžti nuostatas, susijusias su vartotojų dalyvavimu telkiant elektros energijos paklausą.
–
siūloma papildyti
611 straipsnio 1 dalį, patikslinant, kokių teisės aktų nuostatomis turėtų vadovautis vartotojas, nusprendęs dalyvauti telkiant elektros energijos paklausą. Pakeitimuose numatoma, kad vartotojo dalyvavimui telkime reikalinga sutartis su paklausos telkėju dėl paklausos telkimo paslaugų sudaroma Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka, o apskaitai naudojami išmanusis apskaitos prietaisas ir (ar) skirtasis matuoklis turi būti įrengti pagal Tarybos tvirtinamų telkiant perdavimo sistemos operatoriui suteiktų paslaugų apimties nustatymo tvarkos aprašo ir prekybos lankstumo paslaugomis tvarkos aprašų nustatytus reikalavimus. Tokiu reguliavimu vartotojams nustatomi aiškūs reikalavimai ir tvarka dėl paklausos telkimo paslaugų teikimo sutarčių sudarymo ir išmaniųjų skaitiklių ir (ar) skirtųjų matuoklių įsirengimo.
611 straipsnio 2 dalį, numatančią, kad vartotojo ir paklausos telkėjo sutartis yra konfidenciali. Tokiu būdu bus panaikinamas perteklinis reguliavimas ir rinkos dalyviai galės be apribojimų dalytis informacija apie paklausos telkimo dalyvius. Straipsnį dėstant nauja redakcija, jo 2 dalyje numatoma, kad gaminantis vartotojas paklausos telkime dalyvauja tik pasirinkęs grynojo atsiskaitymo schemą. Šis atsiskaitymo būdas įgalina tinklų operatorius techniškai apskaityti telkime dalyvaujančius elektros energijos kiekius, kas nėra įmanoma gaminantiems vartotojams atsiskaitant pagal dvipusės apskaitos (angl. net metering ) modelį.
akeisti EEĮ 611 straipsnio 3 dalį ir atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimą – prieš žodį „informuoti“ atsisakant žodžio „išsamiai“ , bei panaikinant vertinamojo pobūdžio kriterijų. 4 dalis – redakcinio pobūdžio straipsnio dalies pakeitimai.
611
straipsnio 5 dalį, apibrėžiant vartotojo ir paklausos telkėjo sutartyje numatytinas sąlygas, susijusias su telkime naudojamais apskaitos prietaisais, ypač jei tai yra skirtieji matuokliai. Tokiu būdu nustatoma aiški atsakomybė, atsiskaitymas už apskaitos prietaisus, įskaitant ir skirtuosius matuoklius, jei jie naudojami, įrengimą, teisė į juos sutarties galiojimo ir jos nutraukimo laikotarpiais. Taip pat siekiant vykdyti paklausos telkimo veiklą, būtina sutartyje numatyti paklausos telkėjo prieigą prie telkime dalyvaujančio vartotojo skirtųjų matuoklių duomenų.
EEĮ pakeitimo projekto 30 straipsnis
straipsniu, numatančiu paklausos telkėjų dalyvavimo elektros energijos rinkoje principus.
Reglamento (ES) 2019/943 7b straipsnio 1 dalies nuostatų perkėlimas;
matuoklių duomenų patvirtinimo proceso taisykles ir reikalavimus, kad būtų galima patikrinti ir užtikrinti atitinkamų duomenų kokybę, nuoseklumą ir sąveikumą;
(ar) elektros energijos gamybos įrenginius;
EEĮ pakeitimo projekto
612 straipsnį 12 dalimi ir numatyti, kad tais atvejais, kai paklausos telkėjas telkdamas suteikia paslaugą tinklų operatoriui ir dėl to kitas rinkos dalyvis ar to rinkos dalyvio už disbalansą atsakinga šalis patiria sąnaudų, tai šios sąnaudos kompensuojamos Tarybos patvirtinta tvarka nuo 2026 m. sausio 1 d.
Tarybos tvirtinamame kompensavimo dėl paklausos telkimo aktyvavimo tvarkos apraše nustatoma kompensacijos apskaičiavimo tvarka, atsakingi už kompensacijos apskaičiavimą subjektai, duomenų, reikalingų kompensacijos apskaičiavimui, pateikimo ir (ar) apsikeitimo tvarka, kompensacijų mokėjimo ar užskaitymo tvarka.
EEĮ pakeitimo projekto 32 straipsnio 2 dalis,
ir 4 dalys
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą objektai registruojami registro informacinėje sistemoje, o ne registre, patikslintas EEĮ 67 straipsnio 7 dalies 7 punktas ir 69 straipsnio 12 ir 13 dalys. EEĮ pakeitimo projekto 33 straipsnio 1 dalis
Reglamento (ES) 2019/943 18 straipsnio 2 ir 3 dalis, siūloma pakeisti EEĮ 69 straipsnio 4 dalį papildant, kad Taryba, nustatydama viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainas ir vertindama paslaugų teikėjų pateiktas kainas ir tarifus, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2019/943 18 straipsnio nuostatomis, skatina perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorius užtikrinti ekonomiškai efektyviausią savo tinklų eksploatavimo plėtrą siekiant Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, Vyriausybės tvirtinamuose Nacionaliniame pažangos plane ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytų tikslų įgyvendinimo.
Išplečiamas Tarybos skatinamų sričių sąrašas, papildant jas energijos kaupimu, atsinaujinančių išteklių energijos integravimu, visuomenės informavimu, susijusiu su nacionalinės energetikos strateginiais politikos tikslais, lanksčiuoju prijungimu, investicijų skatinimu, įskaitant sprendimus, kaip optimizuoti esamus elektros tinklus ir plėtros investicijas. Siūlomoje EEĮ 69 straipsnio 4 dalies redakcijoje jau dabar tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad Taryba, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų viršutines kainų ribas, skatina tiek perdavimo, tiek skirstomųjų tinklų operatorių ekonomiškai efektyvią tinklų eksploataciją ir plėtrą.
Be to, toje pačioje dalyje aiškiai įvardijamas išankstinės perspektyvos investicijų skatinimo tikslas, kuris atitinka Reglamento (ES) 2019/943 18 straipsnio nuostatas.
Papildomai pažymėtina, kad pagal Reglamentą (ES) 2024/1747, išankstinės perspektyvos investicijos nėra tiesiogiai apibrėžtos kaip atskira sąvoka, tačiau Reglamente (ES) 2024/1747 numatytos priemonės, kurios energetikos sektoriuje gali būti laikomos išankstinėmis investicijomis. Atkreipiame dėmesį į tai, kad reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, kurio perkėlimas į nacionalinę teisę nėra privalomas.
Šiuo metu galiojantis reglamentavimas užtikrina, kad šias plėtros investicijas padengtų elektros gamintojai. Įtraukiant tokias investicijas svarbu apsaugoti vartotojus, riboti tokių investicijų rizikas, tačiau kartu ir neužkirsti kelio elektros tinklų plėtrai, todėl šių investicijų reglamentavimas ir jų įtaka turi būti visapusiškai įvertinta. Apibendrinant, nors Reglamente (ES) 2024/1747 nėra tiesiogiai vartojamas terminas „išankstinės perspektyvos investicijos“, jame numatytos priemonės reikalauja iš anksto planuoti ir struktūrizuoti savo projektus, atsižvelgiant į būsimus reglamentavimo pokyčius ir paramos mechanizmus. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip numatyta Europos Komisijos paskelbtame Įperkamos energijos veiksmų plane , artimiausiu laikotarpiu pasirodys Europos Komisijos gairės dėl tinklų mokesčių ir išankstinės perspektyvos investicijų, kuriomis remiantis Taryba priims atitinkamus su išankstinėmis perspektyvos investicijomis susijusius teisės aktus.
EEĮ pakeitimo projekto 33 straipsnio 3, 6 ir 7 dalys – siekiant teisinio aiškumo, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2030 m. sausio 1 d. buitiniams vartotojams bus reguliuojamos tik elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos, siūloma nurodyti, kad EEĮ 69 straipsnio 12, 14 ir 15 dalyse nurodytiems asmenims bus taikomos tokios pačios persiuntimo paslaugos kainos ir tarifai kaip buitiniams vartotojams.
EEĮ pakeitimo projekto 33 straipsnio 5 dalis
EEĮ pakeitimo projekto 35 straipsnis
EEĮ 76 straipsnio 5 dalį, perkeliant Direktyvos (ES) 2019/944 59 straipsnio nuostatas. Numatoma, kad Taryba, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis, užtikrina, jog ENTSO-E, bendroji paskirstymo platforma ir ES skirstomųjų tinklų operatorių organizacija vykdytų jiems priskirtas pareigas pagal ES reglamentus, tinklo kodeksus, gaires ir agentūros ACER sprendimus. Taip pat įtvirtinama pareiga konsultuotis dėl pažeidimų nustatymo, kai šios organizacijos nevykdo savo funkcijų.
EEĮ pakeitimo projekto 36 straipsnis :1
–
vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72
„Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų
aprašo patvirtinimo“ 10 punktu , atnaujintos teisės aktų nuorodos.
papildyti Sąveikumo reglamentu.4 dalis
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1804 dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Direktyva 2014/94 /ES, nes sąvoka „abikryptis įkrovimas“ apibrėžta šiame reglamente. EEĮ pakeitimo projekto 7, 8, 22 ir 34 straipsniai
2 straipsnį numatant, kad elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą pasirašiusio asmens patikra dėl jo atitikties nacionalinio saugumo interesams būtų atliekama po ketinimų protokolo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo, teikiamo 211 straipsnio 1 dalyje ar 482 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, pateikimo. Pagal galiojantį reguliavimą ši patikra yra atliekama iki ketinimo protokolo pasirašymo ir
prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikimo, tai yra tokioje elektros energijos gamybos ir
(ar) kaupimo įrenginių projektų vystymo stadijoje, kai dažnu atveju dar nebūna žinomi projektų galutiniai naudos gavėjai ir finansavimo šaltiniai. Be to, siekiant užtikrinti vystymo stadijoje pažengusių projektų tęstinumą, kai ketinimų protokolo galiojimo laikotarpiu keičiasi susiję asmenys (galutiniai naudos gavėjai), numatyta, kad apie susijusių asmenų,
ketinančių vykdyti veiklą nacionaliniam saugumui svarbiame ūkio sektoriuje, pasikeitimus informacija operatoriui turi būti pateikiama iš anksto ir atliekama 732 straipsnyje numatyta patikra ir tokiu būdu jei konkretaus projekto atveju būtų nustatyta šių asmenų neatitiktis nacionalinio saugumo interesams projektas galėtų būti tęsiamas toliau. Priėmus siūlomus pakeitimus, būtų užtikrinami nacionalinio saugumo interesai ir atitikties nacionalinio saugumo interesams procedūrų efektyvumas ir proporcingumas, nes būtų patikrinami asmenys (galutiniai naudos gavėjai), turintys finansinius pajėgumus įvykdyti ketinimų protokolu prisiimtus įsipareigojimus išvystyti elektros energijos gamybos ir (ar) kaupimo pajėgumus.
EĮ pakeitimo projekto 1 straipsnis
EĮ pakeitimo projekto 2 straipsnis –
perkeliant
944 28a straipsnio 2 dalį siūloma p akeisti EĮ 34 straipsnio 2 dalį ir numatyti, kad per vartotojo kreipimosi į energetikos įmonę laikotarpį, taip pat ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka laikotarpiu, energetikos įmonė negali nutraukti su vartotoju sudarytos sutarties ir (ar) atjungti energijos tiekimo vartotojo objektui tuo pagrindu, dėl kurio yra kilęs ginčas.
Taip pat nustatoma, kad pateiktas skundas nedaro poveikio šalių sutartinėms teisėms ir pareigoms. Tokiu reguliavimu siekiama suteikti vartotojams teisę naudotis ginčų sprendimo procedūromis siekiant veiksmingai užtikrinti savo teisių įgyvendinimą ir neatsidurti nepalankioje padėtyje ginčų su tiekėjais atveju. Toks reguliavimas leis užtikrinti, kad ginčų nagrinėjim
o procedūros netaptų pagrindu piktnaudžiavimui abejoms sutarties šalims
EĮ pakeitimo projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos Reglamento (ES) 2019/943 ir Direktyvos (ES) 2019/944 nuorodų EĮ priede atnaujinimui, nurodant pakeitimus, padarytus Direktyva ir Reglamentu.
rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas pateiktas Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje, administracinės naštos pokytis dėl Įstatymų projektų nuostatų bus įvertintas Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitoje.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą poveikį elektros energijos tiekimo, gamybos, kaupimo ir su tuo susijusių paslaugų verslo plėtrai. Aiškesnis teisinis reguliavimas, apibrėžiantis vartotojų, paklausos telkėjų, gamintojų ir bendrojo naudojimo objektų valdytojų teises ir pareigas, prisidės prie skaidresnės ir nuspėjamesnės rinkos aplinkos. Perkėlus Direktyvos nuostatas bus sukuriama geresnė vartotojų apsauga ir suteikiama daugiau teisių.
Įtvirtinamas lanksčiojo prijungimo modelis bei kintančios leistinos galios ir kintančios leistinos vartoti galios sąvokos sudarys sąlygas prijungti daugiau gamybos ir vartojimo įrenginių be būtinybės iškart plėsti elektros tinklus, o tai paskatins atsinaujinančios energetikos projektų plėtrą. Aiškiai apibrėžtos paklausos telkimo sąlygos ir lankstumo paslaugų teikimo principai atvers naujas galimybes energijos rinkos dalyviams kurti inovatyvius paslaugų modelius.
Geresnis duomenų, susijusių su tinklų pralaidumu, prieinamumas leis verslui geriau įsivertinti verslo vystymo plėtros galimybes. Tikimasi, kad EEĮ pakeitimo projekte numatyti pokyčiai ir jų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką Lietuvoje vykdomam elektros rinkos liberalizavimui:
i) aiški ir paprasta atsiskaitymo tvarka vartotojui, išvengiant sąskaitų ir įmokų valdymo už suvartotą elektros energiją bendrosioms reikmėms bendrojo naudojimo objektuose su skirtingais tiekėjais arba elektros energijos gamintojais; ii) didesnis tiekėjų suinteresuotumas sudaryti elektros energijos sutartis su bendrojo naudojimo objektų valdytojais, kai elektros energija perkama bendrosioms reikmėms, todėl atitinkamai mažesnei vartotojų daliai bus taikomas garantinis tiekimas pasibaigus elektros rinkos liberalizavimui; iii) suvienodinta elektros energijos įsigijimo bendrosioms vartotojų reikmėms praktika.
neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymų projektais pateikiami visi reikalingi teisės aktų nuostatų pakeitimai, todėl, siekiant siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. EEĮ pakeitimo projekte pateikiami nauji sąvokas įvardijantys terminai yra įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
projektams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Lietuvos Respublikos Vyriausybė
turės pakeisti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės
namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“. Energetikos ministerija turės:
elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 „Dėl Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“; -
pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro
naudojimo taisyklių patvirtinimo“;
taisyklių patvirtinimo“;
energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. 1-127 „Dėl Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo patvirtinimo “; -
pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro
Dėl Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“. Taryba turės:
telkiant p erdavimo sistemos operatoriui suteiktų paslaugų apimties nustatymo tvarkos aprašą;
Tarybos
patvirtinto p rekybos lankstumo paslaugomis tvarkos apraš o pakeitimus .
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Manytina, kad Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų neprireiks.
išvados Įstatymų projektų rengimo metu konsultuotasi su Europos Komisijos, Tarybos ekspertais , tinklų operatorių specialistais.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai EEĮ projekto žodžiai yra aktyvusis elektros energijos vartotojas, elektros energijos paklausos telkimo modelis, kintanti leistina generuoti galia, kintanti leistina naudoti galia, lanksčiojo prijungimo sąlygos, lankstusis prijungimas, Fiksuotos kainos terminuota elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, bendrosios reikmės, administratoriai, bendrijos.
Nėra. [1] Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“.