Projektas
2025 m. d. Nr.
1. Papildyti 14 straipsnį nauju 8 punktu. „
8. Draudžiama nesveiko ir greito maisto reklama laikotarpiu nuo 7 valandos ryto iki 21 valandos. Nesveiko ir greito maisto reklamos ribojimas netaikomas maitinimo įtaigoms ir 100 metrų atstumu nuo jų.“
2. Buvusį 14 straipsnio 8 punktą laikyti 9 punktu.
3. Buvusį 14 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu.
Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Karolis Neimantas
8
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Šiandieninėje maisto pasiūlos rinkoje galime rasti įvairių maisto produktų ir gėrimų, kurie pasižymi skirtingomis maistinėmis savybėmis. Tačiau negalime nepastebėti didėjančio nesveiko ar net žalingo maisto vartojimo. Maisto produktai, turintys daug cukraus, druskos, riebalų, konservantų tiesiogiai daro įtaką žmonių sveikatai, psichologinei būklei bei savijautai. Europos Sąjungos institucijos aktyviai pasisako už švietėjišką visuomenės informavimą apie sveikos gyvensenos įpročius, maistinių medžiagų naudą ir reikalingumą bei žalą, kurią daro nesveikas/greitas maistas. Apsaugant visuomenę nuo per didelio nesveiko maisto vartojimo Europos sąjungos šalys nustato ribojimus ne tik atskiroms prekių rūšims, bet ir riboja nesveiko/greito maisto reklamą, kuri, kaip įrodyta, daro poveikį žmonių pasirinkimams, o tuo būdu skatina didesnį nesveiko maisto suvartojimą. Ko pasekoje, turime didėjančias sveikatos problemas, nutukimo kontrolės nebuvimą, lėtinių ligų spartesnį vystymąsi.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2010 m. priėmė rezoliuciją dėl maisto ir nealkoholinių gėrimų rinkodaros vaikų atžvilgiu, kartu patvirtino rekomendacijas dėl tokios rinkodaros poveikio vaikams sumažinimo. Remiantis šia rezoliucija, nesveikam maistui priskiriamas turintis didelį kiekį sočiųjų riebalų, riebalų rūgščių transizomerų (transriebalai), druskos ir cukrų. PSO duomenimis, tokie maisto produktai yra didžiausią riziką žmonių sveikatai keliantis maistas, siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo diabetu bei nutukimu.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad
mokslinių tyrimų duomenimis sveikatai nepalanki mityba daro įtaką lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių sistemos bei onkologinių ligų, sudarančių didžiausią Lietuvos gyventojų mirtingumo dalį, atsiradimui. Įrodyta, kad gausus sočiųjų riebalų rūgščių vartojimas gali būti vienas iš širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių, o mityba, atitinkanti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, kaip ir palankių sveikatai maisto produktų vartojimas, gali padėti išvengti su mityba susijusių lėtinių neinfekcinių ligų. Taip pat atliktų tyrimų duomenys rodo, jog pastaraisiais dešimtmečiais vis didesne visuomenės sveikatos problema tampa nutukimas.
Susirūpinimas dėl neigiamo poveikio sveikatai, kurį sukelia greito/nesveiko maisto gausus vartojimas, ypač nutukimas, įtaka psichologinei sveikatai, lėtinėms ligoms, fiziniam aktyvumui, skatina imtis įvairių teisėkūros veiksmų, kad pažaboti greito maisto vartojimą, ribojant reklamą. Šiuo tikslu, rengiamas įstatymo projektas „Dėl nesveiko/greito maisto reklamos ribojimo nuo 7 ryto iki 21 valandos vakaro”. Siekiama, kad nesveiko maisto reklamos ribojimas apimtų reklamą plačiąja prasme, tiek televizijoje, tiek žiniasklaidoje, tiek informaciniuose stenduose, tiek ir socialinėje erdvėje.
Įtvirtinus nesveiko maisto reklamos ribojimą, prisidėsime prie sveikesnės visuomenės kūrimo, atsakingesnio maisto pasirinkimo bei teisingų gyvenimiškų įgūdžių formavimo.
Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog vos 14 proc. vyresnių klasių mokinių (Mieziene, Emeljanovas, Novak et al., 2019) ir vos 7 proc. suaugusių jaunų žmonių laikosi sveikos mitybos rekomendacijų (Mieziene, Emeljanovas, Fatkulina et al., 2020). SAM nuolatos atlieka gyventojų mitybos tyrimus (stebėseną).
Eilės metų tyrimų duomenys rodo, kad daugumos suaugusių Lietuvos gyventojų mityba nesubalansuota ir nepalanki sveikatai: maisto racione ir toliau vyrauja riebalų perteklius – riebalinės kilmės kalorijos sudaro 42,9 proc. viso raciono energinės vertės (norma 25‒35 proc.); stebimas nežymus paprastųjų angliavandenių (cukrų) perteklius (10,7 proc. paros energijos vietoj 10 proc.).
Kita problema - nutukimas. Per didelę kūno masę ‒ antsvorį ir nutukimą (KMI >25) Lietuvoje turi 52,0 proc. gyventojų. Nesubalansuotos gyventojų mitybos pasekmės Lietuvoje atsispindi sergamumo rodikliuose. Šalyje pagrindinė mirčių priežastis yra kraujotakos sistemos ligos (infarktai, insultai) taip pat vėžys. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų 2020 m. mirė daugiau nei pusė, t. y. 52,7 proc., visų mirusiųjų ir didžiausią jų dalį sudarė asmenys mirę nuo išeminės širdies ligos (62 proc.). Viso to pirminė priežastis – neteisinga mityba (net 32 procentai mirčių priežastis – State of health in the EU Lithuania, 2019
), mažas fizinis aktyvumas, rezultate ‒ cholesterolio sankaupos kraujagyslėse ir jų užsikimšimas gyvybiškai svarbiuose organuose. Lyginant situaciją su kitomis Europos Sąjungos šalimis, matyti, kad Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo išeminės širdies ligos yra vienas didžiausių Europoje ‒ jis daugiau nei 4 kartus aukštesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Bendras mirtingumas nuo kraujotakos ligų daugiau nei 2 kartus didesnis už Europos Sąjungos vidurkį (Eurostat).
Dėl gausaus sočiųjų riebalų, transriebalų ir cukraus vartojimo Lietuvoje sparčiai auga sergamumas antrojo tipo cukriniu diabetu, kurio dažniausia pasekmė – galūnių kraujotakos nepakankamumas, vedantis prie amputacijų.
Dėl visų šių išvardytų priežasčių būtina imtis teisėkūros pokyčių ir gerinti situaciją Lietuvoje ribojant nesveiko/greito maisto produktų naudojimą. Tai padaryti siūloma įvedant nesveiko/greito maisto reklamos ri laikotarpiu nuo 7 valandos ryto iki 21 valandos vakaro. Kalbant apie sėkmingą praktiką, būtina paminėti Jungtinę Karalystę, kuri siekia įstatymiškai reglamentuoti nesveiko maisto reklamos ribojimą laikotarpiu nuo
metų spalį. Jis galiotų televizijai ir visai apmokamai reklamai internete. [1]
Jungtinė Karalystė taip pat įstatymiškai detalizuoja kas yra ir kaip skirstomas mažiau sveikas maistas ir gėrimai. Reklamos Reglamente The Advertising (Less healhy food definitions and exemptions) Regulations 2024 įtvirtintos 13 kategorijų, kurios priskiriamos prie nesveiko maisto ar gėrimų. [2] Kad maistas ar gėrimai būtų pripažintais mažiau sveikais, jie turi ne tik patekti į vieną iš 13 apibrėžtų kategorijų, bet ir turėti mažiau cukraus, druskos, riebalų. Jungtinės Karalystės Sveikatos departamentas yra priėmęs maistinių medžiagų profiliavimo gaires ir pagal jas vertina maisto kokybę bei maistingumą. [3] Juose detalizuotos normos, kurios viršija sveiko maisto ribas.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Karolis Neimantas
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Nesveiko maisto reklamos ribojimo laikotarpiu nuo 7 ryto iki 21 valandos vakaro šiuo metu nėra reglamentuotas įstatymiškai. Taip pat nėra detalizuotos nesveiko/greito maisto sąvokos. Tačiau, kalbant apie rūpinimąsi sveikata, Reklamos įstatymas nustato, kad reklama ribojama, jeigu joje skatinamas elgesys, keliantis grėsmę sveikatai, piktnaudžiaujama žmonių pasitikėjimu, jų patirties ar žinių stoka (4 str. 2 d. 5, 6 p.).
Reklamos įstatymo 14 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad reklamoje privalo būti nurodyta, kad maistas yra genetiškai modifikuotas, jei jį ženklinant turi būti pateikiama informacija apie tai, kad maistas – genetiškai modifikuoti organizmai, kad maisto sudėtyje arba jo sudedamosiose dalyse yra genetiškai modifikuotų organizmų, kad maistas pagamintas iš genetiškai modifikuotų organizmų arba jo sudėtyje yra iš genetiškai modifikuotų organizmų pagamintų dalių.
pat ribojimai taikomi energetiniams gėrimams (Reklamos įstatymo
).
Visuomenės informavimo įstatymas nustato, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos turi priimti elgesio (etikos) kodeksus, o dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai privalo laikytis savo arba kitų analogiškų teikėjų priimto elgesio (etikos) kodekso dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais turi būti siekiama veiksmingai sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus, nustatant, kad komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo savybės (39 str. 9 d.).
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas nustato, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai (4 str. 2 d. 19 p.). Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos skleidimas draudžiamas arba ribojamas (4 str. 3 d.). Tokios informacijos neprieinamumas nepilnamečiams turi būti užtikrinamas techninėmis priemonėmis, išankstiniu informavimu apie neigiamą viešosios informacijos pobūdį, prekių apipavidalinimu ar išdėstymu, filtravimo priemonių įdiegimu viešajame kompiuterių tinkle (7 str.). Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos ribojimai ir ribojimai taikomi visai viešajai informacijai, įskaitant reklamą, komercinius audiovizualinius pranešimus, anonsus, prekių ženklus, naudotojų sukurtus vaizdo įrašus, viešus renginius (8 str. 1 d.). Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai neturi tiesiogiai skatinti nepilnamečių pirkti ar rinktis prekę ar paslaugą, naudojantis nepilnamečių nepatyrimu ir patiklumu (8 str. 3 d. 1 p.).
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma įvesti nesveiko maisto reklamos ribojimą laikotarpiu nuo 7 ryto iki 21 valandos vakaro. Kadangi reklama daro tiesioginį poveikį žmonių pasirinkimams, manoma, kad netinkamos reklamos ribojimas duos teigiamų rezultatų ir taip skatins vartotojus rinktis sveikesnius produktus, atsakingiau rūpintis savo sveikata ir keis požiūrį į palankesnius kasdienius įpročius.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Šis ribojimas tiesiogiai palies verslą ir privers jį prisitaikyti prie teigiamų visuomenės pokyčių. Nesveiko maisto reklamos ribojimu verslas bus įpareigotas peržiūrėti tiekiamų ir reklamuojamų produktų sudėtis, performuoti savo reklamas ir rinkai pasiūlyti sveikesnių alternatyvų. Nebegalėdamas reklamuoti nesveikų maisto produktų laikotarpyje nuo 7 ryto iki 21 valandos vakaro, verslas turės peržiūrėti savo marketingo strategijas ir pritaikyti jas taip, kad reklamos atitiktų naujus reikalavimus, o vartotojui sąmoningai formuotųsi noras ir supratimas rinktis sveikesnius, palankesnius ar mažiau žalingesnius produktus.
Taip verslas prisidės prie sveikos gyvensenos skatinimo, palankių produktų parinkimo ir ilgaamžiškesnės visuomenės kūrimo. 8.
Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nustačius naujus ribojimus reklamai dėl nesveiko maisto atitinkamu laikotarpiu, reikės pildyti Reklamos įstatymo 14 straipsnį, kuris apibrėžia reikalavimus maisto reklamai. 14 straipsnis pasipildys nauju 8 punktu: „Ribojama nesveiko/greito maisto reklama nuo 7 ryto iki 21 valandos vakaro“. Atitinkamai buvęs 14 straipsnio 8 punktas taps 9 punktu, o buvęs 9 punktas taps 10 punktu.
Įtvirtinus nesveiko/greito maisto reklamos ribojimą Reklamos įstatyme, šių reikalavimų įgyvendinimui reikės priimti poįstatyminius teisės aktus.
Galima pasinaudoti Jungtinės Karalystės praktika ir atskirais teisės aktais reglamentuoti kategorijas, kas patenka į nesveiko, greito maisto apibrėžimus bei nustatyti išimtis, kurioms įstatymas būtų netaikomas. Taip pat apibrėžti cukraus, druskos, riebalų kiekius, kurie būtų leistini. Galime remtis ir pritaikyti PSO ir EAT Lancet praktika, kuri rekomenduoja ne daugiau kaip 12 gr./d. gyvulinės kilmės riebalų (sviesto, grietinėlės), nevartoti saldžiųjų gazuotų gėrimų, ne daugiau 31gr./d. pridėtinio cukraus.
įstatymo projektas priimtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymų ir kitų teisės normų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų nėra, jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Nustačius sveikatai nepalankaus maisto reklamos ribojimą Reklamos įstatyme, šių reikalavimų įgyvendinimui, esant reikalingumui, poįstatyminius teisės aktus pagal kompetenciją turėtų rengti ir patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerija. Poįstatyminiai teisės galės būti rengiami įstatymo priėmimo eigoje.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais3 biudžetiniais metais): Papildomų lėšų įgyvendinimui nereikės iš valstybės ar savivaldybės biudžetų.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertiniai ir išvados:
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus 2025-02-11 atlikta analitinė apžvalga „Nesveiko maisto reklamos ribojimo sprendimai atskirose Europos Sąjungos valstybėse narėse“. Valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos nuomonė „ Dėl greito maisto reklamos draudimo “ , Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė
„Dėl nesveiko (greito) maisto reklamos draudimo“, sveikatos mokslų
profesoriaus Arūno Emeljanovo mokslinės išvados.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Nesveikas maistas, greitas maistas, reklamos ribojimas.
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia
Seimo narys Parašas Karolis Neimantas [1] https://healthmedia.blog.gov.uk/2024/12/06/here-are-the-facts-about-our-junk-food-ban/ [2] https://www.legislation.gov.uk/uksi/2024/1266/made [3] https://www.gov.uk/government/publications/the-nutrient-profiling-model