Projektas Lietuvos Respublikos
pakeitimo įstatymas 2025 m. d. Nr.
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1
. Lietuvos Respublikoje miškų urėdija veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo liekanas ir nenukirstą mišką. Didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo trijų iki dešimties metų trukmės), pusmetinėms (šešių mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki trijų mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje parduodama iki 7 procentų metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams. Didmeninėje prekyboje aukcionuose parduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimas organizuojamas tokia tvarka, kad ne mažiau nei 80 procentų šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Subjektai, kurie laikytini galintys užtikrinti aukščiau įvardintą sąlygą apibrėžtini:
1 ) ūkio subjektas per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus medienos gaminiams gaminti panaudojo 80 procentų įsigytos iš valstybinių miškų urėdijos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų ir tai yra fiksuota Statistikos departamento ataskaitose;2 ) per paskutiniuosius vienerius kalendorinius metus vidutinis metinis darbuotojų, gaminančių gaminius iš žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų, Lietuvos Respublikoje skaičius yra ne mažiau kaip penki ir kurie yra fiksuojami SODRA fondo informacinėje bazėje.“
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. spalio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugsėjo 30
d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Kęstutis Mažeika
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – nustatyti aiškią kryptį, kuria valstybė naudoja savo miškų išteklius. Įstatymo projektu siekiama atitikti tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos aplinkosauginius tikslus ir gauti maksimalią ekonominę naudą iš valstybiniuose miškuose išauginamos medienos bei socialinę naudą mūsų valstybei.
Perdirbamos medienos pramonė sukuria didesnės pridėtinės vertės produktus, nei medienos žaliavos eksportas, todėl ši pramonės šaka valstybei kuria gerokai didesnę mokestinę naudą ir daugiau darbo vietų nei žemesnę pridėtinę vertę sukurianti žaliavinės medienos
ir (ar) miško kirtimo liekanų eksporto veikla. Tai reiškia, kad skirstant ribotus valstybinio miško išteklius pirmenybė dėl kiek daugiau nei 40 proc. Lietuvos rinkai patiekiamos medienos (būtent tokiai Lietuvos rinkai patiekiamos medienos daliai būtų taikomi Projektu nustatomi kriterijai [1] ) panaudojimo būtų teikiama medienos vietiniam perdirbimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas taip pat atitinka ir naująją Europos Sąjungos miškų strategiją bei jos rekomendacijas. Strategijoje siūloma medieną parduoti prioritetų tvarka pirmumą skiriant aukščiausios pridėtinės vertės produktų kūrimui, iš kurių pirmiausia – medienos gaminiams ( Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui: Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui, 2014-04-04, Briuselis, COM(2013) 659 galutinis/2 ).
Vienas pagrindinių Įstatymo projekto tikslų – efektyvus miško panaudojimas. Mūsų visuomenė priklauso nuo metalų, mineralų, kuro, vandens, medienos, derlingų dirvožemių ir švaraus oro, kurie visi kartu yra gyvybiškai svarbūs, todėl sąmoningas senkančių išteklių naudojimas yra itin reikšmingas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad miškai pasižymi daugiafunkciškumu, todėl Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais racionaliai naudojant medieną atsiskleidžia akivaizdus teigiamas aplinkosauginis, ekonominis-socialinis ir, galiausiai, ekonominis poveikis. Nepaisant to, kad racionaliu išteklių naudojimu siekiama sumažinti išteklių eikvojimą ir aplinkos būklės blogėjimą, ką pabrėžia ir Europos Komisija [2]
, paminėtina, jog gamtos ištekliai yra esminis žmogaus sveikatos, ekonominės veiklos, gerovės ir gyvenimo kokybės veiksnys, todėl Europos Komisija taip pat ne kartą yra pažymėjusi ir ekonominę efektyvaus išteklių naudojimo svarbą [3] . Atsižvelgdami į tai, akcentuojame, kad Projektu siekiama mažinti išteklių eikvojimą, juos panaudojant kuo racionaliau, taip prisidedant prie aplinkos būklės gerinimo, diegiant tvaresnės ekonomikos principus atitinkantį medienos gamybos ir naudojimo modelį.
Šis siekis atitinka Europos Sąjungos miškų strategijoje išreiškiamą Europos Sąjungos poziciją, skatinant valstybes nares saugoti miško išteklius juos vartoti racionaliai, pirmenybę teikiant didesnės vertės produkcijai [4]
. Tokius kriterijus atitinka medienos naudojimas pakopomis, medieną naudojant tokia prioritetų eile: medžio produktai, jų tarnavimo laiko pratęsimas, pakartotinis naudojimas, bioenergijos gamyba ir tvarkymas.
Būtent tokį prioritetą ir siekiama nustatyti įstatymo projektu, pirmenybę teikiant iš valstybinio miško išteklių gaunamos medienos perdirbimui. Pažymėtina, kad miškininkystės politika yra valstybių narių kompetencijos sritis – bendra miškininkystės politika nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau Europos Sąjunga prisideda valstybių narių sprendimų miškų klausimais, skatindama imtis valstybes nares veiksmų užtikrinant darnų miškų ūkį. Tai reiškia, jog Lietuvos Respublika, priimdama šį Įstatymo projektą, laikytųsi Europos Sąjungos rekomenduojamos strategijos vystant miškų politiką, tačiau atitinkamai naudotųsi prerogatyva spręsti, kokiomis priemonėmis būtų siekiama šių tikslų.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra LR Seimo narys Kęstutis Mažeika.
aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra įtvirtinti aplinkosauginės, socialinės ir ekonominės naudos šaliai kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų panaudojimo prioritetas perdirbimui – pridėtinės vertės sukūrimui.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma 7 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad didmeninėje prekyboje aukcionuose parduodamos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų pardavimas organizuojamas tokia tvarka, kad ne mažiau nei 80 procentų šiuose aukcionuose parduotos žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų iki jų eksporto būtų perdirbti į aukštesnės pridėtinės vertės gaminius Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Miškininkystės sektorius inter alia apimantis medienos naudojimą, gali ypatingai prisidėti prie patikimos klimato politikos. Taip yra todėl, kad jis ne tik išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD), bet taip pat gali absorbuoti CO₂ iš atmosferos. Priėmus Projektu siūlomas nuostatas, remiantis prognozuojamomis medienos produktų gamybos apimtimis iki
vidutiniškai prisidėtų nuo 360 iki 390 tonų CO2 absorbcijos ir tai lemtų reikšmingą 20-30 proc. bendros absorbcijos medžio produktų kategorijoje padidėjimą.
Svarbu pažymėti, jog Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnyje kova su klimato kaita įvardyta kaip aiškus Europos Sąjungos aplinkos politikos tikslas, todėl Įstatymo projekto nuostatos neabejotinai turėtų teigiamą poveikį Lietuvos Respublikos įsipareigojimams klimato kaitos stabdymo kontekste.
Reglamentas (ES) 2018/842 [5]
Europos Sąjungos mastu nustato ŠESD, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją sistemą, įtvirtinant privalomus įpareigojimus valstybėms narėms apriboti ŠESD kiekius, įskaitant miškininkystės sektoriaus išmetamą CO₂. Taigi iš šalyje užaugintos medienos pagamintuose produktuose sukauptas CO2 kiekis įtraukiamas į bendrą šalyje išmetamų ir absorbuojamų ŠESD apskaitą. Atsižvelgiant į tai, svarbu pabrėžti, jog priėmus Įstatymo projektą Lietuva taip pat įgyvendintų prisiimtus įsipareigojimus mažindama ŠESD kiekį ir ženkliai pagerintų savo rodiklius tarptautinėje arenoje kovojant su klimato kaita.
Be to, pasisakydamas dėl laisvo prekių judėjimo principo ribojimo, Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, kad taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimu siekiama apsaugoti aplinką, Europos Sąjungai ir valstybėms narėms kovojant su viena iš pagrindinių klimato pokyčių priežasčių [6] . Tai tik dar kartą patvirtina anksčiau minėtą išvadą, jog bet kokie galimi Įstatymo projekto ribojimai yra pateisinami aplinkosauginiais tikslais, todėl yra laikytini pagrįstais.
Įstatymo projektu miškų sektoriuje išteklių vartojimo efektyvumo siekiama išteklius vartojant taip, kad pirmenybė būtų teikiama didesnės pridėtinės vertės produkcijai, kuri sąlygoja daugiau darbo vietų.
Siekiant miškų sektorių atskleisti kaip svarbų darbo vietų šaltinį, paminėtina, jog visoje Europos Sąjungoje iš šio sektoriaus gaunama apie 1 proc. Europos Sąjungos bendro vidaus produkto ir jame dirba apie 2,6 mln. žmonių [7] . Ne veltui, Europos Sąjungos miškų strategijoje nurodyta, kad miškų socialinė-ekonominė reikšmė yra didelė, tačiau dažnai nepakankamai įvertinama bei pabrėžta, kad pakankama, apmokyta ir saugi darbo jėga yra vienas iš konkurencingesnio miškų sektoriaus kertinių akmenų, kuris nešdamas naudą visuomenei vaidina svarbų vaidmenį tiek vykdant kaimo plėtrą, tiek visoje ekonomikoje. Todėl atkreipiame dėmesį, kad priėmus Įstatymo projekto nuostatas, analogiškas poveikis yra prognozuojamas ir Lietuvos ekonomikoje bei darbo rinkoje.
Palyginimui: Lietuvoje medienos neapdirbančiose įmonėse šiuo metu dirba apie 300 žmonių, o priėmus siūlomas nuostatas prognozuojamas papildomas 500 tūkst. kietmetrių medienos perdirbimas sudarytų galimybes sukurti apie 3 tūkst. naujų tiesioginių darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje (be baldų sektoriaus, kurį įvertinus šis skaičius išaugtų dar labiau). Dauguma medienos perdirbimo įmonių (apie 90 proc.) yra kaimo vietovėse, Lietuvos regionuose, todėl Įstatymo projekto priėmimas taip pat prisidėtų prie regioninės politikos įgyvendinimo, kuriant darbo vietas regionuose ir duotų ženklią socialinę-ekonominę naudą.
Įstatymo projektu miškų sektoriuje išteklių vartojimo efektyvumo siekiama išteklius vartojant taip, kad pirmenybė būtų teikiama didesnės pridėtinės vertės produkcijai, kuri sąlygoja ekonominę naudą.
Svarbu pažymėti, jog iš Lietuvos miškų kasmet rinkai pateikiama apie 7 mln. kietmetrių medienos, iš kurių mediena iš valstybinių miškų sudaro apie 3,7 mln. kietmetrių. Aukcionuose parduodama 80-85 proc. valstybiniuose miškuose pagamintos medienos, todėl, kaip minėta anksčiau, numatoma, kad Įstatymo projektu siūlomi nustatyti kriterijai dėl pirmumo įsigyti medieną būtų taikomi dėl kiek daugiau nei 40 proc. Lietuvos rinkai pateikiamos medienos. Pažymima, kad dėl kriterijų įtakos Lietuvos medienos pramonė papildomai galėtų įsigyti ir perdirbti apie 500 tūkst. kietmetrių medienos ir, atitinkamai, sukurti apie 65 mln. eurų papildomos vertės (įvertinus skirtumą tarp medienos ir įsigijimo kainų).
Siekdami palyginti ekonominę naudą, kurią teikia medienos perdirbimas bei žaliavinės medienos eksportas, atkreipiame dėmesį, jog pastaruoju atveju tokia veikla užsiimančioms įmonėms eksportuojant analogišką medienos kiekį, yra sukuriama tik apie 13 mln. eurų papildomos vertės. Įvertinus šiuos aspektus yra akivaizdu, kad Įstatymo projektas Lietuvai taip pat atneštų ir reikšmingą ekonominę naudą.
Apibendrintai, Įstatymo projektas svarbus racionaliam medienos resursų panaudojimui, pirmiausia, akcentuojami reikšmingi Įstatymo projekto aplinkosauginiai aspektai bei papildomi socialiniai-ekonominiai ir ekonominiai aspektai, kurie savo ruožtu Lietuvoje kurtų tvarią verslo aplinką. Pabrėžtina, kad Įstatymo projektu siūlomų nuostatų priėmimas teiktų naudą tiek visos Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos keliamiems aplinkosauginiams tikslams, Lietuvos socialinei ir ekonominei gerovei, tiek ir privačiam kapitalui .
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma.
situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes skatins investuoti į medienos pramonę, kurti su pridėtinės vertės didinimu susijusias darbo vietas.
lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Vyriausybės nutarimu patvirtintą Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašą.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2025 m. rugsėjo
. turės parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius teisės aktus.
Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti Vyriausybės nutarimu patvirtintą Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašą.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus.
vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „prekyba mediena“.
ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Kęstutis Mažeika [1] Aukcionuose parduodama 80-85 proc. valstybiniuose miškuose pagamintos medienos, todėl numatoma, kad perdirbimo kriterijai bus taikomi dėl kiek daugiau nei 40 proc. Lietuvos rinkai pateikiamos medienos. [2] Europos semestro teminės informacijos suvestinė „Efektyvus išteklių naudojimas“.
Prieinama internetu: https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/european-semester_thematic-factsheet_resource-efficiency_lt.pdf [3]
Europos Komisijos komunikatas Europos Sąjungos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos regionų komitetui, Europos investicijų bankui „Uždaro ciklo kūrimas, ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“, COM(2015) 614. [4] Europos Komisijos komunikatas Europos Sąjungos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos regionų komitetui
„Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“,
COM(2013) 659 final/2. [5]
2018-05-30 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 [6] Teisingumo Teismo 2001-03-13 sprendimas PreussenElektra byloje C-379/98, p. 73. [7] Europos semestro teminės informacijos suvestinė „Efektyvus išteklių naudojimas“. Prieinama internetu: https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/european-semester_thematic-factsheet_resource-efficiency_lt.pdf