P rojektas
d. Nr.
1 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Papildyti 31 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
5Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministrai ir ministerijos kancleris
t uri turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu „Slaptai“ . “
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Giedrė Balčytytė
projekto rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Po 2022 m. pradžioje prasidėjusio karo prieš Ukrainą, esmingai pasikeitus Lietuvos saugumo padėčiai, tuo pačiu reikšmingai padidėjo hibridinių, asimetrinių, atakų grėsmė ir incidentai įvairiuose sektoriuose - nuo švietimo iki energetikos, bei kitų, svarbiausių valstybės sričių. Atsižvelgiant į tai, visos ministerijos ir savivaldybės nuolatos dalyvauja procesuose, kurių metu yra saugoma, naudojama ir perduodama jautri informacija susijusi su Lietuvos valstybės nacionaliniu saugumu, mobilizaciniais pajėgumais, kritinės infrastruktūros apsauga, žvalgybiniais duomenimis, grėsmių vertinimu ir kita klasifikuota informacija.
Ministerijos tuo pačiu, be kita ko yra atsakingos už mobilizacinių planų parengimą, nuolatinį dalyvavimą pratybose.
Be to, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. XIII-3228 14 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašomi Lietuvos Respublikos piliečiai, paskirti (priimti) į ministro, viceministro, ministerijos kanclerio, savivaldybės administracijos direktoriaus, kitas mobilizacijos sistemos subjektų vadovų pareigas, išskyrus Lietuvos kariuomenės vado pareigas, taip pat deleguoti į Valstybės mobilizacijos operacijų centrą ir civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos valdymo grupes. Pažymėtina, jog šio įstatymo straipsnyje išvardinti ministerijų pareigūnams yra priskiriamos mobilizacinės užduotys, kurios įtraukia, bet neapsiriboja mobilizacinių resursų vertinimu, dalyvavimu pratybose ir mokymuose, kur gali būti pasitelkiama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.
Taip pat valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį sudaranti informacija gali būti perduodama Vyriausybės posėdžiu metu, tvirtinant Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadas, kurių metu ministrus pavaduoti gali ministerijų viceministrai ir kancleriai. Pabrėžtina, jog iki šiol įstatymo lygmeniu nėra reglamentuotas reikalavimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariams, viceministrams, ministerijų kancleriams, savivaldybių administracijos direktoriams, privaloma tvarka įgyti teisę susipažinti su informacija sudarančią valstybės ar tarnybos paslaptį.
Įstatymo tikslas
Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Seimo narė Giedrė Balčytytė
šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 13 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog paslapčių subjektai sudaro pareigybių, kurias užimantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, sąrašą.
Jame nurodomas paslapčių subjekto, paslapčių subjektui pavaldžios ar jo reguliavimo sričiai priskirtos įstaigos, įmonės, taip pat jos padalinio, kurio struktūroje yra pareigybė, pavadinimas ir aukščiausia įslaptintos informacijos, su kuria asmenys, einantys sąraše nurodytas pareigas, gali dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma.
Paslapčių subjektuose, paslapčių subjektui pavaldžiose ar jo reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose, įmonėse, disponuojančiose Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija, turi būti sudarytas sąrašas asmenų, kuriems yra išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šiame sąraše turi būti nurodoma aukščiausia įslaptintos informacijos, su kuria asmeniui yra leidžiama dirbti ar susipažinti, slaptumo žyma, leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija registracijos numeris, išdavimo data ir galiojimo terminas.
Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“
laukiama.
2025 m. kovo 17 d. buvo užregistruotas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XVP-211, kuriuo buvo siūloma šiuos reikalavimus numatyti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme.
įstatymo projektą remiantis pastabomis dėl tikslingumo šias nuostatas numatyti kituose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai siūloma keisti Vyriausybės I-464 ir Vietos savivaldos I-533 įstatymus.
Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 31 straipsnį 5 dalimi numatant jog Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministrai ir ministerijos kancleris turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu „Slaptai“. Taip pat siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 34 straipsnį 8 dalimi nustatant jog savivaldybės administracijos direktorius turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma negu „Slaptai“.
Įgyvendinus šiuo įstatymo projektu numatytą reikalavimą, visi valstybės pareigūnai atlikdami savo pareigas turės atitikti reikalavimus būtinus išduoti teisę dirbti su informacija su žyma „slaptai“. Tokiu būdu tiesioginis pasirengimo grėsmėms funkcijų atlikimas ministerijose ir savivaldybėse taps patikimesnis ir tikslingesnis, tarpinstitucinis bendradarbiavimas parengtumo grėsmėms atžvilgiu taps sklandesnis, užtikrinantis išsamią ir patikimą reikalingos informacijos kaitą tarp žinybų.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio poveikio vertinimas neatliktas.
priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos nebus.
priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Verslo sąlygoms įtakos neturės.
projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.
reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisę.
turintys subjektai. Ministerijos ir savivaldybės turės keisti vidinius pareigybių aprašus.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Lėšų poreikis nenumatomas
Įstatymo rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų.
žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Įslaptinta informacija, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Seimo narė Giedrė Balčytytė