Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO NR. XIV-1888 2 ir 4 straipsnių PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 31 , 32 IR 33
Vilnius
„
Ribojamųjų priemonių nustatymas ir įgyvendinimas Šio įstatymo 3, 31 ir 32 straipsniuose nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos ir įgyvendinamos šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo II
„3
į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktiems Rusijos Federacijos a r Baltarusijos Respublikos piliečiams, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje gyvenantiems asmenims, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ar jų padaliniams (toliau šiame straipsnyje – Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys) arba su jais asmeniniais, organizaciniais, ekonominiais, politiniais ar finansiniais ryšiais susijusiems fiziniams ar juridiniams asmenims , juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ar jų padaliniams (toliau šiame straipsnyje – susiję asmenys)
(toliau šiame straipsnyje kartu – į sąrašą įtrauktas asmuo) priklausančios , jų nuosavybe esančios , jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir kilnojamasis ar nekilnojamasis, materialusis arba nematerialusis turtas, išskyrus lėšas, kuris gali būti panaudotas lėšoms įgyti, prekėms įsigyti ar paslaugoms gauti (toliau – ekonominiai ištekliai) (toliau kartu – lėšos ir ekonominiai ištekliai).
Lėšų įšaldymas ir ekonominių išteklių įšaldymas suprantami taip, kaip šios sąvokos apibrėžtos Tarptautinių sankcijų įstatyme.
2. Lėšos, kurios įšaldomos pagal šio straipsnio 1 dalį ir kuriomis neleidžiama naudotis pagal šio straipsnio 3 dalį, yra finansinis turtas ir visų rūšių išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant:1
) grynuosius pinigus, čekius, piniginius reikalavimus, vekselius, pinigų perlaidas ir kitas mokėjimo priemones;2 ) indėlius kredito įstaigose, likučius sąskaitose finansų įstaigose, mokesčių permokas, skolinius reikalavimus ir įsipareigojimus;3 ) finansines priemones, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymą, skolos dokumentus, įskaitant vekselius, vertybinių popierių sertifikatus, pažymėjimus akcijoms įsigyti nustatyti laiku ir nustatyta kaina;4 ) palūkanas, dividendus arba kitas pajamas iš turto arba turto vertės prieaugio;5 ) paskolas, įskaitymus, garantijas, vykdymo įsipareigojimus arba kitus finansinius įsipareigojimus;6
) akredityvus, konosamentus, perdavimo aktus ir dokumentus, kuriais patvirtinama lėšų ar kitų finansinių išteklių nuosavybės teisė.
3. Nesuteikiama galimybės į sąrašą įtrauktam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais arba galimybės jais naudotis į sąrašą įtraukto asmens naudai.
4. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fizinių
a r juridinių asmenų arba susijusių asmenų, kuriems taikomos šio straipsnio 1 ir 3 dalys , sąrašą (toliau šiame straipsnyje
Sąrašas peržiūrimas nuolat, bet ne rečiau kaip kartą per metus nuo sąrašo patvirtinimo. Atitinkamo Vyriausybės nutarimo projektą rengia ir, suderinus su Tarptautinių sankcijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija, Vyriausybei teikia užsienio reikalų ministras, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki sąrašo galiojimo termino pabaigos . Sąrašas skelbiamas Užsienio reikalų ministerijos ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytos kompetentingos institucijos interneto svetainėse.
5. Į sąrašą įtraukiami:1
) Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai remia Rusijos Federacijos agresijos karą prieš Ukrainą;2 ) Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie imasi veiksmų arba politikos, kuriais kenkiama Ukrainos teritorijos vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi, arba kuriais kenkiama Ukrainos stabilumui ar saugumui arba į juos kėsinamasi;3
) Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai kenkia Lietuvos Respublikos saugumui, stabilumui, nepriklausomybei ir teritorijos vientisumui, pasitelkdami hibridinę veiklą, įskaitant koordinuotą manipuliavimą informacija ir kišimąsi į informacijos srautų mainus;4 ) Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai remia šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus arba represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją Rusijos Federacijoje arba Baltarusijos Respublikoje arba kurių veikla kelia grėsmę demokratijai ar teisinei valstybei;5
) su šios dalies 1–4 punktuose nurodytais Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis susiję asmenys.
6. Sąraše nurodomos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fizinių ar juridinių asmenų ir susijusių asmenų įtraukimo į sąrašą priežastys ir atitinkamą asmenį identifikuojanti informacija (kiek būtina ribojimams užtikrinti), pavyzdžiui: fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, pilietybė, paso ar asmens tapatybės kortelės numeriai, lytis, adresas (jei žinomas), pareigos ar profesija; juridinio asmens, subjekto ar įstaigos pavadinimas, registracijos vieta ir data, registracijos numeris ir veiklos vykdymo vieta.
Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis
Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, siekiant tinkamai ir efektyviai taikyti šiame straipsnyje nustatytas ribojamąsias priemones, užtikrinti šių ribojamųjų priemonių vengimo prevenciją, padėti fiziniams ir juridiniams asmenims laikytis šiame straipsnyje nustatytų ribojamųjų priemonių.
Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, taip pat Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų teisės susipažinti su asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis arba apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai ar iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir iki kada tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ar įgyvendinus šioje dalyje nurodytas jo teises gali būti trukdoma įgyvendinti šiame straipsnyje nustatytas ribojamąsias priemones.
7. Šio straipsnio 1 ir 3 dalys netaikomos lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie yra būtini Europos Sąjungos telekomunikacijų operatoriams teikti elektroninių ryšių paslaugas, tiekti susijusias priemones ir teikti susijusias paslaugas, būtinas tokioms elektroninių ryšių paslaugoms teikti, techninei priežiūrai ir saugumui užtikrinti Rusijos Federacijoje, Ukrainos Respublikoje, Europos Sąjungoje, tarp Rusijos Federacijos ir Europos Sąjungos bei tarp Ukrainos Respublikos ir Europos Sąjungos, taip pat duomenų centrų paslaugoms Europos Sąjungoje teikti.8 .
Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta kompetentinga institucija (toliau šiame straipsnyje – kompetentinga institucija) , vadovaudamasi Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytu tvarkos aprašu leidžia nutraukti lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leidžia naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, jeigu nustatyta, kad šios lėšos ar ekonominiai ištekliai yra:1 ) būtini į sąrašą įtrauktų asmenų, taip pat nuo tų asmenų priklausomų jų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimo operacijas už maisto produktus ir komunalines paslaugas, nuomą arba hipoteką, vaistus ir gydymą, mokesčius, draudimo įmokas;2
) būtini pagrįstiems profesiniams mokesčiams mokėti arba patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti;3 ) būtini mokesčiams , įskaitant aptarnavimo mokesči u s, už kasdienį įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių laikymą ar tvarkymą mokėti;4 ) mokėtini į diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba tarptautinės organizacijos, kuri pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetais, turimą ar jai priklausančią sąskaitą arba iš jos tiek, kiek tokios mokėjimų operacijos skirtos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba tarptautinės organizacijos oficialiems tikslams;5
) būtini mokėjimo operacijai pagal susitarimą, kurį sudarė į sąrašą įtrauktas asmuo, arba pagal įsipareigojimą, kuris į sąrašą įtrauktam asmeniui buvo nustatytas iki dienos, kurią tas asmuo buvo įtrauktas į sąrašą, atlikti ir jeigu lėšos arba ekonominiai ištekliai bus naudojami į sąrašą įtraukto asmens šiame punkte nurodytai mokėjimo operacijai atlikti; arba6 ) būtini įvykio, kuris gali daryti didelį ir reikšmingą poveikį žmonių sveikatai ir saugai arba aplinkai, skubiai prevencijai arba jo padariniams sušvelninti.9
. Kompetentinga institucija vadovaudamasi Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytu tvarkos aprašu leidžia nutraukti lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, arba leidžia naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:1 ) dėl lėšų ar ekonominių išteklių iki tos dienos, kurią asmuo buvo įtrauktas į sąrašą, yra priimtas arbitražo sprendimas, arba iki tos dienos, kurią asmuo buvo įtrauktas į sąrašą, arba vėliau Lietuvos Respublikoje yra priimtas teismo arba administracinis sprendimas, arba priimtas teismo sprendimas, vykdytinas Lietuvos Respublikoje;2
) lėšos ar ekonominiai ištekliai bus naudojami išimtinai tenkinant reikalavimus, kurie buvo užtikrinti šios dalies 1 punkte nurodytu sprendimu arba kurie šiuo sprendimu pripažinti teisėtais, neviršijant ribų, nustatytų įstatymuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose tokius reikalavimus pateikiančių asmenų teises; ir3 ) šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas nėra priimtas į sąrašą įtraukto asmens naudai.
10. Pagal šio straipsnio 8 ar 9 dalis leidus nutraukti lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą turi būti užtikrinta, kad į sąrašą įtrauktam asmeniui nebus suteikta ekonominės naudos, o į sąrašą įtraukto asmens gautos pajamos dėl tokio lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo nutraukimo bus įšaldytos.
11. Pagal šio straipsnio 3 dalį,
finansų įstaigoms nedraudžiama į įšaldytas sąskaitas įskaityti lėšas, kurias trečiosios šalys pervedė į sąskaitą, priklausančią į sąrašą įtrauktam asmeniui , jeigu visos gautos lėšos taip pat bus įšaldomos. Finansų įstaiga apie visas tokias operacijas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo operacijos įvykdymo dienos praneša kompetentingai institucijai.
12. Šio straipsnio 3 dalis netaikoma įšaldytų sąskaitų papildymo atvejais, jeigu visos šios dalies punktuose nurodytos pajamos įšaldomos pagal šio straipsnio 1 dalį:1 ) palūkanoms arba kitoms su šiomis sąskaitomis susijusioms pajamoms;2 ) mokėjimo operacijoms pagal sutartis, susitarimus ar įsipareigojimus, kurie buvo sudaryti arba nustatyti iki dienos, kurią asmuo buvo įtrauktas į sąrašą, arba3
) mokėjimo operacijoms pagal Lietuvos Respublikoje priimtus ar vykdytinus teismo, administracinius ar arbitražo sprendimus.
13. Į sąrašą įtrauktas asmuo, nesutinkantis su Vyriausybės sprendimu taikyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytas priemones, turi teisę sprendimą apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1
. Draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti prekes, technologijas, paslaugas ir programinę įrangą iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją arba Baltarusijos Respubliką, įskaitant tranzitą per Lietuvos Respublikos teritoriją, taip pat reeksportą, ir teikti su šių prekių, technologijų, paslaugų ir programinės įrangos tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu susijusias paslaugas, jeigu šios prekės, technologijos, paslaugos arba programinė įranga:1 ) gali būti naudojamos Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos kariuomenei ir technologijoms tobulinti arba Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos gynybos ir saugumo sektoriui plėtoti,2
) gali būti naudojamos Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos pramonės pajėgumui didinti, arba3 ) gali būti naudojamos siekiant kenkti Lietuvos Respublikos pagrindinėms vertybėms, saugumui, stabilumui, nepriklausomybei ir teritorijos vientisumui, pasitelkiant hibridinę veiklą, įskaitant koordinuotą manipuliavimą informacija ir kišimąsi į informacijos srautų mainus.
2. Draudžiama
Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečiams, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje gyvenantiems asmenims, Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ar jų padaliniams arba naudojimui Rusijos Federacijo s ar Baltarusijos Respubliko s teritorijoje tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, licencijuoti ar kitu būdu perduoti intelektinės nuosavybės teises ar komercines paslaptis, taip pat suteikti teises naudoti ar pakartotinai naudoti bet kokią medžiagą ar informaciją, kurios intelektinės nuosavybės teisės saugomos ar kuri sudaro komercinę paslaptį ir yra susijusi su šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis prekėmis, technologijomis, paslaugomis bei programine įranga ir su šių prekių, technologijų, paslaugų bei programinės įrangos tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu.
3. Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Lietuvos Respubliką prekes, technologijas, paslaugas ir programinę įrangą ir teikti su šių prekių, technologijų, paslaugų ir programinės įrangos tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu susijusias paslaugas:1 ) iš kurių Rusijos Federacija arba Baltarusijos Respublika gauna reikšmingų pajamų, jeigu jų kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba Baltarusijos Respublika arba jos eksportuojamos iš Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos;2
) leidžiančias Rusijos Federacijai arba Baltarusijos Respublikai diversifikuoti savo pajamų šaltinius, jeigu jų kilmės šalis yra Rusijos Federacija arba Baltarusijos Respublika arba jos eksportuojamos iš Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos.
4. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras nepriima:1
) paraiškų dėl prekių ženklų, patentų, dizaino, puslaidininkių gaminių topografijų, pateiktų Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečių, Rusijos Federacijoje arba Baltarusijos Respublikoje gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, turinčius Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės pilietybę, arba asmenis, turinčius leidimą laikinai arba nuolat gyventi Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje, arba Rusijos Federacijoje arba Baltarusijos Respublikoje įsisteigusių juridinių asmenų, juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ar jų padalinių, įskaitant atvejus, kai paraišką bendrai pateikia Rusijos Federacijos arba Baltarusijos Respublikos pilietis, ar Rusijos Federacijoje arba Baltarusijos Respublikoje gyvenantis asmuo arba Rusijos Federacijoje arba Baltarusijos Respublikoje įsisteigęs juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys ir vienas ar daugiau asmenų, gyvenančių ar įsisteigusių ne Rusijos teritorijoje;
2 ) jokių prašymų ar pareiškimų, susijusių su bet kuriomis šios dalies 1 punkte nurodytomis pramoninės nuosavybės teisėmis, kuriuos Valstybiniam patentų biurui pateikia šios dalies 1 punkte nurodytas asmuo.
5. Prekių, technologijų, paslaugų ir programinės įrangos, kurioms taikomos šio straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos, sąrašą tvirtina Vyriausybė. Sąrašas peržiūrimas nuolat, bet ne rečiau kaip kartą per metus nuo sąrašo patvirtinimo. Atitinkamo Vyriausybės nutarimo projektą rengia ir, suderinus su Tarptautinių sankcijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija, Vyriausybei teikia užsienio reikalų ministras, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki sąrašo galiojimo termino pabaigos
. Sąrašas skelbiamas Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos interneto svetainėse.6 .
Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nurodyta kompetentinga institucija (toliau šiame straipsnyje – kompetentinga institucija) vadovaudamasi Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytu tvarkos aprašu leidžia parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti į šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktas prekes, technologijas, paslaugas arba programinę įrangą, kurioms taikomas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, įskaitant ir su jomis susijusias paslaugas, jeigu nustato, kad tokios prekės, technologijos, paslaugos, programinė įranga arba su jomis susijusios paslaugos yra būtinos ir skirtos :1
) tik medicinos ar farmaciniams arba humanitariniams tikslams, pavyzdžiui, teikiant medicinos priemones ir maistą, perkeliant humanitarinius darbuotojus ir teikiant su tuo susijusią pagalbą, arba evakuacijai vykdyti, arba2 ) civilinių branduolinių įrenginių eksploatavimui, techninei priežiūrai, branduolinio kuro tiekimui bei pakartotiniam apdorojimui ir tokių įrenginių saugai, taip pat medžiagų pirmtakų (prekursorių), skirtų medicininių radioaktyviųjų izotopų gamybos ir panašiems medicinos tikslams, arba aplinkos radiacijos stebėsenai būtinoms technologijoms tiekti.
7. Šio straipsnio 3
dalyje nustatytas draudimas netaikomas pirkimams Rusijos Federacijoje arba Baltarusijos Respublikoje, kurie yra būtini Europos Sąjungos ir valstybių narių diplomatinių ir konsulinių atstovybių, įskaitant delegacijas, ambasadas ir misijas, veikimui, arba asmeninio Europos Sąjungos valstybių narių piliečių ir jų šeimos narių (sutuoktiniui arba partneriui, vaikui (įvaikiui) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba partnerio nepilnamečius vaikus, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiui) naudojimo tikslais.
8. Kompetentinga institucija vadovaudamasi Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytu tvarkos aprašu leidžia
tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti
5 dalyje nurodytą sąrašą įrašytas prekes, kurioms taikomas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas, arba teikti su jomis susijusias paslaugas, nustačiusi, kad:1 ) tai būtina civilinių branduolinių įrenginių eksploatavimo, techninės priežiūros, branduolinio kuro tiekimo bei pakartotinio apdorojimo ir tokių įrenginių saugai, taip pat medžiagų pirmtakų (prekursorių), skirtų medicininių radioaktyviųjų izotopų gamybai ir panašiems medicinos tikslams, aplinkos radiacijos stebėsenai būtinoms technologijoms tiekti;2
) tai yra į Europos Sąjungą vykstantiems fiziniams asmenims ar jų šeimos nariams (sutuoktiniui arba partneriui, vaikui, įskaitant sutuoktinio arba partnerio nepilnamečius vaikus, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiui) priklausantys asmeniniai daiktai, kurie yra skirti tik šių asmenų asmeniniam naudojimui ir nėra skirti parduoti.
straipsniuose nustatytų ribojamųjų priemonių kontrolės priemonės1 .
Tiesiogiai ar netiesiogiai p arduodami, tiekdami, perduodami ar eksportuodami , įskaitant tranzitą per Lietuvos Respublikos teritoriją, taip pat reeksportą, į trečiąją valstybę, išskyrus valstybes, taikančias eksporto kontrolės priemones, lygiavertes šiuo įstatymu nustatytoms kontrolės priemonėms (toliau – valstybės partnerės)
straipsnio5 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktas prekes, technologijas, paslaugas ir programinę įrangą, fiziniai ir juridiniai asmenys, juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ar jų padaliniai (toliau šiame straipsnyje – asmenys) sutartimi uždraudžia jų reeksportą į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką.2
. Taikydami šio straipsnio 1 dalies nuostatas asmenys užtikrina, kad sutartyje su trečiosios valstybės sandorio šalimi būtų nustatytos teisių gynimo priemonės, taikytinos, jeigu būtų nesilaikoma pagal šio straipsnio 1 dalį prisiimto sutartinio įsipareigojimo.
3. Valstybių partnerių, kurioms netaikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos, sąrašą tvirtina Vyriausybė. Šis sąrašas skelbiamas Užsienio reikalų ministerijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos interneto svetainėse.
4. Asmenys imasi deramo tikrinimo veiksmų ir įgyvendina kontrolės priemones ir procedūras, proporcingas asmenų pobūdžiui ir dydžiui, siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi šio įstatymo 31 ir 32 straipsniuose nustatytų ribojamųjų priemonių ir jos būtų tinkamai įgyvendinamos.“
Papildyti 4 straipsnį 11 dalimi: „1
1. Šio įstatymo 31 ir 32 straipsniuose nurodytos ribojamosios priemonės taikomos, jeigu netaikomos ar iš dalies netaikomos analogiškos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, iki 2026 m. gegužės 2 d.“
1. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms po sąrašo, nurodyto šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, patvirtinimo dienos.2
. Sutartims, sudarytoms iki sąrašo, nurodyto šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, patvirtinimo dienos, šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo 32 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos praėjus 3 mėnesiams po šio sąrašo patvirtinimo dienos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
, 32 ir 33 straipsniais
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pakeitimo ir papildymo naujais straipsniais įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad Rusija tęsia 2022 m. vasario 24 d. pradėtą agresijos karą prieš Ukrainą, toliau aktyviai puola. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą nuo pirmųjų dienų pasižymėjo ir toliau pasižymi šiurkščiais karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui: žudomi, kankinami, neteisėtai sulaikomi, tremiami tūkstančiai ukrainiečių, įskaitant vaikus; milijonai ukrainiečių paliko savo namus ir šalį. Rusija toliau apšaudo miestus, vykdo atakas prieš civilius gyventojus ir civilinę Ukrainos infrastruktūrą, nesiliauja hibridinės atakos prieš valstybes Ukrainos rėmėjas. Rusijos vykdomas agresijos karas prieš Ukrainą ir toliau daro reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių ir NATO šalių, bet ir visos Europos saugumui.
Rusija ir toliau stiprina savo karinę galią, daug dėmesio ir išteklių skirdama karo pramonės plėtrai [1] . Rusijos karinės išlaidos auga įspūdingais tempais ir 2025 m. sieks mažiausiai 13,5 trln. rublių (apie 130 mlrd. eurų), tai sudarys apie 6,3 proc. šios šalies BVP [2] . Tolesnis Rusijos karinės galios augimas tiesiogiai priklausys ne tik nuo agresijos karo prieš Ukrainą eigos, bet ir nuo jos galimybių gauti prieigą prie prekių ir technologijų, kurios Rusijai yra kritiškai būtinos siekiant didinti ginkluotės bei amunicijos gamybą ir išteklius.
2025 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją dėl užsienio ir saugumo politikos tęstinumo, kuria įsipareigojo stiprinti nacionalines, europines ir tarptautines sankcijas Rusijai ir jos agresiją palaikančioms šalims, atskiroms įmonėms ar asmenims. 2022 m. gegužės 10 d. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusijos Federaciją, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombarduoti civilinius objektus, – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijai. Rusija nuo karo pradžios naudojasi Baltarusijos teritorija, dislokuoja joje savo karius. Nuo 2024 m. liepos per Baltarusijos oro erdvę Rusija leidžia į Ukrainą bepiločius orlaivius „Geran-2“ („Shahed-136“)
[3] . Baltarusija ne tik remia Rusijos užsienio politikos iniciatyvas, bet ir koreguoja savo strateginius dokumentus, kad jie atitiktų Rusijos tarptautinio saugumo interesus, pavyzdžiui, 2024 m. pavasarį buvo atnaujinta Baltarusijos karinė doktrina [4] .
2025 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pateikiamos Lietuvos saugumo situacijos tendencijos. Tai jau dešimtasis bendras civilinės ir karinės žvalgybos rengiamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, o pagrindiniai grėsmių Lietuvai šaltiniai išlieka tie patys: agresyvėjanti Rusija, vis labiau nuo jos priklausoma Baltarusija ir priešiškumo nebeslepianti Kinija [5] .
Pažymėtina, kad reaguodama į Rusijos pradėtą ir toliau vykdomą agresijos karą prieš Ukrainą ES patvirtino 16 ekonominių (sektorinių) ir individualiųjų ribojamųjų priemonių rinkinių, kurių tikslas – maksimaliai didinti spaudimą Rusijos ekonomikai nustatant naujus eksporto ir importo ribojimus, taip atimant iš jos prieigą prie ypatingos svarbos technologijų ir rinkų, taip pat griežtinant kovos su sankcijų apėjimu priemones ir plečiant ribojimus Rusijos šešėliniam laivynui, turint tikslą ir toliau ardyti Rusijos karo mašiną bei riboti režimo pajamas. Taip pat ES Taryba yra nustačiusi ribojamąsias priemones kone 2 400 asmenų ir subjektų, kurie yra atsakingi už kenkimą arba kėsinimąsi į Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek ekonominės, tiek individualiosios ES sankcijos Rusijai galioja šešis mėnesius, taigi jos yra peržiūrimos ir pratęsiamos kas pusę metų. Šioms sankcijoms pratęsti būtinas vieningas visų Europos Sąjungos valstybių narių sutarimas. ES ekonominės sankcijos Rusijai šiuo metu galioja iki 2025 m. liepos 31 d., o ES individualiosios sankcijos Rusijai – iki 2025 m. rugsėjo 15 d.
Atsižvelgdama į Baltarusijos režimo dalyvavimą Rusijos vykdomame agresijos kare prieš Ukrainą, ES yra nustačiusi Baltarusijos ekonomikai skirtų ribojamųjų priemonių. Siekiama, kad šios visapusiškos priemonės atitiktų Rusijai jau taikomas ribojamąsias priemones, tokiu būdu sprendžiant sankcijų apėjimo, galimo dėl didelės Rusijos ir Baltarusijos ekonomikų integracijos, problemą. 2025 m. vasario 26 d. ES Taryba nusprendė dar vieniems metams, iki 2026 m. vasario 28 d., pratęsti ribojamųjų priemonių, susijusių su vidaus represijomis Baltarusijoje ir režimo parama Rusijos karui prieš Ukrainą, galiojimą.
Dėl kai kurių ES valstybių narių vykdomos politikos, nukreiptos į ES sankcijų kvestionavimą ir sprendimų blokavimą, vis sunkiau susitarti dėl vieningo ES valstybių narių pritarimo dėl sankcijų pratęsimo. Vėliausias pavyzdys – 2025 m. kovo 14 d. ES pratęsė individualiųjų sankcijų Rusijai galiojimą paskutinę dieną, ženkliai nusileidusi vienai ES valstybei narei (iš ES sankcijų sąrašo buvo išbraukti trys oligarchai, tiesiogiai prisidedantys prie Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą). Dėl tokios destruktyvios kai kurių ES valstybių narių politikos ES sankcijos Rusijai (ir Baltarusijai) gali būti iš viso panaikintos, todėl kitos ES valstybės narės ieško būdų išlaikyti ES lygmeniu suderintus ribojimus, visų pirma tokią galimybę nustatydamos nacionalinėje teisėje. Pažymėtina, kad teisinį pagrindą nustatyti nacionalines ribojamąsias priemones (individualias ir sektorines) jau dabar turi Lietuvos strateginiai regioniniai partneriai – Estija ir Latvija, tokį teisinį pagrindą įtvirtinti nacionalinėje teisėje rengiasi ir Lenkija.
Įstatymo projektu siekiama sukurti teisinį pagrindą nustatyti nacionalinius lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo ir sektorinius ribojimus, jei ES lygmeniu nustatytos ribojamosios priemonės, taikomos Rusijai ir (arba) Baltarusijai, būtų nebetaikomos arba iš dalies (ar visiškai) panaikintos. Šio teisinio pagrindo įtvirtinimas nacionalinėje teisėje yra būtinas saugiklis tam, kad nesant ES lygmeniu nustatytų ribojimų būtų galima nustatyti ir taikyti nacionalines ribojamąsias priemones siekiant riboti Rusijos prieigą prie prekių ir technologijų, kurios Rusijai yra kritiškai būtinos siekiant didinti ginkluotės ir amunicijos išteklius, įskaitant ir karinių pajėgumų atkūrimą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės (laikinai einanti grupės vadovės pareigas Rūta Bajarūnaitė, tel. (0 5) 265 2810) vyriausioji patarėja Viktorija Vasiliauskienė, tel. (0 5) 265 2521, el. p. Viktorija.Vasiliauskiene @urm.lt .
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu reaguodama į Rusijos pradėtą ir toliau vykdomą agresijos karą prieš Ukrainą ES yra nustačiusi 16 ekonominių ir individualiųjų ribojamųjų priemonių rinkinių, kurių tikslas – maksimaliai didinti spaudimą Rusijos ekonomikai nustatant naujus eksporto ir importo ribojimus, taip atimant iš jos prieigą prie ypatingos svarbos technologijų ir rinkų, taip pat griežtinant kovos su sankcijų apėjimu priemones ir plečiant ribojimus Rusijos šešėliniam laivynui, turint tikslą ir toliau ardyti Rusijos karo mašiną bei riboti režimo pajamas. Taip pat ES Taryba yra nustačiusi ribojamąsias priemones kone 2 400 asmenų ir subjektų, kurie yra atsakingi už kenkimą arba už kėsinimąsi į Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę.
Atsižvelgdama į Baltarusijos režimo dalyvavimą Rusijos vykdomame agresijos kare prieš Ukrainą, Europos Sąjunga yra nustačiusi Baltarusijos ekonomikai skirtų ribojamųjų priemonių. Siekiama, kad šios visapusiškos priemonės atitiktų Rusijai jau taikomas ribojamąsias priemones, tokiu būdu sprendžiant sankcijų apėjimo, galimo dėl didelės Rusijos ir Baltarusijos ekonomikų integracijos, problemą.
Vadovaujantis Tarptautinių sankcijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikoje yra įgyvendinamos visos apimties. Už tarptautinių sankcijų įgyvendinimą yra atsakingos pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalis nustatytos kompetentingos institucijos, kurios, įgyvendindamos Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, vadovaudamosi pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnio 6 dalį patvirtintais tvarkos aprašais, be kita ko, sprendžia dėl išimčių ar leidimų netaikyti apribojimų ir įpareigojimų, nurodytų tarptautines sankcijas nustatančiuose teisės aktuose, suteikimo ir atlieka visas tam tikslui reikalingas procedūras.4
. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus ir vykdyti užsienio politiką, Įstatymo projektu būtų įtvirtintas teisinis pagrindas Lietuvos Respublikoje nustatyti nacionalinius lėšų ir ekonominių išteklių ribojimus Rusijos ir Baltarusijos fiziniams ir juridiniams asmenims ar su jais susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai remia Rusijos 2022 m. vasario 24 d.
pradėtą agresijos karą prieš Ukrainą, imasi veiksmų arba politikos, kuriais kenkiama arba kėsinamasi į Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, arba kuriais kenkiama arba kėsinamasi į stabilumą ar saugumą Ukrainoje, taip pat kurie tiesiogiai arba netiesiogiai remia šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus arba represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją Rusijoje arba Baltarusijoje, arba kurių veikla kelia grėsmę demokratijai ar teisinei valstybei. Įstatymo projektu siekiama ne tik nustatyti pareigą įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius, bet taip pat ir pareigą nesudaryti galimybės asmenims, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, naudotis kitiems asmenims priklausančiomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.
Galimybė naudotis gali būti suteikiama tada, kai, nors lėšos ir ekonominiai ištekliai asmeniui, kuriam taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, nepriklauso, bet per kitus asmenis jis gali gauti naudos, pavyzdžiui, kai kitas asmuo sumoka už sankcionuotam asmeniui tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas, dovanojant lėšas, siekiant sugrąžinti anksčiau turėtas lėšas ar pan.
Asmenų, kuriems būtų taikomos lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonės, sąrašą tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonės nebūtų taikomos asmenims, kuriems jau yra taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės.
Taip pat Įstatymo projektu siūloma nustatyti eksporto ribojimus prekėms, technologijoms, paslaugoms ir programinei įrangai, kurios gali būti naudojamos Rusijos arba Baltarusijos kariuomenei ir technologijoms tobulinti, Rusijos arba Baltarusijos gynybos ir saugumo sektoriams plėtoti arba Rusijos arba Baltarusijos pramonės pajėgumui didinti. Atitinkamai tikslinga nustatyti ir importo ribojimus prekėms, technologijoms, paslaugoms ir programinei įrangai, iš kurių Rusija arba Baltarusija gauna reikšmingų pajamų arba kurios leidžia Rusijai arba Baltarusijai diversifikuoti savo pajamų šaltinius.
Ribojamųjų priemonių tikslas – padidinti Rusijos veiksmų, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, sąnaudas ir skatinti taikiai spręsti krizę. Todėl ribojamąsias priemones svarbu taikyti būtent tuose sektoriuose, kurių pajamos generuoja galimybę Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai tęsti karinę agresiją prieš Ukrainą. Pasirinktas kriterijus atitinka nustatytuosius Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose.
Atsižvelgiant į tai, kad šios ribojamosios priemonės būtų taikomos tuo atveju, jei nustotų galioti Europos Sąjungos ribojamosios priemonės, vertinant draustinas importuoti prekes ar paslaugas būtų atsižvelgiama į galiojančią ir besiformuojančią Europos Sąjungos teisminių institucijų praktiką aiškinant šį vertinamojo pobūdžio kriterijų įvertinant tokius aspektus kaip sektoriaus svarba valstybės ekonomikoje, sektoriaus generuojamos pajamos valstybės biudžete ir pan.
Įstatymo projektu taip pat nustatomi pagrindai išimtims taikyti. Išimčių taikymo mechanizmas analogiškas dabar taikomam reglamentavimui. Kompetentinga institucija sprendimus dėl išimčių priimtų vadovaudamasi Tarptautinių sankcijų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, individualiai įvertinusi visas svarbias aplinkybes, kad ribojamosios priemonės būtų taikomos efektyviai ir būtų užkardytas jų apėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūlomomis ribojamosiomis priemonėmis būtų siekiama „pratęsti“ Europos Sąjungos lygiu šiuo metu nustatytas ir taikomas ribojamąsias priemones, bei į tai, kad leidimą taikyti išimtį išduodančių kompetentingų institucijų praktika taikant šias nuostatas yra nusistovėjusi, siekiama išlaikyti dabar galiojančių nuostatų formuluotes, kurios aiškios tiek asmenims, kurie siekia gauti leidimą, tiek ir leidimą išduodančioms kompetentingoms institucijoms.
Pažymėtina, kad prekių, technologijų, paslaugų ir programinės įrangos, kurioms būtų taikomi eksporto arba importo ribojimai, sąrašą tvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Eksporto ir (arba) importo ribojimai nebūtų taikomi prekėms, technologijoms, paslaugoms ir programinei įrangai, kurioms jau yra taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės.
Tuo atveju, jei nustotų galioti Europos Sąjungos ribojamosios priemonės intelektinės nuosavybės apsaugos srityje, kurios šiuo metu yra taikomos ir įgyvendinamos Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro, Įstatymo projekte yra numatytas draudimas priimti atitinkamas paraiškas ir prašymus ar pareiškimus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisėmis.
Siekiant užtikrinti griežtą ir efektyvų Įstatymo projektu siūlomų įtvirtinti ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, Įstatymo projektu būtų nustatyta pareiga fiziniams ir juridiniams asmenims įgyvendinti deramo patikrinimo mechanizmus ir sutartimis drausti reeksportuoti į Rusiją (ir Baltarusiją) ir reeksportuoti naudojimui Rusijos (ir Baltarusijos) teritorijose prekes, dėl kurių ribojamąsias priemones nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pareiga laikytis ribojamųjų priemonių reiškia, kad bet kuris ekonominės veiklos vykdytojas imtųsi reikiamų veiksmų, siekdamas įsitikti, kad savo veikla nepažeis nustatytų ribojamųjų priemonių. Tokie veiksmai įstatymo projekte įvardijami kaip deramo tikrinimo veiksmai.
Įstatymo projekte nurodoma, kad deramo tikrinimo veiksmai turi būti proporcingi asmenų pobūdžiui ir dydžiui. Taigi vertinant, ar deramas tikrinimas buvo atliktas tinkamai, turi būti atsižvelgiama tiek į ekonominės veiklos vykdytojo teisinę formą, veiklą, kuria jis užsiima, dydį. Ši pareiga taikoma šiuo metu visiems asmenims, įgyvendinantiems Europos Sąjungos lygiu nustatytas ribojamąsias priemones, nes kiekviename sankcijas nustatančiame reglamente įtvirtinta, kad sankcijos taikomos visoje ES teritorijoje, visiems ES piliečiams, visiems ES įsisteigusiems ar ES veikiantiems juridiniams asmenims.
Taigi siūloma Įstatymo projekto 3-3 straipsnio 4 dalimi nustatoma pareiga užtikrins jau turimų įsipareigojimų vykdymą tuo atveju, jei ribojamosios priemonės būtų nustatomos nebe ES lygiu, bet nacionaliniu lygiu. Tačiau paisant teisinio saugumo principo, reikalavimas sutartimis drausti reeksportuoti į Rusiją (ir Baltarusiją) ir reeksportuoti naudojimui Rusijos (ir Baltarusijos) teritorijose prekes, dėl kurių ribojamąsias priemones nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė, būtų taikomas sutartims, sudarytoms po Lietuvos Respublikos Vyriausybės sąrašo, kuriame nustatomos
draudžiamos tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti, gabenti tranzitu, reeksportuoti prekės, patvirtinimo dienos. Jau galiojančioms sutartims nustatomas 3 mėnesių terminas, per kurį į jas turėtų būti įtrauktos reikalaujamos nuostatos. Toks terminas nustatytas įvertinus tai, kad ir šiuo metu eksportuotojams taikomas analogiškas tiesiogiai taikomuose ES teisės aktuose nustatytas reikalavimas, taigi šis draudimas nuo 2025 m. sauso 1 d. jau turi būti nustatytas visose galiojančiose sutartyse. Be to, keičiamas R ibojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas yra riboto galiojimo laiko, todėl ilgesnį terminą nustatyti nebūtų prasminga.
Asmens duomenys pagal šį Įstatymo projektą bus tvarkomi tik tokia apimtimi, kuri yra būtina siekiant tinkamai ir efektyviai vykdyti šiuo Įstatymo projektu nustatomas ribojamąsias priemones, užtikrinti šių ribojamųjų priemonių vengimo prevenciją. Atsižvelgiant į tai, kad Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas yra skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, asmens duomenims tvarkyti taikomas Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas.
Įstatymo projektu siūlomos įtvirtinti nacionalinių ribojamųjų priemonių nuostatos yra reikalingos ir tikslingos, taip pat būtinos nustatyti papildomus saugiklius tam, kad būtų užkirstas kelias grėsmėms nacionaliniam saugumui. Šios priemonės būtų nustatomos išimtinai reaguojant į esamas grėsmes ir kaip kraštutinė ( ultima ratio ) priemonė tik tais atvejais, jei būtų iš dalies nebetaikomos ar iš dalies panaikintos, arba visiškai panaikintos Europos Sąjungos taikomos individualiosios ir (arba) ekonominės sankcijos Rusijai arba Baltarusijai.
Įstatymo projektu siūlomos nustatyti ribojamosios priemonės būtų taikomos tuo atveju, jei nebus taikomos ar bus iš dalies netaikomos analogiškos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės ir Vyriausybei patvirtinus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos fizinių ar juridinių asmenų arba susijusių asmenų, kuriems būtų taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašą, Prekių, technologijų, paslaugų ir programinės įrangos, kurią draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti, gabenti tranzitu, reeksportuoti, sąrašą, Prekių, technologijų, paslaugų ir programinės įrangos, kurią draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti, importuoti ar perduoti į Lietuvos Respubliką, sąrašą.
Pabrėžtina, kad Tarptautinių sankcijų įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustačius kriterijus, apibrėžiančius subjektus, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme dėl ribojamųjų priemonių nustatymo nustatytais kriterijais, nustato konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, organizacijas, fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupes, kurioms taikomos ribojamosios priemonės. Ribojamosios priemonės peržiūrą turėtų inicijuoti užsienio reikalų ministras, suderinus su Tarptautinių sankcijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija, likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki nustatytų ribojamųjų priemonių galiojimo termino pabaigos.5
. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymą galėtų kilti neigiamų padarinių vidaus rinkai, tačiau būtina pabrėžti, kad Įstatymo nuostatos dėl nacionalinių ribojamųjų priemonių nustatymo bus taikomos tik išimtiniais atvejais, kaip kraštutinė priemonė, jei ES mastu sankcijos Rusijai ar Baltarusijai būtų nebetaikomos ir (arba) nepavyktų pasiekti sutarimo dėl tolesnio sankcijų Rusijai arba Baltarusijai pratęsimo. Papildomai,
siekiant sumažinti galimą nacionalinių ribojamųjų priemonių daromą vidaus rinkos fragmentacijos poveikį ir kartu užtikrinti jų efektyvų įgyvendinimą, numatoma nacionalines ribojamąsias priemones visų pirma derinti su regioniniais strateginiais partneriais – Estija, Latvija ir Lenkija. Priėmus Įstatymą ir siekiant
užtikrinti griežtą ir efektyvų Įstatymu įtvirtintų ribojamųjų priemonių įgyvendinimą, fiziniams ir juridiniams asmenims atsiras pareiga įgyvendinti išsamaus patikrinimo mechanizmus ir sutartimis drausti reeksportuoti į Rusiją (ir Baltarusiją) ir reeksportuoti naudojimui Rusijoje (ir Baltarusijoje) prekes, kurių sąrašą nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pareiga įgyvendinti tokius reikalavimus gali padidinti administracinę naštą verslo subjektams, bet pabrėžtina, kad analogiški reikalavimai fiziniams ir juridiniams asmenims jau yra taikomi pagal ES Tarybos priimtus reglamentus, kuriais nustatytos ribojamosios priemonės Rusijai ir Baltarusijai. Atitinkamai verslo subjektai, veiksmingai įgyvendindami Įstatymu nustatytas kontrolės priemones, galės pasitelkti tuos pačius sankcijų įgyvendinimo mechanizmus, kuriuos taiko tinkamai įgyvendindami ES nustatytas ribojamąsias priemones.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas Įstatymo projektas gali daryti įtaką vidaus rinkos ir verslo konkurencingumo sąlygoms, ypač jei ne visos ES valstybės narės taikys nacionalines ribojamąsias priemones Rusijai arba Baltarusijai. Taip pat dėl Įstatymo projekto poveikio Lietuvoje ekonominę veiklą vykdantiems fiziniams bei juridiniams asmenims gali būti sunkiau vykdyti verslo plėtrą į Rusiją arba Baltarusiją. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. pripažino Rusiją terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe, o 2024 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamente (ES) 2024/3192
pabrėžta, kad Rusija yra šalis, kurioje teisinės valstybės principas nebetaikomas, ir dėl rizikos, susijusios su verslo veiklos vystymu Rusijoje, ES veiklos vykdytojai turėtų svarstyti galimybę nutraukti verslo veiklą Rusijoje ir (arba) nepradėti naujos veiklos. Atitinkamai vertinant tai, kad tolesnė Rusijos karinė galia tiesiogiai priklausys nuo jos galimybių didinti ginkluotės ir amunicijos gamybą ir išteklius, įskaitant Rusijos žvalgybos tarnybų aktyvų siekį Rusijos kariuomenę aprūpinti trūkstamais įrenginiais [6] , produkcija ar naujomis technologijomis, taip pat sistemingą Baltarusijos režimo pagalbą Rusijai, Lietuvos ekonominių ryšių su Rusija arba Baltarusija atnaujinimas ar plėtojimas gali kelti riziką ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.8 .
Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus
Įstatymo projektą, ES nepratęsus arba iš dalies nepratęsus ribojamųjų priemonių, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės nustatyti asmenų, kuriems turės būti taikomos individualios ribojamosios priemonės, ir prekių, kurioms taikomi importo ar eksporto apribojimai, sąrašus. Galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Vadovaujantis Tarptautinių sankcijų įstatymo 62 straipsniu, dėl Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių privalomumo, poveikio sandoriams ir prievolėms, laikinojo administratoriaus paskyrimo, ekonominių išteklių realizavimo, priemonių įgyvendinimo, įgyvendinimo koordinavimo, užtikrinimo ir atsakomybės nustatymo mutatis mutandis taikomos atitinkamos Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatos. Atitinkamai Įstatymo projektu nustatomų nacionalinių ribojamųjų priemonių įgyvendinimas ir jų taikymo užtikrinimo kontrolė bus atliekama pasitelkiant tarptautinių sankcijų kontrolės mechanizmą, kuris taikomas jau šiuo metu galiojant ES nustatytoms ribojamosioms priemonėms.14
. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc “ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: tarptautinės sankcijos, ribojamosios priemonės.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Tiek ekonominės, tiek individualiosios ES sankcijos Rusijai galioja šešis mėnesius, taigi jos yra peržiūrimos ir pratęsiamos kas pusę metų. Šioms sankcijoms pratęsti būtinas vieningas visų ES valstybių narių sutarimas. ES ekonominės sankcijos Rusijai šiuo metu galioja iki 2025 m. liepos 31 d., o ES individualiosios sankcijos Rusijai – iki 2025 m. rugsėjo 15 d. Derybos dėl ES ekonominių ir individualiųjų sankcijų Rusijai pratęsimo prasidės gegužės pabaigoje ir dėl kai kurių ES valstybių narių vykdomos politikos, nukreiptos į ES sankcijų kvestionavimą ir sprendimų blokavimą, gali trukti iki paskutinės ES sektorinių ir individualiųjų sankcijų Rusijai galiojimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad ES sektorinių sankcijų Rusijai paskutinė galiojimo diena yra 2025 m. liepos 31 d., o ES nepriėmus vieningo sprendimo dėl jų pratęsimo ES sankcijos Rusijai galėtų būti nebetaikomos arba iš dalies (ar visiškai) panaikintos, Lietuva turi būti pasirengusi užtikrinti nepertraukiamą ribojamųjų priemonių Rusijai taikymą Lietuvos teritorijoje ir tokiu būdu visapusiškai riboti Rusijos Federacijos galimybes gauti prieigą prie prekių ir technologijų, kurios Rusijai yra kritiškai būtinos siekiant didinti ginkluotės ir amunicijos gamybą bei išteklius. Šiam tikslui pasiekti būtina iki 2025 m. liepos 31 d. Įstatymo projektu įtvirtinti teisinį pagrindą nustatyti nacionalines ribojamąsias priemones.
[1] Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2024, p. 16. < https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2025/03/2025-LT.pdf >. [Žiūrėta 2025-03-13]. [2] Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2024, p. 18. < https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2025/03/2025-LT.pdf >. [Žiūrėta 2025-03-13]. [3] Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2024, p. 30. <
https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2025/03/2025-LT.pdf >. [Žiūrėta 2025-03-13]. [4] Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2024, p. 33. < https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2025/03/2025-LT.pdf >. [Žiūrėta 2025-03-13]. [5]
„Lietuvos saugumo situacija – naujausiame Lietuvos žvalgybos grėsmių vertinime“, 2025. <
https://www.vsd.lt/2025/03/07/lietuvos-saugumo-situacija-naujausiame-lietuvos-zvalgybos-gresmiu-vertinime-2/ >. [Žiūrėta 2025-03-13]. [6]
[Žiūrėta 2025-03-13]. [6] Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas 2023, p. 74. <https://www.vsd.lt/wp-content/uploads/2024/03/GR-2024-02-15-LT-1-1.pdf>. [Žiūrėta 2025-03-13].